- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-11-26
- Bylos Nr.
- 1-222-1117/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28600-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aida Stulpinienė
- Nukentėjusysis
- A. M., V. R., L. J.
- Kaltinamasis
- S. M., A. M.
- Advokatai
- Audrius Karpinskas
- Kategorijos
- 1.2.4.4.2.8Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų (BK 138 str. 2 d. 8 p.)
- 1.2.4.4.2.10Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo (BK 138 str. 2 d. 10 p.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.3.6.4.4.1Išteisinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 3 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.4.2Išteisinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 4 d. ir kt.)
- 2.1.15.3.3.3Civilinio ieškinio palikimas nenagrinėtu (BPK 115 str. ir kt str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis(duomenys neskelbtini), vedęs, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini)“ elevatoriaus operatoriumi, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8, 10 punktuose, 284 straipsnyje;
A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs(duomenys neskelbtini)., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis(duomenys neskelbtini), vedęs, turintis aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos vadovu, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8, 10 punktuose, 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. M. kaltinamas tuo, kad 2018 m. birželio 16 d., apie 14:55 val., viešoje vietoje – Telšių centriniame stadione, esančiame Telšiuose, Birutės g. 34, pasibaigus futbolo rungtynėms tarp Telšių ,,Džiugas“ ir Gargždų ,,Banga“ futbolo komandų, pašalinių asmenų akivaizdoje, būdamas neblaivus (nustatytas 0,89 promilių girtumas) ir bendrininkų grupėje su A. M., D. Š., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, bei dar kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, įžūliu elgesiu ir grasinimais, šaukdamas „nudaušiu“, tyčia spardant ir rankomis stumdant uždarytus stadiono vartus, veržėsi išeiti iš stadiono, išlaužė 20 vienetų vartų tvoros segmentų sujungimų, kurių vertė 24 eurai, bei tvirtinimo medžiagas, kurių vertė 10 eurų, nevykdė viešąją tvarką renginio metu palaikančio UAB „Grifs AG“ apsaugos darbuotojo V. R. reikalavimo laukti atvykstančios policijos dėl neteisėtų Gargždų „Banga“ futbolo sirgalių elgesio stadione ir turto gadinimo, spyrė V. R., o pastarajam paleidus virstančius vartus, A. M. pradėjo stumdyti V. R., suėmė ranka už kaklo ir 1 kartą spyrė. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, S. M. su A. M. pasivijo bėgantį V. R. ir rankomis stumdė bei spyrė V. R. ne mažiau 2 kartus, iš jų vieną kartą į koją, A. M. spyrė V. R. ne mažiau 1 kartą, o ikiteisminio tyrimo kiti du nenustatyti asmenys sudavė po smūgį ranka ir koja V. R. į koją ir kitas kūno vietas, taip bendrais veiksmais padarė V. R. odos nubrozdinimus abiejų riešų srityje, dešinėje alkūnėje, paraudimą kaklo srityje, dešinės pusės X šonkaulio lūžį ir nesunkiai sužalojo V. R. dėl chuliganiškų paskatų ir nukentėjusiojo asmens tarnybos, bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
A. M. kaltinamas tuo, kad 2018 m. birželio 16 d., apie 14:55 val., viešoje vietoje – Telšių centriniame stadione, esančiame Telšiuose, Birutės g. 34, pasibaigus futbolo rungtynėms tarp Telšių ,,Džiugas“ ir Gargždų ,,Banga“ futbolo komandų, pašalinių asmenų akivaizdoje, būdamas neblaivus (nustatytas 0,97 promilių girtumas) ir bendrininkų grupėje su S. M., D. Š., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, bei dar kitais dviem nenustatytais asmenimis, įžūliu elgesiu ir grasinimais, šaukiant „nudaušiu“, tyčia spardant ir rankomis stumdant uždarytus stadiono vartus veržėsi išeiti iš stadiono, išlaužė 20 vienetų vartų tvoros segmentų sujungimų, kurių vertė 24 eurai bei tvirtinimo medžiagas, kurių vertė 10 eurų, nevykdė viešąją tvarką renginio metu palaikančio UAB „Grifs AG“ apsaugos darbuotojo V. R. reikalavimo laukti atvykstančios policijos dėl neteisėtų Gargždų „Banga“ futbolo sirgalių elgesio stadione ir turto gadinimo, S. M. spyrus V. R., o pastarajam paleidus virstančius vartus ir siekiant išvengti agresyviai nusiteikusių asmenų, A. M. stumdėsi su apsaugos darbuotoju V. R., stovint automobilių stovėjimo aikštelėje suėmė ranka V. R. už kaklo ir spyrė koja, pribėgęs S. M. spyrė V. R., o šiam bėgant, su S. M. pasivijo ir spyrė V. R. į koją, S. M. rankomis stūmė bei spyrė V. R. ne mažiau 2 kartus, iš jų vieną kartą į koją, kiti du ikiteisminio tyrimo nenustatyti asmenys sudavė po smūgį ranka ir koja V. R. į koją ir kitas kūno vietas, taip bendrais veiksmais padarė V. R. odos nubrozdinimus abiejų riešų srityje, dešinėje alkūnėje, paraudimą kaklo srityje, dešinės pusės X šonkaulio lūžį ir nesunkiai sužalojo V. R. dėl chuliganiškų paskatų ir nukentėjusiojo asmens tarnybos, bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis S. M., apklaustas 2020 m. spalio 9 d. teisiamajame posėdyje, neprisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Parodė, kad tai įvyko (duomenys neskelbtini). jau yra viską papasakojęs, parodymų nekeičia, viską papasakojo tiek policijos komisariate, tiek teisme bylą nagrinėjant pirmą kartą. Po rungtynių prie vartų jis priėjo vienas. Vartai jau buvo uždaryti. Negali tiksliai pasakyti kas uždarė vartus, bet laikė kažkokie du jam nepažįstami piliečiai. Jie vartus laikė iš kitos vartų pusės (iš aikštelės pusės). Jis neklausė, kodėl vartai yra uždaryti, norėjo atidaryti vartus. Jo rankos buvo užimtos, nes maišeliuose nešėsi vėliavas, todėl vartus bandė atidaryti kojomis. Norėjo atidaryti vartus, sakė, kad jį išleistų, ir tada jis jiems viską paaiškins. Dabar jau nežino, ką norėjo paaiškinti. Jis tik žino, kad D. Š. nulupo kėdę, bet buvo liepta kėdę padėti ir D. Š. tą kėdę padėjo į vietą. Jis net nežinojo, kad ir antra kėdė buvo nulaužta, nematė, kad kas nors liptų į stulpą nutraukti laidų. Norėjo su tais piliečiais išsiaiškinti, kas jie tokie yra, kad jo neišleidžia, vartus uždarė, „pavaišino keliais gražiais žodeliais“. Sakė jiems „atidarykit vartus, truputį pakalbėsim“. Apsaugos darbuotojas V. R. nuo vartų buvo apie 3-4 metrų atstumu. Tie piliečiai, kurie laikė vartus, buvo apsirengę paprastai, nevilkėjo išskirtinės aprangos. V. R. buvo su apranga, suprato, kad tai apsaugos darbuotojas. V. R. nieko jam nesakė, kodėl vartai yra uždaryti. Vartus jis bandė su koja atidaryti vieną ar du kartus, po to nuėjo, pasitraukė nuo vartų. Tvoros ir tvirtinimo medžiagos neišlaužė, tai buvo padaryti neįmanoma. Vėliau abi pusės išsakė necenzūrinius žodžius, galimai jis šaukė „nudaušiu“, dabar nebeprisimena. Reikalavimus palaukti atvykstančios policijos išgirdo jau tada, kai vartai buvo atidaryti. Pradžioje apsaugos darbuotojas nieko nesakė. Apie policiją gal net girdėjo ne iš V. R., o iš kitų telšiškių, nes kažkas sakė, „atvyksta policija“. Vartus atidarė ne apsaugos darbuotojas, kas juos atsidarė, neįsivaizduoja. Vaizdo įraše matosi, kad buvo daug žmonių aplinkui, tai tiksliai nežino, kas atidarė vartus. Vartų atidarymo momentu buvo arba už nugarų, arba dar toliau pasitraukęs. Spyrė V. R., bet nepataikė, norėjo tik pagąsdinti. Kai V. R. buvo parvirtęs, palei jo priekinę kūno pusę su koja pramosikavo, sakė „nebesikelk“, nes matė, kad situacija yra baisi. Nežino, kodėl V. R. buvo pargriuvęs. Pats V. R. sakė, kad jis jam su koja nepataikė būtent tuo momentu. Kiek prisimena A. M. nestumdė V. R., o pats gavo į veidą. Neprisimena, kokius veiksmus atliko A. M.. Kažkuriuo momentu vijosi bėgantį V. R., norėjo šį nuvesti prie mašinos, nes apsaugos darbuotojas elgėsi neadekvačiai. Kelis kartus apsaugos darbuotojas vis grįždavo prie jų, papurkšdavo dujų, jie jį nuvijo ir po kiek laiko šis vėl grįžo su dujomis. Apsaugos darbuotojas pasiėmė antrą dujų balionėlį, nors jau visi buvo nurimę, net ir Telšių komandos sirgaliai skirstėsi. Apsaugos darbuotojas vis tiek purškė dujas, jos buvo purškiamos visiems, stengiamasi išprovokuoti situaciją. Nežino, kodėl gavosi V. R. sveikatos sutrikdymas. Vaizdo medžiagoje matyti, kad jis jokių veiksmų neatliko. Sąmyšis užtruko trumpai, gal 5 min., kol atvažiavo policija. Tokia situacija gavosi, nes buvo išprovokuota.
Kaltinamasis A. M., apklaustas 2020 m. spalio 9 d. teisiamajame posėdyje, neprisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Parodė, kad jo išsamiausi ir tiksliausi parodymai yra duoti ikiteisminio tyrimo metu, nes tada geriausiai atsiminė visas aplinkybes. Prašo remtis jo ankstesniais parodymais. Save vaizdo įraše atpažino, jis buvo su balta kepure. Priėjo prie vartų tada, kai jau buvo visas būrys žmonių ir sąmyšis. Visi jau buvo „pavaišinti“ dujomis. Kai jis priėjo, mano, jog S. M. stovėjo jam už nugaros tarp kitų asmenų. Priėjęs prie vartų paprašė, kad visi atitrauktų, o jis bandė kalbėtis su V. R., kad išvengtų visokių nemalonumų, nesuprato kodėl vartai yra uždaryti. Buvo vyriausias iš sirgalių, todėl jo kiti klausė. Su V. R. kalbėjo apie policiją, iš pradžių kalbėjo labai ramiai, dar nusistebėjo, kad buvo atliekami tokie veiksmai, uždaromi vartai. Jei yra iškviesta policija, tai jie niekur nevažiuos. Sakė apsaugos darbuotojui „jei bijai, kad mes išvažiuosim, užstatyk išvažiavimą, bet neuždaryk vartų, ko tikrai niekas niekada taip nedaro“. Per varžybas jis atsisuko į kitus sirgalius, kad visi kartu skanduotų ir pamatė, jog yra nulaužta kėdė. Asmuo kėdę laikė rankose, jis parodė padėti kėdę į vietą. Tas asmuo kėdę padėjo į vietą. Nors jis kalbėjo normaliai, gal kiek pakeltu tonu, bet buvo „pavaišintas doze keiksmažodžių“. Jis nei V. R. spyrė, nei laužė, tiesiog kalbėjo, bet gavo dujų, todėl buvo priverstas pasitraukti toliau. Vaizdo įraše matyti, kai vartai yra praviri, niekas ten neišlaužta, viskas stovi, gal kažkokios smulkios detalės ir buvo sulaužytos, bet vartai nebuvo sulaužyti. Jis jokių veiksmų su vartais neatliko. Išėjus iš stadiono vėl pripuolė V. R., buvo pasistumdymai, bandymai smūgiuoti. Dar vienu momentu bandė kalbėtis ir tada V. R. jam smūgiavo. Nukrito jo akiniai, tada negalėjo nieko matyti. Kažkas iš aplinkinių surado akinius ir po to ėjo link savo autobusėlio. Kažkas iš aplinkinių pasakė, kad yra iškviesta policija. V. R. pasiėmęs kitą balionėlį iš paskos pribėgęs vėl pradėjo purkšti dujas. Mano, kad tai buvo bandymas sukelti konfliktą. Kai vyko apklausos policijos komisariate, V. R. sėdėjo išsidrėbęs vieno policijos darbuotojo kabinete, garsiai juokėsi, jis nebuvo panašus į žmogų su sulaužytu šonkauliu. Mano, kad vieną stumtelėjimą atliko V. R. atžvilgiu, tai buvo abipusis stumdymasis rankomis. Nebuvo suėmęs V. R. už kaklo ir jam nespyrė. Ten tiesiog neužpurškė dujomis, bet „maudė“ dujomis, jis buvo užpurkštas dujomis visur, ant plaukų, akinių, todėl įžiūrėti, kokius veiksmus atliko S. M., buvo sudėtinga. Mano, kad būdamas jau aikštelėje sakė necenzūrinius žodžius. Mano, kad dėl jo veiksmų, išsakytų žodžių negalėjo būti sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ne jų veiksmai buvo priežastis šito įvykio. Tai apsaugos darbuotojo veiksmai buvo priežastis šito įvykio, tai buvo siekis sukelti konfliktą arba visiškas neprofesionalumas. Negrasino apsaugos darbuotojui, tik išvadino šį idiotu. Bėgo paskui apsaugos darbuotoją gal dėl to, kad norėjo atimti dujų balionėlį.
Žemesnės instancijos teismas
Kai ankstesnis nuosprendis yra panaikintas, liudytojai ir nukentėjusieji, apklausti anksčiau šią bylą nagrinėjant teismo posėdyje, pakartotinės apklausos nekviečiami, jeigu to nereikia teisingumo interesais, o jų parodymai duoti pirmiau teismo posėdžio metu, paskelbiami ir ištiriami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 290 straipsnyje nustatyta tvarka (BPK 276 straipsnio 5 dalis). Šiuo atveju Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartimi panaikinus Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. nuosprendį ir bylą perdavus iš naujo nagrinėti, 2020 m. liepos 27 d. teisiamajame posėdyje buvo nutarta pakartotinai apklausti nukentėjusįjį V. R., nes tai reikalinga teisingumo interesais, bei anksčiau teisiamuosiuose posėdžiuose neapklaustus nukentėjusįjį L. J., liudytojus V. P., E. R., G. R., R. T.. Kitų nukentėjusiųjų ir liudytojų pirmiau teismo posėdžio metu duoti parodymai buvo paskelbti BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka. Taip pat teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti liudytojų V. P., R. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (jų buvimo vietos policijos pareigūnams nepavyko nustatyti), bei liudytojos G. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (išvykusi į užsienį).
Nukentėjusysis V. R. 2020 m. liepos 27 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad tai galėjo vykti 2018 m. birželio 16 d. Futbolo varžybos vyko dienos metu, pasibaigė apie 15.30 val. Tuo metu jis dirbo apsaugos darbuotoju įmonėje UAB „Grifs AG“. Dirbti prie stadiono jį nukreipė vadovas M. A.. Gavo užduotį būti prie stadiono ir prižiūrėti, kad nebūtų gadinamas stadiono inventorius. Palaikyti stadione tvarką buvo pasiųsti dviese, kolega prižiūrėjo stadioną kitoje pusėje. Futbolo varžybos vyko tarp Gargždų „Banga“ ir Telšių „Džiugas“. Neramumai buvo ir per varžybų pertrauką, Gargždų komandos sirgaliai ėjo į stadioną, purškė vandenį, alkoholis darė savo. Varžybų metu buvo pardavinėjamas alus. Skirtingų komandų sirgalius galima atskirti pagal tribūnas. Nuo arenos pusės buvo Gargždų komandos sirgaliai, Telšių komandos sirgaliai buvo pagrindinėje tribūnoje. Švieslentė buvo už Gargždų komandos sirgalių. Pamatė, kad iš Gargždų komandos sirgalių kažkas metė butelį į švieslentę, kas konkrečiai metė, nematė. Po to pamatė, kad vienas pradėjo lipti stulpu ir traukti laidus nuo garsiakalbio. Tada jis paskambino į policiją. Po to grįžo prie vartų ir juos užsidarė, kad sulaikytų sirgalius. Vartus užsidaryti sugalvojo pats. Stadione saugojo ne viešą tvarką. Pamatė gadinamą stadiono turtą, todėl pamanė, tegul atvažiuoja policija ir išsiaiškina. Vienas asmuo lipo stulpu, jis nebandė šio sulaikyti, nusprendė išsikviesti policiją, nes galvojo, kad vienas nieko nepadarys. Žmogaus, kuris lipo į stulpą, nestabdė. Tai vyko jau po varžybų, kiti sirgaliai lipo laiptukais link išėjimo. Visa sirgalių minia patraukė link tų vartų, kuriuos jis buvo uždaręs. Kai jie atėjo, jis jiems pasakė, kad palauktų, yra iškviesta policija ir išsiaiškinsim dėl veiksmų, padarytų stadione. Jo niekas neklausė, kodėl uždarė vartus, iš karto buvo suduotas spyris. Spyrė šitas asmuo (rodo į salėje sėdintį kaltinamąjį S. M.). S. M. iš karto priėjęs, nieko nesakęs spyrė į vartus su koja. Jis tuos vartus laikė su ranka vienas. Daugiau, kas galėtų jam padėti nieko nebuvo, buvo visiškai vienas. Po spyrio toliau laikė vartus. Po to atėjo daugiau sirgalių, kurie pradėjo laužtis, spardytis ir jis pasakė, kad panaudos dujas. Sirgaliai neklausė jo prašymų nusiraminti ir palaukti policijos pareigūnų. Dujas panaudojo prieš visą minią, tiesiog norėjo atbaidyti. Vartai buvo uždaryti su sklende, bet dar laikė ir rankomis. Tvora yra aukšta, pradėjo linkti, jis nebeišlaikė vartų, paleido juos. Negali pasakyti, ar A. M. laužė vartus. Vartai buvo atidaryti išlaužus sklendę, vartai buvo išlaužti, jie kažkaip persilenkė ir atsidarė. Po to prasidėjo žodiniai grasinimai. Pagrindiniai grasinimai buvo iš kaltinamojo A. M., buvo išvadintas „pederastu“, „gaidžiu“. Kažkokiu momentu A. M. ėmė jam spausti gerklę, tik negali pasakyti, kada tai buvo padaryta. Tada jis lyg ir atsistūmė, negali pasakyti kaip ten tiksliai viskas vyko. Buvo labai pasimetęs, nes pirmą kartą buvo vienas prieš tokią minią. Kito kolegos negalėjo išsikviesti, nes su savimi turėjo tik telefoną. Kažkiek buvo spyrių, bet jau dabar nebegali pasakyti tiksliai. Kas konkrečiai spyrė, negali pasakyti. Nors buvo būrys asmenų, bet pagrinde buvo kaltinamųjų agresija. Negali pasakyti, kiek laiko tai truko. Buvo nugriuvęs ant grindinio, bet negali pasakyti, kaip nugriuvo. Negali pasakyti, ar gulinčiam kažkas spyrė. Negali pasakyti, ar dešinįjį šoną sužalojo S. M.. Viskas baigėsi, kai atvažiavo policija. Jam medicinos įstaigoje buvo nustatytas šonkaulio lūžis, kokiu būdu buvo sulaužytas šonkaulis negali pasakyti. Taip pat buvo mėlynes ir nubrozdinimai ant kūno. Neturtinę žalą sudaro visi patirti skausmai, stresas, išgyvenimai, nes nėra buvę gyvenime tokios situacijos. Palaiko civilinį ieškinį. Protokole – pareiškime vyresnį vyrą buvo įvardinęs kaltinamąjį A. M., tada dar nežinojo jo vardo ir pavardės, o aukštas stambus vaikinas su kasa yra S. M..
Nukentėjusysis A. M. 2019 m. gegužės 23 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2018 metais, tikslios datos nepamena, bet atsimena, kad buvo šilta diena, su penkerių metų sūnumi atvyko pažaisti į šalia Telšių miesto stadiono esančią aikštelę su estakadomis, skirtą važinėtis riedlentėmis, dviračiais. Tuo metu vyko varžybos. Telšių futbolo komanda žaidė prieš Gargždų futbolo komandą. Šalia aikštelės, kurioje buvo su sūnumi, esančioje tribūnoje sėdėjo sirgaliai iš Gargždų. Jie elgėsi labai triukšmingai, atrodė kaip padauginę alkoholio, buvo įsiaudrinę, lyg jų komanda pralošė. Po varžybų Gargždų futbolo komandos sirgaliai norėjo išeiti iš stadiono, bet apsaugos darbuotojas V. R. jų neišleido, stengėsi sulaikyti, nes galimai sirgaliai buvo išlaužę kėdes, vienas iš jų tampė kolonėlės garsiakalbio laidą. Sirgaliai pradėjo stumdyti vartus, norėjo per prievartą prasilaužti ir išeiti, šūkavo: „ko čia mus stabdai, pasitrauk, mes turim išvažiuoti“. Žmonių buvo daug. Aktyviausias buvo kaltinamasis S. M. ir dar vienas vyresnio amžiaus žmogus, kuris atėjo, kai vartai jau buvo išlaužti. S. M. įsidėmėjo dėl aukšto ūgio, ryškios aprangos, dėl to, kad jis garsiai rėkė. Vyresnio amžiaus vyrą įsiminė dėl to, kad šis buvo su senovinio etnografinio tipo skrybėle, panašia į šiaudinę, ir praėjo pro jį kelių metrų atstumu. Apsaugos darbuotojas buvo vienas ir negalėjo šių vyrų sulaikyti. Viskas vyko greitai. Apsaugos darbuotojas purškė iš balionėlio ašarinių dujų, kažkam pataikė į akis. Minia apsupo apsaugos darbuotoją ir per minios tarpus jis matė kaip S. M. smūgiavo apsaugos darbuotojui, ar pataikė nematė. Po to kai apsaugos darbuotojui trenkė į veidą ar jis buvo pargriautas, apsupę asmenys dar jį spardė kojomis. Negali tiksliai pasakyti, ar smūgiai pasiekė tikslą, tik matė judant kojas, nes stovėjo maždaug už 30-50 m. Aplinkui daug buvo žmonių, paskui kiti pasitraukė. Smurtavo gal 2-3 žmonės apsupę, tarp jų buvo anksčiau minėtas vyresnio amžiaus vyriškis. Jų veiksmai buvo puolamojo pobūdžio. Visko nematė, nes tuo metu prižiūrėjo mažametį sūnų. Paskui iš kitos aikštės pusės atbėgo rengėjai užstoti apsaugos darbuotoją. Tada visi išsisklaidė, stengėsi sulipti į mašinas, pabėgti. Girdėjo šūksnius: „bėgam greičiau, policija atvažiuoja“. Atvažiavęs policijos ekipažas uždarė įvažiavimą. Daugiausia su apsaugos darbuotoju konfliktavo S. M.. Asmeniškai nenukentėjo, tik mažametis sūnus matė smurtinius veiksmus, jam reikėjo aiškinti, kas vyksta, kodėl taip elgiamasi. Civilinio ieškinio nereiškia (4 t., b. l. 111-117).
Nukentėjusysis Š. R. 2019 m. gegužės 23 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2018 m. vasarą, tikslios datos nepamena, su L. J. dalyvavo tarptautiniame folkloro festivalyje „Aš pasiejau veina popa“ ir prižiūrėjo iš Afrikos atvykusius svečius, turėjo laisvas gal 3 val. ir nusprendė pamėtyti į krepšį, esantį prie Telšių miesto stadiono arenos. Bežaidžiant pamatė, kad kažkas vyksta tribūnose. Gargždų komandos „Banga“ sirgaliai su oranžinės spalvos atributika, sėdėję su aikštele besiribojančioje tribūnoje, pradėjo laužyti kėdes. Tuo metu jis buvo be akinių, todėl konkrečių asmenų veidų neįžiūrėjo. Matė, kad buvo nulaužomos 2 ar 3 kėdės, vienas asmuo tampė kolonėlę. Daug dėmesio jis nekreipė, nes galvojo, kad tuo viskas ir baigsis. Paskui prie vartų prasidėjo kažkoks veiksmas. Tada jis buvo su akiniais. Pamena, kad kaltinamasis S. M. smūgiavo apsaugos darbuotojai į veido sritį, apsaugos darbuotojas buvo parvirtęs. Prasidėjus muštynėms, jis iškvietė policiją ir tuo tarpu nematė, kas vyko, nes buvo nusisukęs. Kas atidarė vartus, negali pasakyti. Aplink apsauginį buvo nuo 5 iki 10 asmenų, tikslaus skaičiaus negali nurodyti. Įsiminė S. ir A. M., nes S. M. buvo stambus ir aukštas, su barzda ir ūsais, turėjo kaselę. Pamena, kad vyresnio amžiaus A. M. buvo su didele skrybėle, akiniais, labai agresyviai elgėsi, garsiai šūkavo neva teisėjai neteisingai vertino varžybas. Jo veido bruožus pamena, nes buvo priėjęs arčiau, gal iki 5 m. atstumo. S. M. elgėsi agresyviai ir smūgiavo apsaugos darbuotojui, bet ar pataikė, kiek smūgių sudavė, negali pasakyti. Apsaugos darbuotojas gynėsi, naudojo pipirinių dujų balionėlį, paskui bandė gintis kumščiais. Matė, kaip apsaugos darbuotojas purškė kaltinamajam S. pipirinių dujų, o šis šaukdamas nusisuko ir nuėjo link autobuso. Kai S. praėjo perštėti akis, šis grįžo atgal prie apsaugos darbuotojo. Pats įvykio metu nenukentėjo, bet dėl tokio sirgalių elgesio buvo nepatenkintas, nepatogiai pasijuto prieš užsieniečius, kurie tuo metu taip pat buvo aikštelėje. Nuo šio įvykio praėjo daug laiko, visko nebepamena. Ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai teisingi. Civilinio ieškinio nereiškia, pretenzijų neturi (4 t., b. l. 111-117).
Nukentėjusysis L. J. 2020 m. rugpjūčio 19 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad tai galėjo būti 2018 m. birželio mėnesį. Futbolo varžybos vyko Telšių centriniame stadione. Tuo metu Telšių mieste vyko folkloro ansamblis „Aš pasiejau veina popa“, jis buvo vienas iš organizatorių, turėjo grupę užsieniečių, su kuriais leido laisvą laiką. Tuo metu apsilankė šalia stadiono esančioje krepšinio aikštelėje kartu su Š. R. ir svečiais iš Senegalo. Pamatė, kad buvo pradėtas gadinti stadiono inventorius, tai darė Gargždų fanai (suprato pagal marškinėlius, logotipus). Kiek prisimena, buvo gadinamos stadiono kėdės, įėjimo į stadioną grotos, ir po to užpultas apsaugos darbuotojas. Kažkas iš Gargždų komandos sirgalių metė kėdę į krepšinio aikštelę, nes krepšinio aikštelė yra prie pat tribūnos. Jie spėjo pasitraukti, kad nesužeistų. Apsaugos darbuotojas pamatė, kad buvo gadinamas stadiono inventorius, apsaugos darbuotojas priėjo prie žmonių, kurie tai darė, bandė išsiaiškinti taikiu būdu, nuraminti situaciją. Dėl to jis buvo užpultas. Apsaugos darbuotoją prisimena iš veido bruožų ir iš uniformos, kurią jis tuo metu vilkėjo. Apsaugos darbuotoją užpuolė žmonės su Gargždų fanų uniformomis. Kiek buvo žmonių, nepasakys, bet jų buvo daugiau nei 2. Kaltinamųjų nepažįsta, bet juos matė stadione tuo metu. Matė šitą asmenį (rodo į kaltinamąjį S. M.), dėl antro kaltinamojo labai abejoja. Matė, kad S. M. buvo tarp žmonių, smurtavusių prieš apsaugos darbuotoją. Ten buvo būrys žmonių, jis nematė tiksliai, kurie žmonės smurtavo, ar tikrai šitas asmuo trenkė apsaugos darbuotojui. Kad yra smurtaujama prieš apsaugos darbuotoją suprato, nes jis buvo mušamas kumščiais, gal ir kojomis. Apsaugos darbuotojas buvo užpultas, nuverstas ant žemės, apsaugos darbuotojas bandė gintis. Kiek laiko tai truko, nepasakys. Tai vyko prie įėjimo į stadioną grotų, automobilių stovėjimo aikštelėje, stadiono išorėje. Pasijuto nesmagiai, nes buvo naudojamas fizinis smurtas už tai, kad apsaugos darbuotojas bandė taikiu būdu nuraminti žmones ir, kad tokiais momentais yra smurtaujama prieš žmones. Neprisimena, ar apsaugos darbuotojas buvo uždaręs vartus. Nuo policijos iškvietimo viskas ir pradėjo rimti. Neprisimena, ar įvykio metu buvo sakomi kažkokie necenzūriniai žodžiai. Nuo įvykio jis buvo 100-200 m atstumu, pamatęs įvykį priartėjo, atstumas gal buvo 20 m, mano labai aiškiai matęs tokiu atstumu. Jis priėjo, kai apsaugos darbuotojas buvo nugriautas ant žemės. Kiek buvo suduota smūgių, negali pasakyti, bet mažiausiai du smūgiai buvo suduoti. Nepasakys, ar būtent kaltinamieji sudavė smūgius. Neįsidėmėjo, kas tiksliai smūgiavo. Buvo iki pat konflikto pabaigos. Gali įvardinti, kad visi veiksmai iš Gargždų komandos sirgalių prieš apsaugos darbuotoją buvo puolamojo pobūdžio. Kokie konkretūs veiksmai vyko tuo metu, negali nurodyti, neprisimena. Negali pasakyti, kurie asmenys stūmė apsaugos darbuotoją. Negali nurodyti, kurie asmenys smūgiavo apsaugos darbuotojui. Neprisimena, ar apsaugos darbuotojas naudojo ašarines dujas. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Liudytojas M. A. 2019 m. birželio 13 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, yra matęs, kaip futbolo fanus. Nukentėjusįjį V. R. pažįsta, jis dirba UAB „Grif AG“ apsaugos darbuotoju. Buvo varžybų pabaiga, pasveikino komandą vakarų tribūnoje, išeidinėjo lauk ir prasilenkiant su treneriu, šis pasakė apie kažkokį įvykį, apsaugą užpuolė ar susikibimas buvo. Vakarų tribūna yra priešingoje pusėje nei buvo tas įvykis. Pasileido bėgti per stadioną ir matė pasistumdymus. Reikėjo prabėgti gal 150 metrų per stadioną. Dabar nepamena, iš kur matė įvykius, ar iš video, kurį siuntė trenerio dukra V. V., ar pats bėgdamas matė. Matė, kad apsaugos darbuotojas perverstas, jam suduoti keli smūgiai kojomis. Apsaugos darbuotojas buvo su uniforma. Jam buvo spirti keli smūgiai, atrodo, kad spyrė koja mažiausiai vieną smūgį asmuo su kasele. Telšiškių buvo ne vienas, puolė žmonės skirti, gavosi sąmyšis. Matė ir tą žmogų su kasele, jis buvo piktesnis, dabar žiūrint gali pasakyti, kad galbūt tas jaunuolis buvo A., tuo metu jis buvo su kasele. Kai atbėgo, atvažiavo policija. Tada priėjo prie to vyresniojo ir pasakė: „su jų direktoriumi ką tik varžybas žiūrėjom, mes vieni kitus gerbiame, nesipykim“. Kiek pamena, A. davė vandens buteliuką, nes kažkuriam lygtai akys ašarojo, nes buvo dujų papurkšta. Suprato, kad telšiečiai bandė neišleisti jų (iš Gargždų) su autobusu išvažiuoti, gargždiškiai bandė pabėgti. Kažkas iš telšiškių sakė ir autobuso vairuotojui neskubėti išvažiuoti, nes atvažiavę pareigūnai sutvarkys formalumus. Kažkas pirštais parodė, kas labiau draskėsi, parodė tikriausiai į S. M.. Pareigūnai klausė, kas nutiko, žmonės, kurie viską stebėjo ir išeidinėdami viską matė, nurodė, kad tas ir tas ten draskėsi, šitas spyrė. Matėsi, kad tas žmogus – S., buvo įpykęs, pats matė, kaip jis lipo į autobusą ir vėl išlipo, tėvas jį ramino, liepė sugrįžti į autobusą, o jis veržėsi lauk santykių aiškintis. V. R., kiek pamena, buvo pašonėje su nubrozdinta ranka. Atsirado ir vietinių, kurie keikėsi, puolė, liepė dingti. Telšiškiai bandė atstovėti savo pusę ir gynė juos lauk. Detaliai visko nepamena. Vyresnis išsiskyrė iš visų tuo, kad jautėsi kaip vadas, jo galvos apdangalo nepamena. Užfiksavo, kad tuo metu buvo 3 aktyvesni asmenys – su kasele, tas vyresnis ir dar vienas. Tas vyresnis bandė nuraminti ir situaciją taikiai išspręsti. Apsaugos darbuotojui liepė kreiptis į medikus, jam buvo sulaužyti šonkauliai. Fizinio smurto apraiškų tikrai buvo. Ikiteisminio tyrimo metu geriau viską prisiminė ir galėjo detaliau viską paaiškinti. VšĮ „Telšių futbolo ateitis“ žala buvo padaryta, nebepamena ar kreipėsi tiesiogiai į klubą, ar per futbolo federaciją ir Gargždų „Banga“ žalą atlygino. Buvo sulaužytos kelios kėdės, LED ekranas, kuris rodo vaizdą, buvo atsiradę keli taškai po kažkokio smūgio, tvora išlaužta. Apsaugos darbuotojas bandė prilaikyti vartus ir sirgaliai išvertė vartus, kuriuos paskui turėjo pavirinti, palankstyti. Viską įsivertino ir Gargždų „Banga“ savanoriškai atlygino žalą. Pagal visą situaciją ir vaizdo įrašą suprato, kad visą žalą padarė Gargždų „Banga“ komandos sirgaliai. Nuo įvykio praėjo daug laiko, todėl ne visas aplinkybes gerai prisimena. Ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė visas įvykio aplinkybes ir davė tikslesnius parodymus (4 t., b. l. 128-132).
Liudytoja I. B. 2019 m. birželio 13 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2018 m. vasarą, tikslios datos nepamena, matė, kad Telšių stadione vyko futbolo varžybos. Po varžybų dienos metu įvyko muštynės prie įėjimo, automobilių stovėjimo aikštelėje už stadiono ribų. Tuo metu ji su vaiku sėdėjo automobilyje prie išėjimo iš stadiono ir per priekinį automobilio langą matė, kad vyko muštynės. Ten buvo pulkas žmonių. Suprato, kad mušė apsaugos darbuotoją, nes šis buvo su apsaugos apranga. Kiek tiksliai buvo žmonių nežino. Jie buvo apstoję apsaugininką, kas mušė ar trenkė, nematė. Tie, kurie mušė apsaugos darbuotoją, buvo su „Banga“ atributika. Matėsi iš judesių, kad asmenys apsvaigę. Visko nestebėjo, nes nenorėjo, kad vaikas matytų muštynes. Atvažiavo policija, paskui „Bangos“ sirgaliai išvažiavo su autobusiuku. Varžybų metu buvo pagrindinėje tribūnoje, matė, kaip kitoje tribūnoje priešais šoko, dainavo, sirgalių lipant, laužant kėdes, vartus nematė (4 t., b. l. 128-132).
Liudytojas V. B. 2019 m. gegužės 23 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ administratoriumi-vadybininku. Maždaug prieš metus, tikslios datos nepamena, atrodo buvo pavasaris, vakarop futbolo varžybų metu buvo atsakingas už rezultatų pranešinėjimą, garso aparatūrą, vakarų tribūną. Tada žaidė Telšių „Džiugas“ ir Gargždų „Banga“. Pasibaigus varžyboms tvarkė aparatūrą, nuėjo į VIP patalpas, kur buvo trenerio dukra ir žmona, kurios jo paklausė, ar matė, kas vyko rytų tribūnoje, parodė filmuotą medžiagą per telefoną. Tada nuėjo į apačią, tvarkėsi aplinką ir pamatė kažkokį susistumdymą. Vartai buvo uždaryti, matyt dėl to, kad apsaugos darbuotojas pamatė, jog sirgaliai kažką padarė ar sulaužė. Atstumas buvo nemažas, bet matė, kaip būrys žmonių veržiasi į stadioną. Nežino, ar vartai buvo užrakinti, ar juos laikė apsaugos darbuotojas. Toliau matė, kad prie arenos, aikštelėje vyko susistumdymai, bet kas konkrečiai vyko pasakyti negali, nes iš kitos pusės nelabai matėsi. Vėliau nuėjęs apžiūrėti rytinės tribūnos, pamatė keletą sulaužytų kėdžių, buvo stiklo. Ten sėdėjo Gargždų bangos sirgaliai. Kokia žala buvo padaryta, ar ji atlyginta, nežino (4 t., b. l. 111-117).
Liudytojas N. J. 2019 m. gegužės 23 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykis buvo 2018 metais, todėl šiuo metu nelabai ką pamena. Atsimena, kad buvo nufilmavęs, kaip Telšių miesto stadione kažkas sulaužė kėdę. Toje pusėje buvo Gargždų futbolo komandos sirgaliai, o Telšių komandos sirgaliai sėdėjo kitoje stadiono pusėje. Matė numestą kėdę. Ikiteisminio tyrimo metu davė tikslesnius parodymus, nes buvo praėję mažiau laiko (4 t., b. l. 111-117).
Liudytojas J. P. 2019 m. liepos 11 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad su S. M. kažkada buvo draugai, yra kartu dirbę, A. M. yra S. M. tėvas. Įvykio nelabai pamena, atsimena, kad buvo Telšiuose futbolo varžybose. Nematė, kad kažkas stumdėsi, matė tik žodinį konfliktą. Nežino, kodėl buvo uždaryti vartai, kodėl apsaugos darbuotojas purškė dujas. Ten buvo būrys žmonių. Tuo momentu jam buvo neįdomu, ar tarp jų buvo pažįstamų sirgalių. Gavo į veidą dujų, nelabai ką ir matė, pasitraukė į šoną. Tada stadiono vartai jau buvo pradaryti ir jis nuėjo link autobuso, į jį įlipo. Policija atvažiavo negreitai, nepamena, koks girtumas jam buvo nustatytas (5 t., b. l. 1-6).
Liudytojas V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. birželio mėn., dienos tiksliai neprisimena, bet tai buvo šeštadienis, su savo pažįstamais ir draugais autobusu atvyko į Telšius, kur vyko futbolo varžybos tarp Gargždų ir Telšių futbolo komandų. Stadione užlipo į tribūną, kuri buvo be stogelio, o virš jos buvo švieslentė. Varžybos prasidėjo 13 val. Vykstant varžyboms, jie palaikė savo futbolo komandą skanduotėmis ir šūksniais. Pasibaigus varžyboms, dalis jų tribūnoje sėdėjusių sirgalių ėjo link išėjimo iš stadiono vartų, o jis su kitais asmenimis liko tribūnoje susirinkti vėliavų ir atributikos. Būdamas tribūnoje, pastebėjo, kad prie išėjimo iš stadiono vartų yra kažkoks sambrūzdis. Kai jis nulipo nuo tribūnos ir priėjo prie išėjimo, vartai jau buvo praviri, dalis jų komandos sirgalių buvo išėję iš stadiono. Išeinant iš stadiono, apsaugos darbuotojas jį apipurškė dujomis. Matė, kad prie vartų buvo priėję visi jų komandos sirgaliai ir jie stumdė vartus, norėdami išeiti. Stadiono vartai prasidarė, bet kas buvo arčiausiai vartų ir kas pirmieji pro vartus išėjo, jis neprisimena. Su būreliu asmenų jis išėjo pro vartus ir nuėjo į autobusą. Praeidamas pro šalį matė, kad vyksta konfliktas su apsaugos darbuotoju, bet kas būtent konfliktavo, jis nematė. Taip pat jis nematė, kad būtų buvęs pargriautas ant žemės ir mušamas apsaugos darbuotojas. Pats apsaugos darbuotojas visiems purškė dujas. Atvykus policijos pareigūnams, jie buvo įlipę į autobusą ir vairuotojui buvo pasakyta juos pristatyti į policijos komisariatą. Jis mano, jei apsaugos darbuotojas būtų neuždaręs vartų, tai konflikto nebūtų buvę (1 t., b. l. 171-172).
Liudytojas E. R. 2020 m. spalio 9 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad tikslios datos, kada tai įvyko, neprisimena. Tai įvyko maždaug prieš 2,5 metų, vasarą, buvo futbolo varžybos. Jis kartu su kitais sirgaliais atvyko iš Gargždų palaikyti futbolo komandos „Banga“. Kas po varžybų uždarė vartus, nežino, gal apsaugos darbuotojas ar futbolo komandos darbuotojai. Kodėl uždarė vartus, nežino. Prie vartų buvo labai daug žmonių, kilęs sąmyšis, visi stumdėsi. Nesuprato, kas ten vyko, jam spyrė į galvą, sudaužė savo telefoną, paskui atsikėlė ir visiems buvo liepta likti autobuse, o po to važiavo į policijos komisariatą. Ką darė S. M. ir A. M., nežino, nes buvo gavęs ašarinių dujų į akis. Kas paleido ašarines dujas, nežino, turbūt apsaugos darbuotojas. Neatpažintų koks apsaugos darbuotojas ten buvo, todėl, kad tai buvo seniai. Nematė, ar kas bandė atidaryti vartus. Kai jis jau buvo išsitraukęs telefoną ir filmavo, vartai buvo atidaryti. Iš Telšių pusės asmeniškai jam buvo išsakomi necenzūriniai žodžiai. Visas sąmyšis vyko prie vartų, automobilių stovėjimo aikštelėje. Kiek laiko truko sąmyšis, negali pasakyti, nes buvau išgėręs ir dar gavęs dujų į akis. Iš stadiono išeidinėjo kartu su grupe asmenų. Nebuvo grupės priekyje, buvo su visais kartu. Pradėjo filmuoti, kad apsidraustų, jei jam kažkas nutiktų. Visi žmonės konfliktavo, stumdėsi, grūmėsi, girdėjosi necenzūriniai žodžiai. Nematė, kad kas nors iš Gargždų komandos sirgalių liptų į stulpą, nulaužtų kėdę.
Liudytoja G. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. birželio mėn. viduryje, tikslios datos nepamena, apie 15 val., ji buvo futbolo varžybose, kurios vyko Telšių miesto centriniame stadione, esančiame Birutės gatvėje. Pamena, kad žaidė Telšių ,,Džiugas" futbolo komanda ir Gargždų ,,Banga" futbolo komanda. Futbolo varžybas stebėjo iš patalpos, esančios virš didžiosios sirgalių tribūnos. Pasibaigus futbolo varžyboms pastebėjo, kaip vienas iš Gargždų ,,Banga" futbolo sirgalių, sėdėjusių mažojoje sirgalių tribūnoje kitoje stadiono pusėje, bandė nulaužti vieną iš sirgalių tribūnos kėdžių. Paskui kėdę nulaužė ir numėtė į krepšinio aikštelę. Pamačiusi, kad yra gadinamas stadiono inventorius, ji pradėjo mobiliojo ryšio telefonu filmuoti, nes manė, kad dar kažkas gali būti sulaužyta. Kaip buvo nulaužta ši sirgalių tribūnos pirma kėdė ir numesta į krepšio aikštelę ji nespėjo nufilmuoti. Jai pavyko nufilmuoti, kaip buvo nulaužta antra sirgalių tribūnos kėdė. Ar tai padarė kitas ar tas pats sirgalius, neatkreipė dėmesio. Tačiau jis rankomis nuplėšė ir padėjo į vietą. Prieš tai matė, kaip kažkuris iš sirgalių lipo švieslentės stulpu. Po kėdžių laužymo visi Gargždų ,,Bangos" futbolo komandos sirgaliai būriu ėmė eiti link išėjimo iš stadiono vartų. Visi prie vartų nuėję sirgaliai spardė ir stumdė išėjimo iš stadiono vartus. Kas konkrečiai atliko kokius veiksmus ji nežino, neįsidėmėjo, nes vaizdą matė iš toli. Matė, kad apsaugos darbuotojas stovėjo už vartų. Po to kažkaip vartai atsidarė, greičiausiai Gargždų ,,Banga" futbolo komandos sirgaliai juos išlaužė. Matė, kaip apsaugos darbuotojas nugriuvo ant žemės ir kaip kažkuris Gargždų ,,Banga" futbolo sirgalių jam spyrė. Kaip tas sirgalius atrodė nepamena, neįsidėmėjo. Ten buvo būrys žmonių, matėsi, kad vyksta konfliktas, visi bėgiojo. Bandė įžiūrėti kas mušasi, tačiau buvo priešingoje stadiono pusėje ir viską matė iš toli, todėl nematė asmenų veidų. Negali pasakyti kas, kiek smūgių sudavė apsaugos darbuotojui. Matyti vaizdai jai kažkokio didelio išgąsčio nesukėlė, viešoji tvarka jos atžvilgiu nebuvo pažeista. Ji tik buvo supykusi, kad yra laužomas neseniai statyto stadiono inventorius (2 t., b. l. 45-46).
Liudytojas R. S. 2019 m. birželio 13 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad yra S. M. ir A. M. kaimynas, gyvena vienoje gatvėje, palaiko gerus santykius. Buvo varžybose, vykusiose Telšių miesto stadione, datos nepamena. Žaidė Telšių ir Gargždų futbolo komandos. Atvyko kartu su sirgaliais autobusiuku, S. M. ir A. M. buvo kartu. Turėjo atributiką – marškinėlius su Gargždų „Banga“ užrašu, kiti taip pat kažką turėjo. Kai varžybos baigėsi, jiems išeinant kažkoks vyriškis pasakė, kad yra sulaužytos kėdės. Iš to žmogaus suprato, kad Gargždų „Banga“ sirgaliai sulaužė kėdes, bet tribūnoje asmeniškai nematė laužant kėdes ar tampant laidus. Nuėjo pažiūrėti. Viena kėdė buvo nulaužta ir numesta į krepšinio aikštelę per tvorą. To vyriškio prašė parodyti, šis parodė į tą vieną kėdę, kuri senai buvo sulaužyta. Einant iš stadiono pamatė, kad vyksta šurmulys, daug žmonių kažką aiškinasi. Konfliktą matė už vartų, pradžios nematė. Buvo gal 20-30 žmonių. Suprato, kad apsaugos darbuotojas turėjo pretenzijų sirgaliams dėl kažkokių vartų, bet vartai buvo atidaryti. Prie apsaugos darbuotojo buvo ir Telšių ir Gargždų sirgalių, nes žmonės ėjo iš stadiono. Apsaugos darbuotojas buvo vienas. Smurto nematė, tik matė, kad ten vyksta aiškinimasis, girdėjo triukšmą. Buvo ašarinių dujų pripūsta, nes 3 ar 4 sirgaliai valėsi akis, tarp jų buvo A. M. ir S. M.. Atvažiavo policija, liepė sėstis į autobusą ir niekur neiti, vėliau išvežė į policijos komisariatą apklausoms. Buvo gal 16-18 žmonių. Mano, kad apsaugos darbuotojas dirbo neprofesionaliai, uždarė vartus ir neleido išeiti sirgaliams, įvyko konfliktas, kuris peraugo į kitą konfliktą. Kas iš sirgalių turėjo šiaudinę kepurę, nematė. A. M. buvo su oranžine sportine kepure, bent jau tokią turėjo, ar tuo momentu ją buvo užsidėjęs nepamena (4 t., b. l. 128-132).
Liudytojas R. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. birželio 16 d. kartu su kitais futbolo sirgaliais atvyko pažiūrėti futbolo rungtynių, kurios vyko Telšių miesto stadione. Pasibaigus futbolo rungtynėms, visi nuėjo link stadiono išėjimo, kur pamatė, kad yra uždaryti stadiono vartai, už kurių kitoje pusėje stovėjo apsaugos darbuotojas. Paklausus apsaugos darbuotojo, kodėl uždaryti stadiono vartai ir neišleidžia nieko iš stadiono, apsaugos darbuotojas nurodė, kad stadione buvo sulaužyta kėdė ir pradėjo klausinėti, kas sulaužė. Kiti futbolo sirgaliai pradėjo judinti uždarytus vartus, todėl apsaugos darbuotojas pro uždarytus vartus iš kitos pusės papurškė dujų šalia stovėjusiems futbolo sirgaliams. Į akis pripurškė dujų, todėl nematė kas vyko toliau. Kaip įvykio elgėsi S. M. ir A. M. jis nematė. Kas galėjo sulaužyti stadione kėdę ir apgadinti vartus jis nežino (2 t., b. l. 3-4).
D. Š., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, 2019 m. rugsėjo 2 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad yra kelionių į varžybas organizatorius. Su A. M. ir S. M. bendrauja tik futbolo varžybų metu, yra Gargždų „Banga“ sirgaliai. 2018 m., vasarą, tikslios datos nepamena, Telšių miesto stadione vyko varžybos. Prasidėjo 13 val., baigėsi apie 15 val. Buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nedidelį chuliganizmą, to įvykio metu stadione nuspyrė kėdę, lipo švieslentės stulpu ir tampė garsiakalbio laidus, 2-3 kartus spyrė į tvorą. Įvykio metu gavo ašarinių dujų, krito ant žemės ir nieko nebematė, tik viską girdėjo. Į vartus spardė iš emocijų, pykčio, tam įtakos turėjo alkoholis. Nepamena, kas buvo iniciatorius spardyti į vartus. Prie vartų priėjo pirmasis ir matė, kad prie vartų stovi apsaugos darbuotojas, ar buvo kiti asmenys, ką sakė apsaugos darbuotojas, nepamena. Pradžioje prie vartų Telšių sirgalių nebuvo, o jei ir buvo, tai nedaug. Tada kažkas iš Telšių „Džiugas“ fanų paprašė uždaryti vartus ir apsauginis juos uždarė, nes buvo gadinamas stadiono turtas. Apsaugos darbuotojas laikė vartus. Nepamena, ar kiti Gargždų sirgaliai turėjo kepuraites. A. M. pareikalavo nutraukti veiksmus ir padėti kėdę į vietą. Vandališkų veiksmų rungtynių metu neplanavo. Apsaugos darbuotojas rungtynių metu prie tribūnos nestovėjo, greičiausiai jis buvo prie stadiono išėjimo, nežino, nematė. Muštynėse nedalyvavo. Kai jam pripurškė dujų į akis, girdėjo moterų ir vyrų balsus, buvo daug keiksmažodžių, tik nežino, kas juos vartojo ir kuri pusė prašė užbaigti viską. Girdėjo, kad mušasi, buvo klyksmai, suprato, kad ten kažkas vyksta, bet kas tiksliai vyko nematė. Daug laiko praėjo, smulkmenų nebepamena, prašo vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (5 t., b. l. 19-20).
D. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. birželio 16 d., apie 11.30 val., kartu su Gargždų ,,Bangos" futbolo komandos sirgaliais iš Gargždų atvyko į Telšius stebėti futbolo varžybų tarp Gargždų ,,Bangos" futbolo komandos ir Telšių ,,Džiugo" futbolo komandos. Į varžybas vyko su autobusu, apie 20 sirgalių. Važiuojant į minėtas futbolo varžybas visi vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau ne itin daug. Futbolo varžybos vyko Telšių miesto centriniame stadione. Gargždų ,,Bangos" futbolo komandos sirgaliai sėdėjo mažojoje sirgalių tribūnoje, kur yra švieslentė. Dauguma komandos sirgalių vilkėjo oranžinės spalvos marškinėlius, kadangi tokia yra ir jų palaikomos komandos marškinėlių spalva. Vienas sirgalių – A. M. buvo užsidėjęs baltos spalvos kepurę su snapeliu, o jo sūnus S. M. su savimi turėjo juodos spalvos kuprinę. Apie 15 val. baigėsi varžybos, jų komanda pralaimėjo. Futbolo komandos išsiskirstė, jie rinkosi sirgalių atributiką. Negali paaiškinti savo elgesio, bet sugalvojo nulaužti vieną sirgalių tribūnos kėdę. Ją paėmė abiem rankomis ir nuplėšė, pakėlęs virš galvos trumpai pamojavo ir padėjo į vietą, nes taip padaryti liepė A. M.. Dar prieš nulaužiant kėdę, kadangi garsiai skambėjo Telšių futbolo komandos himnas, jis iš pykčio užlipo švieslentės stulpu ir pabandė nuplėšti garsiakalbio laidus, tačiau jam to padaryti nepavyko, laidų nenuplėšė ir nulipo žemyn. Gargždų ,,Bangos" futbolo komandos sirgaliai norėjo išeiti iš stadiono pro vartus, bet kažkoks nepažįstamas vyras, vilkintis Telšių futbolo komandos atributiką, apsaugos darbuotojui pasakė neišleisti, nes laužė stadiono inventorių. Apsaugos darbuotojas uždarė stadiono vartus ir prie jų stovėjo. Jis, S. M. ir E. R. kojomis spyrė į vartus. Jis į vartus spyrė gal kokius du kartus. Spardė vartus, stumdė ir net nespėjo sureaguoti, kaip apsaugos darbuotojas ėmė jiems purkšti dujas. Jam ėmė stipriai graužti akis, todėl pasitraukė toliau nuo vartų ir užsidengė veidą. Kas vyko toliau nematė ir nežino, nes jį prie mikroautobuso nepažįstama moteris palydėjo jau viskam nurimus. Netrukus, gal po minutės, atvyko ir policijos pareigūnai, kurie juos palydėjo į Telšių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Kas sudavė smūgius apsaugos darbuotojui, negali pasakyti, tačiau iš komandos sirgalių girdėjo, kad daugiausia apsaugos darbuotojui smūgių sudavė S. M. (2 t., b. l. 57-58, 61, 72-78).
Įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuota, kad įvykio vieta yra Telšių miesto stadiono teritorija, Telšiuose, Birutės g. 7. Stadiono metaliniai tinkliniai vartai rakinami pakabinama spyna. Betoniniame statinyje, skirtame žiūrovams, sumontuotos plastikinės kėdės. Aukščiausioje eilėje viena kraštinė kėdė nulaužta ir numesta į krepšinio aikštelę. Antra kėdė nulaužta nuo dviejų tvirtinimų ir stovi vietoje. Stadiono prieigose yra automobilių stovėjimo aikštelė (1 t., b. l. 23-37).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. M. atpažino S. M. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus apklausos metu nurodydamas, kad šis asmuo buvo aukštas ir labiausiai konfliktavo su apsaugos darbuotoju (1 t., b. l. 114-118).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. M. atpažino A. M. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus nurodydamas, kad šis asmuo buvo su skrybėle ir akiniais (1 t., b. l. 119-123).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas protokolo matyti, kad iš pateiktų nuotraukų, tarp kurių buvo S. M. nuotrauka, nukentėjusysis Š. R. neatpažino asmens, kuris Telšių miesto stadione konfliktavo su apsaugos darbuotoju, tačiau nurodė, kad su apsaugos darbuotoju konfliktavęs asmuo buvo su ūsais, barzda, apie 190 cm ūgio, supintais plaukais (1 t., b. l. 134-137).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas protokolo matyti, kad nukentėjusysis Š. R. atpažino A. M. kaip asmenį, buvusį su skrybėle ir akiniais, apie kurį davė parodymus apklausos metu (1 t., b. l. 138-142).
VšĮ „Telšių futbolo ateitis“ pranešime nurodė, kad dėl 2018 m. birželio 16 d. LFF I lygos pirmenybių rungtynėse futbolo komanda "Džiugas" (Telšiai) – futbolo komanda „Banga“ (Gargždai) įvykusio incidento, kurio metu Gargždų komandos sirgaliai suniokojo dalį turto, kreipėsi į Gargždų futbolo klubą pagal preliminarią atstatymo darbų sąmatą 169 Eur sumai. VšĮ Gargždų futbolas žalą atlygino. Lietuvos futbolo federacijos (LFF) drausmės komitetas taip pat ėmėsi veiksmų ir Gargždų futbolo klubui dėl sirgalių veiksmų skyrė baudą bei įpareigojo atlyginti žalą (2 t., b. l. 146).
Specialisto išvadoje Nr. G 1484/2018 (03) nurodyta, kad V. R. buvo nustatyti šie sužalojimai: odos nubrozdinimai abiejų riešų srityje, dešinėje alkūnėje, paraudimas kaklo srityje, dešinės pusės X šonkaulio lūžimas. Sužalojimai padaryti paveikus nurodytas kūno vietas kietais bukais daiktais – sumušant, spaudžiant kaklą, sugriebus už riešų, iki 2018 m. birželio 16 d. 16:36 val. Odos nubrozdinimą galėjo patirti ir kritimo bei atsitrenkimo pasėkoje. V. R. šonkaulio lūžimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties, kiti sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (2 t., b. l. 123-124).
Iš 2016 m. rugpjūčio 29 d. darbo sutarties Nr. ID-5761 ir apsaugos darbuotojo pareiginių nuostatų matyti, kad V. R. pagal neterminuotą darbo sutartį priimtas dirbti apsaugos darbuotoju į UAB "Grifs AG" atlikti apsaugos darbuotojo funkcijas ir pareigas, tarp kurių: sulaikyti asmenis įvykdžiusius vagystę ar pažeidusius viešąją tvarką saugomo objekto teritorijoje ir perduoti juos teisėsaugos pareigūnams, palaikyti objekte viešąją tvarką, darbo metu turėti ginklą bei specialiąsias priemones (jei to reikalauja objekto apsaugos instrukcija) (2 t., 103-104, 129-134 b. l.).
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad N. J. pateikė savo mobilaus ryšio telefoną, kuriame buvo užfiksuotas įvykio vietos vaizdo įrašas (2 t., b. l. 149). Iš daiktų apžiūros protokolo ir teisiamajame posėdyje peržiūrėjus šį vaizdo įrašą, perkeltą į kompaktinį diską, matosi kaip 2018 m., birželio 19 d. sirgalių tribūnoje, esančioje prie vaizdo ekrano ir reklaminio stendo, vienas vyras rankomis nuplėšia kraštinę kėdę (2 t., b. l. 155-157; 3 t., b. l. 133).
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėtas M. A. pateiktas kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, kuriame matosi 2018 m. birželio 19 d. prie stadiono vartų sirgalių būrys, bėgiojantys ir besistumdantys asmenys. Kitame įraše matosi kaip tribūnoje vienas vyriškis, užlipęs ant reklaminio stendo, rankomis nuplėšia kraštinę kėdę (2 t., b. l. 152-154 b.).
Daiktų apžiūros protokole užfiksuotos peržiūrėjus Telšių rajono savivaldybės vaizdo stebėjimo kameromis darytą vaizdo įrašą nustatytos aplinkybės (2 t., b. l. 158-162; 3 t., b. l. 135; 5 t., b. l. 40, 44).
Kaltinamųjų gynėjo pateiktame vaizdo įraše matyti, kad aikštelėje, esančioje prie Telšių miesto centrinio stadiono, tarp komandų sirgalių vyksta konfliktas (5 t., b. l. 25).
Kaltinamieji S. M. ir A. M. kaltinami bendrininkų grupėje su D. Š., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis padarę nusikalstamas veikas: nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų ir dėl nukentėjusio asmens tarnybos pareigų vykdymo (BK 138 straipsnio 2 dalies 8, 10 punktai) ir viešosios tvarkos pažeidimą (BK 284 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes.
Įrodymų pripažinimo jais, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. BPK nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą – tai išimtinė teisėjo ar teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalyse įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų bei 5 dalyje nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-189-895/2018, 2K-34-303/2020).? Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos. Jokie įrodymai neturi teismui iš anksto nustatytos galios. Nė vieni įrodymai nėra pranašesni už kitus, teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka.
Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8, 10 punktus atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų ir dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo. Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė kaltininko noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-314/2012, 2K-63-648/2016). BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkto kvalifikuojamasis požymis konstatuojamas tada, kai žmogaus sveikata tyčiniais kaltininko veiksmais nesunkiai sutrikdoma dėl tarnybos pareigų vykdymo, kai tyčiniu nesunkiu sveikatos sutrikdymu siekiama nutraukti tokią veiklą dabartyje ar siekiant užkirsti kelią tokiai veiklai ateityje. Tarnybos pareigų vykdymu laikomi asmens veiksmai, susiję su jo profesija, valstybės tarnyba arba darbo sutartis su valstybės, savivaldybės, privačia ar kitokia nustatyta tvarka registruota įstaiga, įmone ar organizacija nepriklausomai nuo jos nuosavybės formos ar su verslininku, kurio veikla neprieštarauja įstatymams. Šis kvalifikuojantis požymis atsiranda tada, kai žmogui nesunkiai sutrikdoma sveikata dėl tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo kerštaujant už tokią veiklą praeityje, kai nesunkiu sveikatos sutrikdymu siekiama nutraukti tokią veiklą dabartyje bei kai nesunkiai sutrikdoma sveikata siekiant užkirsti kelią tokiai veiklai ateityje. Visais atvejais nusikaltimo priežastis yra nukentėjusio piliečio ar tarnybos pareigų vykdymas.
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-404/2014). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-120/2014, Nr. 2K-397-895/2015, Nr. 2K-467-976/2015, Nr. 2K-28-976/2018). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-397-895/2015, Nr. 2K-467-976/2015, Nr. 2K-28-976/2018). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. Nors BK 284 straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad šis nusikaltimas padaromas tyčia. Motyvai ir tikslai nėra būtinieji viešosios tvarkos pažeidimo sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-384-788/2018).
Kaltinamieji S. M. ir A. M. neprisipažino padarę jiems inkriminuojamas veikas, nurodė, kad visi jų veiksmai buvo nulemti neteisėto nukentėjusiojo elgesio, nesiekė pažeisti viešąją tvarką, mano, kad dėl jų veiksmų nebuvo sutrikdyta viešoji tvarka ir nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, neigė veikę bendrininkų grupėje. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. BK 25 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bylose formuojama praktika, pagal kurią būtini bendrininkavimo objektyvieji požymiai – kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, o subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos požymius. Būtinas bendrininkavimo požymis yra jų tarpusavio susitarimas veikti bendrai, siekiant realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus. Teismų praktikoje nurodoma, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-296/2013, 2K-458/2014, 2K-203-895/2017). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas negalima apsiriboti vien tik subjektyviais kaltininkų teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.
Sprendžiant dėl kaltinamųjų S. M., A. M., D. Š., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų bendrininkavimo aktualu tai, jog jokie bylos duomenys nepatvirtina buvus šių asmenų išankstinį susitarimą po futbolo rungtynių Telšių centriniame stadione atlikti kokius nors priešingus teisei veiksmus, niokoti turtą, žaloti asmenis, pažeisti viešąją tvarką. Tai, jog išankstinio susitarimo nebuvo, baigiamųjų kalbų metu neneigė ir prokuroras, nurodęs, kad bendrininkavimas pasireiškė pritarimu atliekamiems veiksmams, todėl kaltinamieji turi atsakyti už bendrininkų grupėje atliktų veiksmų pasekmes. Vertinant ar nagrinėjamu atveju asmenys veikė bendrininkų grupėje, aktualu nuosekliai aptarti visą kaltinime nurodytų veiksmų chronologinę eigą. Iš bylos medžiagos matyti, kad pasibaigus futbolo rungtynėms, asmenys, buvę stadione, pradėjo eiti iš jo. Telšių rajono savivaldybės vaizdo kamerų įraše (3 t., b. l. 135) matyti, kad laikotarpiu nuo 14.52 iki 14.54 iš stadiono žmonės išeina pavieniai arba grupelėmis. 14.54.09 nukentėjusysis V. R. stovi prie stadiono vartų, aplink visiškai nėra žmonių. 14.54.29 V. R. pradeda uždarinėti vartus, pro juos spėja praeiti dar keletas asmenų. 14.54.41 V. R. su dar vienu asmeniu uždaro vartus, iš kairės pusės artėjant asmenims, vilkintiems Gargždų futbolo komandos sirgalių marškinėlius (oranžinės spalvos). Vienas pirmųjų tarp keleto ateinančių asmenų yra S. M., kuris eidamas link stadiono vartų net negali numanyti, jog jie tuoj bus uždaryti. S. M. rankose nešasi maišelius (teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jo abi arba viena ranka buvo užimtos, nes nešė į maišelius sudėtas futbolo komandos vėliavas), ant jo pečių – kuprinė. Vartai uždaromi S. M. visiškai priartėjus prie vartų. Vos priėjęs S. M. spiria į vartus dešine koja du kartus. Tuo metu V. R. kartu su dar dviem asmenimis yra kitoje vartų pusėje, kartu su jais laiko vartus. Čia pasitvirtina kaltinamojo S. M. nurodytos aplinkybės, kad vartus V. R. laikė ne vienas (nors taip nurodė V. R.), buvo dar pašaliniai asmenys. Kai S. M. spiria į vartus, A. M. įvykio vietoje iš viso nėra. A. M. vaizdo įraše pradeda matytis kairėje pusėje einantis palei stadiono tvorą nuo 14.54.50. A. M. paspartina žingsnį link stadiono vartų, tačiau jų net nepribėgęs, kartu su kitais asmenimis nuo vartų atšoka. Pagal bylos duomenis tuo metu prieš asmenis galėjo būti panaudotos dujos. Visiems asmenims atšokus nuo vartų, 14.55.02 prie vartų priartėja A. M., kiti asmenys ramiai stovi nuošaliau, V. R. net nebelaiko vartų, yra šiek tiek nutolęs nuo jų kitoje vartų pusėje. Tuo metu pagal kaltinamojo A. M. nurodytas aplinkybes, jis bendravo su V. R., aiškinosi situaciją. Liudytojas M. A. taip pat patvirtino, kas „tas vyresnis bandė nuraminti ir situaciją taikiai išspręsti“.14.55.18 prie vartų prieina kiti asmenys, S. M. pasidėjęs kuprinę prie vartų prieina 14.55.19 ir vieną kartą rankomis pastumia vartus. Vaizdo įraše nematyti, kad A. M. vartų atžvilgiu atliktų kokius nors veiksmus, to nepatvirtina ir kita bylos medžiaga (pats V. R. nurodė negalintis pasakyti ar A. M. laužė vartus, liudytojai detaliai nurodyti asmenų, stūmusių vartus, negalėjo, o D. Š. nurodė spyręs į vartus su S. M. ir E. R.). Esant asmenų sambrūzdžiui prie vartų, šie atsidaro. Koks būtent veiksmas lėmė vartų atsidarymą, nėra aišku. Vaizdo įraše lyg ir matyti, kad jau pravirus vartus plačiau atidaro A. M. ir pro vartus išeina vienas pirmųjų. Nukentėjusysis V. R. nurodė, jog tiesiog nebeišlaikė vartų, jie pradėjo virsti, persilenkė. Nei vienas liudytojas konkrečiai vartų atsidarymo aplinkybių nenurodė. Faktas tas, jog vartai atsidarė, jie liko stovėti tokie, kokie buvo prieš uždarymą, vaizdo įraše sulūžusių, išgriuvusių vartų nematyti. Atsidarius vartams, asmenys išeina pro vartus. To, kad asmenys, verždamiesi išeiti iš stadiono išlaužė 20 vienetų vartų tvoros segmentų sujungimų, kurių vertė 24 Eur, bei tvirtinimo medžiagas, kurių vertė 10 Eur, byloje surinkta medžiaga neįrodo. 2018 m. birželio 16 d. policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime dėl turto sugadinimo (1 t., b. l. 14-15) nenurodyta jokių duomenų apie vartų sugadinimą, nurodoma, jog „niokojo stadiono inventorių, išlaužė plastikines kėdes“. Tą pačią dieną atlikta įvykio vietos apžiūra, pildyti du įvykio vietos apžiūros protokolai, tačiau juose taip pat nėra jokių duomenų apie vartų sugadinimą. Viename iš įvykio vietos apžiūros protokolų aprašyti plastikinių suolų apgadinimai, užfiksuota į krepšinio aikštelę numesta 1 kėdė, o kita kėdė savo vietoje tik nulaužta nuo tvirtinimų (1 t., b. l. 23-31). Kitame 2018 m. birželio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta įvykio vieta prie stadiono, nurodyta, jog jokių nusikalstamos veikos pėdsakų nėra, įvykio vieta nufotografuota. Būtent fotolentelės nuotraukoje Nr. 2 yra užfiksuoti vartai, kurie stovi normalioje padėtyje, jokių jiems padarytų apgadinimų nėra fiksuojama (1 t. b. l. 32-36). Kaltinimas dėl vartų tvoros segmentų ir tvirtinimo elementų sugadinimo grindžiamas sąmata (1 t., b. l. 155), kurioje nurodyti vartų tiesinimo, tvoros segmentų sujungimų bei tvirtinimo medžiagų kaštai, bei liudytojo M. A. parodymais. Teismo vertinimu lentelė (sąmata) visiškai nepagrindžia to, jog būtent kaltinamųjų ir kitų asmenų veiksmais buvo padaryti kaltinime nurodomi vartų tvoros segmentų sugadinimai. Visų pirma lentelė užpildyta 2018 m. birželio 26 d. (praėjus 10 dienų nuo įvykio), iš jos visiškai neaišku, kokie būtent vartai, kokiomis aplinkybėmis ir kokiu būdu buvo apgadinti ir kad tai būtent buvo padaryta įvykio dieną. Per 10 dienų nuo įvykio vartus galėjo apgadinti bet kas, juolab, kad, kaip minėta, įvykio dieną jokių varto sugadinimų nėra užfiksuota nei policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime, nei įvykio vietos apžiūros protokoluose. Pateikta sąmata teismo vertinimu neatitinka įrodymų leistinumo ir patikimumo kriterijų, visiškai neaišku kokių objektyvių duomenų pagrindu ji buvo sudaryta. Tai, jog vaizdo įraše matomi siūbuojantys vartai jokiu būdu nepatvirtina kaltinimuose nurodyto vartų apgadinimo masto. Liudytojas M. A. parodė, kad sirgaliai išvertė vartus, kuriuos paskui reikėjo pavirinti, palankstyti, tačiau byloje visų pirma, kaip minėta, nėra duomenų, jog vartai buvo išversti, o antra – nėra jokių vartų taisymo darbų aktų ar sąskaitų, patvirtinančių taisymo darbų atlikimą. Taigi, realiai įrodymų, kad asmenims, besiveržiant išeiti iš stadiono buvo išlaužti 20 vienetų vartų tvoros segmentų sujungimų, kurių vertė 24 Eur, bei tvirtinimo medžiagos, kurių vertė 10 Eur, nėra.
Taip pat sprendžiant dėl bendrininkavimo aktualu tai, jog pasibaigus futbolo rungtynėms, Gargždų „Banga“ sirgaliai (dėvėję oranžinius marškinėlius), neina prie vartų masiškai ir iš karto agresyviai nusiteikę. Vaizdo įraše matyti, kad nuo 14.50 iki 14.54 pavieniai arba grupelėmis lėtai iš stadiono juda žmonės. Taip pat ir prie vartų pasirodant S. M., jis eina vienas, už jo nugaros dar keli žmonės apsirengę tiek oranžinės spalvos marškinėliais, tiek kita niekuo neišsiskiriančia apranga. Artėjant prie vartų S. M. net negali numanyti, kad jie sekundės eigoje bus uždaryti. Šios aplinkybės rodo, jog jokio išankstinio sumanymo veikti bendrininkų grupėje nebuvo. Tolesni veiksmai taip pat nėra koordinuoti, juos skiria laiko tarpai, kuriuose iš viso nevyksta jokių veiksmų. Pvz. A. M. kalbantis su V. R. prie vartų, kiti asmenys stovi nuošaliau ir ramiai, išėjus pro vartus, taip pat žmonės pasiskirsto. Tai rodo, jog kaltinamųjų veiksmai nebuvo nukreipti į viešosios tvarkos pažeidimą, juos lėmė ne siekis pažeisti viešąją tvarką, tačiau labiau asmeninis konfliktas su V. R. dėl uždarytų vartų ir dujų purškimo. Viso ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu kaltinamieji išimtinai nurodė, jog jų veiksmus, tam tikrus išsakytus nemandagius žodžius, lėmė neprofesionalus apsaugos darbuotojo elgesys. Iš vaizdo įrašo, liudytojų, nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad iš tiesų V. R. intensyviai naudojo ašarines dujas, jas purškė absoliučiai visiems, o ne tik tiems asmenims, kurie jo atžvilgiu atlieka kokius nors veiksmus. Kaltinamieji parodė, kad buvo tiesiog išmaudyti dujose, liudytojas E. R. taip pat patvirtino, kad dujų buvo labai daug, marškinėliai buvo sulieti dujomis. Dujų panaudojimo fakto neneigia ir V. R., nurodęs, kad dujas purškė abstrakčiai, nes gynėsi nuo aktyvių sirgalių veiksmų.
Šioje vietoje, teismui apskritai kyla abejonių dėl paties V. R. elgesio teisėtumo. Akivaizdu, jog įvykio dieną, kaltinamieji ir kiti asmenys negalėjo žinoti tam tikrų niuansų, susijusių su tuo, ar V. R. stadione dirba teisėtai, jie jį atpažino kaip apsaugos darbuotoją ir savo veiksmus nukreipė kaip į apsaugos darbuotoją, tačiau ikiteisminio tyrimo metu buvo reikšminga nustatyti tam tikras aplinkybes ir įvertinti paties nukentėjusiojo veiksmus. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. R. nurodė, kad įvykio metu dirbo UAB „Grifs AG“ apsaugos darbuotoju, tą dieną vadovo M. A. paliepimu jam buvo pavesta stadione užtikrinti, kad nebūtų gadinamas stadiono inventorius. Iš V. R. ir UAB „Grifs AB“ darbo sutarties matyti, kad jis nuo 2016 m. rugpjūčio 30 d. dirba apsaugos darbuotoju (2 t., b. l. 103-104). Pareiginių nuostatų (2 t. b. l. 129-134) tarp apsaugos darbuotojo V. R. darbinių funkcijų nurodyta: 10.3 punkte – sulaikyti asmenis, įvykdžiusius vagystę ar pažeidusius viešąją tvarką; 10.6 punkte – palaikyti viešąją tvarką; 12.5 punkte – panaudoti spec. priemones, vadovaujantis įstatymais.
Apsaugos darbuotojų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos asmens ir turto apsaugos įstatymas (toliau Įstatymas) Pagal įvykio metu galiojusios šio Įstatymo redakcijos nuostatas (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1553 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d.): apsaugos darbuotojas – asmens ir turto saugą vykdantis saugos tarnybos ar saugos padalinio darbuotojas (Įstatymo 2 straipsnio 10 punktas); asmens ir turto saugos paslaugų teikimo pagrindas yra rašytinė saugos tarnybos ir kliento sutartis. Ši sutartis sudaroma, keičiama ar nutraukiama pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas (Įstatymo 13 straipsnis); apie viešosios tvarkos palaikymą viešuose masiniuose renginiuose, vykstančiuose masinio susibūrimo vietose (stadionuose, aikštėse, parkuose ir pan.), ginkluotos ir neginkluotos asmens ir turto saugos bei tarpvalstybinio grynųjų pinigų vežimo kelių transportu licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka turi būti iš anksto informuota policija ir suderinti bendri veiksmai užtikrinant viešąją tvarką renginyje (Įstatymo 5 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog Įstatymo nuostatų laikytasi nebuvo ir V. R. įvykio dieną be teisinio pagrindo vykdė Telšių centrinio stadiono apsaugą. Teismas tokią išvadą daro įvertinęs byloje surinktus įrodymus, kurie visiškai nepatvirtina V. R. vykdytos veiklos teisėtumo. Visų pirma svarbu pažymėti tai, jog Telšių rajono savivaldybė Telšių centrinį stadioną panaudos pagrindu yra perdavusi valdyti VšĮ „Telšių futbolo ateitis“ (2 t., b. l. 90-96). Taigi, VŠĮ „Telšių futbolo ateitis“ kaip stadiono valdytoja dėl jo turto ir jame esančių asmenų apsaugos paslaugų teikimo turėjo sudaryti rašytinę sutartį, kaip tai numatė Įstatymo 13 straipsnis. Šiuo atveju byloje jokių duomenų apie tokią sutartį tarp stadiono valdytojos ir saugos tarnybos UAB „Grifs AG“ nėra. Nukentėjusysis V. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad „dirbti prie stadiono jį nukreipė vadovas M. A.. Gavo užduotį būti prie stadiono ir prižiūrėti, kad nebūtų gadinamas stadiono inventorius“. Iš UAB „Grifs AG“ 2018 m. birželio mėn. darbo grafiko matyti, kad 2018 m. birželio 16 d. V. R. numatyta dirbti Telšių centriniame stadione (2 t., b. l. 99), tačiau nesant rašytinės, Civilinio kodekso tvarka sudarytos sutarties, toks nukreipimas dirbti neturi reikšmės ir nesuteikia pagrindo apsaugos darbuotojui įvykio dieną vykdyti stadione turto ir asmenų apsaugą. Taip pat, laikant, jog stadione vyko masinis renginys (futbolo varžybos tarp dviejų skirtingų miestų komandų), apie viešosios tvarkos palaikymą ginkluotos ir neginkluotos asmens ir turto saugos bei tarpvalstybinio grynųjų pinigų vežimo kelių transportu licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka turėjo būti iš anksto informuota policija ir suderinti bendri veiksmai užtikrinant viešąją tvarką renginyje (Įstatymo 5 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju jokių suderinimų su Telšių apskrities VPK nebuvo. Iš šių visų aplinkybių galima teigti, jog jokių viešąją tvarką palaikančių veiksmų V. R. negalėjo atlikti.
Pats nukentėjusysis V. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad „stadione saugojo ne viešąją tvarką“, jo funkcija buvo prižiūrėti, kad nebūtų gadinamas stadiono inventorius. Atsižvelgiant į tai, yra visiškai nesuprantama dėl kokių priežasčių V. R., sužinojęs, kad stadione yra laužomos kėdės, lipama į garsiakalbio stulpą, nepriėjo prie pažeidimus dariusių asmenų ir būtent jų nesulaikė, kaip besielgiančių netinkamai. Nors nukentėjusysis L. J. nurodė, kad „apsaugos darbuotojas pamatė, kad buvo gadinamas stadiono inventorius, apsaugos darbuotojas priėjo prie žmonių, kurie tai darė, bandė išsiaiškinti taikiu būdu, nuraminti situaciją“, tačiau tai paneigia V. R. nurodydamas, kad prie asmenų, laužusių kėdes ir niokojusių stadiono turtą nėjo, situacijos nesiaiškino, o pats nusprendė uždaryti vartus, pranešti policijai, kuri atvykusi išsiaiškintų.
Be to, byloje nėra įrodymų, jog prieš asmenims stengiantis atidaryti vartus, jų būtų reikalaujama laukti atvykstančios policijos. V. R. vartus uždaro aplink nesant asmenų, tai neaišku kam jis tokius reikalavimus išsako, vėliau atėjus S. M., šis iš karto spiria į vartus, tai vėlgi nėra duomenų ar prieš spiriant buvo spėta išreikšti reikalavimus. Kaltinamasis S. M. nurodė, kad apie atvykstančią policiją sužinojo tik jau esant atidarytiems vartams ir net ne iš paties V. R., iš kitų asmenų išgirdo, jog „atvyksta policija“. Kaltinamasis A. M. nurodė bendravęs su V. R. apie policiją, bet iš vaizdo įrašo matyti, kad tuo metu S. M. nėra šalia ir šis tikrai to pokalbio galėjo negirdėti. Iš vaizdo įrašo matyti, jog tuo metu kai A. M. bendrauja su V. R., jokie asmenys veiksmų vartų atžvilgiu neatlieka, o kokiu būdu vėliau vartai buvo atidaryti nėra tiksliai nustatyta, nes proceso dalyvių pozicijos skiriasi, o vaizdo įraše detaliai nematyti, kokie konkretūs veiksmai lėmė vartų atsidarymą.
S. M. inkriminuojamas 1 spyris V. R. dar iki vartų atsidarymo, bet tai patvirtinančių įrodymų nėra. Vaizdo įraše matyti, jog iki vartų atidarymo S. M. du kartus spiria į vartus, jo koja į kitą vartų pusę per tvoros segmentus neišlenda, o tuo metu V. R. yra kitoje vartų pusėje. Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. lapkričio 30 d. apklausoje peržiūrint vaizdo įrašą V. R. taip pat nurodė, kad kai spiria į vartus, jam įspirta nebuvo. (1 t., b. l. 46-47). Jau būnant kitoje vartų pusėje A. M. inkriminuojama tai, jog pradėjo stumdyti V. R., suėmė ranka už kaklo ir 1 kartą spyrė. Kaltinamieji S. M., A. M. nurodo nesuėmę V. R. už kaklo. Nukentėjusiojo V. R. parodymai dėl šios aplinkybės nėra nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu V. R. vieną kartą nurodė, kad jam už kaklo suėmė ir suspaudė vyresnio amžiaus vyras su akiniais, kitą kartą nurodė, kad „vienas vyriškis“ jam griebė už kaklo ir stipriai suspaudė, trečios apklausos metu patvirtino tikrai pamenantis, kad vyresnis vyras griebė jam už kaklo. Teisiamojo posėdžio metu V. R. nurodė, kad „kažkokiu momentu A. M. ėmė jam spausti gerklę, tik negali pasakyti, kada tai buvo padaryta. Tada jis lyg ir atsistūmė, negali pasakyti kaip ten tiksliai viskas vyko“. Vaizdo įraše Nr. 4 matyti kitoje vartų pusėje esantys V. R. ir A. M., 14.55.32 jie lyg susiliečia per ištiestas rankas pečių aukštyje (galimai susistumdo), matyti V. R. užsimojimas ranka. To, kad A. M. suimtų už kaklo ar spirtų nesimato. Po tokio momentinio kontakto A. M. vaikšto atokiau nuo sąmyšio. Kiti nukentėjusieji ar liudytojai to, kad A. M. suėmė V. R. už kaklo nei patvirtino, nei paneigė. Iš bylos duomenų nėra pagrindo spręsti, jog ši aplinkybė pasitvirtino.
Taip pat S. M. ir A. M. kaltinami tuo, jog pasivijo bėgantį V. R., S. M. rankomis stumdė bei spyrė V. R. ne mažiau 2 kartus, iš jų vieną kartą į koją, A. M. spyrė V. R. ne mažiau 1 kartą, o ikiteisminio tyrimo kiti du nenustatyti asmenys sudavė po smūgį ranka ir koja V. R. į koją ir kitas kūno vietas, taip bendrais veiksmais padarė V. R. odos nubrozdinimus abiejų riešų srityje, dešinėje alkūnėje, paraudimą kaklo srityje, dešinės pusės X šonkaulio lūžį.
Iš nukentėjusiojo V. R. parodymų matyti, kad agresyviausiai jo atžvilgiu buvo nusiteikę S. M. ir A. M.. Protokole-pareiškime V. R. nurodė, kad jį užpuolė būrys, tarp jų buvo vienas buvo stambus aukštas, kitas su akiniais kiek vyresnis. Aktyviai smūgiavo aukštas su kasa, kuris pargriuvus spyrė į dešinį šoną, sukeldamas skausmą (1 t., b. l. 12-13). 2018 m. liepos 26 d. apklausoje V. R. nurodė, kad vaikinas su kasa 1 kartą koja pataikė į šoną (1 t., b. l. 43-44). 2018 m. spalio 30 d. apklausoje nurodė, kad negali pasakyti kada lūžo šonkaulis, mano, jog tai padarė vaikinas su kuprine, aukštas su barzda (1 t., b. l. 46-47). Taip pat nurodė, jog pasivijo jį abu, spyrė (1 t., b. l. 49-50). Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kažkiek buvo spyrių, bet jau dabar nebegali pasakyti tiksliai. Kas konkrečiai spyrė, negali pasakyti. Nors buvo būrys asmenų, bet pagrinde buvo kaltinamųjų agresija. Buvo nugriuvęs ant grindinio, bet negali pasakyti, kaip nugriuvo. Negali pasakyti, ar gulinčiam kažkas spyrė. Negali pasakyti, ar dešinįjį šoną sužalojo S. M..
Analizuojant vaizdo įrašą matyti, kad tolimesnė įvykių seka yra tokia: 14.55.48 A. M. vaikšto atokiau nuo sąmyšio; 14.55.55 A. M. prieina prie V. R., bet ar atlieka kokius nors veiksmus, nesimato, tada visi išsiskirsto; nuo 14.57.33 arčiau didelio autobuso stovi A. M. su V. R. ir vienu momentu abu pakelia kojas, lyg spirtų vienas kitam, kuris spiria pirmas nustatyti neįmanoma. Tuomet pribėga daugiau asmenų. V. R. bėga link apsaugos tarnybos automobilio, jį vejasi asmenys tarp kurių yra ir A. M., S. M.. Kažkoks asmuo suduoda V. R.. Pribėgę S. M. ir A. M. galimai spiria V. R., bet ar pataiko nesimato. V. R. suduoda smūgį A. M., po kurio 14.57.45 A. M. nugriūva, matyti, kad nukrenta jo kepurė. A. M. griuvimo momentu, prie V. R. pribėga tamsiai vilkintis asmuo ir staigiu judesiu smogia, po šio smūgio V. R. nugriūva šalia automobilio. V. R. nugriuvus iš kairės pusės pribėga asmuo su kuprine (S. M.) ir spiria link V. R., bet akivaizdžiai nepataiko, tarp kojos ir V. R. kūno matyti akivaizdus tarpas. Šis vaizdo įrašas vienareikšmiškai nepatvirtina, jog kaltinamieji V. R. atžvilgiu atliko kaltinimuose nurodytus veiksmus. S. M. pripažino jog V. R. gulint ore pamosikavo koja, norėjo pagasdinti apsaugos darbuotoją, kad šis nebesikeltų.
Prokuroras baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad padarytas nusikalstamas veikas įrodo byloje surinkta medžiaga, ko nepatvirtina minėtas vaizdo įrašas, tą „dengia“ nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, būtina vertinti visumą. Kaip jau minėta, nukentėjusiojo V. R. parodymai nėra nuoseklūs, jų vaizdo įrašas nepatvirtina, kadangi akivaizdžiai matyti, jog nei S. M., nei joks kitas asmuo jam gulinčiam smūgių nesuduoda. Vaizdo įrašas paneigia ir nukentėjusiojo A. M. parodymus, jog „po to kai apsaugos darbuotojui trenkė į veidą ar jis buvo pargriautas, apsupę asmenys dar jį spardė kojomis. Negali tiksliai pasakyti, ar smūgiai pasiekė tikslą, tik matė judant kojas Smurtavo gal 2-3 žmonės apsupę, tarp jų buvo anksčiau minėtas vyresnio amžiaus vyriškis“. Būtent iš vaizdo įrašo akivaizdu, jog niekas gulinčio V. R. nespardė, o A. M. omenyje turimas vyresnio amžiaus vyriškis (kurį jis atpažino kaip A. M. atliekant parodymų atpažinti pagal nuotrauką procedūrą) V. R. nugriuvus ant žemės, pats buvo nugriuvęs priešingoje pusėje po V. R. smūgio. Kaltinamojo A. M. teigimu, jam griūnant nukrito ir akiniai, jo regėjimas prastas, jis nieko nebematė, todėl kitiems asmenims suradus akinius buvo vedamas link autobusiuko. Nukentėjusysis Š. R. parodė, kad S. M. elgėsi agresyviai ir smūgiavo apsaugos darbuotojui, bet ar pataikė, kiek smūgių sudavė, negali pasakyti. Nukentėjusysis L. J. parodė, kad matė S. M. esant tarp žmonių, smurtavusių prieš apsaugos darbuotoją. Ten buvo būrys žmonių, jis nematė tiksliai, kurie žmonės smurtavo, ar tikrai šitas asmuo trenkė apsaugos darbuotojui. Kad yra smurtaujama prieš apsaugos darbuotoją suprato, nes jis buvo mušamas kumščiais, gal ir kojomis. Kiek buvo suduota smūgių, negali pasakyti, bet mažiausiai du smūgiai buvo suduoti. Nepasakys, ar būtent kaltinamieji sudavė smūgius. Neįsidėmėjo, kas tiksliai smūgiavo. Taip pat nei vienas liudytojas neįvardijo konkrečių būtent kaltinamųjų A. M., S. M. atliktų smurtinio pobūdžio veiksmų V. R. atžvilgiu.
Be to, specialisto išvadoje Nr. G 1484/2018 (03) nurodyta, kad V. R. buvo nustatyti šie sužalojimai: odos nubrozdinimai abiejų riešų srityje, dešinėje alkūnėje, paraudimas kaklo srityje, dešinės pusės X šonkaulio lūžimas. Sužalojimai padaryti paveikus nurodytas kūno vietas kietais bukais daiktais – sumušant, spaudžiant kaklą, sugriebus už riešų, iki 2018 m. birželio 16 d. 16:36 val. Odos nubrozdinimą galėjo patirti ir kritimo bei atsitrenkimo pasėkoje. V. R. šonkaulio lūžimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties, kiti sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (2 t., b. l. 123-124). Kaip matyti odos nubrozdinimai riešų srityje galėjo būti padaryti sugriebus už riešų, tačiau toks veiksmas apskritai kaltinamiesiems nėra inkriminuotas. Odos nubrozdinimą V. R. galėjo patirti kritimo bei atsitrenkimo pasėkoje, o šiuo atveju V. R. kritimas buvo pasekmė ne kaltinamųjų, tačiau nenustatyto juodai apsirengusio asmens veiksmų, nors bendrininkavimo teismas nenustatė. Kokiu momentu V. R. lūžo dešinės pusės X šonkaulis taip pat nėra nustatyta, ikiteisminio tyrimo metu V. R. tvirtino, jog tai padarė S. M. spirdamas jam gulinčiam, teisiamojo posėdžio metu jau nebegalėjo patvirtinti, kad tai padarė S. M., o vaizdo įrašas patvirtina, jog gulinčiam V. R. S. M. neįspyrė. Taip pat pažymėtina tai, jog kaltinamiesiems inkriminuojami atlikti smūgiai, spyriai, tačiau jokių šių veiksmų pasekmių specialisto išvada neįrodo. Kaltinime nurodyta, kad S. M., pasivijęs V. R., spyrė ne mažiau du kartus, iš jų vieną kartą į koją, tačiau jokių sužalojimų kojose V. R. nėra nustatyta. Nukentėjusysis V. R. 2018 m. lapkričio 30 d. apklausoje nurodė, kad praėjus 2 dienoms po įvykio ant jo kojų šlaunų buvo daug mėlynių (1 t., b. l. 49-50), teisiamojo posėdžio metu jis taip pat nurodė, kad kūnas buvo visas mėlynas. Tačiau 2018 m. birželio 16 d. (įvykio dieną) nuvykęs į gydymo įstaigą skundžiasi krūtinės skausmu, stebimi paviršiniai nubrozdinimai abiejų riešų ir dešinės alkūnės srityse, stebimas paraudimas kaklo srityje. Jokių duomenų apie sumušimus ar mėlynes nefiksuojama ir 2018 m. birželio 22 d., kuomet V. R. lankosi gydymo įstaigoje nedarbingumo laikotarpiui prasitęsti (2 t., b. l. 123-124). Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti kaltinamųjų S. M. ir A. M. veiksmais.
Nors motyvai ir tikslai nėra būtinieji viešosios tvarkos pažeidimo sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas. Abu kaltinamieji nurodė, kad neturėjo siekio sutrikdyti viešąją tvarką ir nemano, jog jų veiksmais buvo sutrikdyta viešoji tvarka. Kaip pagrindinę kilusios situacijos priežastį abu kaltinamieji įvardijo neteisėtus V. R. veiksmus uždarant stadiono vartus, purškiant dujas. Iš visumos byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog kaltinamųjų veiksmai išimtinai buvo nukreipti į V. R. asmenį, būtent dėl apsaugos darbuotojo elgesio buvo spiriama į vartus, jie atidaromi, o V. R. elgesys – dujų purškimas įtakojo kitus kaltinamųjų ir nenustatytų asmenų veiksmus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog V. R. dujas purškė į visus asmenis, išpurškęs vieną flakonėlį galimai ėjo pasiimti kito. Vaizdo įraše matyti, kad 14.58.05 apsaugos darbuotojas pats sparčiai juda prie ramiai stovinčių asmenų, visi nuo jo traukiasi. Jau išėjus sirgaliams pro vartus, visi buvo nurimę, išsivaikščioję ir tik po kurio laiko, pačiam nukentėjusiajam V. R. einant link asmenų kyla nauja konflikto banga. Pažymėtina ir tai, jog visas incidentas truko apie 3-4 minutes, jokių kitų asmenų atžvilgiu kaltinamieji absoliučiai jokių veiksmų neatliko. Gynėjo pateiktame vaizdo įraše užfiksuoti apsaugos darbuotojo atžvilgiu išsakomi keiksmažodžiai, prieštaravimai dėl purškiamų dujų.
Apibendrinat galima teigti, jog visuma aplinkybių patvirtina, jog realiai visuomenės rimtis ir tvarka įvykio metu buvo sutrikdyta, stadione buvę žmonės jautėsi šokiruoti, kvietė policijos pagalbą, nukentėjusiajam V. R. buvo padaryti sužalojimai ir nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau aukščiau išdėstytų duomenų visuma, teismo įsitikinimu, nėra pakankama apkaltinamojo nuosprendžio S. M., A. M. atžvilgiu priėmimui. Įrodymų, leidžiančių padaryti kategoriškas išvadas, kad S. M., A. M. atliko tokius veiksmus, dėl kurių jie gali būti pripažįstami kaltais pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8, 10 punktus, 284 straipsnį, nepakanka, o visi aukščiau aptarti neaiškumai, prieštaravimai, vadovaujantis in dubio pro reo principu turi būti vertinami kaltinamųjų naudai. Dėl to, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, kaltinamieji dėl jiems pareikštų kaltinimų išteisintini, neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.
Nukentėjusysis V. R. pareiškė civilinį ieškinį kaltinamiesiems S. M. ir A. M. dėl 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 58-60). Nukentėjusieji L. J., A. M., Š. R. civilinių ieškinių byloje nepareiškė. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė 911,05 Eur civilinį ieškinį. Nurodė, kad už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2018 m. birželio 17 d. iki 2018 m. rugpjūčio 6 d. V. R. buvo paskirta 911,05 Eur ligos išmoka. Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 41,67 Eur civilinį ieškinį. Nurodė, kad už nukentėjusiajam V. R. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų VšĮ Regioninei Telšių ligoninei buvo sumokėta 41,67 Eur. Kadangi S. M., A. M. išteisintini, nes neįrodyta, kad jie dalyvavo darant nusikalstamas veikas, V. R., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai atmestini (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Nukentėjusiajam V. R. proceso išlaidos nepriteistinos (BPK 105 straipsnio 6 dalis).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kompaktiniai diskai, paliktini baudžiamojoje byloje (3 t., b. l. 132-135; 5 t., b. l. 25, 40, 44) (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
S. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8, 10 punktus išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
S. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Kol nuosprendis įsiteisės S. M. palikti tą pačią kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
A. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8, 10 punktus išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
A. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Kol nuosprendis įsiteisės A. M. palikti tą pačią kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
V. R., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius atmesti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kompaktinius diskus, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.