- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-16
- Bylos Nr.
- eI3-1582-860/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00342-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Saulius Jakaitis (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. V.
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas
- Advokatai
- Žygimantas Rutkauskas
sekretoriaujant Linai Pečiūrienei, dalyvaujant pareiškėjui R. V., jo atstovui advokatui Žygimantui Rutkauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. ūkio skundą (patikslintą) dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos sprendimo dalies pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas R. V. ūkis kreipėsi į teismą su skundu (patikslintu), kuriame prašo pakeisti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos apsaugos departamentas, ir Departamentas) 2019 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. AS-82 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) dalyje, kurioje priskaičiuotas mokestis už išgautą požeminį vandenį laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. sudaro 156 568 Eur, ir pareiškėjo už išgautą 228 720 m³ požeminį vandenį priskaičiuotą mokestį padidinti du kartus, t. y. iki 31 916 Eur ((3 587 + 12 371) x 2).
Nurodo, kad Aplinkos apsaugos departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Panevėžio apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė O. V. atliko ūkininko R. V. ūkio patikrinimą dėl mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo už 2015 – 2018 metus. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad ūkininkas turi keturis požeminio vandens gręžinius, kurie yra dviejose vandenvietėse po du – jose po vieną gręžinį naudojama, o kitas yra rezervinis. (duomenys neskelbtini) kaimo telkinys (vandenvietė), esantis (duomenys neskelbtini), naudojamas buitinėms reikmėms, gyvulių girdymui ir laukų purškimui, o (duomenys neskelbtini) kaimo telkinys (vandenvietė), esantis (duomenys neskelbtini), naudojamas (duomenys neskelbtini) kaimų gyventojams aprūpinti. Pareiškėjas pateikė vandens paėmimo ataskaitą už 2015 – 2018 metus. Nurodo, kad nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. iš dviejų vandenviečių išgautas vandens kiekis buvo 228 720 m³, t. y. (duomenys neskelbtini) vandenvietėje išgautas vandens kiekis nurodytu laikotarpiu buvo 108 040 m³, o (duomenys neskelbtini) vandenvietėje – 120 680 m³. Taip pat patikrinimo akte nurodyta, kad požeminis vandens kiekis (228 720 m³) buvo išgautas neturint Lietuvos geologijos tarnybos leidimo, todėl už išgautą požeminio vandens kiekį paskaičiuotas mokėtinas mokestis padidintu tarifu, iš viso – 156 568 Eur. Aplinkos apsaugos departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento direktorė J. R., išnagrinėjusi 2019 m. rugsėjo 4 d. surašytą patikrinimo aktą ir ūkininko R. V. pastabas, konstatavo, kad patikrinimo akte Nr. PA80-67 susumuojant 2 lentelės 4 stulpelio duomenis buvo padaryta techninė skaičiavimo klaida, nurodant sumą 134 647 m³ vietoje 120 680 m³. Vis dėlto buvo nuspręsta tvirtinti minėtą patikrinimo aktą, už išgautą 228 720 m³ požeminio vandens kiekį taikant didesnį mokesčio tarifą ir patvirtinant 156 568 Eur mokesčio sumą. Pareiškėjas nurodo, kad ši suma yra neproporcinga, todėl turėtų būti mažinama. Pažymi, kad ūkininkas deklaracijas už 2015 – 2018 metus Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI) pateikė 2019 m. liepos 8 d., buhalterė deklaracijas pateikė kiekvienai vandenvietei už paskutinį ketvirtį kiekvieniems metams. Paaiškina, kad iš viso buvo priimtos trys deklaracijos (duomenys neskelbtini) vandenvietei (2015 – 2017 m.) ir viena – (duomenys neskelbtini) (2018 m.); kitos deklaracijos suformuotos ((duomenys neskelbtini) – už 2018 m. ir (duomenys neskelbtini) – už 2015 – 2017 m.), pateiktos VMI, tačiau sistemoje nepriimtos, kadangi sistema priima tik vieną deklaraciją už vienerius metus. Pareiškėjas pripažįsta, kad deklaracijas užpildė pavėluotai, dėl ko buvo priimta tik dalis jų ir klaidingai nurodyti duomenys tiek pirmoje, tiek antroje patikrinimo akto lentelėje. 2015 m. deklaracijoje pareiškėjo atsakingas darbuotojas nurodė visą išgauto vandens kiekį laikotarpiu nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d., o ne nuo liepos 1 d., kai įsigaliojo mokestinė prievolė. Kadangi pareiškėjas vykdo veiklą, susijusią su augalininkyste, gyvulininkyste, vanduo iš gręžinio naudojamas gyvulių girdymui, laukų purškimui ir kitoms gamybinėms reikmėms, tad dėl pareiškėjo darbuotojų klaidos, teikiant mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaraciją, buvo taikomas neteisingas gamtos išteklių rūšies kodas „42“ (paviršinis vanduo pramonei ir žemės ūkiui), kurio mokesčio tarifas 0,002 yra mažesnis nei tas, kuris turėjo būti taikomas teisingai, t. y. kodas „50“ (kitas, požeminis vanduo, išskyrus mineralinį vandenį), kurio tarifas 0,07 (2015 m.) ir 0,10 (2016 – 2018 m.). Nurodo, kad Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra apibrėžta, kokiu atveju koks gamtos išteklių rūšies kodas turi būti taikomas, pildant mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą mokesčių deklaraciją. 2018 m. rugsėjo 6 d. buvo atliktas planinis ūkininko R. V. ūkio patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad ūkininkas išgavo vandenį iš gręžinio, neturėdamas Lietuvos geologijos tarnybos leidimo. Už šį pažeidimą jam buvo skirta bauda, kurią ūkininkas sumokėjo. 2018 m. rugpjūčio 21 d. pareiškėjas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį, kurios pagrindu buvo atliktas ūkininko R. V. ūkio naudojamos vandenvietės vandens išteklių įvertinimas pagal pateiktą prognozuojamą vandens poreikį, parengta ataskaita ir tuomet buvo kreiptasi į Lietuvos geologijos tarnybą dėl leidimo išdavimo; leidimas buvo gautas tik 2019 m. liepos 11 d., tačiau patikrinimo metu inspektorius neinformavo nei apie reikalavimą teikti mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą mokesčių deklaraciją, nei apie teisingus deklaracijoje reikalingus nurodyti gamtos išteklių rūšies kodus bei jiems taikomus tarifus. Nurodo, kad dar iki leidimo išdavimo pareiškėjas, būdamas įsitikinęs, kad požeminį vandenį išgauna teisėtai, jį visą apskaitė gręžiniuose įrengtais metrologiškai patikrintais apskaitos prietaisais, skaitiklių rodmenis registravo žurnaluose bei pateikė Lietuvos geologijos tarnybai duomenis apie išgautą požeminį vandenį. Nurodo, kad reikalavimas mokėti mokestį padidintu tarifu už visą kiekį, t. y. 228 720 m³ išgauto vandens, yra nepagrįstas dar ir dėl to, kad (duomenys neskelbtini) vandenvietėje išgautas vandens kiekis (108 040 m³) nurodytu laikotarpiu buvo sunaudotas ne ūkininko ūkio, o (duomenys neskelbtini) kaimų gyventojų buičiai. Pareiškėjas neturėjo tikslo nuslėpti mokesčių, tačiau dėl neaiškiai suformuluotų teisės aktų reikalavimų ir žmogiškosios klaidos, t. y. nežinojimo, neteisingai deklaravo 2015 – 2018 metais išgauto vandens rūšies kodą, dėl ko buvo neteisingai deklaruotas ir mokėtinas mokestis. Nurodo, kad reikia atsižvelgti į tai, jog pareiškėjas visuose gręžiniuose buvo įrengęs skaitiklius, jie nurašomi kiekvieną mėnesį, skaitikliu vedama apskaita. Tuo atveju, jei bus taikomas mokesčio padidintas tarifas prašo paskaičiuotą mokestį mažinti.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas pateikė atsiliepimą, kuriame nesutinka su skundu (patikslintu) ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Departamento Panevėžio apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus pareigūnė 2019 m. rugsėjo 4 d. atliko pareiškėjo planinį patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad pareiškėjas turi keturis požeminio gėlo vandens gręžinius; iš gręžinio, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, paimtą vandenį naudoja gyvulių girdymui, laukų purškimui, ūkio buitinėms reikmėms, t. y. ūkinei-komercinei veiklai, o (duomenys neskelbtini) kaime esančio gręžinio vanduo tiekiamas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų gyventojams; kiti du gręžiniai nenaudojami, laikomi rezerviniais. Pareiškėjas pateikė paimamo vandens apskaitą už 2015 – 2018 metus, o VMI deklaracijos buvo pateiktos praleidus teisės aktuose nustatytus terminus ir tik už ketvirtus ketvirčius. Pareiškėjui leidimą naudoti požeminio vandens telkinį, esantį (duomenys neskelbtini), Lietuvos geologijos tarnyba išdavė tik 2019 m. liepos 11 d. Atsakovas nustatė, kad išgauto požeminio vandens kiekis nesutampa su deklaracijose pateiktais duomenimis, t. y. mokestinių laikotarpių indeksavimo koeficientai ir mokesčio tarifas pritaikyti neteisingai. Pagal pateiktą apskaitą ir deklaracijas nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. išgavo 242 687 m³ požeminio vandens kiekio, neturėdamas Lietuvos geologijos tarnybos leidimo ir jo nedeklaravęs teisės aktų nustatyta tvarka, todėl už išgautą požeminį vandenį buvo paskaičiuotas mokėtinas mokestis padidintu tarifu, iš viso – 156 568 Eur. 2019 m. liepos 8 d. VMI pateikdamas deklaraciją pareiškėjas klaidingai nurodė, kad yra išgautas paviršinis vanduo pramonei ir žemės ūkiui, nors buvo išgautas požeminis vanduo, ir todėl buvo pritaikytas mažesnis mokesčio tarifas. Be to, mokestinio laikotarpio indeksavimo koeficientai pritaikyti tik už mokestinių metų ketvirtą ketvirtį, kai tuo tarpu turėjo būti taikomi kiekvieno ketvirčio indeksavimo koeficientai. Taip pat deklaracijoje klaidingai nurodytas išgauto vandens kiekis – 125 081 m³, o pagal apskaitą išgauta 228 720 m³. Taigi dėl šių aplinkybių buvo klaidingai deklaruota mokėtina suma, t. y. 490 Eur, kai turėjo būti mokama 15 658 Eur. Pareiškėjas 2019 m. liepos 8 d. VMI sumokėjo 372 Eur už išgautą požeminį vandenį. Po atlikto mokestinio patikrinimo pareiškėjas pateikė pastabų, pripažindamas, kad deklaracijas pateikė pavėluotai ir dėl darbuotojų klaidos neteisingai priskyrė gamtos išteklių rūšies kodus bei neteisingai pritaikė mokesčio tarifą, tačiau atsakovas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, įvertino, kad pateikti argumentai nelaikytini teisiškai pagrįstais ir svarbiais tvirtinant patikrinimo rezultatus, todėl 2019 m. spalio 31 d. sprendimu patvirtino 2019 m. rugsėjo 4 d. patikrinimo aktą. Teisės aktai mokesčio mokėtojui nustato pareigą būti atidžiam, rūpintis ir užtikrinti tinkamą mokesčio apskaičiavimą, sumokėjimą bei deklaracijų teikimą. Ta aplinkybė, jog deklaracijos VMI pateiktos pavėluotai ir netinkamai dėl darbuotojų žmogiškos klaidos, neteisingai priskyrus gamtos išteklių rūšies kodą ir neteisingai pritaikius mokesčio tarifą, kadangi nežinojo apie tokią prievolę, o patikrinimus atliekantys pareigūnai apie tokią prievolę neinformavo, neatleidžia mokesčio mokėtojo nuo įstatyme įtvirtintos pareigos vykdymo ir negali būti priežastimi sumažinti mokėtiną mokestį. Dėl šių priežasčių nurodytos aplinkybės nelaikytinos juridiškai reikšmingomis aplinkybėmis, šalinančiomis pažeidimą arba kaip nors kitaip galinčiomis turėti įtakos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius dydžiui. Taigi atsiranda teisinis pagrindas už išgautą, bet nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas, gamtos išteklių kiekį ir už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį skaičiuoti didesnį mokesčio tarifą, t. y. padaugintą iš koeficiento 10, todėl pareiškėjui buvo nustatyta 156 568 Eur mokėtina mokesčių suma.
3. Teismo posėdžio meto pareiškėjas ir jo atstovas patikslintą skundą palaikė bei prašė jį tenkinti. Iš esmės pripažino padarytus pažeidimus, susijusius su išgauto požeminio vandens neteisingu deklaravimu, pavėluotos deklaracijos pateikimu, ir be atitinkamo leidimo. Taip pat nurodė, kad ūkyje dirba apie 80 žmonių, yra 1 600 ha dirbamos žemės, 800 melžiamų karvių. Ūkio metinės pajamos yra apie 5 000 000 Eur. Pažymėjo, kad ūkis grynojo pelno gauna apie 900 000 – 1 000 000 Eur per metus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Departamento 2019 m. spalio 31 d. sprendimo Nr. AS-82 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo pareiškėjui R. V. ūkiui patvirtinta mokėtina 156 568 Eur suma už išgautą požeminį vandenį laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., teisėtumo ir pagrįstumo arba apskaičiuoto mokesčio sumažinimo.
5. Byloje nustatyta, kad Departamento Panevėžio apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius 2019 m. rugsėjo 4 d. surašė patikrinimo aktą Nr. PA80-67 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame nurodė, kad pareiškėjas nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. išgavo 242 687 m³ požeminio vandens, neturėdamas Lietuvos geologijos tarnybos leidimo. Atsakingas ūkio darbuotojas 2019 m. liepos 8 d. VMI pateikė deklaracijas už 2015 – 2018 mokestinius ketvirčius, t. y. po teisės aktuose nustatyto termino, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – ir Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas, ir Įstatymas) 7 straipsnio 4 dalies nuostatas. Be to, nustatyta, kad deklaracijos pateiktos tik už mokestinių metų ketvirtus ketvirčius. Deklaracijose pateikti duomenys yra klaidingi, kadangi išgauto vandens kiekis deklaruotas mažesnis nei apskaitoje pateikti duomenys, t. y. 125 081 m³ vietoje 242 687 m³. Be to, pritaikytas mažesnis mokesčio tarifas, t. y. nurodoma kaip „paviršinis vanduo pramonei ir žemės ūkiui“ su tarifais 0,002 (2015 m.) ir 0,003 (2016, 2017, 2018 m.), nors turėjo būti nurodyta „požeminis vanduo, išskyrus mineralinį vandenį“ ir jo tarifai 0,07 (2015 m.) bei 0,10 (2016, 2017, 2018 m.). Tad klaidingai deklaruotas mokėtinas mokestis nurodytas tik 490 Eur, nors turėjo būti 15 658 Eur. Taigi, tokiais savo veiksmais R. V. ūkis pažeidė Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatas. Atsižvelgdamas į tai, Departamentas pritaikė pareiškėjui didesnį mokesčio tarifą, dauginant iš koeficiento „10“, tad paskaičiuotas mokestis padidintu tarifu sudaro iš viso 156 568 Eur sumą. Patikrinimo aktą 2019 m. rugsėjo 4 d. priėmė ūkio darbuotojas S. S.; tai patvirtino savo parašu.
6. Departamentas 2019 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. AS-82 Patikrinimo aktą patvirtino ir pripažino, kad Patikrinimo akte sumuojant 2 lentelės 4 stulpelio duomenis buvo padaryta techninė skaičiavimo klaida, todėl akte teisingais duomenimis reikia laikyti mokėtojo rašte nurodytus duomenis, t. y. vietoje 134 647 m³ turėtų būti 120 680 m³; bendras išgautas požeminio vandens kiekis yra 228 720 m³. Nurodė, kad Sprendimu patvirtinta 156 568 Eur suma turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
7. Pareiškėjas, minėta, nesutinka su Sprendimu ir prašo teismo pakeisti jį dalyje, kurioje priskaičiuotas mokestis už išgautą požeminį vandenį laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. sudaro 156 568 Eur, o pareiškėjo už išgautą 228 720 m³ požeminį vandenį priskaičiuotą mokestį padidinti tik du kartus, t. y. iki 31 916 Eur.
10. Atsakovas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. iš viso išgavo 228 720 m³, t. y. (duomenys neskelbtini) vandenvietėje išgautas vandens kiekis nurodytu laikotarpiu buvo 108 040 m³, o (duomenys neskelbtini) vandenvietėje – 120 680 m³, nors nurodė, kad iš viso išgavo tik 125 081 m³; be to, VMI deklaracijos buvo pateiktos praleidus teisės aktuose nustatytus terminus, t. y. tik 2019 m. liepos 8 d., ir tik už ketvirtus ketvirčius. Taigi išgauto požeminio vandens kiekis nesutapo su deklaracijose pateiktais duomenimis, t. y. pareiškėjas nurodė, kad yra išgautas paviršinis vanduo pramonei ir žemės ūkiui, nors buvo išgautas požeminis vanduo, ir todėl pritaikė mažesnį mokesčio tarifą.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas per Įstatyme nustatytą terminą deklaracijų VMI nepateikė, taip pažeisdamas minėto Įstatymo nuostatas, už ką atsakovas pareiškėjui pritaikė 10 kartų didesnį tarifą. Pažymėtina, kad atsakovui tvirtinant patikrinimo rezultatus jam nesuteikta teisė taikyti kitokius mokesčių tarifus nei tuos, kurie nustatyti Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje. Be to, ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad Įstatymas nenumato galimybės taikyti mažesnį mokestį nei yra numatyta (žr., pvz., 2016 m. kovo 8 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).
13. Pareiškėjas iš esmės neginčija (pripažįsta), kad deklaracijas užpildė pavėluotai ir netinkamai, dėl ko buvo pateikti klaidingi duomenys bei neapmokėta dalis mokesčių; nurodė, kad jis neturėjo tikslo nuslėpti mokesčių, tačiau dėl neaiškiai suformuluotų teisės aktų reikalavimų ir žmogiškosios klaidos, t. y. nežinojimo, neteisingai 2015 – 2018 m. laikotarpiu deklaravo išgaunamo vandens kiekį, pritaikydamas neteisingą kodą, dėl ko neteisingai deklaravo mokėtiną mokestį, be to, pavėlavo laiku pateikti deklaracijas.
Pareiškėjas taip pat neginčija ir tos aplinkybės, kad ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., išgavo požeminį vandenį be atitinkamo Lietuvos geologijos tarnybos leidimo.
Pareiškėjo teiginius teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas S. S., kuris yra ūkininko draugas, ūkyje dirba gamybos vadovu ir yra atsakingas už aplinkosaugą. Liudytojas pažymėjo, kad neatkreipė dėmesio į 2015 m. pasikeitusį teisinį reguliavimą, o buhalterė padarė klaidą, teikdama deklaracijas. Anksčiau galiojo 100 m³ per parą lengvata, todėl jie iki 2015 m. apskritai nemokėjo jokio mokesčio.
14. Šiame kontekste pažymėtina, kad teisėje galioja bendras principas, jog įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų suvokimas neatleidžia nuo atsakomybės, t. y. net ir tuo atveju, jeigu, kaip teigia pareiškėjas, jo atsakingi darbuotojai nežinojo ar nesuprato teisės aktų, pažeidus įstatymų nuostatas, sankcijos vis tiek turėtų būti taikomos.
15. Teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes bei cituotą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad ginčijamas Sprendimas, kuriuo patvirtintas Patikrinimo aktas, yra teisėtas ir pagrįstas; tad jo naikinti nėra jokio pagrindo.
16. Pareiškėjas prašo sumažinti priskaičiuotą mokestį ir jį padidinti tik du kartus, t. y. iki 31 916 Eur sumos.
Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl pareiškėjui taikytinos mokesčio sumos, svarbu atsižvelgti, be kita ko, į pažeidimo pobūdį ir jį lėmusias aplinkybes. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Teismas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). LVAT laikosi nuostatos, kad teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu ir tais atvejais, kai pagal faktines bylos aplinkybes akivaizdu, jog konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu teismo sprendimas bus formalus, bet ne teisingas, pirmenybę būtina teikti teisingumui (LVAT 2015 m. vasario 11 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015; 2019 m. kovo 27 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eA-278-624/2019).
Konstitucinis Teismas 2001 m. spalio 2 d. nutarime yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime nurodyta, kad teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Taigi proporcingumo principo taikymas atsiskleidžia tuo, jog pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą, todėl šis principas neatskiriamas nuo teisingumo principo. Įgyvendinant teisingumo principą, reikalaujama, kad asmeniui skiriama sankcija būtų proporcinga padarytam pažeidimui. Teisingumo principas taip pat įpareigoja, kad asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų atsakomybės, tačiau skiriant jam bausmę būtų atsižvelgiama į jo turtinę padėtį bei svarbias kitas aplinkybes.
17. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad pareiškėjas tyčia siekė nuslėpti mokesčius ar klaidingai juos deklaruoti. Kaip matyti iš bylos duomenų, visuose gręžiniuose pareiškėjas buvo įrengęs metrologiškai patikrintus skaitiklius, kurie nurašomi kiekvieną mėnesį, registruojami žurnaluose ir vedama apskaita. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas būtų siekęs nuslėpti išgautus vandens kiekius ar sistemingai pažeidinėjęs įstatymus.
Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas iš esmės pripažįsta pažeidimus ir išsamiai paaiškino tokio pažeidimo aplinkybes. Be to, pareiškėjo pagrindinė veikla yra susijusi augalininkyste, gyvulininkyste, vanduo iš gręžinio naudojamas gyvulių girdymui, laukų purškimui ir kitoms gamybinėms reikmėms; (duomenys neskelbtini) kaimo telkinys (vandenvietė) buvo naudojamas (duomenys neskelbtini) kaimų gyventojams aprūpinti. Taigi vandens išteklių naudojimas yra pagalbinė pareiškėjo veikla, skirta tik palaikyti pagrindinę veiklos rūšį, tiekiant vandenį.
Byloje nenustatyta, kad dėl padaryto pažeidimo būtų kilusios labai sunkios neigiamos teisinės pasekmės, nes valstybės finansinis interesas galėjo būti užtikrintas mokesčių administratoriui prieinamos informacijos pagalba ir imantis kontrolės veiksmų. Be to, kaip nurodo pareiškėjas, jis negavo jokių įspėjimų dėl reikalavimo nurodyti kitus gamtos išteklių rūšies kodus ar teikti mokesčio deklaraciją.
Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad skirtos mokėtinos sumos dydis palyginus su padarytu pažeidimu lemia neproporcingumą tarp padaryto pažeidimo ir pasekmių pareiškėjui.
18. Kita vertus, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu išgavo požeminį vandenį be atitinkamo Lietuvos geologijos tarnybos leidimo. Pareiškėjo pasiteisinimas, kad jis nežinojo pasikeitusio teisinio reguliavimo, - neatleidžia jo nuo atsakomybės.
Be to, vertinant taikytino didesnio mokesčio tarifo dydį ir jo proporcingumą padarytam pažeidimui svarbi ir pareiškėjo turtinė padėtis. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra stambus ūkininkas; R. V. ūkyje dirba apie 80 žmonių, yra 1 600 ha dirbamos žemės, 800 melžiamų karvių. Ūkio metinės pajamos yra apie 5 000 000 Eur; o grynasis pelnas apie 900 000 – 1 000 000 Eur per metus. Tad pareiškėjas už padarytą pažeidimą nesunkiai gali sumokėti didesnį mokesčio tarifą; jo veikla dėl to esmingai nenukentėtų.
19. Taigi, teismas, įvertinęs bylos duomenis, jų visumą, vadovaudamasis minėta teismų praktika, proporcingumo ir teisingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjui pritaikyta sankcija taikant 10 kartų didesnį mokesčio tarifą yra pernelyg griežta ir neproporcinga; tačiau mokėtinam didesniam mokesčiui taikant tik koeficientą 2, kaip prašo pats pareiškėjas, taip pat būtų neadekvati ir per daug švelni ekonominė sankcija pareiškėjui, juo labiau turint omenyje jo turtinę padėtį ir galimybę sumokėti priskaičiuotą mokestį. Tad teismo nuomone, ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti adekvati ir proporcinga ekonominė sankcija yra pareiškėjui mokestį už laiku nedeklaruotą išgautų gamtos išteklių kiekį už 2015 – 2018 metus padidinti 5 kartus.
20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies; pareiškėjui Sprendime apskaičiuotas mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius dydis keičiamas, sumažinant jį nuo 156 568 Eur iki 78 290 Eur (15 658 Eur x 5) sumos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo R. V. ūkio patikslintą skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos sprendimo dalies pakeitimo tenkinti iš dalies.
Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2019 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. AS-82 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtintą mokesčio už nedeklaruotą požeminio vandens kiekį dydį pakeisti, sumažinant jį nuo 156 568 Eur iki 78 290 Eur (septyniasdešimt aštuonių tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt eurų ir 0 ct).
Likusią pareiškėjo R. V. ūkio patikslinto skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.