Kauno apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą byloje – Valstybės vaikų teisių ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kaišiadorių rajono savivaldybėje atstovei L. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui L. J. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, jo išlaikymo bei santuokinio turto padalijimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė ir atsakovas 2011 m. liepos 23 d. d. Kaišiadorių rajono civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką. Santuokoje, ieškovei ir atsakovui (duomenys neskelbtini). gimė sūnus J. J.. Santuoka nesusiklostė, jos metu gyveno kas sau, nebuvo bendrų poreikių. Supratusi, kad atsakovas yra visai kitoks žmogus, nei prieš sudarant santuoką. Daugiau kaip vienerius metus kartu su atsakovu negyvena (nuo 2017 m. pr.), faktiškai nebendrauja, jų niekas nesieja, toliau tęsiasi savarankiškas asmeninis gyvenimas. Abu nesiekė įgyti bendro turto ar gyventi kartu, atsakovas buvo neatsakingas, nepadeda išlaikyti savo vaiko, jo pastaruoju metu nelanko. Mano, kad santuoka iširusi. Mano, kad santuoka iširusi dėl abiejų kaltės, nes abu nebuvo vienas kitam tolerantiški, nebuvo abipusio supratimo, nebandė išsaugoti santuokos, per mažai dėmesio skyrė sutuoktiniui kaip ir jis jai. Gyvenę kas sau. Atsakovo gyvenamoji vieta jai yra nežinoma, jis nedirba, išlaikymo vaikui neteikia, nerodo noro bendrauti su vaiku, buvo pažadėjęs susitikti su sūnumi, bet neatvažiavo. Ji pati gyvenanti močiutės nuosavame name, ten yra geros sąlygos nepilnamečiui vaikui gyventi ir mokytis. Atsižvelgiant į atsakovo gyvenimo būdą, neturėjimą darbo, pastovios gyvenamosios vietos netoleruotiną, į tai, kad atsakovas nesirūpina savo vaiku, neteikia jam jokio išlaikymo, bei į tai, kad sūnus šiuo metu gyvena kartu su ieškove jos senelės namuose, jog jis šiuose namuose jaučiasi saugus, mylimas ir aprūpintas, ieškovė prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja, priteisiant iš atsakovo kas mėnesį mokamą 150 Eur sumą sūnaus išlaikymui. Ieškovė neprieštaraus, jei atsakovas ateityje pageidaus matytis su sūnumi jos pasiūlyta tvarka, pranešant jai prieš dieną apie numatomo bendravimo laiką, vietą ir trukmę. Taip pat prašo padalinti turtą: jos įsigytą automobilį OPEL ASTRA palikti jai, kito turto nėra įgiję, o kreditorinius įsiskolinimus jos vardu palikti jai ,o L. J. skolas palikti jam asmeniškai padengti. Po santuokos nutraukimo prašo palikti pavardę J .

Atsakovas L. J. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė į parengiamuosius posėdžius neatvyko, nors dokumentai ir teismo šaukimai jam buvo įteikti tinkamai.

Teismo posėdžio metu institucijos teikiančios išvadą byloje – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities Kaišiadorių savivaldybėje skyriaus atstovė L. M. nurodė, kad įvertinus visus turimus duomenis, Vaiko teisių apsaugos skyrius ieškovei neturi jokių priekaištų dėl jos kaip motinos pareigų vykdymo. Skyriui yra žinoma, kad vaikų motina labai rūpinasi savo vaiku, turi geras gyvenimo sąlygas, kurios buvo patikrintos skyriaus darbuotojų, apie atsakovą nieko negalinti pranešti, nes iki teismo posėdžio nebuvo susitikę. Mano, kad ieškovės ieškinys turėtų būti patenkintas. Be to, atstovė nurodė, kadangi ieškovė pareiškė ieškinyje reikalavimą dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos ir sąlygų, o atsakovas tam neprieštarauja, teismas turėtų nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką, kad nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove atsakovas realiai turėtų teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir prisidėti prie jo auklėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 2 str. nuostatas teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. Lietuvos Respublikos CPK 176 str. nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 12 ir 178 str. šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos CPK 182 str.). Lietuvos Respublikos CPK 185 str. nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Byloje esančiais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad ieškovės J. J. ir atsakovo L. J. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono CMS, įrašo Nr. 164 (b. l. 14). Ieškovė ir atsakovas turi vieną nepilnametį vaiką- sūnų J. J., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l.13). Ieškovė ir atsakovas Lietuvos Respublikos teritorijoje nekilnojamojo turto neturi(10). Ieškovės J. J. vardu yra registruota transporto priemonė –automobilis OPEL ASTRA (b.l.11-12). Ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. (b.l.9). Atsakovas L. J. nepateikė jokių duomenų apie savo darbą, nurodė, kad nedirba. Byloje buvo gauta Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (jos teisių perėmėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės ir darbo ministerijos) išvada nustatyta, kad J. J. rūpestingai vykdo motinos pareigas, tinkamai rūpinasi savo nepilnamečiu sūnumi, stengiasi jį išlaikyti ir užtikrinti tinkamas buitines gyvenimo sąlygas.. Tarnyba nurodė, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina šiuo atveju geriausiai atitiktų mažamečio vaiko interesus, ieškovės gyvenamoji vieta yra tinkama vaiko gyvenimui ir ugdymui. Atsakovas L. J. kviečiamas į tarnybą neatvyko, apie savo gyvenamąją vietą jokių duomenų nepateikė. Ieškovės šeima nėra įrašyta į skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, vaikų nepriežiūros faktų nėra nustatyta. Tarnyba išvadoje nurodė, kad atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimą bei kitą surinktą informaciją, manytina, kad ieškovė, geba pasirūpinti kartu su ja gyvenančio nepilnamečio sūnaus poreikiais, tinkamai atstovauja vaiko interesus, todėl ieškovės reikalavimas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja, t. y. vaikų motina, tenkintinas (b. l. 19-20). Dėl to neprieštarauja ir pats atsakovas L. J..

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Ieškovė prašo nutraukti jos ir atsakovo (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono CMS įregistruotą santuoką, įrašo Nr. 164, dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes atsakovas nesirūpina nepilnamečiu vaiku ir sutuoktiniu, neteikia nepilnamečiui vaikui išlaikymo, negyvena kartu, nedirba, be to ir ji pati kaip nurodė teisme, nebuvo tolerantiškai savo sutuoktiniui, nemokėjusi esant reikalui nusileisti, nebandė išsaugoti šeimos, per mažai skirdavusi dėmesio sutuoktiniui, priekaištaudavusi dėl smulkmenų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 str. nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į šios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad ši santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tą pripažino teismo posėdžio metu abu sutuoktiniai.

Pagal Lietuvos Respublikos CK nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinių pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 str. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos Respublikos CK 3.27 str. išvardytų sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės reiškia jų nevykdymą.

Teismas, įvertinęs ieškovės J. J. ieškinyje nurodytas aplinkybes, ieškovės, atsakovo L. J. ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos skyriaus atstovės paaiškinimus, bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus rašytinius įrodymus bei įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą – sutuoktinių lojalumą vienas kitam, pagarbą, moralinę bei materialiąją paramą, prisidėjimą prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (Lietuvos Respublikos CK 3.27 str. 1 d.), daro išvadą, kad ieškovė ir atsakovės santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad ieškovės J. J. ir atsakovo L. J. santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. (Lietuvos Respublikos CK 3.61 str. 2 d.).

Teismui nutraukus šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei jos prašymu paliktina pavardė „J “, atsakovui – „J “ (Lietuvos Respublikos CK 3.69 str.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Nutraukus santuoką dėl abiejų sutuoktinio kaltės, ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus- J. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove, atsakovas L. J. tam neprieštarauja.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 385 str. 1 d. teismas, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaiko išlaikymo, jo gyvenamosios vietos, dalyvavimo jį auklėjant ir nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus. Ieškovė ir atsakovas turi vieną nepilnametį sūnų- J. J.. Sūnus šiuo metu gyvena kartu su motina J. J. jos močiutės name- (duomenys neskelbtini). Ieškovė rūpinasi sūnumi, t. y. teikia materialinį išlaikymą, auklėja jį, jai padeda jos giminaičiai. Vaiko gyvenimo sąlygos su motina J. J. yra tinkamos, ką patvirtina byloje gauta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos skyriaus išvada, be to, ieškovė dirba ir gauna pastovias pajamas – vidutiniškai 610 Eur per mėnesį, todėl atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, taip pat į tai, kad atsakovas nesirūpina savo nepilnamečiu vaikau, nedirba, neturi aiškios nuolatinės gyvenamosios vietos, atsiliepimo dėl vaiko gyvenamosios vietos teismui nepateikė, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, t. y. nepilnamečio vaiko motina J. J..

Dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo.

Ieškovė ieškinyje buvo pareiškusi reikalavimą- nustatyti atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ateityje neprieštaraus ir nedarys jokių kliūčių vaiko tėvui bendrauti su vaiku jo gyvenamojoje vietoje ar kitur apie numatomą susitikimo datą įspėjant ieškove iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš vieną. Atsižvelgiant į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos skyriaus pasiūlymą dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, taip pat į ieškovo sutikimą dėl bendravimo su vaikais tvarkos, nustatytina ieškovės prašoma atsakovo bendravimo su vaikais tvarka. Atsakovas nepateikė pasiūlymu dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Atsižvelgiant į vaikų amžių, artimus ryšius su mama ir į tai, jog atsakovas daugiau kaip metai nelanko vaiko, nebendrauja su juo, tikslinga, kad atsakovas bendrauja su vaiku jo gyvenamojoje vietoje ar ieškovės sutikimu galėtų pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos ribotam laikui. Nustatytina ieškovės siūloma bendravimo su vaiku tvarka. Pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaikau ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaikų interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaikais tvarką.

Dėl vaikų išlaikymo.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 1 d.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 2 d.).

Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams tenkinti, paprastai laikoma, kad nepilnamečiam vaikui yra būtinas minimalios mėnesio algos išlaikymas, kuris nuo 2015 m. liepos 1 d. yra 325 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-06-17 nutarimas Nr. 615). Iš pateiktų duomenų matyti, jog ieškovė yra dirbanti ir gaunanti pastovias pajamas, Lietuvos Respublikos teritorijoje neturinti nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto. Bylos duomenimis, atsakovas taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje neturi nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto, nedirba, tačiau byloje nesant atsakovo atsiliepimo dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo, nėra aiškios atsakovo pajamos ir teigti, jog jos turtinė padėtis yra sunki, negalima. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis proporcingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis iš atsakovo tenkintinas visiškai ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui J. J., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį nuo santuokos nutraukimo iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos CK 3.208 str.). Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise, išimtinai vaiko interesams tenkinti, paskirtinas nepilnamečio vaiko motina– ieškovė J. J. (Lietuvos Respublikos CK 3.190 str., 3.203 str.).

Santuokoje šalys nekilnojamojo turto neįgijo, ieškove J. J. santuokos metu įgijo automobilį OPEL ASTRA, pagamintą 2005 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 eurų rinkos vertės. Nurodė, kad automobilį įsigijo paėmusi paskolą, lizingu, atsakovas prie jo įsigijimo neprisidėjo. Prašo po santuokos nutraukimo automobilį palikti jos asmenine nuosavybe. Atsakovas tam neprieštarauja, pripažįsta, kad ieškove automobilį įgijo iš savo asmeninių lėšų. Namų apyvokos daiktus yra pasidalinę anksčiau geranoriškai. Be to, ieškovė prašo nutraukus santuoką jos skolą bendrovei LindorffOY filialui palikti jos asmenine skola, o atsakovo skolas valstybei už nesumokėtas baudas palikti atsakovo asmenine skola nutraukus santuoką. Toks prašymas tenkintinas, nes atsakovo L. J. skolos valstybei atsirado paskyrus jam baudas už administracinius nusižengimus ir tai negali būti bendra sutuoktinių skola.

Tarpusavio išlaikymo ieškovas priteisti neprašo, todėl jis nepriteistinas (Lietuvos Respublikos CK 3.72 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – pusę sumokėto žyminio mokesčio-80 Eur (b. l. 6) (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.).

Šioje byloje valstybės išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu viso sudaro 13,78 Eur. Ieškinį patenkinus ir santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės iš ieškovės ir atsakovo valstybei priteistina iš kiekvieno po 6,89 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos CPK 385 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškovo J. J. ieškinį tenkinti.

Nutraukti L. J., a.k. (duomenys neskelbtini), ir J. J., a.k. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 164, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo L. J. palikti pavardę „J “, J. J. palikti pavardę „J “.

Nepilnamečio vaiko J. J., gim. 2011-11-25, a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su J. J., a. k. (duomenys neskelbtini), jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti atsakovo L. J. a.k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio vaiko J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką, pagal kurią L. J., a.k. (duomenys neskelbtini), bendrauja su sūnumi pranešant vaiko motinai J. J., a.k. (duomenys neskelbtini), iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki numatomo susitikimo, atsižvelgiant į vaiko poreikius, ligas, dienotvarkę, apie numatomo lankymo datą, jo laikotarpį ir vieta, paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir pristatant atgal.

Priteisti iš atsakovo L. J., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją kas mėnesį, paskiriant vaikui išlaikyti gaunamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise motiną J. J., a.k. (duomenys neskelbtini).

Automobilį OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagamintą 2005 m. reg. Liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 eurų vidutinės rinkos vertės po santuokos nutraukimo palikti ieškovės J. J. nuosavybe.

Nutraukus santuoką ieškovės J. J. įsiskolinimą, pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-711-658/2011 dėl 3637,31 Eur skolos išieškojimą vykdomą antstolės B. Č. kontoroje, palikti ieškovės J. J. asmenine skola.

Nutraukus santuoką atsakovo L. J. įsiskolinimus pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. A2-521-359/2012 dėl 1351,37 Eur skolos išieškojimo VMI naudai ir pagal Trakų rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. A2.6-782-231/2012 dėl 1158,48 Eur skolos išieškojimo VMI naudai vykdomus antstolės B. Č. kontoroje palikti atsakovo L. J. asmeninėmis skolomis.

Priteisti iš atsakovo L. J., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovei J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) , 80,00 Eur (aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo L. J. a.k. (duomenys neskelbtini), ir J. J., a.k. (duomenys neskelbtini), iš kiekvieno po 6,89 eurus (šešis eurus ir 89 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (pašto išlaidos ir žyminis mokestis mokami į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank“, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno rajono apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.