Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui B. A. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja UAB ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ kreipėsi į teismą su prašymu – priteisti iš atsakovo B. A. 147,24 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2016-04-01 iki 2020-06-30.

Pareiškėja teismui pateiktame skunde nurodė, kad UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Lazdijų rajono savivaldybės taryba 2017-03-31 sprendimu Nr. 5TS-801 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamuoju turtu, išskyrus žemės sklypus, savivaldybės teritorijoje. Sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, nes prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kadangi jam nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas (gyvenamosios paskirties), esantis (duomenys neskelbtini). Tačiau atsakovas nuo 2016-04-01 iki 2020-06-30 nėra sumokėjęs pareiškėjai 147,24 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri pareiškėjos paskaičiuota Nuostatų nustatyta tvarka.

Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su skundu. Paaiškino, kad jam jau buvo priteista nuo 2011 m. suma už rinkliavų surinkimą. Atsakovas pažymėjo, kad atliko mokėjimus už rinkliavų surinkimą. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad adresu: (duomenys neskelbtini), nėra pastatyta jokia šiukšlių dėžė (konteineris), jokia mašina neatvažiavo surinkti šiukšlių. Atsakovas nurodė, kad negaudavo sąskaitų dėl rinkliavos mokėjimo.

Pareiškėjai apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai (ABTĮ 75 str. 4, 7 d.), byla nagrinėtina pareiškėjui nedalyvaujant.

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos mokėti Lazdijų rajono savivaldybės tarybos nustatytą ir šios savivaldybės teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir šių atliekų tvarkymą.

Lazdijų rajono savivaldybės taryba 2007-11-27 sprendimu Nr. 5TS-217 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai; ginčui aktualios naujos redakcijos, patvirtintos Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2017-03-31 sprendimu Nr. 5TS-801 (galioja nuo 2017-07-01) ir 2017-12-27 sprendimu Nr. 5TS-1138 (galioja nuo 2017-12-30), toliau – Nuostatų nauja redakcija). Vietinė rinkliava – tai Lazdijų rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš šių atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka (Nuostatų 2 p.). Rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje (Nuostatų naujos redakcijos 6.4 p.). Komunalinių atliekų turėtojai ir mokėtojai – visi fiziniai, juridiniai asmenys, iš to skaičiaus ir vykdantys ūkinę komercinę veiklą, turintys nekilnojamojo turto savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 3 p.). Pagal Nuostatų naujos redakcijos 6.5 punktą, rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis Rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta privaloma įmoka mokėti Rinkliavą. Taigi, tiek pagal Nuostatus, tiek pagal Nuostatų naują redakciją, Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje esantys fiziniai ir juridiniai asmenys valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu yra komunalinių atliekų turėtojai ir privalo mokėti rinkliavą. Visiems komunalinių atliekų turėtojams rajono savivaldybės teritorijoje taikomi Nuostatų priede nustatyti vietinės rinkliavos dydžiai (Nuostatų 25 p.). Nuostatų naujos redakcijos 5 punkte reglamentuojama, kad nekilnojamojo turto objektai (Nuostatų naujos redakcijos 2 priedas) skirstomi į kategorijas (Nuostatų naujos redakcijos 1 priedas), kurioms nustatomos konkrečios komunalinių atliekų susikaupimo normos ir rinkliavos dydžiai. Nuostatų 27-28 ir 36 punktai bei Nuostatų naujos redakcijos 28-30 ir 75 punktai įpareigoja pareiškėją nustatyta tvarka išsiųsti mokėjimo pranešimus atliekų turėtojams (rinkliavos mokėtojams) bei vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą išieškojimą. Rinkliava sumokama į Lazdijų rajono savivaldybės biudžeto sąskaitą (Nuostatų naujos redakcijos 34 punktas).

Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad adresu: (duomenys neskelbtini), nebuvo pastatyta jokia šiukšlių dėžė (konteineris), surinkti šiukšlių neatvažiuodavo jokia šiukšlių mašina. Ginčydamas skundo argumentus ir skunde paskaičiuotą mokėtiną sumą, nurodė, kad jis negavo jokių sąskaitų dėl mokėtinos rinkliavos.

Teismo vertinimu, šie atsakovo argumentai dėl šiukšlių konteinerio nebuvimo ir šiukšlių neišvežimo (konteinerių ištuštinimo), taip pat dėl mokėjimo sąskaitų negavimo yra nepagrįsti, niekaip nepaneigiantys teisės aktais apibrėžtos atsakovo pareigos mokėti vietinę rinkliavą, kuri yra paremta principine nuostata – ,,teršėjas moka“. Teismo vertinimu, dėl klausimų, susijusių su realiu šiukšlių konteinerio pastatymu ir jo vieta, šiukšlių išvežimu ir sąskaitų dėl mokėtinos rinkliavos gavimu, atsakovas gali kreiptis tiesiogiai į pareiškėją ir jai reikšti pretenzijas. Tačiau nurodytos aplinkybės neturi įtakos teismo sprendimo priėmimui, vertinant pareiškėjo pareigos mokėti vietinės rinkliavos mokestį aspektą.

Teismo vertinimu, atsakovo, kaip ir kitų Lazdijų rajono savivaldybėje nekilnojamąjį turtą turintiems ar juo disponuojantiems asmenims, pareiga mokėti rinkliavos mokestį yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta imperatyvi rinkliavos mokėjimo prievolė. Ši rinkliavos mokėtojo pareiga iš esmės siejama su nekilnojamojo turto turėjimo faktu ir aplinkybe, kad nekilnojamojo turto turėtojas yra ,,teršėjas“, todėl jis privalo kompensuoti aplinkai daromą žalą, t. y. jis privalo mokėti už tai, kad „teršia“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010). Vien faktinė aplinkybė, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-03-28 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-201-261/2018). Nekilnojamojo turto objekto paskirtis ir plotas yra tie parametrai, kurie paprastai daro tiesioginę įtaką komunalinių atliekų kiekiui, susidarančiam šį objektą naudojant, valdant ar juo disponuojant (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-01-28 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Tam, kad atsakovą būtų galima laikyti vietinės rinkliavos mokėtoju, būtina ir pakankama nustatyti aplinkybę, kad tam tikru laikotarpiu atsakovas buvo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba įgaliotas asmuo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-05-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3465-968/2019). Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-05-06 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1953-756/2020).

Byloje esantys duomenys, t. y. VĮ ,,Registrų centras“ 2020-05-25 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas ir VĮ ,,Registrų centras“ 2020-05-25 Gyventojų registro išrašas patvirtina, kad atsakovui nuo 2011-06-14 (pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu) nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas (gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), tuo pačiu adresu atsakovas nuo 2018-06-28 yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, todėl pagal Nuostatų 6.5 punktą jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Iš pateiktų Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų matyti, kad atsakovas nuo 2016-04-01 iki 2020-06-30 nemokėjo jam paskaičiuotos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė 147,24 Eur įsiskolinimas.

Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų X skyriuje reglamentuotos galimos rinkliavų lengvatos. Šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų atleistas nuo rinkliavos mokėjimo įstatymų nustatytą tvarka ir pagrindais (-u), tokių aplinkybių nenurodė ir pats atsakovas teismo posėdžio metu. Todėl konstatuotina, kad šioje byloje atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas, turintis vykdyti teisės aktais apibrėžtą pareigą – mokėti vietinę rinkliavą.

Atsakovas teismo posėdžio metu, kaip vieną iš argumentų dėl prašomos priteisti sumos, nurodė, kad jis jau yra mokėjęs už vietinės rinkliavos surinkimą, tačiau, teismo vertinimu, šis pareiškėjo argumentas nepagrįstas ir neatspindintis atsakovo tinkamo prievolės vykdymo ir niekaip nepatvirtinantis vietinės rinkliavos mokėjimo fakto už laikotarpį nuo 2016-04-01 iki 2020-06-30.

Iš teismų informacinės LITEKO sistemos matyti, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2016-10-31 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3425-428/2016 priteisė iš atsakovo B. A. UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai 144,05 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą už laikotarpį nuo 2011-07-01 iki 2016-03-31. 2016-12-02 buvo išduotas vykdomasis dokumentas. Taigi matyti, kad pareiškėjui pareiga mokėti rinkliavos mokestį už tą patį objektą (esantį (duomenys neskelbtini), tik kitą laikotarpį) jau buvo konstatuota teismo sprendimu, ji pareiškėjui buvo žinoma, tačiau, pareiškėjui geranoriškai nevykdant teismo sprendimo, buvo išduotas vykdomasis dokumentas priverstiniam sprendimo vykdymui. Teismo vertinimu, nurodyta aplinkybė apie priimtą teismo sprendimą ir vykdytą išieškojimą akivaizdžiai patvirtina tai, kad pareiškėjui iš esmės galėjo ir turėjo būti žinoma apie jam egzistuojančią pareigą mokėti vietinės rinkliavos mokestį, o tai, kad jis faktiškai negavo jokių sąskaitų dėl mokėtinos rinkliavos neeliminuoja jo teisės aktais nustatytos pareigos egzistavimo.

Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (CK 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įtvirtinta Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 12 straipsnio 2 punkto, Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies bei Nuostatų pagrindu. Šie teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, jog vietinė rinkliava vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-05-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014-01-28 nutartyje (administracinė byla Nr. A556-334/2014) konstatavo, kad atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu. Akcentuotina ir tai, kad LVAT yra išaiškinęs, jog savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu (LVAT 2010-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010). Toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo (toliau – ETT) išaiškinimui, kuriame imperatyviai pabrėžiama, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. ETT konstatavo, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (ETT 2009 m. liepos 16 d. sprendimas Nr. C-254/2008 F. byloje I. srl H. F. ir kt. (48–50 p.)).

Dėl senaties termino taikymo

Sprendžiant dėl priteistinos rinkliavos dydžio, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje (LVAT nutartys Nr. A438-2346/2012; Nr. A438-2405/2012) ne kartą yra konstatuota, kad mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ), kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu, yra bendroji teisės norma. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi MAĮ nuostatomis. MAĮ 68 straipsnio 1 dalis, įtvirtinanti, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad nagrinėjamos bylos kontekste MAĮ 68 straipsnyje nustatyto termino skaičiavimo pradžia sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena (LVAT 2015-04-07 nutartis byloje Nr. eA-746-556/2015; 2015-04-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-888-556/2015). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai laikosi pozicijos, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti savo iniciatyva (LVAT 2005-04-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A15-485/2005).

Pareiškėja nurodo, kad prašoma priteisti vietinės rinkliavos mokesčio suma (147,24 Eur) susidarė už laikotarpį nuo 2016-04-01 iki 2020-06-30. Pareiškėja pareiškimu į teismą kreipėsi 2020-08-26, todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjai priteistina vietinė rinkliava galėjo ir turėjo būti apskaičiuojama už einamus 2020 metus ir tris praėjusius kalendorinius metus.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes spręstina, kad yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėja turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą už 2016 metus, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl vietinės rinkliavos priteisimo už laikotarpį nuo 2016-04-01 iki 2016-12-31 atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, iš atsakovės už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2020-06-30 pareiškėjos naudai priteistina 124,38 Eur (147,24 Eur bendra apskaičiuota suma – 22,86 Eur įmokos už 2016 metus dydis = 124,38 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti jos patirtas 9,68 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas tenkintas iš dalies, todėl jis turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą, proporcingai patenkintų reikalavimų apimčiai (ABTĮ 40 str. 5 d., CPK 93 str. 2 d.).

Teismui pateikta 2020-05-25 atstovavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-08-13 PVM sąskaita faktūra Serija (duomenys neskelbtini), 2020-08-19 Swedbank mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina 9,68 Eur pareiškėjos išlaidas sumokėtas advokatui R. S. už jo suteiktas teisines paslaugas, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taikomų sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimą ir administracinėse bylose, todėl gali būti priteista iš atsakovo. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos reikalavimas patenkinamas 84 procentais (t. y. 124,38/147,24 x 100), pareiškėjai atitinkamai priteistina proporcinga 8,13 Eur (t. y. 9,68 x 84/100) bylinėjimosi išlaidų suma.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo B. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai UAB ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) 124,38 Eur (vieną šimtą dvidešimt keturis Eur ir 38 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2017-01-01 iki 2020-06-30.

Priteisti UAB ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo B. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 8,13 Eur (aštuonis eurus ir 13 ct) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Likusią dalį prašymo atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.