- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-06
- Bylos Nr.
- 2K-18/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aldona Rakauskienė (pirm.), Valerijus Čiučiulka, Egidijus Bieliūnas (pran.)
- Nuteistasis
- E. G., R. D., A. V. Kasacinių
- Nukentėjusysis
- V. V.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Egidijaus Bieliūno,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. G. (E. G.) ir jo gynėjo kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo pakeistas Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 14 d. nuosprendis: panaikinta šio nuosprendžio dalis, kuria E. G. bausmės vykdymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 straipsniu, atidėtas dvejiems metams ir bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis nepakeista.
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu E. G. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už kiekvieną iš šešių veikų: laisvės atėmimu vieneriems metams už V. V. automobilio „Audi Coupe“ vagystę; laisvės atėmimu vieneriems metams ir dviem mėnesiams už A. T. automobilio „VW Passat“ vagystę; laisvės atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams už L. B. automobilio „VW Golf“ vagystę; laisvės atėmimu vieneriems metams ir keturiems mėnesiams už ŽŪB „Žlibinai“ automobilio „Chrysler Voyager“ vagystę; laisvės atėmimu vieneriems metams ir penkiems mėnesiams už A. L. automobilio „VW Passat“ vagystę; laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams už D. P. automobilio „Chrysler Voyager“ vagystę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams ir dešimčiai mėnesių. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, ši bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta dvidešimties parų arešto bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams dešimčiai mėnesių ir dvidešimčiai dienų.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtosios bausmės vykdymas buvo atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir per vienerius metus šešis mėnesius atlyginti nusikaltimais padarytą turtinę žalą.
Iš E. G. ir R. D. solidariai priteista nukentėjusiesiems V. V. - 6100 Lt, A. L. - 4000 Lt, D. P. - 700 Lt.
Šioje byloje pagal BK 178 straipsnio 2 dalį taip pat nuteisti R. D. ir A. V. Kasacinių skundų dėl jų nepaduota.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su kasaciniu skundu, byla, prokuroro atsiliepimu ir išklausiusi teisėjo pranešimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. G. nuteistas už tai, kad 2004 m. Kaune, veikdamas bendrininkų grupe su kitais asmenimis, padarė šešias automobilių vagystes:
su R. D. ir A. V. balandžio 7 d. tarp 16.15 val. ir 17 val. Sukilėlių g. prie namo Nr. 73 pagrobė V. V. automobilį „Audi Coupe“ valst. Nr. ZMZ 223, padarydami nukentėjusiam 6000 Lt turtinę žalą; su A. V. balandžio 15 d. tarp 10.20 val. ir 12.30 val. Sukilėlių pr. ir Eivenių g. sankirtoje pagrobė A. T. automobilį „VW Passat“, valst. Nr. TAU 293, padarydami nukentėjusiajai 7000 Lt turtinę žalą; su R. D. ir A. V. gegužės 21 d. tarp 12.50 val. ir 13.30 val. Lazūnų g. prie namo Nr. 63 pagrobė L. B. automobilį „VW Golf“, valst Nr. JMA 658, padarydami nukentėjusiajai 10000 Lt turtinę žalą; su R. D. ir A. V. gegužės 25 d. tarp 18 val. ir 19 val. Eivenių g. prie namo Nr. 2 pagrobė ŽŪB „Žlibinai“ automobilį „Chrysler Voyager“, valst. Nr. DTG 502, padarydami ŽŪB „Žlibinai“ 8600 Lt turtinę žalą; su A. V. birželio 22 d. tarp 15 val. ir 16 val. Kovo 11-osios g. prie namo Nr. 22 pagrobė A. L. automobilį „VW Passat“, valst. Nr. NKO 080, padarydami nukentėjusiajam 4000 Lt turtinę žalą; su R. D., A. V. ir dar vienu asmeniu liepos 12 d. tarp 15.50 val. ir 16.50 val. Radvilėnų g, prie namo Nr. 21 pagrobė D. P. automobilį „Chrysler Voyager“, valst. Nr. ACV 104, padarydami nukentėjusiajai 8000 Lt turtinę žalą.
Kauno miesto apylinkės teismas paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą E. G. motyvavo tuo, kad jis iš dalies prisipažino kaltu, anksčiau teistas vieną kartą, apysunkius nusikaltimus padarė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tačiau nuo paskutinio nusikaltimo padarymo 2004 m. liepos 12 d. iki nuosprendžio priėmimo daugiau jokių nusikaltimų nepadarė, įstatymų nepažeidė, dirba, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, panaikino kaip nepagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl E. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir paskyrė šią bausmę atlikti pataisos namuose. Keisdamas nuosprendį teismas nurodė, kad E. G. nuteistas už šešis nusikaltimus, padarytus bausmės vykdymo atidėjimo metu, todėl nusprendė, jog bausmės vykdymo atidėjimas nepadarė nuteistajam įtakos, jis neįvertino jam pareikšto pasitikėjimo.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis E. G. ir jo gynėjas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 2 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 14 d. nuosprendį be pakeitimų.
Kasatoriai nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 29 d. kasacinę nutartį Nr. 2K-9/2008 ir vasario 12 d. kasacinę nutartį Nr. 2K-90/2008, kuriose pasisakyta, kad BK 75 straipsnis nekelia sąlygos, jog asmuo būtų teisiamas pirmą kartą. Teismas nėra suvaržytas jokiomis papildomomis šiame straipsnyje nenurodytomis sąlygomis dėl bausmės vykdymo atidėjimo, todėl pagal susiformavusią teismų praktiką asmenims, padariusiems nusikalstamą veiką pirmiau paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu, ypatingais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei kitus bylos duomenis, bausmės vykdymo atidėjimas yra taikomas. Tuos atvejus, kai bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu asmuo padaro naują tyčinį nusikaltimą, sukėlusį sunkias pasekmes, ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismai paprastai vertina kaip paneigiančius galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo.
Kasatoriai mano, kad apygardos teismas netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, neteisėtai ir nepagrįstai pakeitė apylinkės teismo nuosprendį, panaikindamas bausmės vykdymo atidėjimo taikymą. Šis teismas objektyviai neįvertino visų bylai svarbių aplinkybių. Sprendimą lėmė tai, kad nuteistasis E. G. padarė kelis nusikaltimus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje visiškai nepasisakyta dėl kitų pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant BK 75 straipsnio nuostatų taikymo klausimą. Kasatoriai teigia, jog bausmės vykdymo institute humaniškumo principo reikalavimai derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus. Apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialią, bet ir bendrą prevenciją. Pagal BK 75 straipsnio nuostatas bausmės vykdymas nuteistajam gali būti atidėtas, jeigu įvykdytos įstatyme nurodytos sąlygos. Viena šių sąlygų, įvertinus visas bylos aplinkybes, yra teismo padaryta išvada dėl pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai nuteistajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjas nurodo bausmės tikslus sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas turi vadovautis ir BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Šių straipsnių nuostatos taikytinos ne vien skiriant bausmę, bet ir sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimus. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, taip pat ir 2008 m. vasario 12 d. kasacinėje nutartyje Nr. 2K–107/2008, yra nurodęs, jog teismas, vadovaudamasis teisine sąmone, turi pritaikyti įstatymą konkrečiam atvejui, siekti, kad paskirtoji bausmė būtų teisinga ir būtų pasiekti jos tikslai.
Kasatoriai nesutinka, kad nuteistajam E. G., jau keturis metus nenusižengiančiam įstatymams, reikalingas realus bausmės atlikimas. Bausmės vykdymo atidėjimas šiuo atveju yra naudingas tiek E. G., privalėsiančiam ir toliau laikytis įstatymų bei per teismo nustatytą laiką atlyginti žalą nukentėjusiesiems, tiek ir visuomenei, nes E. G. yra įvertinęs savo poelgius ir nepažeidžia visuomenėje egzistuojančių elgesio normų. Kauno apygardos teismui buvo pateikti papildomi įrodymai apie E. G. nuolatinio pobūdžio darbą, minimalias pajamas, užtikrinančias jo pragyvenimą, Žaliakalnio seniūnijos išduota teigiama charakteristika. Ilgas laiko tarpas, per kurį E. G. nepadarė naujų nusikaltimų, neturi administracinių ar drausminių nuobaudų, yra vertintinas lyginant su tuo, kad kelis nusikaltimus jis padarė per trumpą laiką. Šios aplinkybės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 23 d. kasacinėje nutartyje Nr. 2K-636/2007 yra pripažintos pagrindu atidėti bausmės vykdymą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, jog nepaisant kasatorių teiginių, kad BK 75 straipsnio nuostatos nedraudžia taikyti bausmės vykdymo atidėjimo antrą kartą, šių nuostatų taikymui būtinos ne vien jose nustatytos sąlygos. Vadovaujantis BK 54 ir 41 straipsnių nuostatomis reikia motyvuotai įvertinti duomenis apie asmenį, nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir galimybę pasiekti bausmės tikslus. Apylinkės teismas, taikydamas nuteistajam E. G. bausmės vykdymo atidėjimą, nepakankamai motyvuotai įvertino, ar kasatorius bus pakankamai nubaustas, ar bus įgyvendintas teisingumo principas. Nustatęs E. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas, teismas nenuosekliai įgyvendino įstatymą, nes BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos reikalauja ne tik veikos pripažinimo, bet ir nuoširdaus gailėjimosi. Duomenų apie tokį E. G. gailėjimąsi dėl padarytų veikų byloje ir apylinkės teismo nuosprendyje nėra. Kauno apygardos teismas, pripažinęs, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiais klausimais suformuotos praktikos ir baudžiamojo įstatymo pažeidimų nepadarė.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo
Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams, jeigu nusprendžia, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas E. G. skiriamos bausmės atidėjimo klausimą, tokį pagrindą įžvelgė. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai, konstatavo, kad E. G. šešis apysunkius nusikaltimus padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, taigi nepateisino pirmiau jam parodyto pasitikėjimo, siejamo su bausmės tikslų įgyvendinimu. Remiantis šia išvada panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kurioje E. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. Tokiomis aplinkybėmis privalu išsiaiškinti, kurio teismo sprendimas šiuo klausimu atitinka BK 75 straipsnio nuostatas ir susiklosčiusią jų taikymo praktiką.
BK 75 straipsnyje nėra tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, nusikalstamą veiką padariusiam pirmiau paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Vis dėlto sisteminis BK bendrosios dalies normų aiškinimas leidžia teigti, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo metu, naujai paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas galimas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes (pavyzdžiui, labai teigiamai apibūdinama nuteistojo asmenybė, nusikalstama veika padaryta ypač nepalankiai susiklosčius situacijai) bei kitus bylos duomenis. Teismų praktika formuojama taip, kad atvejai, kai nuteistasis bausmės vykdymo laikotarpiu padaro kelis tyčinius nusikaltimus, vertintini kaip paneigiantys galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo.
Kauno miesto apylinkės teismas nurodė du argumentus, kuriais remdamasis atidėjo nuteistajam E. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pirmasis argumentas tas, kad ankstesniu nuosprendžiu E. G. teistas už baudžiamojo nusižengimo padarymą. Antrasis argumentas yra nuoroda į tai, kad nuo paskutinio nusikaltimo padarymo E. G. daugiau nusikaltimų nepadarė, įstatymų nepažeidė, dirba. Tokie argumentai nepakankami tam, kad būtų vertinami kaip atskleidžiantys išimtinį atvejį, leidžiantį taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai akcentavo tai, kad pirmiau paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laiku E. G. padarė šešis apysunkius nusikaltimus. Be to, šie nusikaltimai padaryti vienas po kito ir teisiškai yra traktuojami kaip realioji sutaptis. Subendrinta bausmė už juos paskirta taikant bausmių dalinio sudėjimo principą. Teismų praktikoje laikoma, kad paprastai veikos, sudarančios realiąją sutaptį, yra pavojingesnės už veikas, kvalifikuojamas kaip idealioji sutaptis. Todėl, sugretinus atitinkamų sprendimų motyvus, nuosprendžiuose išdėstytus bausmės vykdymo atidėjimo klausimu, darytina išvada, kad įstatymo reikalavimus ir susiformavusią teismų praktiką atitinka ne pirmosios instancijos teismo, bet apeliacinės instancijos teismo priimtas nuosprendis. Šį nuosprendį naikinti ar keisti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo E. G. ir jo gynėjo kasacinį skundą atmesti.