Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2015-06-30 · Civilinė byla Nr. 2A-2149-656/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-06-30
Bylos Nr.
2A-2149-656/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-17865-201-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrius Ignotas
Ieškovas
A. G. Z.
Atsakovas
V. P. A.
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Bylos Nr. 2A-2149-656/2015
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17865-201-3Procesinio sprendimo kategorija 35.3.6.; 44.5.2.16; 121.21 .
VILNIAUS APYGRDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas, rašytinio proceso apeliacine tvarka uždarame posėdyje išnagrinėjusi atsakovo (apelianto) V. P. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. Z. ieškinį atsakovui V. P. A. dėl neturtinės žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Bylos esmė

ieškovas A. G. Z. prašė priteisti iš atsakovo V. P. A. ieškovo naudai 10 000 Lt neturtinės žalos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos ir visiško sprendimo įvykdymo.

Ieškovas nurodė, kad 2014 m. balandžio 18 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“ buvo išspausdintas straipsnis „Karingajam ministrui tenka ir atsišaudyti“, kuriame atskleista ieškovo ginčo su atsakovu istorija: ieškovas jau keletą metų, nekeldamas ginčo teisme, bando atgauti 90 000 Lt, kurie buvo sumokėti atsakovui, tuomet veikusiam kaip Socialinių ekonominių tyrimų instituto atstovui. Straipsnio dalyje „Tikino įžvelgiantis šantažą“ yra paskelbti atsakovo teiginiai, kurie neatitinka tikrovės bei žemina ieškovo garbę bei orumą: pirmasis teiginys: „Manau, kad jo [t.y. ieškovo] veikla tokia ir yra - užsiimti šantažu“; antrasis teiginys: „Jie nevykdė savo įsipareigojimų, prasidėjo kažkokie nelegalūs pasiūlymai. Be to, tarpusavyje susipešė estai ir lietuviai, prasidėjo kažkokie teismai ir tapo aišku, kad su tokiais neaiškiais dalykais prasidėti negalima“. Iš straipsnio konteksto matyti, kad jame rašoma apie ieškovą asmeniškai bei apie jo vadovaujamą įmonę UAB „Zama“, kurios 100 proc. akcijų savininku yra ieškovas, jis yra ir bendrovės direktorius, nes paminėtoje straipsnio dalyje pateiktas atsakovo teiginys „Manau, kad jo veikla tokia ir yra - užsiimti šantažu“ akivaizdžiai yra siejamas su ieškovo asmeniu. Nors šiame teiginyje nėra minima ieškovo pavardė, tačiau prieš tai esantis tekstas tik patvirtina, jog atsakovas, teigdamas, kad „jo veikla tokia ir yra - užsiimti šantažu“, turėjo galvoje būtent ieškovą. Prieš šį tikrovės neatitinkantį teiginį esantis tekstas su atsakovo komentarais neabejotinai leidžia bet kuriam skaitytojui suprasti, kad būtent ieškovas įvardijamas kaip užsiimantis šantažu. Atsakovas, komentuodamas straipsnio temą žurnalistui, aiškiai įvardino tik vieną asmenį - ieškovą, taip pat paminėjo ir ieškovo įmonę („[...] o A. Z. ir jo įmonė ten iš tiesų buvo“). Iš straipsnio konteksto bei iš publikuojamo atsakovo komentaro akivaizdu, kad antrajame tikrovės neatitinkančiame teiginyje kalbama apie ieškovo įmonę UAB „Zama“ ir ieškovą, kaip jos vienintelį dalyvį ir vadovą. Atsakovas, nurodęs, jog ieškovo veikla yra „užsiimti šantažu“, neįvardino, koks konkrečiai ieškovo veiksmas laikytinas šantažu. Tai, kad ieškovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą su skundu dėl atsakovo veiksmų, negali būti vertinama kaip šantažas. Taip pat ieškovas nėra turėjęs jokių ginčų dėl ieškovui ar jo įmonėms pareikštų pretenzijų dėl nevykdomų įsipareigojimų, nėra teikęs jokių nelegalių pasiūlymų nei atsakovui, nei derybose dėl straipsnyje minimo projekto dalyvavusioms įmonėms. Atsakovas teiginį „Manau, kad jo veikla tokia ir yra - užsiimti šantažu“, pateikė tai kaip egzistuojantį faktą, o antrąjį teiginį, kurio konstrukcija bei esmė leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovas paskleidė ne nuomonę, o žinią. Ieškovas teigia, kad, atsakovas paskleidė tikrovės neatitinkančią žinią - nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog ieškovo įmonė kartu su kitomis užsienio įmonėmis nevykdė įsipareigojimų, teikė nelegalius pasiūlymus bei kad vyko teismai dėl straipsnyje aptariamo verslo projekto, kuriame dalyvavo mano įmonė. Tas pats straipsnio tekstas 2014 m. balandžio 18 d. buvo išspausdintas ir internetinėje dienraščio „Lietuvos rytas“ versijoje, pavadintoje „Karingajam ministrui V. A. -kaltinimų lavina“. Internetinėje straipsnio versijoje taip pat paskleisti tie patys tikrovės neatitinkantys teiginiai. Ieškovas patirtą neturtinę žalą vertina 10 000 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas prašė ieškinį atmesti ir nurodė,, kad dienraščio „Lietuvos rytas“ straipsnyje „Karingajam ministrui tenka ir atsišaudyti“ yra tokie sakiniai: „Manau, kad jo veikla tokia ir yra - užsiimti šantažu“, - sakė V. A.. Jis teigė, jog jo vadovaujamas institutas dėl A. Z. minėtų projektų tuomet pats derėjosi ne tik su įvairiomis Lietuvos, bet ir Estijos ir Suomijos įmonėmis, siūlė joms pateikti projekto galimybių studijas, o A. Z. ir jo įmonė ten iš tiesų buvo. Tačiau vėliau viskas sugriuvo. Jie nevykdė savo įsipareigojimų, prasidėjo kažkokie nelegalūs pasiūlymai. Be to, tarpusavyje susipešė estai ir lietuviai, prasidėjo kažkokie teismai ir tapo aišku, kad su tokiais neaiškiais dalykais prasidėti negalima. Tad mes nutraukėme darbą. Daugiau komentarų apie tas neaiškias avantiūras ir neturėčiau, be to, tai buvo labai seniai“, - sakė įtakingas socialdemokratas“. Atsakovas nurodo, kad persakyta jo nuomonė, išsakyta atsakant į laikraščio korespondento užduotus klausimus, t. y. atsakovas, atsakydamas į dienraščio „Lietuvos rytas“ korespondento klausimus pateikė savo nuomonę apie ieškovo veiklą remdamasis konkrečiais faktais. Ieškovas ne kartą susitikimų su atsakovu metu reikalavo pinigų, sakydamas, jei pinigai bus nesumokėti, bus paskelbtos atsakovą kompromituojančios žinios. Atsakovui žinoma, jog ieškovas yra kreipęsis į įvairias institucijas su raštais, kuriuose buvo šmeižiamas apie tariamą pinigų paėmimą ir jų negrąžinimą. Apie tai rašoma ir dienraščio „Lietuvos rytas“ 2014 m. balandžio 18 d. išspausdintame V. B. straipsnyje „Karingajam ministrui tenka ir atsišaudyti“. Už jo išsakytą nuomonę negali būti taikoma civilinė ar kokia kita atsakomybė. Taip pat pažymi ir tai, kad, kalbėdamas su korespondentu apie įmones, jis net neturėjo omenyje ieškovo ir kokios nors jo įmonės.

II. Teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkinto iš dalies. Priteisė iš atsakovo V. P. A. ieškovui A. G. Z. 5 000 Lt (1 448,10 eurus) neturtinei žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 5 000 Lt (1 448,10 eurų) sumą nuo 2014-06-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 450 Lt (419,95 eurų) bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas nurodo, kad jo garbę ir orumą žeminą šie teiginiai:

1)“Manau, kad jo veikla tokia ir yra - užsiimti šantažu“;

2)„Jie nevykdė savo įsipareigojimų, prasidėjo kažkokie nelegalūs pasiūlymai. Be to, tarpusavyje susipešė estai ir lietuviai, prasidėjo kažkokie teismai ir tapo aišku, kad su tokiais neaiškiais dalykais prasidėti negalima“.

Vadovaudamasis nuomonės ir duomenų sampratų atribojimu teismas konstatavo, kad ginčo duomenis - šantažo, įsipareigojimų nevykdymo, nelegalių pasiūlymų - buvo galima patikrinti ir nustatyti, ar jie atitinka tikrovę, todėl tokie duomenys nelaikytini nuomone (CPK 178, 179, 185 str.). Atsakovas neįrodė, kad ieškovas jam grasino ar kitais neteisėtais būdais bandė apginti ginčijamą jo teisę, o aplinkybė, kad ieškovas kreipėsi į LR generalinę prokuratūrą su skundu dėl atsakovo veiksmų, negali būti vertinama kaip šantažas. Atsakovas neįrodė, jog ieškovas ar jo vadovaujamos įmonės nevykdė įsipareigojimų ar kitaip neteisėtai elgėsi (buvo „nelegalūs pasiūlymai“). Iš straipsnio viso turinio matyti, kad aprašomas ieškovo ir atsakovo ginčas, todėl tokio straipsnio skaitytojui turėtų susidaryti nuomonė, jog atsakovo cituojami žodžiai skirti būtent ieškovo asmeniui (CK 1.5 str.). Tai patvirtina ir prieš ginčo duomenis cituojami atsakovo žodžiai „O tai jūs pasidomėkite, kas tai per žmogus, kokios tos jo bendrovės!” (CPK 185 str.). Specialisto išvadoje dėl teksto supratimo aprašoma, kad specialisto išvadai buvo pateikta dienraščio „Lietuvos rytas“ 2014 m. balandžio 18 d. numeryje išspausdinto straipsnio „Karingajam ministrui tenka ir atsišaudyti“ ištrauka. Išvadoje nėra duomenų, kad lingvistinė semantinė analizė atlikta viso rašinio turinio kontekste. Teismas nelaikė šio įrodymo pakankamu, kad pagrįsti nuomonės buvimo faktą.

Atsakovui, užimančiam reikšmingą padėtį visuomenėje (yra politikas, užimantis aukštas pareigas valstybės institucijose), keliami aukštesni reikalavimai savo pasisakymams reikšti. Kalbėdamas apie kito asmens vykdomą veiklą, viešas subjektas turi pateikti tokius duomenis, kurie yra pagrįsti, priešingu atveju nepagrįsti duomenys, paskleisti per masinės informacijos priemones, sukelia paprastai didesnį neigiamą poveikį nei eilinio visuomenės nario (CK 1.5 str.). Atsižvelgdamas į šalių socialines ekonomines gyvenamosios vietos aplinkybes, šalių turtinę padėtį (byloje nėra konkrečių duomenų apie jų turtinę padėtį), atsakovo veikos pobūdį, į tai, kad ieškovui neturtinė žala padaryta tikrovės neatitinkančius duomenis paskleidus per masinės informacijos priemonę, kuri yra viena didžiausių šalyje, ieškovas yra verslininkas (byloje dėl šios aplinkybės ginčas nekilo) ir labiau tikėtina, kad asmuo patyrė dvasinius išgyvenimus (neigiamus), nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, teismas padarė išvadą, kad protinga ir teisinga yra priteisti iš atsakovo ieškovui 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (CK 1.5, 6.6, 6.250 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atsakovas kalbėdamas su korespondentu, jis išsakė savo nuomonę apie straipsnyje minimus ieškovo veiksmus. Būtent straipsnyje nurodytą ieškovo veiklą atsakovas ir vertino. Tą patvirtino ir kalbininkas dr. A. S. savo išvadoje.Teismas neatsižvelgė į tai, kokiomis aplinkybėmis ir kokiame kontekste atsakovas išsakė savo žodžius. Teismas visiškai neįvertino tos aplinkybės, jog atsakovas buvo korespondento paklaustas išsakyti savo nuomonę apie straipsnyje aprašomus ieškovo veiksmus, t.y. jog jis buvo interviuojamas, o ne pats savo iniciatyva išsakė straipsnyje išdėstytus teiginius.Antra, teismas šiuo atveju nevertino ir to, kokiais žodžiais buvo išsakyta atsakovo nuomonė. T.y., kad atsakovas savo interviu pradeda žodžiu manau, kuris akivaizdžiai lingvistine prasme parodo, jog tai yra nuomonės dėstymas.Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-03-14 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-106/2011, nes bylų faktinės aplinkybės yra visiškai skirtingos.Atsakovas turėjo pagrindo išsakyti savo nuomonę apie tokius ieškovo veiksmus. Pats ieškovas teismo posėdyje pripažino, kad jis persekiojo atsakovą, reikalaudamas grąžinti tariamai duotus pinigus ir grąsindamas apskųsti jį Socialdemokratų partijos vadovybei, Seimui, prokuratūrai. Tai nurodyta ir atsakovo atsiliepime į ieškinį. Atsakovui buvo žinoma, kad ieškovas buvo kreipęsis į Socialdemokratų partijos vadovus, Generalinį prokurorą, Seimo antikorupcijos komisijos pirmininką V. G. su jį šmeižiančiais pareiškimais ir reikalavimais paveikti atsakovą. Ieškovas iki šiol nesiekė ir nesiekia tariamos atsakovo skolos išieškoti įstatymų nustatyta tvarka. Toks ieškovo elgesys, kuriuo nesiekiama išsiieškoti skolos įstatymų nustatyta tvarka, o nepagrįstai reikalaujama pinigų (tariamos skolos) ir dėl to persekiojamas atsakovas, kreipiamasi į įvairias institucijas, vertintinas tik kaip siekis pakenkti ieškovui ir jo politinei karjerai.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatkreipė dėmesį į atsakovo teiginių kontekstą, jų išspausdinimo aplinkybes, į tai, kad atsakovas buvo klausiamas, prašant išsakyti savo nuomonę, pakomentuoti. Beje, tą įrodo ir straipsnio pabaigoje perteikti atsakovo žodžiai - Daugiau komentarų apie tas neaiškias avantiūras ir neturėčiau...Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad šiuos aukščiau nurodytus interviu teiginius kas nors kitas, apart paties ieškovo, suprastų kaip teiginius apie ieškovą ar jo įmonę UAB „Zama". Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovas visa patyrė išgyvenimus ir nepatogumus. Jokių įrodymų nepateikta, nei apie nepatogumus, nei apie bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt. Sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis.

Atsiliepimas

Ieškovas pateikė atsiliepimą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jo pateikta informacija yra nuomonė. Apelianto paskleista klaidinanti, tikrovės neatitinkanti informacija, kad ieškovo „veikla tokia ir yra – užsiimti šantažu“ buvo pateikta kaip konkretus faktas – konkreti žinia. Tai, kad asmuo šantažavo yra, yra konstatuojamojo, o ne vertinamojo pobūdžio duomenys. Apeliantas paskleidė žinią apie tariamai ieškovo įvykdytas nusikalstamas veiklas – turto prievartavimą (BK 181 str. 1 d.). Iš teiginio konteksto ir jame panaudoto žodžio „veikla“ skaitytojui leidžiama daryti išvadą, jog šantažas buvo/yra ne vienkartinis veiksmas, o sisteminga nuolatinė veikla. Žinios tikrumo įrodymų apeliantas nebepateikė. Apelianto argumentas, kad nėra pagrįsta ir įrodyta kokia nors jo skola ieškovui, ieškovas nebandė išieškoti skolą civilinio proceso tvarka, kas reiškia, kad ieškovas reikalaudamas skolos grąžinimo piktnaudžiauja teise, jį „šantažuoja“, yra neteisingas ir nepagrįstas. Ieškovas į teismą nesikreipė, nes apeliantas jam nedavė jokių pinigų gavimo faktą patvirtinančių dokumentų, tačiau nereiškia, kad savo teisių ginti kitomis įstatymų numatytomis priemonėmis, kas negali būti įvardinama šantažu.Žinia „Jie nevykdė savo įsipareigojimų, prasidėjo kažkokie nelegalūs pasiūlymai. Be to, tarpusavyje susipešė estai ir lietuviai, prasidėjo kažkokie teismai ir tapo aišku, kad su tokiais neaiškiais dalykais prasidėti negalima“ atsižvelgiant į straipsnio kontekstą yra apie ieškovą.Pagal CK 2.24 str. įrodyti neturtinę žalą, kurią sudaro neigiami dvasiniai išgyvenimai, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą pagal suformuotą teismų praktiką užtenka tikimybių pusiausvyros.Aplinkybė, kad apeliantas atsakinėjo į korespondento užduotus klausimus, nereikšminga, nes nėra duomenų, kad apeliantas buvo išprovokuotas paskleisti tikrovės neatitinkančias žinias.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, išvados ir argumentai

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teismas teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus bei taikė materialinės teisės normas (CPK 330 str.). Teismo sprendimas naikinamas ir priimamas nauja sprendimas ieškinį atmesti. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apelianto argumentais.

Šalies argumentai

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad straipsnio teiginiai - „Manau, kad jo veikla tokia ir yra — užsiimti šantažu" ir „Jie nevykdė savo įsipareigojimų, prasidėjo kažkokie nelegalūs pasiūlymai. Be to, tarpusavyje susipešė estai ir lietuviai, prasidėjo kažkokie teismai ir tapo aišku, kad su tokiais neaiškiais dalykais prasidėti negalima." - neatitinka tikrovės bei žemina ieškovo garbę ir orumą. Kaip nurodyta pačiame straipsnyje, korespondentas kreipėsi į atsakovą, siekdamas sužinoti ką šis mano apie straipsnyje aprašomus ieškovo kaltinimus jam. Atsakydamas į korespondento klausimą (klausimus), atsakovas pasakė : „Manau, kad“ apeliacinės instancijos teismas pritaria, kad tokia sakinio pradžia aiškiai parodo, jog atsakovas dėsto savo nuomonę, savo požiūrį į užklaustus dalykus. Dėl to teiginys : „Manau, kad jo veikla tokia ir yra - užsiimti šantažu" bei kiti teiginiai gali būti vertinami kaip savo nuomonės išsakymu. Pažymėtina ir tai, kad atsakovo duotas interviu užbaigiamas žodžiais - Daugiau komentarų apie tas neaiškias avantiūras ir neturėčiau .... Komentaras yra teksto paaiškinimas, paaiškinamoji, kritinė pastaba. Pastaba, kaip nurodyta šiame žodyne, yra trumpas nuomonės pareiškimas.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir (4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; kt.).

Kalbininkas dr. A. S. savo išvadoje, atsakant į užduotą klausimą, ar tokie aukščiau nurodyti teiginiai yra V. A. nuomonė, nurodoma : „Kalbamu konkrečiu atveju V. A. pranešimas pradedamas modaliniu žodžiu „manau". Tai reiškia, kad V. A. dėsto savo nuomonę, požiūrį į kalbamus dalykus. Pašnekovo kalbos suskirstymas į pastraipas, dar ir pertrauktas žurnalisto atpasakojimo, reikalo esmei reikšmės neturi, nes šis suskirstymas pastraipomis yra subjektyvus žurnalisto sprendimas, todėl „manau" apima visas tris pastraipas, einančias po žodžio „manau". Tai, beje, paremia ir paskutinės pastraipos teiginys „daugiau komentarų apie tas neaiškias avantiūras ir neturėčiau" - pašnekovas dalijasi savo komentarais apie kalbamus dalykus, juos komentuoja, t.y. dėsto savo požiūrį į juos. „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas" teigia, kad „komentaras" yra teksto paaiškinimas, paaiškinamoji, kritinė pastaba. Vadinasi, pašnekovas dalijasi savo kritiniu požiūriu į straipsnyje minimus dalykus, kitaip tariant, reiškia savo nuomonę apie juos, paaiškina, kaip supranta juos. Atsakymas į klausimą: taip, tai yra V. A. nuomonė — jis, kaip interviu pašnekovas, informacinio pobūdžio pasisakymu komentuoja straipsnyje aptariamus įvykius, reiškia savo asmeninį požiūrį į juos. "

Šalies argumentai

Apeliantas pagrįstai nurodė, kad norint pasakyti, jog išsakomi teiginiai yra nuomonė, nereikia to pabrėžti kažkokiais ypatingais specialiais žodžiais, kelis kartus kartoti, būtinai pasakyti, jog sakoma nuomonė ir pan. Nuomonės išsakymas galimas įvairiais žodžiais. Pats žodis „manau“, pasako, kad tai yra nuomonė, nes tai yra tokia to žodžio reikšmė, ją taip ir atskleidžia Dabartinės lietuvių kalbos žodynas.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą tokio pobūdžio bylose yra pažymėjęs, jog kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-l 13/2007). Pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kokiomis aplinkybėmis buvo paskelbta atsakovo nuomonė.

Pirmosios instancijos teismas nurodė: „Vadovaudamasis minėtu nuomonės ir duomenų sampratų atribojimu teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ginčo duomenys - šantažo, įsipareigojimų nevykdymo, nelegalių pasiūlymų — buvo galima patikrinti ir nustatyti, ar jie atitinka tikrovę, todėl tokie duomenys nelaikytini nuomone (CPK178, 179, 185 str.). " Jeigu teiginiai išdėstomi su abejonėmis, su nuorodomis, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma, tai gali būti daroma išvada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiūris į faktus ar informaciją, o ne paskleisti duomenys. Nežiūrint į tai, jog atsakovo teiginiai išsakyti kaip nuomonė, teismas padarė priešingą išvadą, kad tai yra duomenys, kurie nelaikytini nuomone.

Atsakovui išsakant nuomonę apie G. Z. kaltinimus jam, susijusius su tariamos skolos negrąžinimu, atsakovas turėjo pagrindo išsakyti savo nuomonę apie tokius ieškovo veiksmus. Pats ieškovas pripažino, kad jis pastoviai reikalavo iš ieškovo grąžinti duotus pinigus, nors neturėjo jokių rašytinių įrodymų, ir grąsindamas apskųsti atsakovą Socialdemokratų partijos vadovybei, Seimui, prokuratūrai. Tai nurodyta ir atsakovo atsiliepime į ieškinį. Byloje nustatyta, kad ieškovas buvo kreipęsis į Socialdemokratų partijos vadovus, Generalinį prokurorą, Seimo antikorupcijos komisijos pirmininką V. G. su jį šmeižiančiais pareiškimais ir reikalavimais paveikti atsakovą, kad šis grąžintų skolą. Šias aplinkybes patvirtina ir teismui pateikta Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros medžiaga, Seimo nario V. G. 2014-10-29 raštas Nr.S-60. Ieškovas savo 2012-11-16 pareiškime Generaliniam prokurorui nurodo : Matydamas, kad gražiuoju iš V.P. A. pinigų neatgausiu, žodžiu kreipiausi į tuometinį Lietuvos Socialdemokratų partijos pirmininką, Lietuvos Respublikos premjerą G. K., o vėliau ir raštu į dabartinį partijos pirmininką A. B., kurie žadėjo priversti jų partijos narį V.P. A. grąžinti man pinigus... <> Aš manau, kad Vytenis P. A. iš manęs paėmęs pinigus, už kuriuos turėjo atlikti tam tikrus darbus, žinodamas, kad jų neatliks, apgaulės būdu savo naudai įgijo didelės vertės 90000 Lt svetimą turtą, t.y. padarė nusikalstamą veiklą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 182 str. 2 d. <> Prašau Gerb. Lietuvos Generalinį prokurorą pavesti pavaldiems pareigūnams dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario Vytenio P. A. neteisėtų veiksmų, dėl kurių aš patyriau didelę turtinę ir neturtinę žalą, atlikti ikiteisminį tyrimą. "

Ieškovas iki šiol nesiekė ir nesiekia tariamos atsakovo skolos išieškoti įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovas turėjo pagrindą ieškovo elgesį, kuriuo nesiekiama išsiieškoti skolos įstatymų nustatyta tvarka, o nepagrįstai reikalaujama pinigų ne teisinėmis priemonėmis, kreipiantis į įvairias institucijas, vertintinas tik kaip siekis pakenkti ieškovui ir jo politinei karjerai. Atsakovas, korespondento paklaustas ką mano apie tokį ieškovo elgesį, turėjo pagrindą apibūdinti jį apibūdinti ir išsakyti savo nuomonę.

Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje nurodyta, kad nuomonė - visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje pabrėžiama, jog, gerbdami nuomonių įvairovę, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi visuomenės informavimo priemonėse pateikti kuo daugiau viena nuo kitos nepriklausomų nuomonių. Nuomonė - tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, perduodamos mintys, idėjos bei pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, o nuomonei jis netaikomas.

Teismas nagrinėjamoje byloje pirmiausia turėjo atriboti žinią (faktą ar duomenis) nuo nuomonės. Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra tai pabrėžęs : teismas, nagrinėdamas konkrečios bylos faktines aplinkybes, turi atriboti žinią nuo nuomonės, nes už išsakytos nuomonės paskelbimą civilinė atsakomybė neatsiranda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2008).

Žodžio šantažas reikšmė aiškintina tiek bendrąją, tiek formaliąja teisine prasmėmis Ieškovo elgesys - pinigų reikalavimas iš atsakovo grasinant paskelbti apie kažkokią neteisėtą veiklą - akivaizdžiai atitinka Dabartinės lietuvių kalbos žodyne duotą žodžio šantažas apibūdinimą — reikalavimas grasinant kompromituoti. Kompromituoti, pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyne nurodytą šio žodžio reikšmę - žeminti ką kieno nors akyse, gadinti reputaciją, gerą vardą. Formaliaja teisine prasme šantažas gali būti vertinamas ir kaip turto prievartavimas (Baudžiamojo kodekso 181 str. 1 d.): neturint teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertimas kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą. Atsakovas ieškovo veiksmus galėjo vertinti bendrosios žodžio „šantažas“ reikšmės kontekste, nes ieškovas taip pat nesiėmė jokių teisinių priemonių apginti savo galimai pažeistas civilines teises atgauti sumokėtus pinigus. Net ir nesutinkant su tuo, kad toks ieškovo elgesys, atitinka žodžio šantažas reikšmę, tai nepaneigia atsakovo teisės dėl ieškovo elgesio išsakyti savo vertinimą - nuomonę, kuri nebūtinai turi būti tiksliai apibrėžta ar teisinga, nes, kaip jau buvo pažymėta, nuomonei tikslumo ir tiesos kriterijai netaikomi.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodė, kad žodžiais - „Jie nevykdė savo įsipareigojimų, prasidėjo kažkokie nelegalūs pasiūlymai. Be to, tarpusavyje susipešė estai ir lietuviai, prasidėjo kažkokie teismai ir tapo aišku, kad su tokiais neaiškiais dalykais prasidėti negalima. " - atsakovas paskelbė žinią, jog būtent ieškovas, kaip verslininkas, nevykdė savo įsipareigojimų, teikė nelegalius pasiūlymus, ieškovo įmonė UAB „Zama" susipešė su Estijos įmonėmis ar asmenimis ir dėl to vyko teismai. Atsakovas teigia, kad kalbėdamas su korespondentu, šioje savo interviu dalyje net neturėjo omenyje konkrečiai A.G. Z. ir kokios nors jo įmonės. Šiuose dviejuose sakiniuose nėra pasakyta, kad G. Z. ar kokia nors jo įmonė :

Žemesnės instancijos teismas

a) nevykdė savo įsipareigojimų;

b) teikė nelegalius pasiūlymus;

c) susipešė su Estijos įmonėmis ar asmenimis ir dėl to vyko teismai;

d) yra nepatikimas verslo partneris.

Šie aukščiau nurodyti sakiniai yra siejami su prieš juos pateiktu tekstu: Jis teigė, jog jo vadovaujamas institutas dėl A. Z. minėtų projektų tuomet pats derėjosi ne tik su įvairiomis Lietuvos, bet ir Estijos ir Suomijos įmonėmis, siūlė joms pateikti projekto galimybių studijas, o A. Z. ir jo įmonė ten iš tiesų buvo. Šioje pastraipoje kalbama apie įvairias Lietuvos, Estijos, Suomijos įmones, kurios nėra konkrečiai įvardintos.

Specialisto kalbininko dr. A. S. išvadoje nurodoma, kad interviu dalyje, kurioje sakoma - „Jie nevykdė savo įsipareigojimų, prasidėjo kažkokie nelegalūs pasiūlymai. Be to, tarpusavyje susipešė estai ir lietuviai, prasidėjo kažkokie teismai ir tapo aišku, kad su tokiais neaiškiais dalykais prasidėti negalima. " - nepakanka konteksto, kuris galėtų leisti suprasti, kas įvardijama įvardžiais, taigi veiksmo subjektai neaiškūs.

Byloje nėra pateikta įrodymų, kad šiuos aukščiau nurodytus interviu teiginius kas nors kitas, apart paties ieškovo, suprastų kaip teiginius apie ieškovą ar jo įmonę UAB „Zama". Neįrodyta, kad šie žodžiai sietini su ieškovu ar jo įmone. Teismas šiuo klausimu, konkrečiai nieko nepasisakė, tačiau padarė išvadą, kad tai duomenys apie ieškovą.

Teismas sprendime nurodė: Iš minėto straipsnio viso turinio matyti, kad jame aprašomas būtent ieškovo ir atsakovo ginčas, todėl tokio straipsnio skaitytojui turėtų susidaryti nuomonė, jog atsakovo cituojami žodžiai skirti būtent ieškovo asmeniui (CK 1.5 str.). Tai patvirtina ir prieš ginčo duomenis cituojami atsakovo žodžiai „ O tai jūs pasidomėkite, kas tai per žmogus, kokios jo bendrovės!" (CPK 185 str.).

Straipsnyje yra aprašomi įvykiai, kurie ieškovą sieja ne tik su atsakovu, bet ir su kitais asmenimis. Pvz., straipsnio dalis „Politikus kaltino ne kartą“. Teismo išvados, jog straipsnyje aprašomas vien ieškovo ir atsakovo ginčas, nepagrįstos. Atsakovas ieškovo nurodytoje straipsnio dalyje korespondentui pasisakė ne vien tik apie ieškovą. Straipsnyje yra sakoma: Jis teigė, jog jo vadovaujamas institutas dėl A. Z. minėtų projektų tuomet pats derėjosi ne tik su įvairiomis Lietuvos, bet ir Estijos ir Suomijos įmonėmis, siūlė joms pateikti projekto galimybių studijas, o A. Z. ir jo įmonė ten iš tiesų buvo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išvada, kad straipsnio teksto žodžiai „Jie nevykdė savo įsipareigojimų, prasidėjo kažkokie nelegalūs pasiūlymai. Be to, tarpusavyje susipešė estai ir lietuviai, prasidėjo kažkokie teismai ir tapo aišku, kad su tokiais neaiškiais dalykais prasidėti negalima." sietini tik su ieškovu, neįrodyta. Nebuvo atliktas joks skaitytojų nuomonės tyrimas, kokia nuomonė straipsnio skaitytojui susidaro. Apeliantas pagrįstai nurodė, kad neturėdamas omenyje nei G. Z., nei kokios nors jo įmonės, atsakovas neturėjo galimybės ir teikti kokius nors įrodymus apie jų įsipareigojimų nevykdymą ar kokį nors neteisėtą elgesį. Jokie kiti su ieškovu susiję asmenys dėl garbė ir orumo į teismą nesikreipė (CK 2.24 str.).

Teismas, tirdamas byloje pateiktus įrodymus, be pagrindo atmetė specialisto dr. A. S. išvadas, nurodydamas, jog Išvadoje nėra duomenų, kad lingvistinė semantinė analizė atlikta viso rašinio turinio kontekste. Kalbininko dr. A. S. išvadoje nurodyta, kad jam buvo pateiktas visas straipsnis. Pačių išvadų tekstas parodo, jog kalbininkas savo išvadas daro viso straipsnio kontekste. Tai patvirtina, kad ir šie išvados teiginiai: „Nors iš viso straipsnio gal ir galima apytikriai numanyti, apie ką kalba interviu pašnekovas“.

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti nustatytos visos būtinos sąlygos tokios žalos atlyginimui priteisti, t.y. turi būti nustatyti neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), kaltė (CK 6.248 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.), pati žala (CK 6.249 str. Byloje nėra nustatyti atsakovo neteisėti kalti veiksmai.

Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą ieškinį atmesti atsakovui iš ieškovo priteisiamos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1-3 dalys) – 32,58 eurai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi 326 str. 1 d. 2 p.,

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti visiškai.

Priteisti atsakovui Vyteniui P. A. iš A. G. Z. 32,58 eurus bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjas Andrius Ignotas