- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-11
- Bylos Nr.
- e2-272-440/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00216-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Šiaulių bankas”
dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Rietavo veterinarinė sanitarija” atstovei nemokumo administratorei D. R., advokato padėjėjui K. A., akcinės bendrovės „Šiaulių bankas” atstovei advokatei V. M.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Rietavo veterinarinė sanitarija” ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Šiaulių bankas” dėl finansinės nuomos sutarties nuostatų pripažinimo negaliojančiomis ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ieškovė reorganizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Rietavo veterinarinė sanitarija“, šiuo metu bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė atstovaujama nemokumo administratorės pareiškė prašymus: 1) pripažinti negaliojančiomis 2016-04-26 finansinės nuomos sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalies 6.1. punktą ta apimtimi, kuria nuosavybės teisės į turtą įgijimas yra siejamas su įsipareigojimų pagal kitas tarp šalių sudarytas sutartis įvykdymu, 6.2. punktą ta apimtimi, kuria turto priėmimo-perdavimo kliento nuosavybėn akto parengimas ir pasirašymas yra siejamas su įsipareigojimų pagal kitas tarp šalių sudarytas sutartis įvykdymu ; 2) įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus - parengti ir pasirašyti turto priėmimo-perdavimo ieškovės nuosavybėn aktus dėl automobilių : VW Jetta, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini); VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini); Range Rover Sport, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini); VW Jetta, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini): VW Caddy, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini); VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini); VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini); VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini); VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini); Land Rover Range Rover, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini); VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini); Land Rover Range Rover Sport, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2016-04-26 tarp UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir AB „Šiaulių bankas" buvo sudaryta Finansinės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartis 1), kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo įgyti nuosavybės teise Sutarties Specialiojoje dalyje nurodytą kilnojamąjį turtą ir perduoti ieškovei valdyti ir naudoti verslo poreikiams tenkinti, o ieškovė įsipareigojo, naudodamasi įsigyjamu turtu, mokėti turto vertės dengimo mokėjimus, mokėti palūkanas už atsakovės suteiktą finansavimą, kitas mokėtinas sumas, turtą saugoti, tinkamai valdyti, naudoti, bei vykdyti kitas Sutartyje nustatytas prievoles. Tą pačią dieną tarp šalių buvo sudaryta ir iš esmės analogiška finansinės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)(toliau - Sutartis 2, o abi kartu — Sutartys). Šiuo metu ieškovė yra atlikusi visas įmokas pagal abiejose Sutartyse numatytus grafikus už 12 automobilių. Iš atsakovės 2020-10-30 atsakymo į ieškovės 2020-09-30 raštą, matyti, kad atsakovė neginčija aplinkybės, kad ieškovė yra tinkamai atsiskaičiusi už visas nurodytas transporto priemones. Atsakovė nesutinka perleisti automobilių dėl kitos priežasties - neatsiskaitymo pagal kitas tarp šalių sudarytas sutartis.
3. 2020-05-05 ieškovė el. paštu kreipėsi į atsakovę, pažymėdama, kad daugelio automobilių kaina pagal Sutartis jau yra išmokėta, ir paprašė atsiųsti jų lizingo pabaigos aktus, ką 2020-05-22 el. laišku atsakovė padaryti atsisakė, nekonkretizuotai nurodydama, kad „atsižvelgiant į tai, kad šiai dienai ne visi UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ įsipareigojimai Bankui yra įvykdyti tinkamai, automobilių pabaigos aktų išdavimas nėra galimas“. 2020-09-30 rašytiniu pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini)„Dėl nuosavybės teisių į išpirktą turtą perdavimo“ ieškovė dar kartą kreipėsi į atsakovę, prašydama išduoti automobilių, už kuriuos jau yra pilnai išsimokėjusi, perdavimo-priėmimo nuosavybėn aktus. 2020-10-30 raštu atsakovė informavo, jog nepasirašys automobilių perdavimo ieškovės nuosavybėn dokumentų, motyvuodama tuo, kad ieškovė turi neįvykdytų finansinių įsipareigojimų pagal kitas su atsakove sudarytas sutartis, t. y. 2017-08-02 faktoringo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-10-04 Mokėjimo kortelės naudojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019-10-04 Mokėjimo kortelės naudojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Kilus ginčui ieškovei tapo žinoma, kad visi ginčo automobiliai išregistruoti iš VĮ „Regitra“, o jų dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas. Šiuo metu automobiliais išvis nebegalima naudotis jokia apimtimi, nors jų naudojimas buvo ta teisė, kurią ieškovė turėjo net ir tada, kai dar nebuvo išmokėjusi visos automobilių kainos.
Motyvuojamoji dalis
4. Pagal Lietuvos Respublikos civiliniame kodekso (toliau – CK) 6.567 straipsnio pateikiamą lizingo (finansinės nuomos) sutarties sampratą, lizingo sutartis yra tokia sutartis, kuria lizingo (finansinės nuomos) sutarties viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį, su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą, daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Analogiška nuostata dėl nuosavybės perėjimo momento numatyta ir tarp ieškovės bei atsakovės sudarytų Sutarčių 6.1. punkte, tačiau įtraukiant papildomą ribojimą, jog: Nuosavybės teisę į Turtą Klientas įgyja sumokėjęs Grafike ir Sutartyje nurodytus mokėjimus, bei įvykdęs visus kitus įsipareigojimus pagal sutartį, ir jei nėra neįvykdytų įsipareigojimų pagal kitas tarp šalių sudarytas sutartis“. Iš esmės tokia pati nuostata yra atkartota ir Sutarčių 6.2. punkte, kuriame numatoma, jog „Turto priėmimo-perdavimo Kliento nuosavybėn aktą Bankas parengia ir pasirašo tik po to, kai visi Kliento mokėjimai pagal Sutartį yra Įskaityti į Surenkamąją banko sąskaitą ir nėra neįvykdytų kitų Kliento įsipareigojimų pagal šią ir kitas tarp Šalių sudarytas sutartis“.
5. Ieškovės vertinimu tokios atsakovės parengtos 6.1. punkto ir 6.2. punkto Sutarčių nuostatos, kurias ieškovė tik priėmė ir realiai negalėjo jų keisti (prie kurių ieškovė prisijungė), ribojančios nuosavybės teisių už išsimokėtą turtą perleidimą ieškovei dėl neįvykdytų kitų, su Sutartimis nesusijusių ieškovės prievolių atsakovei, yra nesąžiningos, nes suteikia atsakovei nepagrįstą pranašumą ir iškreipia protingą šalių interesų balansą. Konkrečiu atveju abi Sutartys, dalyje dėl jau išsipirktų automobilių, yra pasibaigusios tinkamu ieškovės prievolių įvykdymu, todėl atsakovei pagal šias Sutartis kilo pareiga perduoti automobilius ieškovės nuosavybėn. Atsakovė, neperleisdama ieškovei automobilių, už kuriuos yra visiškai išsimokėta, neteisėtai praturtėja — gavusi pilną automobilių kainą, tuo pačiu toliau išlaiko ir jų nuosavybės teisę, kas tiesiogiai prieštarauja tiek CK 6.567 straipsnio 1 daliai., tiek CK 6.242 straipsnio nuostatoms. Sutarčių 6.1.punkto ir 6.2. punkto nuostatos, įpareigojančios ieškovę būti įvykdžius kitas su atsakove sudarytas prievoles tam, kad ieškovė įgytų nuosavybės teisę į pilnai išsipirktą turtą, t. y. automobilius, yra neteisėtos, neatitinkančios šalių interesų pusiausvyros. Jos pažeidžia imperatyvias teisės normas (CK 6.4. straipsnis, 6.65 straipsnio 1 dalis, 6.123 straipsnio 1 dalis), bendruosius protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus (CK 1.5 straipsnis). Todėl Sutarčių 6.1 ir 6.2 punktai ta apimtimi, kuria nuosavybės teisės į turtą įgijimas bei turto priėmimo-perdavimo kliento nuosavybėn akto parengimas ir pasirašymas yra siejami su įsipareigojimų pagal kitas tarp šalių sudarytas sutartis įvykdymu, pripažintini neteisėtais ir negaliojančiais dėl prieštaravimo aukščiau nurodytoms imperatyvioms teisės normos (CK 1.80 straipsnis). Pripažinus Sutarčių 6.1 ir 6.2 punktus negaliojančiais, atsakovė yra įpareigotina atlikti veiksmus - parengti ir pasirašyti turto (t. y. ginčo automobilių) priėmimo-perdavimo ieškovei nuosavybėn aktus, kaip numatyta Sutarčių 6.2 punkte.
6. Ieškovės BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ administratorė D. R. papildomai nurodė, kad BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ bankroto byla iškelta 2020-12-10 nutartimi. Bankroto byloje buvo patvirtintas AB „Šiaulių bankas“ kreditorinis reikalavimas 30 977,31 Eur sumai ir ši situacija nėra pasikeitusi. Iškėlus bankroto bylą buvo perimtas turtas, tame tarpe ir 12 transporto priemonių, kurių pagal į bylą pateiktus duomenis 2021-05-31 bendra balansinė vertė sudaro 72556,67 Eur. Pagal 2017-08-02 faktoringo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-10-04 Mokėjimo kortelės naudojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019-10-04 Mokėjimo kortelės naudojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įsipareigojimai nebuvo vykdomi. Pagal lizingo sutartis dėl ginčo automobilių nurodytų ieškinyje mokėjimai buvo atlikti 2021 m. balandžio mėnesį. Kokie buvo likę įmonės įsiskolinimai bankui tuo metu negali nurodyti. Lizingo sutartys yra vykdomos ir šiuo metu. Jei nebūtų minėtų Sutarties papildomų nuostatų, kadangi visos sumos dėl 12 ginčo automobilių buvo išmokėtos, nuosavybės teisės turėtų būti besąlygiškai perduotos BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“. Atsakovė turėtų būti įpareigota parengti ir pasirašyti turto priėmimo-perdavimo ieškovės nuosavybėn aktus dėl automobilių.
7. Atsakovė AB „Šiaulių bankas” su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2016-04-26 ieškovė su atsakove sudarė Finansinės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir Finansinės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu bankas įsipareigojo įgyti nuosavybės teise transporto priemones, jas perduoti ieškovei valdyti ir naudotis verslo poreikiams tenkinti, o ieškovė įsipareigojo, naudodamasi įsigyjamu turtu, mokėti turto vertės dengimo mokėjimus, mokėti palūkanas už banko suteiktą finansavimą, kitas mokėtinas sumas, turtą saugoti, tinkamai valdyti, naudoti, bei vykdyti kitas sutartyse nustatytas prievoles. Sutinka, kad transporto priemonių vertės dengimo mokėjimai yra sumokėti 2020 m. balandžio mėnesį.
8. Tačiau banko ir ieškovės bedradarbiavimas atsakovės finansavimo srityje neapsiribojo vien tik 2016-04-26 Finansinės nuomos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)sutartimis, kuriomis buvo finansuotas lengvųjų transporto priemonių įsigijimas. Be nurodytų sutarčių 2017-02-06 tarp ieškovės ir banko buvo sudaryta Finansinės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-05-03 sudaryta Finansinės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Finansinės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Finansinės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). 2017-08-01 Finansines nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Finansinės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės prievolės pagal šias 7 finansinės nuomos sutartis iki šiol nėra įvykdytos ir sudarė 41509,09 Eur.
9. Taip pat ieškovė yra neįvykdžiusi ir finansinių įsipareigojimų bankui pagal kitas su banku sudarytas sutartis - neįvykdyti ieškovės įsipareigojimai pagal 2017-08-02 faktoringo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)- sudaro 30 197,50 Eur, neįvykdyti ieškovės įsipareigojimai pagal 2019-10-04 Mokėjimo kortelės naudojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)sudaro 1 929, 65 Eur ir neįvykdyti įsipareigojimai pagal 2019-10-04 Mokėjimo kortelės naudojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sudaro 10 011,25 Eur. Nurodytų prievolių įvykdymas nėra užtikrintas įkeitimu, laidavimu, garantija ar kitomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis. Esant neįvykdytiems įsipareigojimams pagal nurodytas sutartis bankas neturi galimybės perduoti transporto priemonių ieškovės nuosavybėn apie ką informavo ieškovę.
10. Dėl transporto priemonių išregistravimo iš VĮ „Regitra“ nurodė, kad transporto priemonės buvo išregistruotos ne banko iniciatyva, o pačios VĮ „Regitra“ iniciatyva. Bankas nedraudė transporto priemonių naudoti ieškovei savo veikloje. Šiuo metu ieškovės restruktūrizavimo byla nutraukta - 2020-12-10 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla, kas įrodo, jog ieškovė yra nemoki ir nebegali vykdyti įsipareigojimų, kaip ir savarankiškai nebegalėtų disponuoti transporto priemonėmis ir dengti kreditorių reikalavimus, nes šiuos veiksmus atlieka nemokumo administratorė.
11. Dėl ieškinio reikalavimų pripažinti negaliojančiomis finansinės nuomos sutarčių nuostatas nurodė, kad nesutinka su ieškovės nuomone, kad 2016-04-26 tarp ieškovės ir atsakovės sudarytų finansinės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 6.1 punkto nuostata, kad nuosavybės teisę į turtą klientas įgyja sumokėjęs grafike ir sutartyje nurodytus mokėjimus, bei įvykdęs visus kitus įsipareigojimus pagal sutartį, ir jei nėra neįvykdytų įsipareigojimų pagal kitas tarp šalių sudarytas sutartis, taip pat finansinės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 6.2 punkto nuostata, kad turto priėmimo-perdavimo kliento nuosavybėn aktą bankas parengia ir pasirašo tik po to, kai visi kliento mokėjimai pagal sutartį yra įskaityti į surenkamąją banko sąskaitą ir nėra neįvykdytų kitų kliento įsipareigojimų pagal šią ir kitas tarp šalių sudarytas sutartis, yra neteisėtos ir negaliojančios. CK 6.567 straipsnis, kuris reglamentuoja lizingo sutarties sąlygas ir šalių įsipareigojimus, numato, kad lizingo gavėjui sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereina lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Įstatymas suteikia šalims teisę susitarti ir dėl kitų sąlygų. Ieškovės ir banko susitarimas dėl nuosavybės teisės į turtą įgijimo ne tik sumokėjus sutartyje nurodytus mokėjimus, bet ir įvykdžius visus kitus įsipareigojimus pagal sutartį ir pagal kitas tarp banko ir ieškovės sudarytas sutartis yra aiškus, suprantamas ir neprieštarauja CK 6.567 straipsnio 1 dalies nuostatoms.
12. Per visą sutarčių galiojimo laikotarpį nuo 2016 m. ieškovė sutarties nuostatų neginčijo, neprašė Sutartis pakeisti. Taip pat, žinodama, kad transporto priemonių nuosavybė galės būti perduota tik tada, kad ieškovė bus padengusi kitus įsiskolinimus bankui, ji prisiėmė naujus įsipareigojimus pagal finansinės nuomos sutartis, naudojosi faktoringu, sąskaitos kreditavimu ir neįvykdė savo įsipareigojimų - ieškovės skola bankui sudarė 83 647,49 Eur. Finansų įstaiga, sudariusi sandorį, privalo nuolat stebėti ir dokumentuose fiksuoti, ar klientas vykdo sutartinius įsipareigojimus, ar jo finansinė ir ekonominė būklė nekelia grėsmės tinkamam sutartinių įsipareigojimų finansų įstaigai vykdymui. Sudarydama su klientu sandorį, turintį galimos rizikos požymių, turi reikalauti, kad sutartyje be kita ko būtų aiškiai nurodyta teisė pareikalauti suteikti papildomas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones, taip pat kitos įstatymų nedraudžiamos priemonės, kurios leistų finansų įstaigai sumažinti prisiimamą riziką (Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 7 dalis).
13. Banko suteiktais kreditais ieškovė aktyviai naudojosi, kredito lėšomis dengė turto mokėjimus pagal finansinės nuomos sutartis. Ieškovė ne savo, o bankui priklausančiais pinigais (sąskaitos kreditavimas) padengusi įsipareigojimus pagal finansinės nuomos sutartį, laiko šiuos įsipareigojimus tinkamai įvykdytais ir reikalauja perduoti transporto priemones, tačiau įsipareigojimų pagal 2019-10-04 Mokėjimo kortelės naudojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti nesiruošia ir palieka bankui kaip nuostolius. Nesutinka su ieškovės pozicija, kad neįvykdytos sutartys yra neaktualios, nes prievolių įvykdymo terminai, ieškovės nuomone, dar nėra suėję. Kadangi ieškovei iškelta bankroto byla, pagal JANĮ 61 straipsnio 1 dalį, nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos laikoma, kad visų juridinio asmens prievolių įvykdymo terminai yra suėję. Šiuo atveju, nors ieškovės nemokumo administratorė yra nurodžiusi, kad vykdys prievoles bankui pagal lizingo sutartis, sprendimą dėl tolimesnės ieškovės ūkinės komercinės veiklos vykdymo turės priimti kreditorių susirinkimas (JANĮ 63 straipsnio 2dalis). Finansinės nuomos sutartys ir kitos ieškovės su banku sudarytos sutartys yra tarpusavyje susijusios, todėl ieškovės įsipareigojimų vykdymas bankui turėtų būti vertinamas kompleksiškai. Bankroto byloje yra patvirtintas AB „Šiaulių bankas“ kreditorinis reikalavimas 30 977,31 Eur sumai. Ir nors prašymas netenkintas dėl 25 091,04 Eur sumos kreditorinio reikalavimo nes atliekami mokėjimai geranoriškai, bendra skola sudaro 56,068,35 Eur. Taip pat nurodė, kad ieškovės nurodyta automobilių vertė nėra aiški, jei ir nurodyta balansinė vertė 72556,67 Eur, reali jų vertė paaiškėja tuomet, kai jie parduodami rinkoje. Automobiliai nors yra banko nuosavybė, yra ieškovės žinioje, bankas nesiėmė jokių veiksmų, kad automobilius susigražinti ir kt. Nors įstatymas įpareigoja šalis elgtis sąžiningai, protingai, teisingai ir draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos vykdymo sąlygas (CK 6.4 straipsnis, 6.59 straipsnis), ieškovės elgesio finansavimo teisiniuose santykiuose su banku negalima laikyti sąžiningu. Sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra išimtinė priemonė. Priešingas sutarties pakeitimo sąlygų aiškinimas verstų nepasitikėti sudarytomis sutartimis ir tai kenktų civilinių teisinių santykių stabilumui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2009).
Ieškinys atmestinas
14. Byloje nustatyta, kad 2016-04-26 tarp UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir AB „Šiaulių bankas“ buvo sudaryta Finansinės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 23 automobilių, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo įgyti nuosavybės teise Sutarties specialiojoje dalyje nurodytą kilnojamąjį turtą ir perduoti ieškovei valdyti ir naudoti verslo poreikiams tenkinti, o ieškovė įsipareigojo, naudodamasi įsigyjamu turtu, mokėti turto vertės dengimo mokėjimus, mokėti palūkanas už atsakovės suteiktą finansavimą, kitas mokėtinas sumas, turtą saugoti, tinkamai valdyti, naudoti, bei vykdyti kitas Sutartyje nustatytas prievoles. Tą pačią dieną tarp šalių buvo sudaryta finansinės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vienos transporto priemonės. Tarp šalių nekyla ginčo, kad pagal Sutartis iki 2020 m. balandžio 30 d. ieškovė yra atlikusi visas įmokas pagal abiejose Sutartyse numatytus grafikus už konkrečius ieškinyje nurodytus dvylika automobilių.
15. 2016-04-26 sudarytų Finansinės nuomos sutarčių 6.1 punktuose numatyta, kad nuosavybės teisę į turtą klientas įgyja sumokėjęs grafike ir Sutartyje nurodytus mokėjimus, bei įvykdęs visus kitus įsipareigojimus pagal Sutartį, ir jei nėra neįvykdytų įsipareigojimų pagal kitas tarp šalių sudarytas sutartis. Sutarčių 6.2 punktuose numatyta, kad turto priėmimo-perdavimas kliento nuosavybėn įforminamas šalių pasirašomu Turto priėmimo-perdavimo kliento nuosavybėn aktu ar kitu dokumentu, kuris yra pakankamas pagrindas patvirtinantis kliento teises į turtą. Turto priėmimo-perdavimo kliento nuosavybėn aktą bankas parengia ir pasirašo tik po to, kai visi kliento mokėjimai pagal Sutartį yra įskaityti į surenkamąją banko sąskaitą ir nėra neįvykdytų kitų kliento įsipareigojimų pagal šią ir kitas tarp šalių sudarytas sutartis.
16. Tarp šalių bylos duomenimis 2017-02-06 buvo sudaryta Finansinės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-05-03 sudaryta Finansinės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Finansinės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Finansinės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). 2017-08-01 Finansines nuomos sutartis Nr.(duomenys neskelbtini), Finansinės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovės teigimu ieškovė yra neįvykdžiusi ir finansinių įsipareigojimų bankui pagal kitas su banku sudarytas sutartis, neįvykdyti ieškovės įsipareigojimai pagal 2017-08-02 faktoringo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2019-10-04 Mokėjimo kortelės naudojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2019-10-04 Mokėjimo kortelės naudojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad ieškovė atsakovės nurodytų aplinkybių dėl įsiskolinimų pagal Sutartis neneigė.
Žemesnės instancijos teismas
17. Klaipėdos apygardos teismo 2020-04-23 nutartimi BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ iškelta restruktūrizavimo byla. Klaipėdos apygardos teismo 2020-12-10 nutartimi BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ nutraukta restruktūrizavimo byla ir iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta D. R. (civilinės bylos Nr. B2-510-459/2021). 2021-01-28 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi 2020-12-10 nutartis palikta nepakeista. 2021-04-23 nutartimi buvo patvirtinti 8 091 643,65 Eur kreditoriniai reikalavimai, kurie vėlesnėmis Klaipėdos apygardos teismo nutartimis tikslinti, tame tarpe AB „Šiaulių bankas“ kreditorinis reikalavimas 30 977,31 Eur sumai. BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ kreditorės AB Šiaulių bankas prašymas dėl 39 297,21 Eur reikalavimo tvirtinimo išskirtas užvedant atskirą bylą. 2012-08-18 Klaipėdos apygardos teismo įsiteisėjusia nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-510-459/2021 netenkintas AB „Šiaulių bankas“ prašymas dėl 25 091,04 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ bankroto byloje. Iš minėtos teismo nutarties matyti, kad teismo nustatyta, kad 2017-02-06 tarp BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir AB „Šiaulių bankas“ sudaryta lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-05-03 – lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-08-01– lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), jomis AB „Šiaulių bankas“ suteikė BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ teisę valdyti ir naudotis su galimybe įsigyti automobilį „VW Tiguan“, du automobilius „VW Jetta“, automobilį „VW Passat“, dvi priekabas konteinerių transportavimui „Huefermann, o BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ įsipareigojo mokėti įmokas AB „Šiaulių bankas“. (Iš bylos duomenų matyti, kad sutarčių terminai baigiasi 2022 m. sausio – balandžio mėnesiais) . Byloje nurodyta, kad 2021-08-05 Pažymos apie įsiskolinimą duomenimis, BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ įsiskolinimas pagal prieš tai nurodytas Lizingo sutartis siekia bendrą 25 091,04 Eur sumą. Teismas pažymėjo, kad 2021-06-17 vykusiame bankrutuojančios UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ kreditorių susirinkime, kreditoriai balsų dauguma priėmė sprendimą tęsti UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ūkinės veiklos vykdymą iki kreditorių komiteto sprendimo dėl ūkinės – komercinės veiklos nutraukimo priėmimo dienos. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. eB2-746-459/2021, kurioje ginčijamas 2021-06-17 vykusio BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ kreditorių susirinkime priimtų sprendimų (taip pat ir sprendimo tęsti įmonės ūkinę komercinę veiklą) teisėtumas. Teismas sprendė, kad tenkinus pareiškėjos prašymą, tolimesnis lizingo sutarčių vykdymas ir bankrutuojančios įmonės atsiskaitymas su pareiškėja iki BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo bankroto byloje, būtų negalimas, pažeidžiantis tiek bankrutuojančios įmonės, tiek likusių jos kreditorių teises, tuo pagrindu pareiškėjos prašymas vertintinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Tarp šalių nekyla ginčo, kad BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ 2020-04-30 turėjo ir tebeturi įsiskolinimų bei moka įmokas pagal atskiras sutartis su AB „Šiaulių bankas“. Šiuo konkrečiu atveju nagrinėjamoje byloje teismo vertinimu neturi esminės reikšmės ieškovės įsiskolinimų, kurie nors ir kinta bet nėra padengti, dydis.
18. Šalys nurodė skirtingas aplinkybes dėl konkrečių dvylikos automobilių vertės. Atsakovė nesutinka su 2021-04-09 ieškovės prašyme nurodytomis aplinkybėmis, kad banko veiksmai neperleidžiant ieškovei automobilių yra neproporcingi, nes skola, ieškovės nuomone, yra tik 30 977,31 Eur, o automobilių vertė sudaro 305 500 Eur. Atsakovės atstovės vertinimu, įvertinant nusidėvėjimą bei kitus faktorius, preliminari ginčo automobilių vertė galėtų būti 127 260,29 Eur, bet ne 305 500 Eur. Į 127 260,29 Eur sumą neįskaičiuotos automobilių realizavimo sąnaudos, preliminari vertė nustatyta, neįvertinus realios automobilių techninės būklės, galimų gedimų ir trūkumų. Ieškovė papildomai pateikė duomenis dėl automobilių nurodytos balansinės vertės – 72556,67 Eur. Taigi, automobilių vertė bylos nagrinėjimo metu nėra nustatyta ir sutiktina su atsakovės atstovės vertinimu, kad galutinę turto rinkos kainą nustato rinkos dalyviai, pageidaujantys įsigyti konkretų turtą. Atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes ginčo esmę dėl kokių priežasčių transporto priemonės nebuvo perduotos ieškovės nuosavybėn, teismo vertinimu nurodomos ieškovės aplinkybės dėl transporto priemonių vertės santykio su esančiais ieškovės įsiskolinimais bankui, proporcingumo klausimas ir kt., taip pat konkrečiu atveju neturi esminės reikšmės.
19. Iš esmės ginčas byloje kyla dėl 2016-04-26 tarp šalių sudarytų finansinės nuomos sutarčių 6.1 ir 6.2 punktų nuostatų teisėtumo. Ieškovės vertinimu tokios atsakovės parengtos 6.1. punkto ir 6.2. punkto Sutarčių nuostatos, kurias ieškovė tik priėmė ir realiai negalėjo jų keisti (prie kurių ieškovė prisijungė), ribojančios nuosavybės teisių už išsimokėtą turtą perleidimą ieškovei dėl neįvykdytų kitų, su Sutartimis nesusijusių ieškovės prievolių atsakovei, yra nesąžiningos, nes suteikia atsakovei nepagrįstą pranašumą ir iškreipia protingą šalių interesų balansą. Pažeidžia imperatyvias teisės normas (CK 6.4. straipsnis, 6.65 straipsnio 1 dalis, 6.123 straipsnio 1 dalis), bendruosius protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus (CK 1.5 straipsnis).
20. Ieškovė nurodė, kad pagal Sutarties nuostatas sumokėjus visą Sutartyse numatytą kainą už 12 automobilių turtas turėjo atitekti ieškovei nuosavybės teise. Tačiau, esant konkrečioms nustatytoms aplinkybėms, Sutarčių 6.1,6.2 punktų nuostatoms turto perdavimas nuosavybės teisėmis negalimas. Ieškiniu ginčijamos Sutarčių nuostatos turėtų būti įvertintos ir CK 6.193 straipsnio taisyklių kontekste. CK 6.193 straipsnio 4 dalis nustato, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Sutarčių nuostatas parengė atsakovė, o ieškovė neturėjo realios galimybės dėl jų derėtis ir ginčo sutartis sudarė prisijungimo būdu. Tai sudaro savarankišką pagrindą šias nuostatas vertinti kritiškai. Atsakovė akcentuoja, su kuo sutinka ir teismas, kad per visą sutarčių galiojimo laikotarpį nuo 2016 m. ieškovė sutarties nuostatų neginčijo, neprašė Sutarčių nuostatų pakeisti. Taip pat, ieškovė susitarusi dėl konkrečių sąlygų ir žinodama, kad transporto priemonių nuosavybė galės būti perduota tik tada, kad ieškovė bus padengusi kitus įsiskolinimus bankui, ko neneigė ir pati ieškovė, prisiėmė naujus įsipareigojimus pagal finansinės nuomos sutartis, naudojosi faktoringu, sąskaitos kreditavimu ir neįvykdė visų savo prisiimtų įsipareigojimų. Pažymėtina, jog ieškovė yra juridinis asmuo, ginčo sutartis sudaręs verslo tikslais, laisva valia ir ji negali būti laikoma silpnesniąja sutarties šalimi. Todėl ieškovės argumentai, kad Sutarčių 6.1, 6.2 punktų sąlygos turėtų būti aiškinamos ieškovės interesais, kaip neteisėtos, nepagrįsti. Be to šalys sudarydamos sutartis turi pareigą bendradarbiauti ir savo teises įgyvendinti sąžiningai, abi turi veikti aktyviai ir atlikti protingumo kriterijų atitinkančius veiksmus, esančius tinkamo šalių bendradarbiavimo prielaida. Pažymėtina, kad šalys minėtų Sutarčių 6.5 punkte numatė galimybes išpirkti turtą anksčiau termino ir kt. Vertintina turėjo galimybes susitarti dėl visų abejoms šalims priimtinų sąlygų, sąlygos tenkino ieškovę ir kaip minėta ieškovė ilgą laiką net nekėlė klausimo dėl Sąlygų teisėtumo, neinicijavo sąlygų pakeitimo ir pan. bet prisiėmė ir papildomus įsipareigojimus.
21. CK 6.567 straipsnis numato, kad pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Iš lizingo sutarties sampratos akivaizdu, kad lizingo sutartimi siekiama ne tik valdyti ir naudoti lizingo sutarties dalyką (daiktą) lizingo sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir įgyti šį daiktą nuosavybės teise, kai yra įvykdomos visos lizingo sutartyje nustatytos sąlygos. Per lizingo sutarties galiojimo laiką lizingo gavėjas moka įmokas, kuriomis dengiama lizingo sutartyje nustatyta daikto įsigijimo kaina. Šios pagal lizingo sutartį mokamos įmokos kartu laikytinos ir asmens lizingo gavėjo išlaidomis, skirtomis turtui ateityje įsigyti, jei lizingo sutartyje nenustatytos kitokios sąlygos. Esant lizingo santykiams, lizingo davėjas, atliekantis finansavimo funkciją, paprastai turi tik finansinį interesą, o daiktas, į kurį jis turi nuosavybės teisę lizingo sutarties laikotarpiu, yra tik tinkamo lizingo gavėjo prievolių pagal sutartį vykdymo užtikrinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2012).
22. Sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties sąlygų turinio, tokios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Aiškinant sutarties turinį prioritetas turi būti teikiamas tikrųjų sutarties šalių ketinimų (valios) nustatymui, nepakanka remtis pažodiniu jos tekstu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės, susijusios su konkrečios sutarties šalių elgesiu sudarant ir vykdant sutartį, jų santykių praktika. Šiuo atveju yra ginčijami Sutarčių 6.1, 6.2 punktai, ta apimtimi, kuria nuosavybės teisės į turtą įgijimas yra siejamas su įsipareigojimų pagal kitas tarp šalių sudarytas sutartis įvykdymu, bei ta apimtimi, kuria turto priėmimo-perdavimo kliento nuosavybėn akto parengimas ir pasirašymas yra siejamas su įsipareigojimų pagal kitas tarp šalių sudarytas sutartis įvykdymu. Teisės subjektai, sukurdami civilinius teisinius tarpusavio santykius, paprastai turi galimybę pasirinkti jų interesus labiausiai atitinkantį elgesio variantą. Ši jų laisvė gali būti varžoma tik įstatymo leidėjo įtvirtintais imperatyviaisiais reikalavimais, kurių paskirtis – apginti viešuosius, t. y. visos visuomenės, interesus, viešąją tvarką. Civilinių santykių subjektų elgesio dipozityviškumas, be kita ko, pasireiškia per sutarties laisvės principą (CK 1.2, 6.156 straipsniai), kuris leidžia civilinių teisinių santykių dalyviams laisvai spręsti, ar sudaryti sutartį, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti sutartis, kurių CK tiesiogiai neįtvirtinta, jeigu tai neprieštarauja įstatymui. Taigi CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013). Byloje nustatytų faktinių aplinkybių analizė bei ginčijamų Sutarčių nuostatos, šalių tikrosios valios, jų realių komercinių ketinimų ir interesų teisinis įvertinimas leidžia daryti išvadą, kad šalių sudarytos Sutartys buvo sudarytos laikantis šalių lygybės principo, laisva abiejų šalių valia, nenaudojant spaudimo, dėl kurio jos būtų priverstos sudaryti Sutartis, kad visos sutarties turiniui bei sudarymui reikšmingos aplinkybės šalims buvo žinomos ir joms priimtinos.
23. Kaip minėta CK 6.567 straipsnis, kuris reglamentuoja lizingo sutarties sąlygas ir šalių įsipareigojimus, numato, kad lizingo gavėjui sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereina lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Įstatymas suteikia šalims teisę susitarti ir dėl kitų sąlygų. Ieškovės ir atsakovės susitarimas dėl nuosavybės teisės į turtą įgijimo ne tik sumokėjus sutartyje nurodytus mokėjimus, bet ir įvykdžius visus kitus įsipareigojimus pagal sutartį ir pagal kitas tarp banko ir ieškovės sudarytas sutartis yra aiškus, suprantamas ir neprieštarauja CK 6.567 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Be to, kaip minėta ieškovė prisiėmė bankui papildomus įsipareigojimus ir po 2016 m. sudarytų Sutarčių.
24. Bendrasis civilinių teisinių santykių principas – sutarčių reikia laikytis (lot. pacta sunt servanda) įpareigoja sutarties šalis vykdyti abipusius įsipareigojimus, t. y. teisinių santykių dalyviai privalo vykdyti savo prievoles, pareigas, kurios nustatytos abipusiškai suderinta valia (sutartimi). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. CK 6.200 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. CK 6.223 straipsnio nuostatos draudžia vienašališkai pakeisti sutartį ir atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutartyje numatytais atvejais. Ieškovei tinkamai nevykdant Sutarčių nuostatų, atsakovė neturėjo teisinio pagrindo parengti ir pasirašyti turto priėmimo-perdavimo ieškovės nuosavybėn aktus dėl konkrečių ieškinyje nurodytų automobilių.
25. Ieškovės argumentai (šio sprendimo 4,5 punktai), reikalavimai pripažinti negaliojančiomis 2016-04-26 finansinės nuomos sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr.(duomenys neskelbtini)bendrosios dalies 6.1. punktą ta apimtimi, kuria nuosavybės teisės į turtą įgijimas yra siejamas su įsipareigojimų pagal kitas tarp šalių sudarytas sutartis įvykdymu, 6.2. punktą ta apimtimi, kuria turto priėmimo-perdavimo kliento nuosavybėn akto parengimas ir pasirašymas yra siejamas su įsipareigojimų pagal kitas tarp šalių sudarytas sutartis įvykdymu bei įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus, t.y parengti ir pasirašyti turto priėmimo-perdavimo ieškovės nuosavybėn aktus dėl konkrečių ieškinyje nurodytų automobilių nepagrįsti, todėl atmestini. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, ieškovės nurodyti argumentai bei pateikti įrodymai nesudaro teisinio pagrindo išvadai, kad Sutarčių 6.1 punkto ir 6.2 punkto nuostatos prieštarauja imperatyvioms teisės normos (CK 1.80 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas dėl atstovavimo išlaidų pagrįstumo ir jų dydžio atsižvelgia į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į teisinio reglamentavimo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008, 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009, 2013 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013, 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019). Vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
27. Ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovė pareiškė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikė duomenis apie patirtas 865 Eur ir 320 Eur iš viso 1185 Eur bylinėjimosi išlaidas už procesinių dokumentų paruošimą, atstovavimą teisme. Įvertinus Rekomendacijose numatytą advokato darbo užmokestį, nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, procesinių dokumentų kiekį bei jų apimtį, galimas advokato darbo laiko sąnaudas rengiant procesinius dokumentus, rengiantis bylos nagrinėjimui teisme, dalyvavimą teisme, teismas sprendžia, kad įvertinus šioje konkrečioje byloje teiktus procesinius dokumentus, vykusių teismo posėdžių skaičių bei kitas aplinkybes prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba yra pagrįstos. Įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, piniginė prievolė, atsiradusi išsprendus procesinį bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, priskirtina prie šios įmonės administravimo išlaidų, todėl atstovavimo išlaidos priteistinos iš bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidų. (CPK 88, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).
Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-270 straipsniais
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei akcinei bendrovei „Šiaulių bankas” 1185 Eur (tūkstantį šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Rietavo veterinarinė sanitarija”, juridinio asmens kodas 169704164, administravimo išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Šiaulių apygardos teismą.
Sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti šalims.