Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 438/2019 (06) patvirtina, kad kaltinamajam nustatyta kairės alkūnės žaizda (1 t., b. l. 86).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti įrodymai, įvertinus jų visetą, patvirtina, kad kaltinamasis P. T. važiuodamas miško keliu iš Snaigupės kaimo į Druskininkų miestą sukėlė eismo įvykį, kurio metu automobilis vertėsi ir buvo apgadintas, sužalotas kaltinamasis, nulaužtos kelmo šaknys bei kaltinamasis palikęs automobilį eismo įvykio vietoje grįžo į namus, kur pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 221 punkto reikalavimus vartojo alkoholį, t. y. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.

Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis P. T.padarė nesunkų nusikaltimą, praeityje buvo teistas, tačiau nusikalto išnykus teistumui (BK 97 straipsnio 3 dalies a) punktas). Pirmoji iš BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų yra ta, kad asmuo turi būti pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką. BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme asmuo paprastai laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu nustatoma, kad anksčiau nėra nusikaltęs arba dėl anksčiau padarytos nusikalstamos veikos teisinis baudžiamasis santykis yra pasibaigęs ir neturi teisinės reikšmės, pvz. už ankstesnę nusikalstamą veiką buvo nuteistas, tačiau teistumas išnykęs ar panaikintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008). Kaip jau minėta, kaltinamasis praeityje buvo teistas, tačiau teistumas yra išnykęs, tuo pagrindu pripažintina, kad dėl kaltinamojo anksčiau padarytų nusikalstamų veikų teisinis baudžiamasis santykis yra pasibaigęs ir neturi teisinės reikšmės, todėl laikytina, kad jis nusikalto pirmą kartą, kas atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto numatytą sąlygą (Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-270-348/2018). Kaltinamasis pripažino savo kaltę, davė nuoseklius parodymus, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino padarytos veikos faktą, paaiškino veikos padarymo aplinkybes ir nuoširdžiai gailėjosi (1 t., b. l. 77-78). Kaltinamojo motina V. T. teismo posėdyje patvirtino, kad po įvykio sūnus labai gailėjosi ir pergyveno. Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad yra BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, t. y. P. T. visiškas kaltės pripažinimas ir gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką. Negarinėjamu atveju P. T. neteisėtais veiksmais jokia žala nepadaryta. Kita būtina BK 40 straipsnio taikymo sąlyga – teismo išvada, kad yra pagrindo manyti, jog asmuo <...> laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pažymėtina, kad ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, o tuo pačiu ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013). Kaip matyti iš bylos medžiagos kaltinamasis gyvena su motina, motinos apibūdinamas kaip ramaus būdo, paklusnus sūnus, padedantis buityje, kurį laiką dirbo Anglijoje, grįžęs į Lietuvą įgijo (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją (2 t., b. l. 12), yra kandidatas į profesinę karo tarnybą (2 t., b. l. 13), Druskininkų gyvenamojo namo statybos (duomenys neskelbtini) bendrijos pirmininkės charakterizuojamas teigiamai, kaip tvarkingas, mandagus bei paslaugus namo gyventojas (2 t., b. l. 12). P. T. teistas praeityje (1 t., b. l. 123-124), turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (1 t., b. l. 128-133), į psichikos ir priklausomybės ligų įskaitas neįrašytas (2 t., b. l. 140), savo poelgį vertina neigiamai, padarė išvadas, pasiryžęs ateityje nepažeisti įstatymų. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Vien tai, kad kaltinamasis praeityje yra teistas ir baustas administracine tvarka, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos padarytos daugiau nei prieš penkerius metus, iš esmės visi teisės pažeidimai įvykdyti prieš daugiau nei du metus, jis visas nuobaudas įvykdęs, tokio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nėra baustas ir Kelių eismo taisykles pažeidė pirmą kartą, nagrinėjamu atveju transporto priemonę vairavo blaivus ir alkoholį vartojo jau po eismo įvykio, grįžęs į namus, būdamas šoko būsenoje, atvykus policijos pareigūnams neneigė padaręs eismo įvykį, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog ši nusikalstama veika yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, be to, po šios nusikalstamos veikos padarymo jis naujų administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų nepadarė, jo atžvilgiu ikiteisminių tyrimų nepradėta, jis charakterizuojamas teigiamai, siekia būti priimtas į profesinę karo tarnybą, nesudaro pagrindo teigti, jog jis ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujas nusikalstamas veikas, tačiau tai gali turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl užstato taikymo bei baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo.

Pažymėtina, jog be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). Byloje yra pateiktas rašytinis kaltinamojo motinos V. T. prašymas perduoti jai kaltinamąjį pagal laidavimą (2 t., b. l. 2-3). Iš bylos medžiagos matyti, kad V. T. yra senatvės pensininkė (2 t., b. l. 9), iki (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini) mokykloje, kur nuo (duomenys neskelbtini) m. iki (duomenys neskelbtini) m. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini), buvusios darbovietės charakterizuojama itin teigiamai, kaip pareiginga, principinga, kruopšti, nekonfliktiška, jautri, gebanti kontroliuoti ir valdyti savo veiksmus bei poelgius darbuotoja, turinti autoritetą mokinių ir kolegų tarpe, daranti teigiamą įtaką mokiniams, buvusių kolegų apibūdinama kaip profesionali, gerai išmananti savo dalyką ir mokinio psichologiją, turinti autoritetą kolektyve (2 t., b. l. 4), šiuo metu UAB „K.“ užsakymu teikia (duomenys neskelbtini) paslaugas (2 t., b. l. 5), yra neteista (2 t., b. l. 7), administracine tvarka nebausta (2 t., b. l. 6), į psichikos ir priklausomybės ligų įskaitas neįrašyta (2 t., b. l. 8). Laiduotoja V. T. teismo posėdyje nurodė, kad domisi sūnaus gyvenimu, daug su juo kalba, jos dėka po praeityje padarytų nusikalstamų veikų sūnus pasikeitė. Išklausius laiduotojos duotus paaiškinimus teismo posėdyje, bei įvertinus tai, kad laiduotoja gyvena kartu su kaltinamuoju, nuolat su juo bendrauja, domisi sūnaus gyvenimu, jam padeda, ji sūnui yra autoritetas, teismas sprendžia, kad V. T. atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas, yra tinkama būti laiduotoja bei verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kaltinamojo bei laiduotojos asmenybes, juos charakterizuojančius duomenis, laiduotojos asmenines savybes, jos darbo pobūdį ir patirtį, kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, bei tai, kad kaltinamasis visgi praeityje yra teistas už dvi tyčines nusikalstamas veikas, anksčiau yra baustas bei turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą už viešosios tvarkos pažeidimus, darytina išvada, kad teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas bus užtikrintas atleidžiant kaltinamąjį P. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu, nustatant vienerių metų šešių mėnesių terminą. Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 254 straipsnio 5 dalis, 303 straipsnio 4 dalis).

Pagal BK 40, 67 straipsnius asmenį, atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-77-648/2019, 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-144-1073/2018, 2K-114-648/2018 ir kt.). Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog teismai, taikydami baudžiamojo poveikio priemonę, turi įvertinti šios priemonės taikymo proporcingumą, t. y. už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-262-489/2017, 2K-80-511/2018). Nagrinėjamu atveju įvertinus kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pasekmes (padaryta nesunki nusikalstama veika, pačia nusikalstama veika žala nepadaryta), kaltinamojo asmenybę (praeityje yra teistas, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą, tačiau prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi, suprato savo neatsakingo poelgio pasekmes, yra charakterizuojamas teigiamai), siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Prokurorė prašė kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise bei turto konfiskavimą. Kaltinamojo gynėja nesutiko, jog kaltinamajam turėtų būti taikomos šios baudžiamojo poveikio priemonės argumentuodama tuo, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė nesinaudodamas specialia teise bei transporto priemone. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių <...> transporto priemones <...>) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad uždraudimo naudotis specialia teise negalima taikyti tais atvejais, kai asmuo, turintis specialią teisę, nusikalstamą veiką padaro nesinaudodamas šia teise. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šioje nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis P. T., turėdamas specialią teisę vairuoti transporto priemones, vairavo jam priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir padarė eismo įvykį. Po eismo įvykio, palikęs apgadintą automobilį eismo įvykio vietoje, grįžo į namus, kur išgėrė alkoholio. Kaltinamasis automobilį vairavo bei eismo įvykį padarė būdamas blaivus, Kelių eismo taisykles pažeidė pirmą kartą, kitiems asmenims jokios žalos nepadarė, kitų žmonių nesužalojo, dėl nusikalstamos veikos prisipažino ir gailėjosi, padarė išvadas, todėl teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise bei turto konfiskavimą, nėra pagrindo.

Kaltinamajam P. T. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Siekiant užtikrinti galimai konfiskuotino turto apsaugą, Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Druskininkuose) prokuroro 2019 m. gegužės 21 d. nutarimu nuo 2019 m. gegužės 21 d. iki 2019 m. lapkričio 21 d. laikinai apribotos P. T. nuosavybės teisės į automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 111-112). Šiuo nuosprendžiu kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonė – turto – automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, neskirtina, todėl 2019 m. gegužės 21 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui panaikintinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje Ūdrijos kel. 24, Užubalių k., Alytaus r., grąžintinas savininkui P. T. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas), įvykio vietos apžiūros metu paimta oro pagalvė su raudonos spalvos dėme, panašia į kraują, saugoma prie bylos pakete Nr. 1, nuo vairuotojo sėdynės šoninio atlošo išpjauta dalis medžiagos su dėme, panašia į kraują, saugoma prie bylos pakete Nr. 2, kaip menkaverčiai daiktai sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Prokurorė prašo pripažinti proceso išlaidomis 60,50 Eur išlaidas už automobilio nugabenimą į saugojimo aikštelę bei už šio automobilio saugojimą po 1,21 Eur, skaičiuojant nuo 2019 m. gegužės 15 d. ir jas priteisti iš kaltinamojo. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, o taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 5, 6 dalys). Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino automobilį, apgadintą automobilį paliko eismo įvykio vietoje, dėl ko atvykę pareigūnai į eismo įvykio vietą, nesant vairuotojui, pagrįstai automobilį priverstinai nuvežė į saugojimo aikštelę, esančią Ūdrijos kelias 24, Užubalių k., Alytaus r., kur šis automobilis yra saugomas iki šiol (1 t., b. l. 27). Alytaus apskrities VPK pažyma apie patirtas proceso išlaidas, Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų pirkimo sutartis Nr. 52-ST2-39, šios sutarties 1 priedas, (1 t., b. l. 31-43), patvirtina, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų policijai atsirado pareiga MB „Užubalis“ sumokėti 60,50 Eur už automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinį nuvežimą bei 88,33 Eur už šio automobilio saugojimo paslaugas, kurios skaičiuojamos po 1,21 Eur už parą nuo pirmos automobilio saugojimo dienos, t. y. 2018 m. gegužės 15 d., iki nuosprendžio priėmimo dienos, t. y. 2019 m. liepos 26 d. (1,21 Eur x 73 dienos). Esant nurodytoms aplinkybėms išlaidos, susijusios su automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstiniu nuvežimu ir saugojimu, kurios iš viso sudaro 148,83 Eur (60,50 Eur + 88,33 Eur), pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo Alytaus apskrities VPK naudai (BPK 103 straipsnio 6 punktas, 105 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 – 307 straipsniais,

nusprendžia:

P. T., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį pagal laidavimą V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei su 500,00 Eur (penkių šimtų eurų) užstatu, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą P. T. atžvilgiu nutraukti.

Įpareigoti laiduotoją V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įmokėti 500,00 Eur (penkių šimtų eurų) užstatą į Alytaus apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT98 7300 0100 0221 4257 „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo paskirtyje nurodant bylos numerį bei asmens duomenis už kurį mokamas užstatas.

Išaiškinti P. T., kad jei laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti V. T., kad jei ji per teismo nurodytą terminą be pateisinamų priežasčių nesumokės užstato, teismas gali atsisakyti atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Be to, ji turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija), paskirti P. T. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500,00 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (įmonės kodas 188604955) sąskaita Nr. LT70 7044 0600 0026 9468, AB SEB bankas), nustatant 5 (penkių) mėnesių terminą įmokai sumokėti.

P. T. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Druskininkuose) prokuroro 2019 m. gegužės 21 d. nutarimu paskirtą laikiną P. T. nuosavybės teisių apribojimą į automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą automobilių saugojimo aikštelėje, Ūdrijos kel. 24, Užubalių k., Alytaus r., grąžinti savininkui P. T., oro pagalvę su raudonos spalvos dėme, panašia į kraują, saugomą prie bylos pakete Nr. 1, ir nuo vairuotojo sėdynės šoninio atlošo išpjautą dalį medžiagos su dėme, panašia į kraują, saugomą prie bylos pakete Nr. 2, sunaikinti.

Priteisti iš P. T. 148,83 Eur (vieno šimto keturiasdešimt aštuonių eurų 83 ct) proceso išlaidas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.