- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-30
- Bylos Nr.
- 1N-141/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Kažys, Laima Garnelienė, Elena Vainienė (pran.)
- Nuteistasis
- R. S.
- Advokatai
- Vytautas Kupcikevičius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Elenos Vainienės (pranešėjos),
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo R. S. gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria R. S. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 5 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalį paskirta 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 146 straipsnio 2 dalį paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo 2013-03-20. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011-11-29 iki 2012-07-23 ir nuo 2003-08-16 iki 2004-04-30.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu R. S. pripažintas kaltu pagal BK 146 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 2 metų laisvės atėmimo bausme. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2003-08-16 iki 2004-04-30. Nuosprendis įsiteisėjo 2013 m. sausio 18 d.
Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 20 d. nuosprendžiu R. S. pripažintas kaltu pagal BK 181 straipsnio 3 dalį ir nuteistas 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011-11-29 iki 2012-07-23. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. S. paskirtas suėmimas ir jis suimtas teismo salėje. Šiuo nuosprendžiu bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2013 m. kovo 20 d.
Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 5 d. nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 20 d. nuosprendis pakeistas ir R. S. pagal BK 181 straipsnio 3 dalį paskirta 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
2013 m. rugpjūčio 2 d. Panevėžio apygardos teisme buvo gautas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2013-07-31 teikimas, kuriuo prašoma įstatymo nustatyta tvarka subendrinti nuteistajam R. S. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu bei Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 20 d. nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 5 d. nuosprendžiu, paskirtas bausmes ir paskirti galutinę subendrintą bausmę, į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką bei nustatyti bausmės pradžią.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartimi (toliau – skundžiama nutartis) R. S. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 5 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalį paskirta 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 146 straipsnio 2 dalį paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo 2013-03-20. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011-11-29 iki 2012-07-23 ir nuo 2003-08-16 iki 2004-04-30. Teismas nutartyje nurodė, kadangi nusikalstama veika, už kurią R. S. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2013-03-20 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013-07-05 nuosprendžiu, padaryta iki Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-08-09 nuosprendžio priėmimo (įsiteisėjo 2013-01-18), bausmės paskirtos šiais nuosprendžiais bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi. Atsižvelgus į tai, kad ankstesniu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-08-09 nuosprendžiu R. S. nuteistas už apysunkį nusikaltimą (BK 146 straipsnio 2 dalis), o Panevėžio apygardos teismo 2013-03-20 nuosprendžiu jis nuteistas už sunkų nusikaltimą (BK 181 straipsnio 3 dalis), taikyti nuteistajam bausmių apėmimą pagal BK 63 straipsnio 5 dalį nėra pagrindo. Teismas įvertinęs tai, kad veikas, už kurias R. S. buvo nuteistas minimais nuosprendžiais, skiria didelis laiko tarpas, be to skiriasi ir objektai, į kuriuos buvo pasikėsinta nusikalstamomis veikomis, taip pat atsižvelgęs į abiem nuosprendžiais nustatytus nuteistąjį R. S. charakterizuojančius duomenis, padarė išvadą, jog nustatant už šias veikas skirtiną subendrintą bausmę nuteistajam taikomas dalinio sudėjimo bausmių bendrinimo būdas.
Šalies argumentai
Nuteistojo R. S. gynėjas skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartį pakeisti, nuteistajam R. S. Panevėžio apygardos teismo 2013-03-20 nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 5 d. nuosprendžiu, ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinant bausmių apėmimo būdu arba dalinio bausmių sudėjimo atveju iki minimumo sumažinant prie griežtesnės bausmės pridedamos švelnesnės bausmės dalį.
Gynėjo nuomone, nepagrįstai apygardos teismas nuteistojo R. S. atžvilgiu, bendrindamas paminėtais nuosprendžiais paskirtas bausmes, taikė dalinį bausmių sudėjimo būdą. Gynėjas nurodo, jog teismo skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės yra svarbios sprendžiant ne tik dėl bausmių sudėjimo būdo (dalinis ar visiškas) taikymo, bet ir svarstant dėl galimybės taikyti bausmių apėmimo būdą. Pats teismas pripažino, kad veikų pavojingumas labai skiriasi dėl kėsinimosi objektų skirtumų, dėl labai didelio laiko tarpo tarp veikų. Abi veikos priskiriamos skirtingoms kategorijoms (BK 11 straipsnio 4 ir 5 dalys). Labai skirtingą pavojingumą rodo ir nuteistajam taikytų BK specialiosios dalies normų sankcijos, nežiūrint į tai, kad formaliai veikos numatytos gretimose nusikalstamų veikų kategorijose (BK 146 straipsnio 2 dalyje numatyta maksimali 4 metų laisvės atėmimo bausmė, kai tuo tarpu BK 181 straipsnio 3 dalyje numatyta minimali 3 metų laisvės atėmimo bausmė), o taip pat ir realiai nuteistajam skirtų už tas veikas bausmių trukmės. Gynėjo nuomone, visuma paminėtų aplinkybių ne tik leido, bet ir įpareigojo teismą nuteistojo R. S. atžvilgiu taikyti bausmių apėmimo, bet ne jų sudėjimo būdą.
Be to, atsižvelgiant į teismo nutartyje nurodytas aplinkybes, kurias teismas tariamai vertino, gynėjo įsitikinimu, nebuvo jokio teisinio pagrindo pridėti nuteistajam beveik visą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 146 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę. Teismas galėjo pridėti minimalią tos bausmės dalį. Jokie motyvai, kodėl nuteistajam R. S. pridėta beveik visa ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta bausmė, skundžiamoje nutartyje nėra išdėstyti. Nesant šių motyvų bei atsižvelgus į teismo nurodytus nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis, tokios griežtos galutinės subendrintos bausmės jo ginamajam paskyrimas prieštarauja bausmės individualizavimo principui.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. S. gynėjo adv. V. Kupcikevičiaus skundas atmetamas.
Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Pagal tokias pat taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 1, 9 dalys).
Nusikalstama veika (BK 181 straipsnio 3 dalis), už kurią R. S. yra nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 20 d. nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 5 d. nuosprendžiu, buvo padaryta iki Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžio priėmimo. Taigi apygardos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai paminėtais nuosprendžiais už padarytas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis.
Kaip jau minėta, teismas, bendrindamas skirtingais nuosprendžiais už padarytas veikas paskirtas bausmes pagal BK 63 straipsnio 9 dalį, bausmes gali apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti.
Nepagrįsti yra nuteistojo gynėjo skundo argumentai, jog apygardos teismas nuteistojo R. S. atžvilgiu, bendrindamas paminėtais nuosprendžiais paskirtas bausmes, turėjo taikyti ne dalinį bausmių sudėjimo būdą, o bausmių apėmimą. Pažymėtina tai, jog BK 63 straipsnio 5 dalis numato du atvejus, kai teismas taiko bausmių apėmimo būdą. Vienas iš atvejų yra tada, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Nuteistojo R. S. nusikalstamos veikos priskirtos apysunkių (BK 146 straipsnio 2 dalis) ir sunkių (BK 181 straipsnio 3 dalis) nusikaltimų kategorijoms. Pagal susiformavusią teismų praktiką veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias kategorijas (pvz., nesunkus ir sunkus nusikaltimas, nesunkus ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas (baudžiamosios bylos Nr. 2K-54/2009, 2K-474/2010, 2K-70/2011 ir kt.). Taigi aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog R. S. padarytos nusikalstamos veikos, priešingai nei skunde nurodo nuteistojo gynėjas, pagal pavojingumą labai nesiskiria ir priklauso gretimoms kategorijoms (BK 11 straipsnio 4 dalis ir 11 straipsnio 5 dalis), todėl taikyti šiuo atveju BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatas ir R. S. paminėtais nuosprendžiais paskirtas bausmes bendrinti apėmimo būdu nebuvo pagrindo.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog apygardos teismas, bendrindamas R. S. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 20 d. nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 5 d. nuosprendžiu, bei Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu už padarytas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, iš esmės atsižvelgė į visas nuteistojo gynėjo skunde nurodytas aplinkybes. Teismas įvertino R. S. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumo laipsnį, atsižvelgė į tai, kad nusikalstamomis veikomis buvo pasikėsinta į skirtingus objektus, nusikaltimų padarymą skiria didelis laiko tarpas, taip pat atsižvelgė ir į paminėtais teismų nuosprendžiais nustatytus nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, ir pagrįstai pritaikęs BK 63 straipsnio 4 dalyje numatytą dalinį bausmių sudėjimo būdą, nuteistajam paskyrė galutinę subendrintą bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, R. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė yra tinkamai individualizuota ir paskirta laikantis bausmių subendrinimo taisyklių. Juolab, kad kaip aukščiau jau minėta, baudžiamasis įstatymas, bendrinant skirtingais nuosprendžiais už padarytas veikas paskirtas bausmes pagal BK 63 straipsnio 9 dalį, numato ne tik dalinį bausmių sudėjimo būdą, bet ir visišką bausmių sudėjimą.
Taip pat atmetami kaip nepagrįsti ir gynėjo skundo argumentai, jog nebuvo jokio teisinio pagrindo pridėti nuteistajam beveik visą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 146 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu R. S. pagal BK 146 straipsnio 2 dalį nuteistas 2 metų laisvės atėmimo bausme. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 20 d. nuosprendžiu R. S. pagal BK 181 straipsnio 3 dalį nuteistas 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, šis nuosprendis Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 5 d. nuosprendžiu buvo pakeistas ir R. S. pagal BK 181 straipsnio 3 dalį paskirta 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Skundžiama nutartimi nuteistajam R. S. subendrinus paminėtais teismų nuosprendžiais paskirtas bausmes paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams. Iš aukščiau išdėstytų aplinkybių seka, jog prie Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 5 d. nuosprendžiu R. S. pagal BK 181 straipsnio 3 dalį paskirtos 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės buvo pridėta 1 metai 6 mėnesiai Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu R. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Tai paneigia gynėjo skundo argumentus, jog bendrinant bausmes nuteistajam buvo pridėta beveik visa Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 146 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė. Be to, pažymėtina ir tai, jog baudžiamajame įstatyme numatytos bausmių bendrinimo taisyklės nenumato, kokia dalis švelnesnės bausmės bendrinant bausmes dalinio bausmių sudėjimo būdu turi būti pridėta prie griežtesnės bausmės. Tai nusprendžia teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kas ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju.
Esant aukščiau išdėstytų aplinkybių visumai, teigti, jog skundžiama nutartimi nuteistajam R. S. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta, prieštarauja bausmės individualizavimo principui, nėra jokio pagrindo.
Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti nuteistojo R. S. gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo R. S. gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.