Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjusi nuteistosios G. G. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 4 d. nutarties, kuria atmestas nuteistosios G. G. gynėjo advokato padėjėjo Gyčio Gaurilčiko prašymas atšaukti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 29 d. G. G. atžvilgiu išduotą Europos arešto orderį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 29 d. išdavė Europos arešto orderį nuteistosios G. G. atžvilgiu.

6. 2023 m. birželio 22 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas nuteistosios G. G. gynėjo advokato padėjėjo Gyčio Gaurilčiko prašymas atšaukti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 29 d. G. G. atžvilgiu išduotą Europos arešto orderį. Prašyme buvo nurodyta, kad 2022 m. gegužės 31 d. Lietuvai perdavus probaciją vykdyti Danijos Karalystei, o Danijos Karalystei perėmus probacijos vykdymą, Lietuvos probacijos skyriaus 2022 m. spalio 20 d. teikimas Vilniaus regiono apylinkės teismui dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo yra neteisėtas, o šio neteisėto teikimo pasekmė – neteisėta Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 20 d. nutartis. Šioje byloje G. G. bausmės vykdymo atidėjimas perduotas Danijos Karalystei, nuteistoji įvykdė visus Danijos probacijos tarnybos įpareigojimus, iš Danijos Karalystės gautas pranešimas, kad G. G. probacija užbaigta 2023 m. vasario 29 d., ji yra atlikusi bausmę. Taigi, Danijos Karalystėje laikoma, kad G. G. jau atliko bausmę, todėl nuteistosios pasiuntimas atlikti realią laisvės atėmimo bausmę yra ne tik nepagrįstas, bet ir neteisėtas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

8. Nuteistoji G. G. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta, nepagrįsta, prieštarauja baudžiamojo proceso paskirčiai ir pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje įtvirtintą teisę į laisvę ir saugumą, Protokolo Nr. 41 straipsnyje numatytą įkalinimo dėl skolos uždraudimą ir Protokolo Nr. 74 straipsnyje įtvirtintą teisę nebūti dukart teisiamam ar nubaustam už tą patį nusikaltimą. Nuteistosios nuomone, apygardos teismas neįsigilino į prašyme nurodomus argumentus.

9. Nuteistoji pažymi, kad jos gynėjas prašyme neginčijo probacijos tarnybos teisės kreiptis į teismą su teikimu. Gynėjas prašyme nurodė, kad 2022 m. spalio 20 d probacijos tarnybos teikimas buvo neteisėtas, nes nuteistosios priežiūra Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi buvo perduota kitai Europos Sąjungos valstybei narei - Danijos Karalystei, todėl Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijos neturėjo kompetencijos spręsti su jos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimu susijusių klausimų. Nuteistoji atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismas toje pačioje baudžiamojoje byloje, kurioje ji buvo nuteista Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 21 d. nuosprendžiu, 2023 m. balandžio 13 d. nutartimi byloje Nr. 1S-78-885/2023 patenkino nuteistojo R. Š. skundą, panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartį ir priėmė naują sprendimą - Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo R. S. netenkinti. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad probaciją perdavus kitai Europos Sąjungos valstybei narei, Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijos nėra atsakingos už probaciją bei neturi kompetencijos spręsti su laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimu susijusių klausimų. Teismas konstatavo, jog apylinkės teismas padarė teisės taikymo klaidą ir peržengė savo kompetencijos ribas spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo R. Š..

10. Nuteistoji taip pat pažymi, kad, priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, prašyme teismui dėl Europos arešto orderio atšaukimo buvo nurodyta, jog Europos arešto orderio išdavimo metu Vilniaus apygardos teismui nebuvo žinoma apie 2023 m. kovo 20 d. Danijos prokuratūros vadovo pranešimą Lietuvos probacijos tarnybai „Dėl prašymo probacijos priemonių priežiūrą perkelti iš Lietuvos į Daniją“, o ne 2022 m. gruodžio 2 d. gautą Vyriausiojo prokuroro pavaduotojo atsakymą, jog Danijos prokuratūros direktoriaus tarnyba pripažįsta Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 21 d. sprendimą. Anot nuteistosios, tai yra du skirtingi ir skirtingo turinio Danijos prokuratūros raštai.

11. Nuteistoji taipogi nesutinka su teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad 2023 m. kovo 20 d. Danijos probacijos tarnybos raštas apie tai, jog probacija užbaigta 2023 m. vasario 20 d., nelaikytina aplinkybe, sudarančia pagrindą atšaukti išduotą Europos arešto orderį. Anot nuteistosios, tokia išvada reiškia, jog Vilniaus apygardos teismas nepripažįsta Danijos prokuratūros vadovo sprendimo, 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/947 dėl teismo sprendimų ir sprendimų dėl lygtinio nuteisimo tarpusavio pripažinimo principo taikymo, siekiant užtikrinti lygtinio paleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūrą, ir toliau tęsia G. G. baudžiamąjį persekiojimą per išduoto Europos arešto orderio neatšaukimą bei jo vykdymą. Vilniaus apygardos teismas, atmesdamas G. G. gynėjo prašymą dėl Europos arešto orderio atšaukimo, taipogi nepripažįsta 2023 m. kovo 30 d. Danijos probacijos tarnybos Zelandijos saloje pranešimo G. G., kad probacija jos atžvilgiu buvo užbaigta 2023 m. vasario 20 d., todėl laikoma, kad teismo sprendimas yra įvykdytas.

12. Nuteistoji mano, kad skundžiamos nutarties argumentas, jog gynėjui nenumatyta teisė inicijuoti Europos arešto orderio atšaukimo procesą, riboja konstitucinę teisę į gynybą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 48 straipsnyje tarp išvardintų gynėjo teisių ir pareigų numatyta gynėjo teisė susipažinti su įtariamojo sulaikymo protokolu ir Europos arešto orderiu; pateikti prašymus ir pareikšti nušalinimus; susižinoti su Europos arešto orderį išdavusioje ar vykdančioje valstybėje paskirtu gynėju ir gauti bei teikti gynybai reikalingus dokumentus ir daiktus. Nuteistoji pažymi, kad gynėjas privalo panaudoti visas įstatymuose nurodytas gynybos priemones ir būdus, kad būtų nustatytos aplinkybės, teisinančios ginamąjį ar lengvinančios jo atsakomybę, ir teikti ginamajam reikiamą teisinę pagalbą. Anot nuteistosios, gynėjo teisės teikti skundus dėl Europos arešto orderio neriboja ir BPK 74 straipsnis, kuris numato, jog asmuo, dėl kurio priimta nutartis, ar jo gynėjas, nesutikdami su nutartimi išduoti iš Lietuvos Respublikos arba perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį, turi teisę per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos paduoti skundą Lietuvos apeliaciniam teismui.

13. Atsiliepimų į pateiktą skundą, prašymų bei pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistosios G. G. skundas tenkinamas.

14. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistosios G. G. skundą ir įvertinęs pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartis, kuria atmestas nuteistosios G. G. gynėjo advokato padėjėjo Gyčio Gaurilčiko prašymas atšaukti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 29 d. G. G. atžvilgiu išduotą Europos arešto orderį, yra neteisėta ir nepagrįsta.

15. BPK 17¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Europos arešto orderis yra Europos Sąjungos valstybės narės teisminės institucijos sprendimas, kuriuo kita Europos Sąjungos valstybė narė įpareigojama suimti ir perduoti šiame sprendime nurodytą asmenį siekiant pradėti šio asmens baudžiamąjį persekiojimą ar vykdyti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę ir kuris atitinka 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir valstybių narių tarpusavio perdavimo procedūrų 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus formos ir turinio reikalavimus. BPK 69¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dėl Lietuvos Respublikos piliečio ar kito asmens, kuris Lietuvos Respublikoje įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteistas laisvės atėmimo bausme, tačiau nuo jos atlikimo pasislėpė Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos arešto orderį išduoda ir į kompetentingą šios valstybės instituciją tiesiogiai kreipiasi apygardos teismas pagal nuosprendį ar nutartį panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą arba nutartį dėl lygtinai paleisto iš laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens pasiuntimo atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės priėmusio teismo veiklos teritoriją.

16. Nagrinėjamu atveju sprendimas, kuriuo remiantis nuteistosios G. G. atžvilgiu 2023 m. kovo 29 d. Vilniaus apygardos teismas išdavė Europos arešto orderį, buvo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 20 d. nutartis, kuria buvo panaikinta Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. sausio 25 d. nutartis ir priimtas naujas sprendimas: tenkinti Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo G. G. ir pasiųsti ją atlikti Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 21 d. nuosprendžiu paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Nors pastaroji nutartis yra galutinė ir neskundžiama bei negali būti revizuojama instancine tvarka, tačiau aukštesnysis teismas mano, kad ši nutartis yra neteisinga ir nulėmė nepagrįstą Europos arešto orderio išdavimą nuteistosios G. G. atžvilgiu.

17. Iš aukštesniajam teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius 2022 m. spalio 20 d. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus su teikimu dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajai G. G., kadangi ji nepradėjo atlyginti turtinės žalos, pažeidžia įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, padarė administracinį nusižengimą. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2023 m. sausio 25 d. nutartimi netenkino šio teikimo. Teismas nutartyje pažymėjo, kad 2022 m. balandžio 11 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams pateikė teikimą perduoti sprendimą dėl G. G. probacijos vykdymo kitai Europos Sąjungos valstybei narei. 2022 m. gegužės 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi šis teikimas buvo patenkintas ir priimtas sprendimas perduoti vykdyti Danijos Karalystės kompetentingai institucijai sprendimą dėl bausmės pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 21 d. nuosprendį, priimtą G. G. atžvilgiu (teikimas Nr. E1-721-834/2022).

18. Vilniaus regiono apylinkės teismas, nagrinėdamas minėtą teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajai G. G., 2022 m. lapkričio 4 d. kreipėsi į Danijos Karalystės prokuratūros tarnybą, prašydamas suteikti informaciją apie Danijos Karalystės kompetentingos institucijos pripažinto Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 21 d. nuosprendžio vykdymą – ar nuosprendis pradėtas vykdyti, jei taip – nuo kada, jei nepradėtas, kada yra numatoma jo vykdymo pradžia. 2022 m. gruodžio 2 d. gautas Vyriausiojo prokuroro pavaduotojo atsakymas, kuriame nurodyta, kad atsižvelgdami į 2022 m. birželio 16 d. pažymą dėl prašymo, susijusio su 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2008/947 dėl abipusio pripažinimo principo taikymo teismo sprendimams ir sprendimams dėl lygtinio atleidimo, atsižvelgiant į lygtinio atleidimo priežiūros principą priemones ir alternatyvias sankcijas Lietuvos pilietei G. G., Danijos prokuratūros direktoriaus tarnyba pripažįsta Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 21 d. sprendimą. Taip pat atsakyme pažymėta, kad Lietuvos teismo sprendime nurodytos atitinkamos lygtinio atleidimo priemonės gali būti pritaikytos taip, kad atitiktų Danijos teisės aktuose numatytas lygtinio atleidimo priemones. Minėtame atsakyme taip pat nurodyta, jog G. G. apie sprendimą bus pranešta kuo greičiau. Atsižvelgęs į tai, kad teisme gautas Danijos Karalystės kompetentingos institucijos pranešimas, jog yra priimtas sprendimas pripažinti ir vykdyti nuosprendį, kuriuo G. G. atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, taip pat jame pažymėta, kad nuosprendyje nurodytos atitinkamos lygtinio atleidimo priemonės gali būti pritaikytos taip, jog atitiktų Danijos teisės aktuose numatytas lygtinio atleidimo priemones, Vilniaus regiono apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad yra visi pagrindai probacijos tarnybai nutraukti probacijos vykdymą Lietuvos Respublikoje, ir nutarė netenkinti Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajai G. G..

19. Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 20 d. nutartyje, kuria buvo panaikinta Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. sausio 25 d. nutartis, nurodė, kad 2022 m. gruodžio 2 d. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 21 d. nuosprendis Danijos Karalystėje dar nebuvo pradėtas vykdyti, nes 2022 m. gruodžio 2 d. gautame Vyriausiojo prokuroro pavaduotojo atsakyme buvo pažymėta, jog apie sprendimą pripažinti nuosprendį G. G. dar tik bus informuota. Nuteistoji teismo posėdžio apygardos teisme metu nurodė, jog į nuosprendį vykdančią instituciją Danijoje buvo iškviesta 2023 m. sausio 5 d. Apygardos teismas minėtoje nutartyje taip pat nurodė, kad dėl nurodytų priežasčių probacijos vykdymas Lietuvoje nebuvo nutrauktas, todėl Probacijos tarnyba į teismą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo kreipėsi dėl teikime nurodytų įpareigojimų nevykdymo vykdant nuosprendį Lietuvoje. Apygardos teismas pažymėjo, jog nei prašymo dėl nuosprendžio vykdymo perdavimo kitai šaliai pateikimas, nei apylinkės teismo nutartis tokį prašymą tenkinti, nesustabdo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo Lietuvoje, iki vykdymas bus nutrauktas įstatyme nustatyta tvarka dėl pradėto nuosprendžio vykdymo kitoje valstybėje.

20. Aukštesnysis teismas su tokia Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 20 d. nutartyje pateikta argumentacija nesutinka. Aukštesniojo teismo nuomone, pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad nuteistajai G. G. pritaikyto bausmės vykdymo atidėjimo vykdymas buvo perduotas kitai Europos Sąjungos valstybei narei, t. y. Danijos Karalystei. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 37 straipsniu, teismas, gavęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos pranešimą, kad yra priimtas sprendimas pripažinti ir vykdyti sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos, apie gautą pranešimą informuoja nuteistąjį, jeigu jis yra Lietuvos Respublikoje, ir probacijos tarnybą. Gavusi teismo pranešimą, probacijos tarnyba nedelsdama nutraukia alternatyviosios bausmės ar probacijos priemonės vykdymą, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytus atvejus (1 ir 2 dalys). Aukštesnysis teismas pabrėžia, kad šioje situacijoje nenustatytos nurodyto įstatymo 37 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytos išimtys, todėl laikytina, kad G. G. pritaikyto bausmės vykdymo atidėjimo vykdymas visa apimtimi buvo perduotas Danijos Karalystei.

21. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistosios G. G. gynėjas žemesniajam teismui kartu su prašymu atšaukti nuteistosios atžvilgiu išduotą Europos arešto orderį pateikė 2023 m. kovo 20 d. Danijos prokuratūros vadovo pranešimą Lietuvos probacijos tarnybai „Dėl prašymo probacijos priemonių priežiūrą perkelti iš Lietuvos į Daniją“, kuriame nurodyta, jog 2022 m. birželio 16 d. raštu Lietuvos valdžios institucijos pateikė prašymą pagal 2008 m, lapkričio 27 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/947 dėl teismo sprendimų ir sprendimų dėl lygtinio nuteisimo tarpusavio pripažinimo principo taikymo, siekiant užtikrinti lygtinio paleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūrą Lietuvos pilietei G. G.. 2022 m. gruodžio 2 d. raštu prokuratūros vadovas informavo Lietuvos institucijas, kad Danijos valdžios institucijos pripažino Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 21 d. sprendimą, tačiau atitinkamos Lietuvos teismo sprendimu numatytos lygtinio nuteisimo priemonės galėtų būti pritaikytos taip, kad atitiktų Danijos įstatymų numatytas lygtinio atleidimo priemones. Prokuratūros vadovas informuoja Lietuvos institucijas, kad lygtinio nuteisimo priemonės buvo pritaikytos Danijos Kalėjimų ir probacijos tarnybos 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimu. Priežiūros ir lygtinio nuteisimo laikotarpis baigėsi 2023 m. vasario 20 d. ir nebuvo pratęstas. Remiantis minėtu sprendimu, Danijoje buvo taikomos toliau išvardintos lygtinio nuteisimo priemonės: 1) nuteistoji turėjo būti prižiūrima visą lygtino nuteisimo laikotarpį ir privalėjo informuoti Danijos Kalėjimų ir probacijos tarnybą apie bet kokius gyvenamosios vietos ar darbo vietos pasikeitimus; 2) be Danijos Kalėjimų ir probacijos tarnybos leidimo nuteistoji neturėjo teisės išvykti iš Danijos Karalystės teritorijos ilgiau nei savaitei. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą informaciją apie priežiūros ir lygtinio nuteisimo laikotarpio pabaigą, daugiau nebegalima atsiimti prašymo dėl 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/947 dėl teismo sprendimų ir sprendimų dėl lygtinio nuteisimo tarpusavio pripažinimo principo taikymo, siekiant užtikrinti lygtinio paleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūrą (b. l. 10–12). Be to, nuteistosios G. G. gynėjas žemesniajam teismui pateikė ir Danijos Probacijos tarnybos 2023 m. kovo 30 d. pranešimą, kuriame nurodyta, kad G. G. buvo Probacijos tarnybos priežiūroje iki 2023 m. vasario 20 d., todėl laikoma, kad teismo sprendimas yra įvykdytas (b. l. 13).

22. Aukštesniojo teismo vertinimu šie duomenys pagrindžia faktą, kad G. G. probacija buvo perduota ir vykdoma Danijos Karalystėje bei pasibaigė 2023 m. vasario 20 d., nes ji yra atlikusi bausmę. Atsižvelgus į tai, kad nuteistosios G. G. priežiūra buvo perduoda kitai Europos Sąjungos valstybei narei, Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijos šiuo atveju nebebuvo atsakingos už G. G. probaciją bei neturėjo kompetencijos spręsti su jos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimu susijusių klausimų. Aukštesnysis teismas mano, kad šiuo atveju Vilniaus apygardos teismas, panaikindamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. sausio 25 d. nutartį ir patenkindamas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo G. G. bei pasiųsdamas ją atlikti Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 21 d. nuosprendžiu paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę, padarė teisės taikymo klaidą ir peržengė savo kompetencijos ribas spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo G. G..

23. Minėtos Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 20 d. nutarties priėmimas šiuo atveju nulėmė ir nepagrįstą Europos arešto orderio išdavimą nuteistosios G. G. atžvilgiu. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo „Dėl Europos arešto orderio išdavimo ir asmens perėmimo pagal Europos arešto orderį taisyklių“ patvirtinimo 30 punkte nustatyta, kad išnykus išduoto Europos arešto orderio sąlygoms ir pagrindams, Europos arešto orderis atšaukiamas jį išdavusios institucijos sprendimu. Nors, kaip minėta, aukštesnysis teismas negali revizuoti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 20 d. nutarties instancine tvarka, nes ji yra galutinė ir neskundžiama, tačiau pažymi, kad ši situacija, kai apygardos teismas patenkina Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo G. G. ir pasiunčia ją atlikti Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 21 d. nuosprendžiu paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę, nors nuteistosios G. G. probacija iš tiesų buvo perduota ir vykdoma Danijos Karalystėje bei pasibaigė 2023 m. vasario 20 d., prieštarauja teisingumo principui ir pažeidžia nuteistosios G. G. teises bei sukuria dvigubo nubaudimo galimybę, t. y. būti dukart teisiamam ar nubaustam už tą patį nusikaltimą.

24. Dėl nurodytų aplinkybių aukštesnysis teismas sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 29 d. G. G. atžvilgiu nepagrįstai išdavė Europos arešto orderį, todėl jis turi būti atšauktas. Aukštesniojo teismo vertinimu, Vilniaus apygardos teismas, 2023 m. liepos 4 d. nutartimi atmesdamas nuteistosios G. G. gynėjo advokato padėjėjo Gyčio Gaurilčiko prašymą atšaukti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 29 d. G. G. atžvilgiu išduotą Europos arešto orderį, nepakankamai įsigilino į prašyme nurodomus argumentus ir priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl ši nutartis panaikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą: atšaukti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 29 d. G. G. atžvilgiu išduotą Europos arešto orderį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.