Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2021-12-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-2156-486/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-12-30
Bylos Nr.
A6.-2156-486/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01772-2021-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Jeugenijuš Jaglinski (pirm.)
Pažeidėjas
A. M.
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Advokatai
Rūta Kazlauskaitė
Kategorijos
NuorašasByla Nr. A6.-2156-486/2021
Proceso Nr. 4-68-3-01772-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11.; 21.3.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. gruodžio 30 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn trauktino asmens A. M. atstovei advokato padėjėjai Rūtai Kazlauskaitei, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. M., gim. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. nuo 2020 m. birželio 1 d. būdamas UAB „L.“ vadovas bei žinodamas apie įmonės finansinę padėtį bei skolas VMI prie FM ir kitiems kreditoriams privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą. Šiais veiksmais jis neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą Bendrovei, todėl savo neveikimu pažeidė kreditoriaus interesus. Šiais savo veiksmais A. M. padarė administracinį nusižengimą, numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje A. M. nedalyvavo. Apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, jokių prašymų negauta. Taip pat gautas VMI prašymas nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant. Esant šioms aplinkybėms administracinio nusižengimo byla nagrinėtina iš esmės trauktinam administracinėn atsakomybėn asmeniui bei VMI atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn trauktino asmens A. M. atstovė advokato padėjėja Rūta Kazlauskaitė paaiškino, kad byla iškelta A. M. todėl, kad jis būdamas vienintelis akcininkas tos įmonės laiku neinicijavo nemokumo proceso. Nemokumo priežastis yra realiai pačios VMI surašytas nemokumo aktas. Iki tol įmonė buvo moki. Tai šiuo atveju, įmonė būtų buvusi gyva, jeigu ji tuos mokesčius mokėjusi. 2018 metais A. M. ir kitiems asmenims, veikusiems šių įmonių vardu, buvo iškelta baudžiamoji byla, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kaip jis pats sakė, jį labai blaško tas ikiteisminis tyrimas, dingo motyvacija, todėl dalį darbų atidėjo, o kitus ir užmiršo. UAB „L.“ faktiškai vadovavo moteris V. M., dabar T., su kuria vėliau draugystė nutrūko. Prokuroro vertinimu, ikiteisminis tyrimas atskirtas dalyje, kur veikė V. M.. Taip pat A. M., žinodamas, kad tinkamai vadovauja tomis įmonėmis, didelę dalį praleido komandiruotėse, nebūdavo Lietuvoje apie 200-300 dienų per metus, todėl vadovauti per nuotolį būtų sudėtinga, todėl kaip ir nevadovavo. A. M. neneigia savo atsakomybės, nes buvo direktorius pagal Registrų centro pateiktus dokumentus. Tačiau iš kitos pusės yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, t. y. jis savo kaltę pripažįsta, gailisi. Sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta, todėl atstovė prašo į tai atsižvelgti ir neskirti baudos arba skirti minimalią baudą.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime nurodyta, kad ji yra kreditorė UAB „L.“ įmonės. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2002-467/2021 iškėlė Bendrovei bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2021-05-18. Bendrovė bei jos vadovas šioje byloje atsiliepimo į pareiškimą bei reikalaujamų įmonės finansinę padėtį apibūdinančių dokumentų nepateikė, todėl sprendžiant klausimą apie įmonės mokumą rėmėsi VMI pateiktais dokumentais bei kitais prieinamais registrų bei viešais dokumentais. Teismas nutartyje konstatavo, jog nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad įmonė yra nemoki, ji laiku nevykdo turtinių prievolių, taip pat nėra pagrindo išvadai, kad Bendrovė yra gyvybinga, duomenų apie vykdomą ūkinę komercinę veiklą, leidžiančių įvykdyti prievoles ateityje, nenustatyta. Pareiškime taip pat nurodoma, kad apie tai, jog UAB „L.“ yra nemoki vadovui turėjo būti žinoma nuo 2020-06-01, taigi nuo to laiko A. M. atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo Bendrovei. Apibendrinant išdėstyta galima daryti išvadą, kad UAB „L.“ vadovas žinodamas apie įmonės finansinę padėtį bei skolas VMI prie FM ir kitiems kreditoriams privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą. A. M. kaltinamas neįvykdęs Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą Bendrovei, todėl kaltinamas savo neveikimu galimai pažeidęs kreditoriaus interesus (b. l. 2-5).

VMI 2020 m. lapkričio 5 d. nurodymu, iš mokesčių mokėtojo sąskaitos nurodoma nurašyti mokestinę nepriemoką iš kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigose esančių mokesčių mokėtojo sąskaitų (b. l. 7-9).

VMI 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimu, nurodoma išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto nusprendžiama išieškoti 127486,45 eurų (b. l. 11-12) .

Valstybės įmonės Registrų centras 2021 m. kovo 31 d. pateikė UAB „L.“ finansinė ataskaitą laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31 (b. l. 17-18).

Iš UAB „L.“ balanso mokestinių prievolių balanso nustatyta, kad bendrovės PVM mokestinė nepriemoka sudaro 251.797,32 eurų (b. l. 6).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 10 d. nutartimi UAB „L.“ iškelta bankroto byla (b. l. 22-24).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais.

Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-22-976/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-181-626/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau ir – JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte numatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. To paties įstatymo 6 straipsnyje numatyta, jog juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad juridinio asmens nemokumas, tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

Teismas vertina, kad A. M. ne vėliau nei 2020 m. birželio 1 d., kai VMI priėmė sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto ir jam tikrai tapo žinoma bendrovės finansinė padėtis, kilo pareiga imtis veiksmų siekiant atkurti bendrovės mokumą arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. A. M. negalėjo nežinoti apie bendrovės ekonominę būklę ir jos gyvybingumo perspektyvas. Per įstatyme nustatytą terminą bendrovės vadovas A. M. (A. M.) bendrovės nemokumo proceso neinicijavo, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, o bankroto procedūrą inicijavo VMI.

A. M. UAB „L.“ vadovu buvo nuo 2016-10-27 ir nuo 2017-03-08 jos akcininku, bendrovės įsiskolinimas iš esmės susidarė jo vadovavimo laikotarpiu, tačiau jis ignoravo bendrovės nemokumą bei nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas, kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais, užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Taigi, teisinė atsakomybė už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą teismui numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalyje, o tai reiškia, kad A. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, į tai, kad padarytas nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais – kreditorių teisių pažeidimu, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, kad pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia, į tai, kad pažeidėjas yra dirbantis. Taip pat į tai, kad byloje nustatyta A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino ir gailisi bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta A. M. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą minimalią 1 400 eurų dydžio baudą. Skirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą, nei sankcijoje nustatyta minimali, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, 637–638, 644 straipsniais, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

A. M., gim. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų dydžio baudą.

Išaiškinti A. M., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „1001“, unikalų mokėjimo kodą – „A6.-2156-486/2021“. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas)Nuorašas tikrasTeisėjas Jeugenijuš Jaglinski