- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-01
- Bylos Nr.
- e2-186-522/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irina Serafin
- Ieškovas
- N. S.
- Atsakovas
- E. J., A. J.
- Advokatai
- Andrius Krištapavičius, Jolita Zabitienė
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. S. ieškinį atsakovams E. J. ir A. J. dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė N. S. kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovų E. J. ir A. J. 540 Eur turtinę žalą už nupjautus 3 medžius (slyvas) ir 3000 Eur neturtinę žalą už nupjautus 18 medžių (slyvų) bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). 2023-01-24 Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriui ieškovė pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Toks prašymas buvo grindžiamas ta aplinkybe, kad su ieškovei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu ribojasi laisvos valstybinės žemės sklypas. Ieškovės žemės sklype augo trys medžiai (slyvos), kuriuos ieškovė prižiūrėjo ir puoselėjo tvarkingą jų augimą. Lygiai tokie patys medžiai augo ir laisvame valstybinės žemės plote, todėl esminis ieškovės tikslas – per žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą sujungti ne tik abu žemės sklypus, bet taip pat ir suformuoti vientisą medžių masyvą, kurį ieškovė ir toliau galėtų tvarkyti savo nuožiūra. Ieškovės tikslas buvo tapti ir laisvame valstybinės žemės plote augančių medžių (slyvų) savininke. Būtent toks jos motyvas atsispindi ir 2023-01-24 prašyme, kuriame ieškovė nurodo, kad ji nori prisijungti nenaudojamą ir netvarkomą valstybinę žemę tam, kad galėtų pati genėti medžius. Ieškovė turėjo pagrindinį tikslą išsaugoti tame žemės plote esančius medžius, kurie natūraliu būdu atriboja visą sklypą nuo važiuojamosios kelio dalies, pasižyminčios intensyviu automobilių eismu. Medžiai dėl savo dydžio ir brandumo iš tiesų atliko ne tik jaukumo, bet ir apsaugos nuo papildomo triukšmo ar taršos funkciją.. 2023-03-04 ieškovė pastebėjo, kad tiek jos žemės sklype augusios 3 slyvos, tiek valstybinės žemės plote buvusios 18 slyvų buvo išpjautos. Ieškovė savarankiškai surinko įrodymus, kad minimus medžius 2023-03-01 dieną iškirto jos kaimynai E. J. bei A. J.. Įrodymas yra vaizdo įrašas. Ieškovė 2023-03-05 kreipėsi į teisėsaugos institucijas su pareiškimu dėl jos turtui padarytos turtinės žalos. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariatas 2023-05-16 pateikė ieškovei atsakymą, kuriame nurodė, kad kaimynų veiksmuose neįžvelgia nusikalstamos veikos požymių ir pasiūlė ieškovei ginti savo pažeistas teises būtent civilinio proceso tvarka. 2023-03-09 ieškovė kreipėsi į specializuotą įmonę „Lauko gėlininkystės bandymų stotis“, kuri pateikė sąskaitą, kad vieno tokio analogiško medžio vertė siekia 180,00 Eur. Kadangi iš viso ieškovės žemės sklype augo 3 tokie medžiai, todėl bendrą sugadinto turto vertę sudaro 540,00 Eur. Ieškovė taip pat vertina, kad kaimynams iškirtus 18 medžių (slyvų), dėl kurių ieškovė dėjo ne tik maksimalias pastangas, kad taptų nupjautų 18 medžių (slyvų) savininke, bet taip pat turėjo pagrįstą ir teisėtą lūkestį, kad jokie tretieji asmenys nepasikėsins į jos būsimąją turtinę vertybę, ji patyrė 3000,00 Eur neturtinę žalą, kuri tik iš dalies galės kompensuoti tokiu cinišku būdu jai padarytą moralinę žalą ir patirtus išgyvenimus dėl to, kad ji negalės greitu metu realizuoti savo planų, nes buvo nupjauti brandūs medžiai, kuriems atsodinti ir užaugti iki buvusio dydžio užtruks daug metų. Ieškovė paaiškino, kad dėl nuolatinio kaimynų priekabiavimo įsirengė vaizdo stebėjimo kameras. Tai labai nepatiko E. J.. Atsakovai ieškovei nuolatos priekaištavo dėl ne vietoje pasodintų vaiskrūmių, betoninių stulpų ir kameros. Patvirtino, kad per vaizdo kameras matė kaip buvo nupjauti medžiai. Atsakovai ir patys prisipažino, kad 2023-03-01 iškirto medžius. Žinodami apie ieškovės ketinimą įsigyti valstybinės žemės sklypą, atsakovai tyčia iškirto jame esančias slyvas.
Atsiliepimas
Atsakovė ir jos atstovė atsiliepime ir teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kuriame augo 18 (aštuoniolika) slyvų. Slyvos buvo sulaukėję. Eilę metų sodininkų bendrijos rengiamų susirinkimų metu buvo diskutuojama dėl šių sulaukėjusių slyvų centralizuoto pašalinimo ir su tuo susijusių veiksmų atlikimo. Slyvos pasodintos sodininkų bendrijos įkūrimo pradžioje ir dešimtmečių eigoje savaiminiu būdu išsiplėtė, sulaukėjo. Ieškovė, dar iki ieškinio pateikimo, pati aktyviai šalino slyvas ir nupjautų medžių medieną panaudojo savų poreikių tenkinimui. 3 slyvos (Kaukazo – Prunuscerasifera) neaugo ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Slyvos augo valstybiniame žemės sklype, tačiau, jos buvo išaugusios arti ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos. Šių slyvų nei ieškovė, nei ankstesnis žemės sklypo savininkas nebuvo sodinę ir jų prižiūrėję, kaip savo medžių. Atsakovė ne kartą prašė ieškovės tvarkyti aptariamas slyvas, tačiau ieškovė prašymus ignoravo. Aptariamas slyvas atsakovės prašymu kirto įmonė, kuri pasiėmė medieną. Leidimas nupjauti aptariamus medžius atsakovei nebuvo išduotas. Atsakovė menkaverčius medžius pašalino dėl to, kad medžių laja trukdė saulės šviesai patekti į ieškovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, nes atsakovės sklypo dalis, skirta auginti daržoves ir vaisius, didžiąją dienos dalį, t. y. maždaug nuo 13 vai. būdavo pavėsyje ir todėl neužderėdavo pagrįstai laukiamas vaisių ir daržovių derlius. Slyvų kaina, dėl šio augalo menkavertiškumo, gausaus paplitimo, nepopuliarumo yra viso labo 9,99 Eur, kuri yra viešai publikuojama Malinausko medelyno (Vilties g. 21, Noreikiškės, Kauno raj.) internetiniame tinklalapyje ir kituose skelbimuose. Ieškovės pateikta išankstinio mokėjimo sąskaita, kad slyvų pirkimo - pardavimo kaina yra 540 Eur, ne tik nepatvirtina slyvos rinkos kainos dydžio, bet akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, elementarios logikos dėsniams. Ieškovės reikalavimas yra galimai siekis nepagrįstai praturtėti. Ieškovė neturi teisės kreiptis j teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo, dėl 18 slyvų iškirtimo valstybei priklausančiame laisvame žemės sklype, nes ieškovė nėra tas subjektas, kuris valstybinę žemę valdo, naudoja ir ja disponuoja patikėjimo teise.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) ir kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas ribojasi su atsakovų žemės sklypu. Iš 2022-09-16 Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pateikto brėžinio matyti ieškovei priklausančio žemės sklypo ribos. Ieškovė planavo įsigyti ir su jos sklypu besiribojantį valstybinės žemės sklypą ir Širvintų rajono savivaldybės administracijai 2023-01-24 pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą.2023-03-01 atsakovai nupjovė 21 slyvą. Ieškovė pateikė „Lauko gėlininkystės bandymų stotis“ 2023-03-09 išankstinę sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 540 Eur sumai už analogiškus dekoratyvinius vaismedžius (3 nupjautas slyvas) ir prašo atlyginti patirtą turtinę žalą, bei paskaičiavo jai padarytą 3000 Eur moralinę žalą už nupjautas 18 slyvų valstybinėje žemėje, kurią planavo įsigyti (b. l. 1-22).
Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK6.245 straipsnio 4dalis, 6.246 straipsnis). CK 6.263 straipsnyje – specialiojoje deliktinės atsakomybės normoje – įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmens turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2017-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 28, 29 punktai; 2021-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-3-969/2021, 60 punktas).
Byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovai nupjovė ieškovei nuosavybės teise priklausančiame sklype augusias 3 slyvas ir valstybiniame žemės sklype 18 slyvų. Šios aplinkybės nustatytos liudytojo D. S. parodymais, kad pjaunant medžius buvo apgadinta tvora, kurią kompensavo draudimo bendrovė. Po darbų atlikimo liudytojas padarė nuotrauką, kurioje užfiksuoti 3 nupjauti medžiai (slyvos). Pagal matininko sukaltus žymeklius matyti, kad 3 nupjauti medžiai yra ieškovės sklype. Vaizdo įraše liudytojas matė, kad medžius pjovė atsakovės vyras su pagalbininkais. Nurodytų aplinkybių iš esmės neginčijo ir pati atsakovė. Įrodyta, kad atsakovai nupjovė 21 slyvą.
Ginčas kilo dėl to, ar atsakovai, nupjaudami 18 slyvų valstybinės žemės sklype, nepažeidė ieškovės teisių ir ar 3 nupjautos slyvos augo ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Ginčas taip pat kilo dėl nupjautų medžių vertės.
Byloje yra įrodyta, kad 18 slyvų augo valstybinės žemės sklype, ko neginčijo ir šalys. Galimai, dėl jų ieškovė pageidavo šį žemės sklypą įsigyti iš valstybės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovė negali reikalauti žalos atlyginimo dėl turto, kuris jai nepriklausė. Byloje nėra duomenų, kad šiuo metu valstybinės žemės sklypas perėjo ieškovės nuosavybėn. Šis turtas jai nepriklauso. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje pateikti susirašinėjimo su valstybinėmis institucijomis dokumentai, kurie patvirtina, kad jiems žinoma susidariusi situacija dėl išpjautų slyvų, bet niekam pretenzijų dėl, galimai, padarytos žalos valstybė nepareiškė.
Dėl išpjautų 3 slyvų teismui abejonių nekilo, kad jos augo ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Tokias išvadas teismas daro apžiūrėjęs teismo posėdžio metu pateiktas originalias spalvotas nuotraukas, kuriose matosi žemėtvarkos specialisto įkaltas riboženklis ir šalia jų išpjauti medžiai. Ši aplinkybė užfiksuota ir situacijos schemoje, kuri buvo analizuota teismo posėdyje. Joje aiškiai pažymėtos 3 augusios slyvos ieškovės žemės sklypo teritorijoje. Iš fotolentelės 3 priedo nuotraukos Nr. 2 matyti kaip atrodė medžiai iki išpjovimo, o nuotraukoje Nr. 4 – kaip po išpjovimo, ir kur yra tvoros ir žemės sklypo riboženklis.
Teismas daro išvadą, kad atsakovai neturėjo teisės aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, savarankiškai tyčia, o, galimai, ir per klaidą, nupjauti 3 slyvas ieškovės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, todėl privalo atlyginti ieškovės patirtą turtinę žalą.
Kaip minėta, ginčas byloje kilo ir dėl slyvų vertės. Teismas nesutinka su ieškovės paaiškinimu, kad išpjautų slyvų vertė gali būti tapatinama su dekoratyviniais augalais. Taip pat iš atsakovės pateiktų nuotraukų matyti, kokie tai buvo medžiai, kur jie augo, kokia buvo jų paskirtis. Akivaizdu, kad tai nebuvo dekoratyviniai augalai. Medžiai (slyvos) augo už pagrindinės tvoros, viena slyva buvo palinkusi prie žemės, kitos dvi, galimai, iš vieno kamieno/kelmo. Medžiai nebuvo estetiški bendrąja prasme. Matyti, kad aptariamos slyvos ieškovės buvo atskirtos aukšta tvora nuo pagrindinio estetiškai tvarkomo žemės sklypo (nuotrauka Nr. 4).
Teismas taip pat įvertino ieškovės ir atsakovės emocinius pamąstymus apie sudėtingą jų bendravimą, kam jos skyrė pagrindinę savo paaiškinimų teismui dalį. Teismas daro išvadą, kad šalys yra labai įžeistos viena kitos elgesiu ir nesutaria, o žalos klausimas yra aiškiai su tuos susijęs, todėl yra aiškiai nerealus. Kartu teismas sutinka, kad atsakovų elgesys buvo netinkamas ir žala buvo padaryta. Šalys nepateikė patikimų įrodymų dėl nupjautų slyvų vertės, todėl teismas, nustatydamas jos dydį, vadovaujasi protingumo, teisingumo kriterijais ir priteisia ieškovei 300 Eur turtinę žalą solidariai iš atsakovų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad didesne dalimi ieškinys nėra patenkintas, ieškovei priteitinas jos sumokėtas 80 Eur žyminis mokestis ir 200 Eur advokato pagalbos išlaidos lygiomis dalimis iš atsakovų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1, 2 dalimis, 259-260, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur turtinę žalą solidariai iš E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. J., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 80 Eur žyminį mokestį ir 200 Eur advokato pagalbos išlaidas lygiomis dalimis iš E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. J., a. k. (duomenys neskelbtini)
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus.