- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-15
- Bylos Nr.
- 2A-321-230/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00425-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Marius Bartninkas, Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- I. K.
- Ieškovas
- Gyvenamojo namo statybos bendrijos „Milžinas“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Gyvenamojo namo statybos bendrijos „Milžinas“ ieškinį atsakovei I. K. dėl įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė GNSB „Milžinas“ patikslintame ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovės I. K. 4 531,47 Eur įsiskolinimą, susidariusį dėl nesumokėto kredito, ir 4 534,58 Eur palūkanas, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 1992 m. balandžio 3 d. visuotinio susirinkimo nutarimu buvo įkurtas Gyvenamojo namo statybos kooperatyvas „Milžinas“. 1994 m. gegužės 9 d. Alytaus miesto mero potvarkiu kooperatyvas perregistruotas į Gyvenamojo namo statybos bendriją „Milžinas“ ir patvirtinti šiuo metu galiojantys bendrijos įstatai. Atsakovė yra bendrijos narė, kuriai buvo paskirtas 72,47 kv. m ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini). 1994 m. kovo 29 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimu metu bendrijos pirmininkas buvo įgaliotas įforminti paskolą gyvenamojo korpuso K-71 statybai bei šį pastatą įkeisti. Tuo pat metu visi bendrijos nariai ir atsakovė raštiškai pasižadėjo mokėti palūkanas ir kreditą grąžinti bankui lygiomis dalimis per 25 metus. 1995 m. gegužės 8 d. bendrijai buvo suteikta ilgalaikė paskola namo statybai. Bendrijai suteiktas kreditas buvo paskirstytas bendrijos nariams pagal jiems suteiktą gyvenamąjį plotą. Atsakovės šeimai buvo skirtas buto sąmatinės vertės dydžio 22 726 Lt (6 582 Eur) kreditas. Atsakovė iš pradžių vykdė savo, kaip bendrijos narės, įsipareigojimus, t. y. įmokėjo 1 667,29 Lt (1 184,40 Eur) bei gauto vardinio kredito 5 413 Lt (1 567 Eur). Vėliau atsakovė įsipareigojimų nevykdė. 1997 m. liepos 1 d. duomenimis, pateiktais Alytaus miesto savivaldybės Turto valdymo skyriui, atsakovės skola bendrijai buvo 15 646,29 Lt (4 531,47 Eur). 2017 m. birželio 30 d. GNSB „Milžinas“ įvykdė visus įsipareigojimus pagal kredito sutartį, todėl bendrija, padengusi kreditą ir sumokėjusi palūkanas už atsakovę, turi teisę reikšti ieškinį atsakovei, atstovaudama tų namo bendraturčių interesus, kurie tinkamai vykdė pareigą bendrijai grąžinti kreditą su palūkanomis bankui.
2. Atsakovė I. K. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ji nėra ėmusi jokio kredito nei iš ieškovės GNSB „Milžinas“, nei iš banko per GNSB „Milžinas. Atsakovė apie GNSB „Milžinas“ 1994 m. kovo 29 d., 1995 m. vasario 14 d. vykusius susirinkimus nežino, protokolų išrašų nėra mačiusi ir apie protokolų išrašuose nurodytus sprendimus nieko nežino, juose nurodytų pasižadėjimų ir sutikimų niekada nėra rašiusi ir jokiu kreditu niekada nesinaudojo. Atsakovė nėra nei vienos iš paskolos sutarčių Nr. 50 ir 61, sudarytų tarp Lietuvos valstybinio komercinio banko Alytaus skyriaus ir bendrijos, šalis. Be to, paskolos sutartis turėjo būti rašytinės formos. Nesant sudarytos paskolos sutarties, atsakovė neturi pareigos grąžinti paskolą bendrijai bei sumokėti palūkanas. Joks teisės aktas nenustato bendrijos teisės imti paskolas bendrijos narių vardu ir bendrijos narių prievolės tokias paskolas grąžinti. Atsakovė neginčija, kad pagal 1994 m. sausio mėnesio kredito sutartį Lietuvos valstybinio komercinio banko Alytaus skyrius jai suteikė 5 413 Lt lengvatinį kreditą ir šį kreditą atsakovė grąžina bankui nurodytoje sutartyje nustatyta tvarka. Atsakovė įmokėjo bendrijai 1 667,29 Lt ir 5 413 Lt gautą kreditą, taigi atsakovė už namo statybą GNSB „Milžinas“ sumokėjo savo asmeninėmis lėšoms ir gauta asmenine banko paskola, todėl jai paskolos iš bendrijos nereikėjo imti ir ji jos neėmė. Be to, iškovė praleido ieškinio senaties terminą tokiems reikalavimas pareikšti, todėl ieškinys atmestinas ir šiuo pagrindu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2018 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovės I. K. ieškovei GNSB „Milžinas“ 4 531,47 Eur nesumokėtą kreditą, 4 534,58 Eur palūkanas, 306 Eur žyminį mokestį ir 660 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 9 066,06 Eur sumos, pradedant jas skaičiuoti nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. vasario 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o valstybei – 8,78 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
4. Teismas nustatė, kad ieškovė yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos bendrija, veikianti pagal gyvenamojo namo statybos bendrijos įstatus. Pajinių įnašų namo statybai užbaigti neužteko dėl statybos kaštų pabrangimo, todėl bendrijos narių susirinkimuose buvo nutarta paimti kreditus, o bendrijos nariai (tame tarpe ir atsakovė) pasirašė įsipareigojimą mokėti paimtų kreditų palūkanas ir grąžinti kreditą lygiomis dalimis per 25 metus. 1995 m. gegužės 8 d. paskolos sutartimi bendrijai suteiktas 92 881,54 Lt lengvatinis kreditas namo statybai iš Lietuvos valstybinio komercinio banko ir 673 025 Lt kreditas iš bendrojo paramos gyvenamiesiems namams, butams statyti ar pirkti fondo pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą. Įsipareigojimus pagal sutartis bendrija įvykdė 2017 m. birželio 30 d. Bankas 1994 m. sausio 10 d. sutartimi atsakovei asmeniškai suteikė 1 567,71 Eur kreditą buto statybai, pervesdamas šias lėšas į gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo „Milžinas“ sąskaitą.
5. Teismas byloje nenustatė, kad gautas kreditas buvo panaudotas kitiems tikslams, o ne namo statybai, tuo tarpu atsakovės asmeninis įsipareigojimas bankui, vertinamas atskirai nuo finansinių poreikių, susijusių su viso namo statybos reikmėmis, kuris iki šio momento nėra priduotas, todėl negali būti laikomas užbaigta statyba. Imti banko kreditus buvo nuspręsta bendrijos visuotiniuose narių susirinkimuose, o atsakovė yra bendrijos narė.
6. Teismas atsakovės argumentus, kad ji nebuvo sutarčių, bendrijos sudarytų su banku, šalimi, todėl neturi prievolės atsakyti pagal bendrijos su banku sudarytas sutartis, atmetė kaip neturinčius reikšmės, nes pagal Vyriausybės 1993 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 280 patvirtintų Gyvenamojo namo statybos bendrijos pavyzdinių įstatų 15.1 punktą bendrijos narys privalo laikytis bendrijos įstatų ir visuotinio bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimų nutarimų. Analogiška nuostata buvo ir 1994 Alytaus miesto mero potvarkiu Nr. 203 patvirtintų Bendrijos įstatų 5.1. punkte bei ir šiuo metu galiojančių įstatų 16.1 punkte. Tokiu būdu atsakovė turi tas teises ir pareigas, kurios atsiranda iš kredito sutarčių, sudarytų remiantis bendrijos narių visuotinių susirinkimų nutarimais, kurie nurodyti ir kredito sutartyse, ir pačios atsakovės pasižadėjimu, kuris buvo pasirašytas, kaip būtina sąlyga gauti lengvatinį kreditą namo statybai.
7. Teismas nustatė, kad suteikti kreditai ir palūkanos atsakovei buvo paskaičiuotos proporcingai jai pastatyto buto vertei. Atsakovė turi pareigą atlyginti kredito dalį ir palūkanas, nors namas taip ir nebaigtas statyti (nepriduotas). Minėto Vyriausybės nutarimo norma, kad bendrijos narys, pasinaudojęs lengvatiniu kreditu butui statyti, pastačius namą, privalo perimti jos lengvatinio kredito skolos dalį yra imperatyvi ir jos turi būti laikomasi, nors nagrinėjamu atveju yra susidariusi paradoksali situacija, kai namas dar nėra visiškai užbaigtas, o lengvatinis kreditas suteiktas bendrijai jau baigtas mokėti. Ši situacija reiškia ir tai, kad atsakovės butas buvo pastatytas už lengvatinį kreditą, kurį gavo ir bendrija, ir atsakovė (pastarosios kredito mokėjimas dar nėra pasibaigęs), tačiau didesne dalimi butas buvo pastatytas už bendrijos iš banko gautus lengvatinius kreditus, kuriuos padengė kiti bendrijos nariai. Atsakovei tenkančią kredito skolos dalį grąžino bendrija, t. y. kiti jos nariai. Todėl ieškinį teismas tenkino remdamasis ne tik nurodytomis aplinkybėmis, bet ir teisingumo bei protingumo principais, nes tokiu atveju savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų naudai, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto (daugiabučio gyvenamojo namo) bendraturčių, kuriuo yra ir pati atsakovė, naudai.
8. Teismas laikė, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas, nors apie tai, kad atsakovė nemokėjo lengvatinio kredito ir kad 1997 m. liepos 1 d. ji buvo skolinga 15 646,29 Lt (4 531,47 Eur) kredito, ieškovei buvo žinoma, tačiau tokią sumą ji tuo metu buvo skolinga bankui, bet ne bendrijai (tą rodo jos pasižadėjimas ir kredito sutartys). Todėl ieškinio senaties termino pradžia turėtų būti skaičiuojama nuo to momento, kai bendrija 2017 m. birželio 30 d. įvykdė visus įsipareigojimus pagal 1995 m. gegužės 8 d. kredito sutartį ir grąžino bankui paimtą kreditą, sumokėjo visas pagal minėtą sutartį mokėtinas sumas ir kai paaiškėjo galutinė palūkanų suma, kurią pagal kredito sutartį sumokėjo bendrija, t. y. kiti bendrijos nariai, ir kai 2017 m. balandžio 18 d. bendrija pareikalavo grąžinti 4 531,47 Eur kreditą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovė I. K. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. spalio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas sprendime nurodė, kad bendrijos narių susirinkimuose buvo nutarta paimti kreditus, kadangi pajininkų įnašų namo statybai užbaigti neužteko, ir vadovavosi 1994 m. kovo 29 d. bei 1995 m. vasario 14 d. bendrijos narių visuotinio susirinkimo protokolais, tačiau, priešingai nei teigiama sprendime, bendrijos narių susirinkime nebuvo nutarta paimti kreditus namo statybai. 1994 m. kovo 29 d. susirinkime buvo spręsta paimti 80 000 Lt kreditą toliau tęsti vidaus įrangą, o šį sprendimą priėmė ne visi bendrijos nariai, bet tik 39 iš 51 nario.
1.2. Bendrijos nariai nusprendė paimti 80 000 Lt kreditą pastatyto namo vidaus įrengimui ir apdailai, tačiau teismas nustatė, kad 1995 m. gegužės 8 d. paskolos sutartimi bendrijai suteiktas 92 881,54 Lt lengvatinis kreditas namo statybai iš Lietuvos valstybinio komercinio banko ir 673 025 Lt kreditas iš bendrojo paramos gyvenamiesiems namams, butams statyti ar pirkti fondo pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą. Taigi bendrija galimai paėmė ne 80 000 Lt kreditą, dėl kurio, galbūt balsavo 39 nariai iš 51, o 765 906,54 Lt kreditą, dėl kurio niekas nebalsavo. Teismas nenustatė, nei kiek kredito bendrija gavo iš banko ar bendrojo paramos gyvenamiesiems namams, butams statyti ar pirkti fondo, nei kiek jo grąžino. 2017 m. lapkričio 28 d. „Swedbank“, AB, pažymoje nėra jokių duomenų apie tai, kiek kredito šiam bankui grąžino bendrija, kiek sumokėjo palūkanų, kiek bankas išvis išmokėjo pinigų bendrijai, jeigu išdavė jai kreditą.
1.3. Teismas neatsižvelgė į atsakovės nurodytas aplinkybes, kad jai kredito nereikėjo, ji už jo ėmimą nebalsavo, namo statybą finansavo savo lėšomis, o buto įrengimą nuo 1994 metų finansavo skolintomis lėšomis, kurias gavo 1994 m. sausio mėn. pasirašytos sutarties su banku pagrindu, pagal kurią šis bankas atsakovei davė beprocentį kreditą. Akivaizdu, kad atsakovė, turėdama galimybę skolintis be palūkanų, nesiskolins su 8 proc. metinėmis palūkanomis, už tokius sprendimus bendrijos susirinkime nebalsuos, kredito nepasižadės imti ir tokiu apmokamu kreditu nesinaudos. Atsakovės iš banko kaip beprocentę paskolą gautus 5 413 Lt bankas tiesiai sumokėjo bendrijai 1994 m. vasario 14 d. ir 1995 m. sausio 27 d.
1.4. Teismas sprendime atsakovės prievolę grąžinti bendrijai kreditą kildino iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gegužės 31 d. nutarimo Nr. 428 2.1 punkto, kuriame nustatyta, kad bendrijai pastačius namą, kiekvienas jos narys, pasinaudojęs lengvatiniu kreditu butui statyti, privalo perimti bendrijos lengvatinio kredito skolos dalį ir sudaryti lengvatinio kredito sutartis su banku. Tačiau šio teisinio pagrindo GNSB „Milžinas“ nenurodė ir faktinių aplinkybių šio teisės normos taikymui neįrodinėjo. Todėl byloje nebuvo ištirtos ir nustatytos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios šios teisės normos taikymą.
1.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gegužės 31 d. nutarimo Nr. 428 2.1 punkto norma taikoma tik tada, kai bendrija namą pastato. GNSB „Milžinas“ namo nepastatė. Tai patvirtina ir teismo nustatyta aplinkybė, kad namas iki šio momento nėra priduotas, todėl negali būti laikomas užbaigta statyba. Todėl perimti GNSB „Milžinas“ kokio nors dydžio kredito už nepastatytą daiktą atsakovė šios normos pagrindu neprivalo.
1.6. Bendrija nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė kreditu pasinaudojo. Jokio įrodymo, išskyrus bendrijos atstovo paaiškinimą ieškinyje, kad atsakovei buvo išskirta kredito dalis pagal jai suteiktą gyvenamąjį plotą, byloje nėra. Ieškovė nepateikė duomenų, kur ir kiek kredito pinigų bendrija panaudojo.
1.7. Atsakovė bendrijos kredito dalies neperėmė, nes nėra jos ir banko sutarties, sudarytos po 1994 m. kovo mėn. dėl lengvatinio kredito, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gegužės 31 d. nutarimo Nr. 428 2.1 punkto normoje.
1.8. Bendrija 1994 m. vasario 14 d. ir 1995 m. sausio 27 d. į savo banko sąskaitą iš Lietuvos valstybinio komercinio banko gavo 5 413 Lt dydžio sumą, skirtą buto (duomenys neskelbtini), statybai. Taigi butą atsakovė statėsi iš savo asmeninių lėšų, t. y. asmeniškai gauto banko kredito, todėl teismo vertinimas, kad 1994 m. sausio mėn. I. K. ir Lietuvos valstybinio komercinio banko sudaryta kredito sutartis Nr. 4. ir pagal ją bendrijai išmokėti pinigai neturi nieko bendra su namo statybos darbais, yra nepagrįsti.
1.9. Teismas nenurodė, iš kokios konkrečiai bylos medžiagos ir kada duotų bei kurio ieškovės atstovo paaiškinimų jis nustatė, kad pajinių įnašų namo statybai užbaigti neužteko dėl statybos kaštų pabrangimo. Byloje nėra jokių duomenų, kiek buvo sunešta pajinių įnašų namo statybai ir kiek darbų už juos buvo atlikta, kokiai daliai statybos darbų tų įnašų nepakako. Aplinkybės, kam bendrija panaudojo gautus kreditus, byloje nebuvo nustatinėjama ir ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie kreditų panaudojimą.
Žemesnės instancijos teismas
1.10. Teismas nustatė, kad bendrijos narių susirinkimuose buvo nutarta paimti kreditus, o bendrijos nariai (tame tarpe ir atsakovė) pasirašė įsipareigojimą mokėti paimtų kreditų palūkanas ir grąžinti kreditą lygiomis dalimis per 25 metus. Tačiau GNSB „Milžinas“ susirinkimų protokolų išrašuose nėra duomenų nei apie bendrijos narių dalyvavimą susirinkimuose, nei kas ir kiek narių juose dalyvavo, kaip jie balsavo. Taigi neaišku, kas nutarė, jeigu nutarė, paimti kreditus.
1.11. Ieškovės pateiktame dokumente „Įsipareigojimas“ nėra jokių duomenų (įrašų) nei apie 1994 m. kovo 29 d., nei apie 1995 m. vasario 14 d. visuotinį GNSB „Milžinas“ narių susirinkimą. Todėl šis dokumentas niekaip nepatvirtina, kad atsakovė žinojo ar galėjo žinoti apie šiuos susirinkimus, ar kad ji šiuose susirinkimuose dalyvavo ir balsavo už kredito ėmimą. Be to, šis dokumentas galėjo būti paskolos sandorio dokumentu, pasirašomu po paskolos gavimo, jeigu jame būtų nurodyti tokie privalomi duomenys, kaip paskolos suma, iš ko paskola gauta ir kada ji turi būti grąžinta. Šių duomenų „Įsipareigojime“ nėra.
1.12. 1995 m. vasario 1 d. redakcijos CK 43 ir 291 straipsniai nustatė, kad paskolos santykiai atsiranda rašytinės sutarties pagrindu, o ne neaišku kieno įstatų pagrindu ir juo labiau ne pavyzdinių įstatų pagrindu, ir tokių normų nėra nustatyta jokiame įstatyme. Taip pat joks teisės aktas nenustato bendrijos teisės imti paskolas bendrijos narių vardu ir bendrijos narių prievolės tokias paskolas grąžinti. Priešingai, pavyzdinių įstatų 9 punkte nustatyta, kad „<...> Bendrija atsako už savo prievoles jai priklausančiu turtu. Bendrija neatsako už savo narių prievoles, o jie neatsako už bendrijos prievoles.“
1.13. Teismas priteisė iš atsakovės 4 534,58 Eur palūkanas, kurios viršija visą tariamos skolos sumą. Be to, palūkanos nustatomos sandoriu, o šiuo atveju sandorio nebuvo. Atsakovė kredito neėmė, jo negavo ir juo nesinaudojo, todėl ieškovės prašomų palūkanų priteisti nebuvo pagrindo.
1.14. Bendrija jau 1997 m. liepos 1 d. žinojo apie savo reikalavimo teisę į atsakovę ir tada prasidėjo senaties terminas dėl šios teisės realizavimo kreipiantis į teismą. Teismo teiginys, kad atsakovė tuo metu buvo skolinga bankui, o ne bendrijai, nepagrįstas, pati ieškovė visada teigė, kad atsakovė skolinga jai, o ne bankui, turėjo mokėti kredito grąžinimo įmokas, bet nuo 1997 m. nemokėjo. Be to, bendrija pareikalavo grąžinti kreditą 2017 m. balandžio 18 d. Tai reiškia, kad bendrija pati laikė, jog ji reikalavimo teisę į atsakovę įgijo ne 2017 m. birželio 30 d., o anksčiau, t. y. 1997 m. liepos 1 d. Todėl ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas būtent nuo 1997 m. liepos 1 d., o ieškovė ieškinį pareiškė praleidusi ieškinio senaties terminą.
1.15. Teismas nurodė, kad kreditą ir palūkanas bankui už atsakovę sumokėjo kiti bendrijos nariai. Tokiu atveju ieškovais byloje turėjo būti bendrijos nariai, o ne bendrija. Tai reiškia, kad ieškinys yra paduotas netinkamo ieškovo, todėl ieškovas turėjo būti pakeistas arba ieškinys turėjo būti atmestas.
10. Ieškovė GNSB „Milžinas“ atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Byloje esančios kredito sutartys Nr. 50 ir 61 parvirtina, kad bendrija gavo 92 881,54 Lt ilgalaikę paskolą namo statybai ir 220 543 Lt ilgalaikę paskolą namo statybai. Pastaroji sutartis, vadovaujantis Alytaus miesto savivaldybės mero potvarkiais, papildomais susitarimais buvo keičiama vis didinant bendrijai suteikiamo kredito dalį. Sutartys buvo tvirtinamos Alytaus miesto 1-ame notarų biure, patikrinus pasirašančiųjų šalių įgaliojimus. Sutartys nenuginčytos, todėl galiojo iki visiško įsipareigojimų pagal sutartis įvykdymo. Taigi nekyla abejonių, kad bankas įvykdė savo įsipareigojimus ir pervedė bendrijai visas kredito sutartyse numatytas sumas, o bendrija šias sumas panaudojo namo statybai ir įrengimui, nes priešingu atveju, atsakovė nebūtų galėjusi apsigyventi ir deklaruoti savo gyvenamosios vietos nepastatytame name.
Atsiliepimas
2.2. Byloje pateikti Lietuvos valstybės kontrolės atsakymas I. K., Alytaus miesto savivaldybės mero potvarkiai bei Alytaus miesto savivaldybės 1997 m. liepos 1 d. patvirtinta suvestinė, kurioje atsispindi visi bendrijai paskirti bei kiekvienam bendrijos nariui paskirstyti kreditai, buto sąmatinė vertė ir 1 kv. m buto statybos kaina.
2.3. Atsakovė, teigdama, kad namo statybą finansavo savo lėšomis, privalėjo tai įrodyti, pateikdama išlaidas namo statybai patvirtinančius dokumentus, tačiau savo teiginių jokiomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė.
Atsiliepimas
2.4. Atsakovės argumentą, kad ji butą įsirenginėjo už lėšas, gautas pagal 1994 metais pasirašytą su banku kredito sutartį, paneigia pati sutartis. Joje nurodyta, kad bankas atsakovei suteikia 5 413 Lt kreditą buto statybai, o ne įrengimui. Visos šios lėšos buvo nukreiptos į bendrijos atsiskaitomąją sąskaitą. Atsakovės buto sąmatinė vertė 1995 m. liepos 20 d. buvo 12 549 Lt, o atsakovės įmokėta 1 003,40 Lt nuosavų lėšų suma bei 5 413 Lt, kuriuos pervedė bankas, reiškia, jog atsakovės įnašas jos buto statybai bendrijoje sudarė 6 416,40 Lt. Akivaizdu, kad net ir esant nepabrangusiai buto vertei už 6 416,40 Lt sumą atsakovė negalėjo pasistatyti sau buto, nepasinaudojusi bendrijai paskirtu ir kiekvienam bendrijos nariui paskirstytu kreditu. Juolab, kad 1995 m. vasario 14 d. įvykusio visuotinio bendrijos narių susirinkimo metu visi nariai buvo supažindinti su butų statybos kainos pabrangimu 100 procentų, o 1997 m. liepos 1 d. atsakovės buto sąmatinė vertė buvo 22 726,59 Lt. Taigi atsakovės nurodytos vardinio kredito gavimo aplinkybės nepatvirtina visiško atsiskaitymo su bendrija.
2.5. Pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 5 straipsnį namo statybos bendrijai buvo suteikiami kreditai. Bendrija tenkino savo narių poreikius ir buvo specifinis fizinio asmens, turinčio teisę į valstybės paramą, teisės statyti gyvenamąjį būstą įgyvendinimo būdas. Šiuo atveju gyvenamasis namas ir tuo pačiu atsakovės butas buvo statomas iš GNSB „Milžinas“ narių pajų ir bendrijai suteiktų lengvatinių kreditų. Nors kredito gavėjas buvo bendrija, tačiau lengvatinis kreditavimas valstybės lėšomis buvo skirtas ne bendrijos tikslams įgyvendinti, o bendrijos narių, turinčių teisę gauti lengvatinį kreditą, poreikiui apsirūpinant būstu patenkinti.
2.6. Nesutikdama su bendrijos sprendimais atsakovė turėjo teisę juos ginčyti arba išstoti iš bendrijos, susigrąžindama savo įneštą pajų. Atsakovė šia teise nesinaudojo, raštiškai įsipareigojo grąžinti kreditą. Tai, kad atsakovė ne tik sutiko su visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimais dengti jos buto statybai paskirto kredito dalį, bet ir jį dengė, tuo pripažindama savo prievolę, patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai, kur matosi, kad atsakovė ne tik mokėjo įmokas kredito grąžinimui bet ir palūkanas.
2.7. Senaties termino eiga skaičiuotina nuo to momento, kai bendrija įvykdė įsipareigojimus pagal kredito sutartis ir grąžino bankui paimtą kreditą bei sumokėjo visas pagal sutartį mokėtinas sumas, t. y. nuo 2017 m. birželio 30 d. Atsakovė iki šio laiko turėjo galimybę įvykdyti savo įsipareigojimus, o bendrijos narių teisės buvo pažeistos, kai atsakovei priklausiusi kredito su palūkanomis dalis buvo padengta iš visų bendrijos narių piniginių įnašų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. Ginčas byloje kilo dėl gyvenamojo namo statybos bendrijos narės pareigos (prievolės) atlyginti kredito, kuris buvo suteiktas bendrijai namo statybai, dalį.
13. Byloje nustatyta, kad ieškovė Gyvenamojo namo statybos bendrija „Milžinas“ yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos bendrija, šiame name atsakovei I. K. buvo suteiktas kooperatinis butas (t. 1, b. l. 14-15). Bendrijos narių susirinkime, vykusiame 1994 m. kovo 29 d., buvo priimti nutarimai, kuriais bendrijos pirmininkas B. P. buvo įgaliotas įforminti paskolą gyvenamojo namo statybai bei jį įkeisti, notarinėje kontoroje apiforminant dokumentus, o nariai pasirašė raštiškus pasižadėjimus mokėti palūkanas ir kreditą grąžinti lygiomis dalimis per 25 metus (t. 1, b. l. 25). Atsakovė 1994 m. kovo 29 d. tokį įsipareigojimą (grąžinti gautą iš kooperatyvo paskolą lygiomis dalimis per 25 metus, mokėti procentus už naudojimąsi paskolomis) taip pat pasirašė (t. 1, b. l. 27). Lietuvos valstybinis komercinis bankas 1995 m. gegužės 8 d. paskolos sutartimi Nr. 50 suteikė bendrijai 92 881,54 Lt ilgalaikę paskolą namo statybai iki 2017 m. liepos 1 d. (t. 1, b. l. 64-66) ir tos pačios dienos sutartimi Nr. 61 suteikė ilgalaikę paskolą 220 543 Lt sumai 25 metams, gavus lėšas iš Finansų ministerijos pagal paskirstytą savivaldybės limitą ir faktiškai atliktus darbus (t. 1, b. l. 67-70). Prie pastarosios sutarties buvo sudaryti papildomi susitarimai, kuriais bendrijai buvo suteikta papildomai paskolų bendrai 455 000 Lt sumai (t. 1, b. l. 102-113). Atsakovei I. K. pagal paskirtą buto plotą buvo paskaičiuota sąmatinė buto vertė – 22 726,59 Lt, o jos skola bendrijai, įvertinus pajinį įnašą (1 667,29 Lt) bei jos vardinį kreditą (5 413 Lt), nustatyta 15 646,29 Lt (4 531,47 Eur) (t. 1 b. l. 72). Bendrija įsipareigojimus pagal kredito sutartis visiškai įvykdė (t. 1, b. l. 29, 138), t. y. prievolę už atsakovę I. K. įvykdė.
14. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės I. K. 4 531,47 Eur įsiskolinimą, susidariusį dėl nesumokėto kredito, ir 4 534,58 Eur palūkanas.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį patenkino, nustatęs, kad imti banko kreditus buvo nuspręsta bendrijos narių susirinkimuose, o atsakovė, būdama bendrijos nare, privalėjo šiuos nutarimus vykdyti, taip pat nustatė, kad kredito dalis ir palūkanos atsakovei paskaičiuotos proporcingai jai pastatyto buto vertei, atsakovei tenkančią skolos dalį grąžino bendrija, todėl atsakovė privalo ją atlyginti.
16. Atsakovė, nesutikdama su teismo sprendimu, ginčija savo prievolę grąžinti paskolą, kadangi ji nebalsavo dėl kredito ėmimo, jos įsipareigojime nėra jokių duomenų apie bendrijos narių susirinkimo nutarimus, buto statybą ji finansavo savo lėšomis, taip pat nurodo, kad teismas nenustatė, nei kiek kreditų gavo bendrija, nei kiek bendrija jų grąžino, nenustatyta, kokia kredito dalis jai išskirta ir pan.
Dėl atsakovės prievolės grąžinti namo statybos bendrijos paimtą kreditą namo statybai
17. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu neigė ir tebeneigia savo prievolę grąžinti bendrijos paimtų kreditų dalį, atitinkančią jos buto plotą, teigdama, kad ji nėra paskolinių santykių dalyvė, o prievolė grąžinti bendrijos paimtus kreditus negali kilti bendrijos įstatų ar pavyzdinių įstatų pagrindu.
18. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovei, kuriai skirtas butas bendrijos statomame name, kyla pareiga grąžinti bendrijos paimtų kreditų namo statybai dalį. Byloje nėra padaryta išvada, kad atsakovei tokia pareiga kyla jos sudarytos su banku paskolos sutarties pagrindu. Akivaizdu, kad atsakovės ir banko tiesiogiai nesieja paskoliniai santykiai, tokie santykiai sieja banką ir paskolos gavėją – GNSB „Milžinas“, kurią šiuose santykiuose atstovavo bendrijos pirmininkas B. P., veikdamas pagal bendrijos narių įgaliojimą, kuris buvo suteiktas 1994 m. kovo 29 d. įvykusiame bendrijos narių susirinkime, tai nurodyta ir kredito sutartyse. Bendrijos teisė gauti kreditus buvo įtvirtinta ir Vyriausybės 1993 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 280 patvirtintų Gyvenamojo namo statybos bendrijos pavyzdinių įstatų (toliau pavyzdiniai įstatai) 7.3 punkte, o bendrijos gauti kreditai yra bendrijos lėšos (11.3 punktas).
19. Tai reiškia, kad bendrija kreditus ėmė vykdydama bendrijos narių valią ir veikdama pagal jos suteiktus įgaliojimus. Todėl tokių sutarčių pasekmės kyla atstovaujamam asmeniui – bendrijai ir jos nariams (ginčo santykių metu galiojusio 1964 m. red. CK 64 straipsnis), o bendrijos narių pareigas pagal tokias sutartis apsprendžia būtent bendrijos narių teises ir pareigas nustatantys aktai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi tiek pavyzdinių įstatų 15.1 punktu, numatančiu bendrijos nario pareigą laikytis bendrijos įstatų ir visuotinio bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimų nutarimų, tiek Alytaus miesto mero 1994-05-09 potvarkiu Nr. 203 patvirtintų Gyvenamojo namo statybos bendrijos „Milžinas“ įstatų (t. 1, b. l. 151-158) 5.1 punktu (laikytis bendrijos įstatų ir visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimų).
20. Atsakovė neginčija, kad ji yra bendrijos narė, todėl jai privalomi bendrijos narių susirinkimo priimti nutarimai, taigi ir 1994 m. kovo 29 d. susirinkime priimtas nutarimas, kuriuo buvo nutarta įgalioti pirmininką B. P. įforminti paskolą gyvenamojo namo statybai, o nariai parašė raštiškus pasižadėjimus grąžinti kreditą lygiomis dalimis per 25 metus ir mokėti palūkanas. Nors atsakovė teigia, kad buvo nutarta imti 80 000 Lt kreditą, tačiau nutarime imti ir įforminti paskolą ši suma nėra nurodyta. Aplinkybę, kad nutarimo priėmimo metu nebuvo aišku, kokio dydžio kredito reikės, patvirtina kreditų ėmimo eiga ir jų ėmimo tvarka (pagal poreikį) bei vėlesniame bendrijos narių susirinkime, įvykusiame 1995 m. vasario 14 d., priimtas nutarimas dėl bendrijos narių sutikimo imti kreditą dėl statybos pabrangimo (t. 1, b. l. 26), taip pat ir bendrijos narių įsipareigojimų pasirašymas, nenurodant konkrečios kredito sumos, nes tokie įsipareigojimai jau turėjo būti pasirašyti iš anksto, prieš gaunant kreditą.
21. Atsakovė kvestionuoja bendrijos narių susirinkimo nutarimus, teigdama, kad ji susirinkimuose nedalyvavo, kad yra neaišku, kokie nariai juose dalyvavo, kaip jie balsavo, kad balsavo tik 39 bendrijos nariai iš 51 nario. Tačiau nurodyti bendrijos narių susirinkimo nutarimai nėra nuginčyti. Bendrijos narių nutarimai dėl kreditų buvo priimti remiantis bendrijos įstatais (įstatų 28 punktas), kurie nenumatė privalomo visų bendrijos narių dalyvavimo ir nutarimai neprivalėjo būti priimti vienbalsiai, pakako balsų daugumos. Nors atsakovė teigia nežinojusi apie bendrijos narių susirinkimus ir juose priimtus nutarimus, tačiau įsipareigojimą grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas yra pasirašiusi (t. 1, b. l. 27) ir jį pasirašiusi būtent tą dieną, kai buvo nutarta dėl kredito ėmimo, be to, atsakovė iš dalies savo prievolę grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas vykdė (t. 1, b. l. 71, 16-123, t. 2, b. l. 103-110).
22. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad teismas nenustatė, kiek buvo gauta paskolų, kiek jų grąžinta, kadangi pirmosios instancijos teismas suteiktų kreditų dydį ir jų panaudojimą nustatė, remdamasis LR Valstybės kontrolės Alytaus kontrolės skyriaus raštu (t. 1, b. l. 124), o jame nurodyta, kad bendrijai suteiktas 768 898,93 Lt lengvatinis kreditas, suteiktų kreditų dydį patvirtina ir nutarties 13 punkte nurodyti duomenys bei juos patvirtinantys įrodymai apie kreditų suteikimą. Bendrijos gautų kreditų dydį ir jų paskirstymą butams patvirtina GNSB „Milžinas“ LR Valstybės kontrolės Alytaus kontrolės skyriui pateikti 1997-07-01 duomenys, kurie patvirtinti Alytaus miesto savivaldybės Turto valdymo skyriaus (t. 1 b. l. 72). Iš šių duomenų matyti, kad atsakovei I. K. pagal paskirtą buto plotą buvo paskaičiuota sąmatinė buto vertė – 22 726,59 Lt, o jos skola bendrijai, įvertinus pajinį įnašą (1 667,29 Lt) bei jos vardinį kreditą (5 413 Lt), nustatyta 15 646,29 Lt (4 531,47 Eur), t. y. būtent ta skola, kurią ieškovė prašo priteisti iš atsakovės. Atsakovė šių byloje pateiktų įrodymų ir juose esančių duomenų bylos nagrinėjimo eigoje neginčijo, kadangi pagrindiniais atsakovės atsikirtimo ieškiniui motyvais buvo tai, kad ji ginčijo pačią prievolę. Teisėjų kolegijos nuomone, nurodytų įrodymų pakanka aplinkybei, kiek kreditų buvo suteikta bendrijai ir kaip jie buvo paskirstyti statomo namo butams, nustatyti. Nors šie įrodymai yra suvestiniai duomenys, tačiau atsakovei bylos nagrinėjimo metu neginčijus šiuose įrodymuose nurodytų konkrečių duomenų teisingumo, nebuvo poreikio reikalauti pirminių įrodymų, atsakovė ir apeliaciniame skunde nenurodo konkrečių duomenų neteisingumo. Todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismui pakako įrodymų nurodytoms aplinkybėms nustatyti.
23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Vyriausybės 1993 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl gyvenamojo namo statybos bendrijos ir gyvenamojo namo eksploatavimo bendrijos pavyzdinių įstatų patvirtinimo“ 3.8 punkte nustatyta, jog gyvenamojo namo statybos bendrijai skirtų lengvatinių kreditų paskirstymą, naudojimą, taip pat bendrijos veiklą, susijusią su pajų ir kitų įmokų grąžinimu bei naudojimu, kontroliuoja lengvatinio kredito limitą nustatęs miesto (rajono) meras (valdyba), o 3.9 punkte nustatyta, kad statybos bendrijų pirmininkai ir buhalteriai, išduodami pažymas, susijusias su namo statybos finansavimu, lengvatinių kreditų paskirstymu ir įforminimu, atsako įstatymų nustatyta tvarka už duomenų teisingumą. Atsižvelgiant į tokias nurodyto teisės akto nuostatas, byloje pateikta GNSB „Milžinas“ pirmininkės pasirašyta duomenų lentelė, kuri buvo patikrinta Alytaus miesto savivaldybės Turto valdymo skyriaus, leidžia spręsti dėl šių duomenų patikimumo. CK 197 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią; aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais.
24. Nesutiktina, kad byloje nėra patvirtina aplinkybė, jog bendrija kreditus grąžino, nes tai patvirtina byloje pateiktos pažymos, patvirtinančios faktą, kad bendrija įvykdė visus kredito įsipareigojimus bankui (t. 1, b. l. 29, 138), o paskolos grąžinimo detalizavimas pateikiant papildomus įrodymus būtų perteklinis, nes ginčo atveju esminę reikšmę turi faktas, kad bendrija kreditus grąžino, o atsakovė I. K. pati neįvykdė savo įsipareigojimo dėl jos butui skirtos kredito dalies padengimo.
25. Atsakovė teigia, kad jai kredito nereikėjo, o buto statybą ji finansavo savo lėšomis, tačiau atsakovė nėra pateikusi įrodymų, kad visus statybos kaštus yra padengusi savo asmeninėmis lėšomis, t. y. jomis padengusi visą jai skirto buto sąmatinę vertę, kuri, kaip nustatyta, buvo 22 726,59 Lt, atsakovė yra įnešusi tik pajinį įnašą – 1 667,29 Lt bei savo vardinį kreditą – 5 413 Lt. Pažymėtina, kad remiantis nurodytomis Vyriausybės 1993 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. 280 nuostatomis Alytaus miesto savivaldybė yra patikrinusi bendrijai skirtų lengvatinių kreditų paskirstymą, naudojimą, ką įrodo jos patvirtinti duomenys.
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gegužės 31 d. nutarimo Nr. 428 taikymo
26. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 gegužės 31 d. nutarimo Nr. 428 2.1 punkte, kuriuo pakeistas Vyriausybės 1993 m. balandžio 19 d. nutarimo Nr. 274 15 punktas, nustatyta, kad, bendrijai pastačius namą, kiekvienas jos narys, pasinaudojęs lengvatiniu kreditu butui statyti, privalo perimti jos lengvatinio kredito skolos dalį ir sudaryti lengvatinio kredito sutartis su banku. Taigi pagal tokį teisinį reglamentavimą bendrijos narys neatleidžiamas nuo skolos grąžinimo pagal bendrijos kredito sutartis, sudarytas su banku. Nors ieškinio reikalavimai nebuvo grindžiami šia teisės norma, tačiau pirmosios instancijos teismas galėjo ją taikyti savo iniciatyva, kadangi nustatyti ginčo santykiui taikytinas teisės normas yra teismo pareiga ir tai yra teismo diskrecijoje.
27. Imti banko kreditus buvo nuspręsta bendrijos narių susirinkimuose. Atsakovė buvo bendrijos narė, taigi turi tas teises ir pareigas, kurios atsiranda iš kreditų sutarčių t. y. grąžinti jai tenkančią kredito dalį ir sumokėti palūkanas.
28. Tai, kad su atsakove nesudaryta skolos bankui perkėlimo sutartis, negali būti pagrindu netenkinti ieškinio reikalavimų. Nurodyta Vyriausybės nutarimo norma yra imperatyvi ir jos turi būti laikomasi, tačiau ginčo atveju, atsakovei tenkančią kredito skolos dalį grąžinus pačiai bendrijai, tai iš esmės reiškia, kad prievolę už atsakovę įvykdė šis asmuo – bendrija (jos nariai), todėl ji turi regreso teisę reikalauti sumokėtą skolą iš tiesioginės skolininkės (CK 6.51 straipsnio 1 dalis)
29. Nors daugiabutis namas nėra perduotas naudotis, t. y. nėra baigtas statyti, ši aplinkybė nagrinėjamo ginčo atveju nėra teisiškai reikšminga, nes nurodyta nutarimo nuostata svarbi ne sutarties su banku dėl kredito dalies perėmimo požiūriu, bet atsakovės, kaip bendrijos narės, imperatyvios pareigos grąžinti kreditą požiūriu.
30. Apeliantė skunde taip pat teigia, kad, jei už ją kredito dalį sumokėjo kiti bendrijos nariai, tuomet ieškovais turėjo būti bendrijos nariai, o ne pati bendrija. Iš tikrųjų GNSB „Milžinas“ 2017 m. spalio 17 d. protokole (t. 1, b. l. 9-10) yra duomenų, kad bendrijos banko paskola bankui buvo padengta iš visų bendrijos narių piniginių lėšų, skirtų kaupimui, ir bendrijos nariai nutarė pavesti bendrijos pirmininkui kreiptis dėl skolos išieškojimo iš bendrijos narių, kurie turi įsiskolinimų. Šiuo metu galiojančiuose GNSB „Milžinas“ įstatuose (t. 1, b. l. 17-24) numatyta bendrijos teisė reikšti ieškinį, siekiant apginti bendrijos narių (patalpų valdytojų) interesus, susijusius su bendrijos veiklos sfera (įstatų 11 punktas), be to, kaip jau nustatyta, tokią teisę bendrijos nariai bendrijos pirmininkui suteikė ir bendrijos narių susirinkime, kuris pagal įstatus gali deleguoti kai kurias savo teises bendrijos valdymo organui (šiuo atvejui bendrijos pirmininkui) (įstatų 25 punktas).
Dėl ieškinio senaties
31. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas, kadangi bendrija teisę išsiieškoti skolą iš atsakovės I. K. faktiškai įgijo tik nuo to momento, kai bendrija įvykdė visus įsipareigojimus pagal kredito sutartis bei grąžino bankui kreditą ir paaiškėjo mokėtina palūkanų suma. Atsakovės nuomone, ieškinio senaties eigos pradžia prasidėjo 1997 m. liepos 1 d., kai paaiškėjo atsakovės skola ir atsirado reikalavimo teisė į atsakovę.
32. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-421/2017, 45 punktas).
33. Įvertinus tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl ieškinio senaties pradžios momento nustatymo atitinta tiek nurodytos teisės normos reikalavimus, tiek teismų praktikoje suformuotas taisykles dėl ieškinio senaties termino pradžios nustatymo. Bendrija ieškinį pareiškė tuomet, kai pati įvykdė prievolę bankui už atsakovę. Kreditai namui statyti buvo paimti bendrijos narių interesais, tik kreditai buvo paimti ir įforminti per bendrijos narius atstovaujantį asmenį – bendriją. Bendrija, atstovaujama jos organų, kreditams grąžinti surinktas sumas tik administravo, tačiau būtent bendrijos narys privalėjo grąžinti skolą bankui pagal bendrijos kredito sutartis, sudarytas su banku. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios.
34. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).
35. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas netenkinamas, o sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
37. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė GNSB „Milžinas“ už atsiliepimo į apeliacinį skundą ir rašytinių paaiškinimų parengimą ją atstovavusiai advokatei V. P. sumokėjo 1 100 Eur. Ieškovės prašoma priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (700 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 p. nustatyto maksimalaus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydžio (1,3 x 926,7), o jos turėtas išlaidas patvirtina į bylą pateikti įrodymai – mokėjimo nurodymas, todėl, apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovės. Tuo tarpu ieškovės prašoma priteisti suma už rašytinių paaiškinimų parengimą (400 Eur) mažintina iki Rekomendacijų 8.16 p. nustatyto maksimalaus užmokesčio už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai dydžio – 374,28 Eur (0,4 x 935,70). Taigi iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 1 074,28 Eur suma išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
38. Apeliacinį skundą atmetus, valstybei iš atsakovės priteistinos 4,36 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei gyvenamojo namo statybos bendrijai „Milžinas“ (juridinio asmens kodas 150041260) iš atsakovės I. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 074,28 Eur išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Priteisti iš atsakovės I. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 4,36 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.