Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-05-09 · Administracinė byla Nr. eI3-620-1161/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-05-09
Bylos Nr.
eI3-620-1161/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01028-2022-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Indrė Pukanasytė-Biekšė, Gediminas Užubalis, Indrė Žvaigždinienė
Pareiškėjas
viešosios įstaigos Klaipėdos universiteto ligoninės
Atsakovas
viešajai įstaigai Centrinė projektų valdymo agentūra
Administracinė byla Nr. eI3-620-1161/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01028-2022-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 32; 55.1.3
(S)REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 9 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės, Gedimino Užubalio ir Indrės Žvaigždinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Klaipėdos universiteto ligoninės skundą atsakovei viešajai įstaigai Centrinė projektų valdymo agentūra dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau – ir CPVA) 2022 m. vasario 4 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT05 (toliau – ir Sprendimas 1) ir 2022 m. vasario 3 d.sprendimą Nr. 2022-SF/2-54 dėl lėšų grąžinimo (toliau – ir Sprendimas 2). Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodo, kad įgyvendindama projektą „Priemonių, gerinančių ūmių infekcinių ir lėtinių kvėpavimo takų ligų gydymo paslaugų prieinamumą ir saugą, įgyvendinimas KUL” neskelbiamų derybų būdu atliko pirkimą „Ultragarsiniai aparatai“ (pirkimo Nr.479566) (toliau – ir Pirkimas), kvietimo dalyvauti pirkime data 2020 m. kovo 27 d.

Teigia, kad CPVA atliko projekto pažeidimo tyrimą ir 2022 m. vasario 4 d. priėmė Sprendimą 1, kuriuo konstatuotas pareiškėjos įgyvendinamo projekto metu įvykdytas pažeidimas bei nustatyta 25 proc. finansinė korekcija (112 128,28 Eur) nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. užsakymo pagal 2020 m. balandžio 16 d. sutartį Nr. 14-20-0022 (toliau – ir Sutartis), bei Sprendimo 1 pagrindu priimtą Sprendimą 2 dėl grąžintinų lėšų.

Pažymi, kad 2020 m. kovo 17 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – LR SAM) nurodė užtikrinti tinkamą Covid-19 liga sergantiems pacientams asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei inicijuoti dirbtinės plaučių ventiliacijos prietaisų, pacientų monitorių, rentgeno ir kitų prietaisų, reikalingų minėtų pacientų gydymui, pirkimo procedūras pagal įsivertintą poreikį. LR SAM rašte nurodoma, kad šių prietaisų įsigijimo išlaidas numatoma kompensuoti iš Europos Sąjungos fondų investicijų ir valstybės biudžeto lėšų.

Pareiškėja įsivertino reikalingos įrangos poreikius ir nedelsdama pradėjo pasirengimą įrangos pirkimo procedūroms. Nurodo, kad turėjo atsižvelgti į tai, kad gali kilti neprognozuojamai daug susirgimų, galimus įrangos trūkumus visame pasaulyje ir galimus prekių pristatymo trukdžius, todėl 2020 m. kovo 18 d. pareiškėjos viešųjų pirkimų komisija protokolu patvirtino pirkimo sąlygas ir nusprendė pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu.

Teigia, jog 2020 m. kovo 27 d. pakvietė du tiekėjus UAB „Hospitex Diagnostics Kaunas“ ir UAB „Skirgesa“ dalyvauti neskelbiamų derybų būdu vykdomame pirkime ir pateikti pasiūlymus. Pasiūlymą pateikė tik vienas tiekėjas UAB „Hospitex Diagnostics Kaunas“. 2020 m. balandžio 15 d. LR SAM raštu nurodė, jog pareiškėja gali būti projekto vykdytoja ir teikti projektinį pasiūlymą pagal jungtinę priemonę Nr. J02-CPVA-V ir taip finansuoti pirkimo objektu esančių prekių įsigijimą. UAB „Hospitex Diagnostics Kaunas“ pasiūlymas 2020 m. balandžio 16 d. buvo pripažintas laimėjusiu pirkimą.

Nurodo, jog 2020 m. balandžio 16 d. pareiškėja ir UAB „Hospitex Diagnostics Kaunas“ sudarė Sutartį, kurios objektas buvo 10 vienetų ultragarsinių aparatų. Sutarties galiojimo terminas - 12 mėnesių. Pagal Sutarties 5.1 punktą, įranga pareiškėjai turėjo būti pristatyta per 40 dienų nuo užsakymo pateikimo dienos.

Pažymi, kad atsižvelgdama į galimybę atsiskaityti už prekes iš nuosavų lėšų, 2020 m. balandžio 21 d. pateikė pirmąjį užsakymą dėl 2 vienetų ultragarsinių aparatų įsigijimo. Nepaisant to, jog egzistavo poreikis įsigyti ultragarsinius aparatus nedelsiant, likusius ultragarsinius aparatus nusprendė užsakyti vėliau, kai turės tam lėšų (gaus Europos Sąjungos finansavimą).

Teigia, kad 2020 m. balandžio 23 d. pateikė projektinį pasiūlymą pagal jungtinę priemonę Nr. J02-CPVA-V, pagal kurį ketino finansuoti pirkimo objektu esančios įrangos įsigijimą. 2020 m. gegužės 6 d. LR SAM raštu pareiškėjai buvo nurodyta iki 2020 m. gegužės 11 d. pateikti patikslintą projektinį pasiūlymą su jos veikimo teritorijoje esančių įstaigų išlaidomis. 2020 m. gegužės 7 d. pareiškėja kreipėsi į LR SAM, prašydama nurodyti teisinį pagrindą įtraukti VšĮ Šilalės ligoninę ir kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas į projektinį pasiūlymą, o 2020 m. gegužės 19 d. pateikė patikslintą projektinį pasiūlymą. 2020 m. gegužės 22 d. LR SAM rašte buvo pateiktas prašymas patikslinti 2020 m. gegužės 19 d. pateiktą projektinį pasiūlymą, kad finansavimo poreikis neviršytų 5 855 055 Eur. 2020 m. gegužės 26 d. pareiškėja pateikė patikslintą projektinį pasiūlymą. 2020 m. birželio 9 d. LR SAM įsakymu Nr. V-1415 buvo patvirtintas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų siūlomų bendrai finansuoti valstybės projektų sąrašas, į kurį įtraukta pareiškėja, numatytas finansavimas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei valstybės biudžeto. Galutinis paraiškų pateikimo terminas buvo nustatytas 2020 m. birželio 30 d. 2020 m. birželio 12 d. CPVA pateikė kvietimą teikti paraišką, o 2020 m. birželio 25 d. pareiškėja pateikė paraišką finansuoti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą.

Pažymi, kad pateikė pirkimo dokumentus vertinti CPVA, kuri 2020 m. liepos 17 d. informavo, kad pastebėjimų, dėl kurių kiltų įtarimas dėl pažeidimo, pirkime nenustatė. 2020 m. rugpjūčio 4 d. pareiškėja, nebelaukdama kol bus sudaryta sutartis dėl Europos Sąjungos finansavimo, pirkimo laimėtojui pateikė užsakymą dėl likusių 8 vienetų ultragarsinių aparatų įsigijimo. 2020 m. rugpjūčio 10 d. įsigaliojo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų finansuojamo projekto Nr. J02-CPVA-V-11-0006 „Priemonių, gerinančių ūmių infekcinių ir lėtinių kvėpavimo takų ligų gydymo paslaugų prieinamumą ir saugą, įgyvendinamas KUL“ sutartis (toliau – ir finansavimo sutartis). 2020 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėja gavo avansinį mokėjimą pagal finansavimo sutartį. Pirkimo dokumentų vertinimą, kaip nurodyta Sprendime 1, atliko ir Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolė (toliau – VK). Apie tai, jog VK vykdo pirkimo dokumentų vertinimą, pareiškėja sužinojo 2021 m. gruodžio 14 d.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, jog VK išvados dalyje dėl pirkimo vertinimo buvo nurodyta, kad perkančioji organizacija, vykdydama viešąjį pirkimą, pirkimo dokumentuose nustatė konkurenciją dirbtinai ribojantį reikalavimą ir galimai sudarė palankesnes sąlygas konkrečiam tiekėjui bei nepagrįstai pasirinko neskelbiamų derybų pirkimo būdą. VK išvadoje, be kita ko, buvo siūloma taikyti 25 proc. finansinę korekciją nuo pirkimo sutarties vertės, dėl kurios preliminari klaida projekte yra 140 987,30 Eur. 2021 m. gruodžio 14 d. CPVA, vadovaudamasi VK išvada, užregistravo įtarimą apie pažeidimą projekte.

Teigia, kad 2021 m. gruodžio 17 d. pareiškėja CPVA pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kodėl parengė tokią pirkimo techninę specifikaciją ir pasirinko pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu. 2021 m. gruodžio 20 d. taip pat pateikė paaiškinimus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų tarnybai (toliau – VPT), kuri taip pat vykdė pirkimo procedūrų patikrinimą. 2021 m. gruodžio 30 d. VPT pareiškėjai ir CPVA pateikė pirkimo vertinimo išvadą, kurioje konstatuota, jog VPT Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) reikalavimų pažeidimų nenustatė; pirkimo būdo pasirinkimo metu egzistavo prekių poreikis (10 vnt.) ir aplinkybės, nepriklausančios nuo perkančiosios organizacijos, vykdant pirkimo sutartį prekių poreikis nedingo; finansavimo trūkumas sutarties vykdymo metu, nepaneigia prekių poreikio ir ypatingos skubos aplinkybių.

Nurodo, kad 2022 m. sausio 7 d. LR SAM raštu kreipėsi į VK ir CPVA, išreikšdama susirūpinimą dėl Projekto pirkimų tikrinimo ir pateikė, jos manymu, reikšmingas aplinkybes bei motyvus, į kuriuos CPVA turėtų atsižvelgti vertinant tiek atliktas viešųjų pirkimų procedūras, tiek jų pagrindu sudarytų sutarčių vykdymą bei, žinoma, sprendžiant dėl galimų pažeidimų ar poreikio taikyti finansines korekcijas ar/ir jų dydžio.

Pažymi, kad 2022 m. vasario 4 d. CPVA priėmė Sprendimą 1. Atkreipia dėmesį, jog CPVA nevertino VPT išvados, kurią pati CPVA prašė pateikti. Čia taip pat nėra nurodyta ir VK išvada, kuri buvo įtarimo apie pažeidimą pagrindas. Sprendime 1 CPVA konstatuoja, jog pirkimo techninė specifikacija užtikrino konkurenciją ir nebuvo pažeistos VPĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkto bei 37 straipsnio 3 dalies nuostatos. Sprendime 1 CPVA konstatavo, jog pareiškėja nepagrįstai pasirinko neskelbiamų derybų pirkimo būdą, kadangi neegzistavo VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytos sąlygos neskelbiamoms deryboms vykdyti. Anot CPVA, pareiškėja ypatingą skubą paneigė savo elgesiu įsigydama Sutarties objektu esančią medicininę įrangą: pirmąjį užsakymą dėl 2 vienetų ultragarsinių aparatų pateikdama 2020 m. balandžio 21 d., o užsakymą dėl likusių 8 vienetų pateikdama praėjus apie 3,5 mėnesio nuo Sutarties sudarymo dienos, kas reiškia, kad pareiškėja galėjo Sutarties objektu buvusią medicininę įrangą įsigyti organizuojant konkurencingą procedūrą sutrumpintais terminais. CPVA konstatavo VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų bei 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų pažeidimus, dėl ko pritaikė 25 procentų finansinę korekciją (112 128,28 Eur).

Pareiškėja laikosi pozicijos, jog nepadarė pažeidimo, dėl kurio CPVA priėmė Sprendimą 1 ir Sprendimą 2. Pirkimo procedūras neskelbiamų derybų būdu vykdė pagrįstai ir laikydamasi teisės aktų keliamų reikalavimų. Mano, jog egzistavo visos VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytos sąlygos, suteikiančios teisę atitinkamą pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu.

Remiasi VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir nurodo, kad pagrindu pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu gali būti tik nuo perkančiosios organizacijos nepriklausančios aplinkybės, kurių perkančioji organizacija negalėjo numatyti ir kurios lemia būtinybę pirkimą atlikti skubiau, nei tą galima padaryti tiekėjų konkurenciją užtikrinančiais pirkimo būdais.

Pažymi, jog Covid-19 sukelta krizė viešųjų pirkimų teisės požiūriu pripažįstama didelę ir perkančiosios organizacijos nenumatytą skubą objektyviai pateisinančia aplinkybe. Sprendimas vykdyti pirkimą neskelbiamų derybų būdu buvo priimtas ir pirkimo sutartis sudaryta pačioje Covid-19 pandemijos pradžioje, o skubus Sutarties sudarymas užtikrino, jog tiekėjas UAB „Hospitex Diagnostics Kaunas“ bus įpareigotas vos tik gavęs pareiškėjos užsakymą per 40 dienų pateikti užsakytą kiekį ultragarsinių aparatų, kas buvo itin svarbu 2020 metų pradžioje, kuomet viso pasaulio medicininės įstaigos ėmė rūpintis Covid-19 krizės valdymui reikiamo inventoriaus įsigijimu.

Mano, jog konkurencingos procedūros vykdymas galėjo lemti tai, kad pareiškėja reikiamų ultragarsinių aparatų nebūtų spėjusi įsigyti 2020 metais.

Teigia, kad Sutarties trukmė ir faktinis prekių užsakymo laikas neturėjo ir negalėtų turėti įtakos sprendžiant dėl neskelbiamų derybų būdo pasirinkimo teisėtumo. Atkreipia dėmesį, kad pirkimo būdas pasirenkamas prieš viešajam pirkimui prasidedant. Dėl šios priežasties, vertinant, ar perkančioji organizacija teisėtai pasirinko pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu, svarbios aplinkybės, egzistavusios ne sutarties sudarymo ar vykdymo metu, bet aplinkybės, kurios egzistavo sprendimo vykdyti pirkimą neskelbiamų derybų priėmimo metu. Ši taisyklė ypač aktuali po pusantrų metų atliekant retrospektyvų perkančiosios organizacijos atliktų veiksmų ir juos lėmusių aplinkybių vertinimą. Pažymi, jog sprendimas vykdyti pirkimą neskelbiamų derybų būtu buvo priimtas 2020 m. kovo 18 d., o pirkimo Sutartis su vieninteliu pasiūlymą pateikusiu tiekėju buvo sudaryta 2020 m. balandžio 16 d. – pačioje Covid-19 pandemijos pradžioje. Pareiškėja, siekdama užtikrinti savo neatidėliotiną poreikį, siekė kuo skubiau „rezervuoti“ įrangą, kurią įsigis iškart, kai tam atsiras galimybė, pvz. bus skirtas finansavimas.

Nurodo, kad aplinkybė, jog maksimali Sutarties trukmė yra 12 mėnesių, nereiškia, kad neįsigijus neskelbiamų derybų objektu esančių prekių iškart po Sutarties sudarymo, išnyko pirkimo skubą lėmusios aplinkybės. Šiuo aspektu išsamiai pasisakė ir VPT.

Pažymi ir tai, kad pirkimo objektu buvusios prekės faktiškai buvo užsakytos kiek vėliau ne dėl išnykusios skubos, o dėl objektyvių aplinkybių – „vėluojančio“ finansavimo. Pareiškėjai įvykdžius pirkimo procedūras, dar nebuvo patvirtintas ir iki galo užtikrintas Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimas pirkimo objektu esančiai įrangai įsigyti. Įvykdžiusi pirkimo procedūras, bet dar neturėdama galiojančios finansavimo sutarties pirkimo objektu esančiai įrangai įsigyti, įsivertino savo finansines galimybes, kiek įrangos gali apmokėti savomis lėšomis, jei nebūtų patvirtintas Europos Sąjungos finansavimas. Būtent šios aplinkybės lėmė, jog užsakymą dėl 2 vienetų ultragarsinių aparatų pateikė netrukus po Sutarties sudarymo.

Nurodo, jog ultragarsinių aparatų įsigijimas ligoninei buvo būtinas ir skubus, tačiau dėl to, kad nebuvo aiškus ir užtikrintas galutinis finansavimas likusiam prekių kiekiui pagal Sutartį užsakymas buvo padarytas nedelsiant, kai tik paaiškėjo, jog finansavimo sutartis bus sudaryta, ir net nelaukiant jos sudarymo dienos ir juo labiau – kol bus gautas avansinis mokėjimas. Šios aplinkybės priklausė ne nuo pareiškėjos ir buvo daroma viskas, kad pandemijos sąlygomis skubiai reikalinga įranga Covid–19 liga sergančių pacientų gydymui kuo operatyviau būtų įsigyta.

Atkreipia dėmesį, kad VPT taip pat laikė „vėluojantį“ finansavimą pakankama priežastimi objektyviai pateisinančia perkančiosios organizacijos elgesį.

Teigia, jog nėra pagrindo abejoti, kad Sutarties vykdymas užsitęsė ne dėl išnykusios skubos, o dėl finansavimo trūkumo; tariamas pažeidimas yra formalaus pobūdžio, todėl nesudaro pagrindo už jį taikyti finansinės korekcijos. CPVA dar 2020 m. liepos 17 d. atlikusi paskesnę pirkimo patikrą informavo pareiškėją, jog jokių pažeidimų vykdant pirkimą nebuvo nustatyta. Sprendimas pradėti tyrimą dėl įtariamo pažeidimo buvo pradėtas tik po to, kai buvo pateiktos VK audito išvados. Be to atkreipia dėmesį, kad VPT, atlikusi pirkimo vertinimo procedūrą, nurodė, kad įstatymo reikalavimų pažeidimų nenustatė, o visos faktinės ir teisinės prielaidos pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu egzistavo. Pabrėžia, kad jokia žala Europos Sąjungos ar nacionaliniams biudžetams padaryta nebuvo ir net negalėjo būti padaryta dėl prekių trūkumo tuo metu.

Nurodo, jog net ir tuo atveju jeigu būtų konstatuotas pažeidimas, CPVA Sprendimu 2 pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija yra neproporcinga tariamai nustatytam pažeidimui ir pažeidžia finansinių korekcijų taikymo tikslus. Pažymi, kad finansinių korekcijų taikymas ir jų dydis negali būti formalus, bet priešingai – jas taikant turi būti atsižvelgiama į proporcingumo principą bei finansinių korekcijų taikymo tikslus. CPVA turėjo atsižvelgti į proporcingumo principą, įvertinti galimo pažeidimo sudėtingumą, pobūdį, rimtumą, finansines pasekmes. Sprendimu 2 paskirta 25 proc. finansinė korekcija yra neproporcinga tariamai nustatytiems pažeidimams.

Taip pat nurodo, kad Sprendimu 2 pritaikytos finansinės korekcijos prieštarauja finansinių korekcijų tikslui, kadangi perkančiojo subjekto atlikti techninės specifikacijos pakeitimai neturėjo įtakos tinkamam projekto ir Europos Sąjungos finansavimo tikslų įgyvendinimui. Remiasi teisės aktų nuostatomis bei teismų praktika ir nurodo, kad valstybės narės gali taikyti atitinkamas finansines korekcijas tik išimtiniais atvejais, kai yra užtikrinamas finansinės korekcijos taikymo tikslas – dėl pažeidimo Europos Sąjungos ar nacionaliniam biudžetui kilusios žalos atlyginimas. Šiuo atveju jokios žalos nebuvo padaryta.

Atkreipia dėmesį, kad CPVA Sprendime 1 aiškiai nurodė, jog pažeidimo tyrimą pradėjo dėl to, kad gavo VK kontrolės išvadą. Vadovaujantis aplinkybe, jog CPVA atliktas pažeidimo tyrimas yra motyvuojamas VK išvada, o Sprendimas 1 savo turiniu yra kone analogiškas VK išvadai, konstatuoja, kad CPVA pažeidimo tyrimą atliko aplaidžiai.

Pažymi, kad CPVA savarankiško ir objektyvaus pažeidimo tyrimo neatliko, ir todėl pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus.

Nurodo, jog Sprendimas 2 yra išvestinis, t. y. priimtas tik dėl to, kad CPVA Sprendimu 1 nepagrįstai konstatavo pareiškėjos pirkime padarytrą pažeidimą. Kadangi Sprendimas 1 yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas, pareiškėja reikalauja panaikinti ir išvestinį Sprendimą 2.

Šalies argumentai

Atsakovė CPVA su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime nurodo, kad CPVA, atlikusi pažeidimų tyrimą ir įvertinusi pirkimo dokumentus, perkančiosios organizacijos paaiškinimus, pažeidimo tyrime nustatytas aplinkybes ir visą pateiktos informacijos analizę, teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką, priėmė Sprendimą 1, kuriuo konstatavo, kad perkančioji organizacija nepagrįstai pasirinko neskelbiamų derybų pirkimo būdą dėl 2020 m. rugpjūčio 4 d. nurodytų prekių ir jų kiekių ir taip pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas. Tuo pagrindu Sprendimu 2 buvo pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija. Pažymi, kad dėl galimai konkurenciją ribojančios techninės specifikacijos įtarimas nepasitvirtino ir pažeidimas šioje dalyje nebuvo nustatytas. Atkreipia dėmesį, kad priešingai nei teigia pareiškėjas, VPĮ nuostatų pažeidimas konstatuotas ne viso pirkimo apimtyje, o tik dėl užsakyme nurodytų prekių ir jų kiekių. Atitinkamai, atsižvelgiant į nustatytą pažeidimą, Sprendimo V dalyje buvo pritaikyta ir finansinė korekcija ne nuo visos pirkimo sutarties vertės, tenkančios projektui, o tik nuo užsakymo vertės.

Remiasi teisės aktais bei teismų praktika ir nurodo, kad sprendžiant dėl pirkimo būdo, šiuo atveju neskelbiamų derybų, pasirinkimo pagrįstumo, būtina įvertinti, ar pirkimo vykdymo metu egzistavo visos VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytos sąlygos. Viena tokių sąlygų – susiklosčiusios ypatingos skubos aplinkybės, dėl kurių neįmanoma laikytis kitoms procedūroms nustatytų terminų. Būtina įvertinti, ar perkančiosios organizacijos poreikiai negalėjo būti patenkinti vykdant įprastas pirkimo procedūras (pvz., atviro konkurso), įskaitant galimybes tokias procedūras vykdyti sutrumpintais terminais.

Teigia, kad Sutartis sudaryta 12 mėn. laikotarpiui, prekių pristatymo terminas yra ne vienkartinis, dalis prekių užsakyta ne skubiai po šios Sutarties įsigaliojimo, o po ilgo laikotarpio, todėl vertina, kad perkančiajai organizacijai nebuvo kilęs ypatingos skubos poreikis įsigyti visą pirkimo sąlygose numatytą prekių kiekį (t. y. 10 vienetų ultragarsinių aparatų). Mano, kad faktinės aplinkybės patvirtina, kad perkančioji organizacija, įvykdžiusi pirkimą neskelbiamų derybų būdu, savo veiksmais nedemonstravo jokios skubos, t. y. Sutarties vykdymo aplinkybės paneigia vienos iš būtinųjų sąlygų egzistavimą, pasirenkant neskelbiamų derybų pirkimo būdą.

Nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad prekės faktiškai buvo užsakytos kiek vėliau ne dėl išnykusios skubos, o dėl objektyvių aplinkybių - „vėluojančio finansavimo“. Mano, jog „vėluojantis finansavimas“ nėra objektyvi aplinkybė, pateisinanti perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumą. Atkreipia dėmesį, kad kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog valstybės (ir ES) finansavimo gavimas ir nustatyti terminai dėl projekto veiklų įvykdymo negali būti laikomi skubos aplinkybėmis. Vyriausybės skiriamas finansavimas per se nelaikytinas nenumatomu įvykiu, juolab sukeliančiu ypatingą skubą. Vyriausybės veikla negali būti prilyginta nenuspėjamiems įvykiams, kurie ypatingai keistų įprastines viešųjų pirkimų procedūrų taikymo sąlygas.

Pažymi, kad perkančiosios organizacijos komisija, tvirtindama pirkimo sąlygas, nustatė ir numatomą pirkimo vertę. Numatoma pirkimo vertė apskaičiuojama pagal tai, ką gaus tiekėjas, įvykdęs viešojo pirkimo sutartį, tiek tiesiogiai iš perkančiosios organizacijos, tiek netiesiogiai, t. y. iš pačios veiklos vykdymo. Taigi, prieš pradėdama pirkimo procedūras, perkančioji organizacija pati nustatė numatomą pirkimo vertę (t. y. planuojamą lėšų sumą tiekėjui, įvykdžiusiam pirkimo sutartį), neatsižvelgiant į tai, kad finansavimo sutartis dar nebuvo sudaryta.

Teigia, kad perkančiosios organizacijos turi įsivertinti ir įsigyti tokį prekių kiekį, kad tokio kiekio pakaktų laikotarpiui, per kurį būtų vykdomas atviras konkursas, įvertinus pagreitintos procedūros taikymo galimybes. Remiasi VPT 2020 m. veiklos ataskaita bei VPĮ 60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta perkančiųjų organizacijų teise skubius pirkimus vykdyti pagreitintų procedūrų būdu, ir daro išvadą, kad taikant pagreitintas pirkimo procedūras, pirkimas vykdomas atviro konkurso būdu, gali trukti apie 96 dienas. Nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad į šį 96 dienų terminą nėra įtraukiamas laikas, paprastai sugaištamas rinkos konsultacijoms atlikti siekiant parengti didžiajai daliai tiekėjų ir perkančiajai organizacijai priimtiną prekės specifikaciją, taip pat potencialių ginčų trukmė, kadangi ši pareiškėjo nuomonė nėra pagrįsta objektyviais duomenimis, o 5 mėnesių termino skaičiavimas paremtas vien tik hipotetiniais teiginiais, įskaitant ir teoriškai galimų ginčų galimybę. Akcentuoja, kad pagal pirkimo vykdymo metu galiojusio VPĮ 27 straipsnio 1 dalies nuostatas, rinkos konsultacijų atlikimas perkančiosioms organizacijoms buvo numatyta kaip galimybė, o ne pareiga. Pažymi ir tai, kad nagrinėjamo pirkimo objektas negali būti grindžiamas ypatinga pirkimo objekto specifika, kadangi šiuo pirkimu buvo įsigyjama įprasta, rinkoje egzistuojanti medicininė įranga - ultragarsiniai aparatai.

Įvertino faktinius duomenis, kad Sutarties vykdymo metu dalies prekių užsakymas tiekėjui buvo pateiktas praėjus 109 dienoms nuo Sutarties sudarymo momento, ir vertina, kad perkančioji organizacija neskelbiamų derybų būdą, kiek tai susiję su užsakymu įsigytu prekių kiekiu, pasirinko nepagrįstai, kadangi tai paneigia itin didelės skubos realų egzistavimą.

Atkreipia dėmesį, kad skubus pirkimo procedūrų atlikimas savaime neužtikrina reikalingų paslaugų suteikimo pacientams, kadangi ligoninė aprūpinama reikalinga medicinos įranga pateikus tiekėjui užsakymą ir pastarajam pristačius įrangą Sutartyje nustatytais terminais. Tuo tarpu faktinės aplinkybės patvirtina, kad didžioji dalis įrangos buvo užsakyta praėjus 109 dienoms nuo Sutarties sudarymo. Be to, pareiškėjos argumentas, jog „įvykdžius Pirkimą ir sudarius Sutartį, buvo vertinama situacija dėl sergamumo, galimybės gauti lėšas iš Europos Sąjungos, turimos nuosavos lėšos, įvertinami reikalingos įrangos prioritetai“, suponuoja išvadą, kad parenkant pirkimo būdą, nebuvo vertintas nei reikalingos įrangos poreikis, nei planuojamos lėšos, kadangi anot pareiškėjo, tai buvo vertinama „įvykdžius Pirkimą ir sudarius Sutartį “.

Nurodo, jog pareiškėjos argumentai, kad ši įsivertino savo finansines galimybes, kiek įrangos gali apmokėti savomis lėšomis, jei nebūtų patvirtintas Europos Sąjungos finansavimas ir būtent šios aplinkybės lėmė tai, kad užsakymą dėl 2 vienetų ultragarsinių aparatų pateikė netrukus po Sutarties sudarymo, neatitinka pirkimo sąlygų ir Sutarties nuostatų. Pažymi, kad Sutartyje perkančioji organizacija nusimatė, kad už pateiktas prekes bus atsiskaitoma gavus lėšas iš 2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų, valstybės biudžeto lėšų, be to, numatyta ir galimybė nutraukti Sutartį, negavus finansavimo.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teiginius, jog skubus Sutarties sudarymas užtikrins, kad tiekėjas UAB „Hospitex Diagnostics Kaunas“ bus įpareigotas vos tik gavęs pareiškėjos užsakymą per 40 dienų pateikti užsakytą kiekį ultragarsinių aparatų, paneigia pačios perkančiosios organizacijos nustatytos Sutarties sąlygos, kuriose nurodyta, kad tiekėjas turėjo teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, nenurodant jokių priežasčių, o tik įspėjus prieš vieną mėnesį. Be to, nei pirkimo, nei Sutarties sąlygose nebuvo jokių nuostatų, susijusių su prekių rezervavimu. Pažymi ir tai, kad rezervuoti prekę, reiškia iš anksto užsakyti ir turėti garantuotą teisę į prekę naudotis ja ar įsigyti ją vėliau, tuo tarpu nagrinėjamu atveju, Sutarties sudarymas dar nereiškia, kad prekė yra rezervuojama perkančiajai organizacijai.

Remiasi teisiniu reglamentavimu, teismų praktika, Europos Komisijos bei VPT išaiškinimais ir nurodo, kad reikiamos prekės, paslaugos ar darbai neskelbiamų derybų būdu gali būti įsigyjami tik tuo atveju, kai neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame įstatyme nustatytais terminais ir kiek tai yra būtina reaguojant į susidariusią nepaprastąją padėtį, o įsigyjamas turi būti ne didesnis kiekis, nei yra būtinas patenkinti perkančiosios organizacijos poreikius, reaguojant į susiklosčiusią nepaprastąją padėtį, iki bus atliktos viešųjų pirkimų procedūros įprastais terminais.

Apibendrindama, daro išvadą, kad CPVA Sprendimu 1 pagrįstai konstatuota, jog perkančioji organizacija nepagrįstai pasirinko neskelbiamų derybų pirkimo būdą dėl užsakyme nurodytų prekių ir jų kiekių.

Dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių, kad Sprendimu 2 pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija yra neproporcinga bei pritaikyta formaliai pažymi, kad tokie pareiškėjos teiginiai neatitinka tikrovės ir klaidina teismą, kadangi Sprendime 2 nenagrinėti jokie pareiškėjo minimi techninės specifikacijos pakeitimai, juo labiau nustatytas pažeidimas niekaip nesusijęs su tariamais techninės specifikacijos pakeitimais. Įtarimas dėl galimai konkurenciją ribojančios techninės specifikacijos nepasitvirtino ir pažeidimas šioje dalyje nebuvo nustatytas.

Teigia, jog vykdydama jai pavestas funkcijas, vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau - PAFT) nuostatomis, turi pareigą patikrinti, ar projekto vykdytojo deklaruotos išlaidos gali būti pripažintos tinkamomis. Jei projekte patirtos išlaidos yra įgyvendintos pažeidžiant PAFT ar viešųjų pirkimų reikalavimus, jos gali būti pripažintos netinkamomis.

Vadovaujasi PAFT bei Europos Komisijos komunikatu 2020/C 108 I/01 „Europos Komisijos gairės, kaip naudotis viešųjų pirkimų sistema Covid-19 krizės sukeltos nepaprastosios padėties sąlygomis“ (toliau – ir Gairės) ir nurodo, kad nagrinėjamu atveju pažeidimo tyrimo metu nustatyta, kad pirkimas nepagrįstai atliktas neskelbiamų derybų būdu, kadangi Sutarties vykdymo faktinės aplinkybės patvirtina, jog perkančiajai organizacijai nebuvo kilęs ypatingos skubos poreikis įsigyti visą pirkimo sąlygose numatytą prekių kiekį. Vertina, jog pareiškėjos padarytas pažeidimas pagal analogiją atitinka Gairėse nurodytą pažeidimą (t. y. perkančioji organizacija skiria viešąją sutartį surengusi konkurso procedūrą su derybomis arba konkurencinį dialogą direktyvoje nenurodytomis aplinkybėmis) ir pritaikyta 25 proc. pataisos norma nuo užsakymo vertė.

Paaiškina, kad su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų nustatymo tikslas – atkurti situaciją, kurioje visos projekto išlaidos arba jų dalis atitinka teisės aktuose, nustatančiuose 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimus, atitinkamame projektų finansavimo sąlygų apraše ir (ar) kituose teisės aktuose išdėstytas išlaidų tinkamumo finansuoti nuostatas.

Akcentuoja, kad finansinė korekcija nustatoma ne tik atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, bet ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, CPVA nustatydama taikytiną finansinės korekcijos dydį, iš esmės įvertino pažeidimo pobūdį bei visas reikšmingas aplinkybes, kas leidžia spręsti, kad finansinės korekcijos dydis yra proporcingas padarytam pažeidimui. Remiasi 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (ES) Nr. 1303/2013 (toliau – ir Reglamentas) ir paaiškina, kad pažeidimo sąvokoje aiškiai atskleidžiama pažeidimo esmė – tai ne tik realios žalos atsiradimas, bet ir žalos hipotetinė galimybė.

Nurodo, kad pareiškėjo atliktas viešųjų pirkimų reguliavimo pažeidimas atitinka visus Reglamente nustatytos pažeidimo sąvokos požymius, o tokio pobūdžio pažeidimas lemia imperatyvių VPĮ principų (lygiateisiškumo ir skaidrumo) pažeidimą. Remiasi ir LVAT praktika, pagal kurią finansinių korekcijų taikymui nėra būtina, kad būtų kilę apčiuopiami padariniai. Panašaus požiūrio laikosi ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT), pabrėždamas, kad netgi tikslaus finansinio poveikio neturintys pažeidimai gali labai paveikti finansinius Sąjungos interesus. Pagrindinių viešųjų pirkimų principų pažeidimas, net ir tuo atveju, kai jo finansinis poveikis negali būti tiksliai nustatytas, gali pažeisti finansinius interesus ir paprastai neturėtų būti laikomas mažareikšmiu. Be to, nustačius, kad buvo pažeisti viešuosius pirkimus reglamentuojantys principai, nėra reikalaujama atlikti išsamių ekonominių skaičiavimų.

Dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su objektyvumo principų pažeidimu, vadovaujasi teisės aktais bei teismų praktika ir daro išvadą, kad CPVA gavusi informaciją iš audito ir (ar) kitų institucijų apie galimą pažeidimą, turi teisę pradėti įtariamo pažeidimo tyrimą nepriklausomai nuo projekto įgyvendinimo stadijos, o taip pat ir po projekto užbaigimo (įgyvendinimo). Nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog pareiškėjo padarytas pažeidimas paaiškėjo vėliau, teisinio vertinimo nekeičia. Vien faktas, kad CPVA atlikusi pirkimo vertinimą ir informavusi pareiškėją, kad pastebėjimų dėl pažeidimo nenustatė, savaime nereiškia, kad pareiškėjas galėjo įgyti lūkesčių, jog atsakomybė už tinkamą pirkimo atlikimą pasibaigė.

Pabrėžia, kad objektyviai egzistuojant pažeidimui, pareiškėjas negali turėti jokių teisėtų lūkesčių, jog pažeidimas nebus nustatytas ar, kad dėl nustatyto pažeidimo nebus pritaikyta finansinė korekcija ir nustatytos netinkamos finansuoti išlaidos. Akcentuoja, kad paramos lėšų tinkamas panaudojimas gali būti pakartotinai kontroliuojamas, nes kontrolė negali reikšti ir nereiškia pakartotinio baudimo.

Atkreipia dėmesį, kad projektų vykdytojai, pasirašydami projektų, finansuojamų iš ES struktūrinių fondų lėšų, sutartis, susitaria, kad PAFT bei vėlesni jų pakeitimai yra šių sutarčių sąlygos. Projektų vykdytojai, tame tarpe ir pareiškėja, norėdami pasinaudoti ES struktūrinių fondų finansavimu, patys, vadovaudamiesi VPĮ ir kitais projektų vykdymą reglamentuojančiais teisės aktais, yra įpareigoti atlikti tinkamus ir teisėtus veiksmus, už kuriuos patys ir atsako.

Nurodo, kad projekto vykdytojas, sudarydamas projekto sutartį, įsipareigojo savo lėšomis apmokėti visas tinkamumo finansuoti reikalavimų neatitinkančias projekto išlaidas. Pabrėžia ir tai, kad pareiškėja, pasirašydama projekto sutartį, sutiko laikytis PAFT nuostatų, jai jos buvo žinomos nuo pat sutikimo įgyvendinti projektą pasirašymo dienos ir negali būti laikomos siurprizinėmis.

Akcentuoja, kad pažeidimų tyrimų funkcija yra priskirta išimtinai įgyvendinančioms institucijoms (šiuo atveju ir CPVA). Nei viena kita institucija neturi šios kompetencijos, todėl negali atlikti pažeidimo tyrimo ir nustatyti/nenustatyti pažeidimo. Papildomai pažymi, kad CPVA pažeidimo tyrimo metu susipažino ir įvertino VPT vertinimo išvadoje pateiktą poziciją, tačiau pirkimo vertinimą atliko savarankiškai, kaip viešojo administravimo subjektas, deleguotos kompetencijos srityje. Atkreipia dėmesį, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato VPT priimtos išvados (ar sprendimo) privalomumo ES finansinę paramą administruojančioms institucijoms. Todėl daro išvadą, kad CPVA turėjo teisę pradėti įtariamo pažeidimo tyrimą, pažeidimo tyrimo metu išsamiai išnagrinėjo ir įvertino faktines aplinkybes, teiktus projekto vykdytojo paaiškinimus ir priėmė motyvuotą Sprendimą 1.

Teigia, jog pareiškėjos argumentai dėl Sprendimo 1 atitikimo VAĮ įtvirtintiems reikalavimams neatitinka ginčui aktualiu laikotarpiu galiojančio teisinio reglamentavimo, realių aplinkybių ir yra visiškai nepagrįsti. Pažymi, kad priimtas Sprendimas 1 atitinka VAĮ nustatytus individualiems administraciniams aktams keliamus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas keliamas dėl VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra Sprendimo 1 ir Sprendimo 2 teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad 2020 m. kovo 18 d. VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninė viešojo pirkimo komisijos posėdžio protokolu, atsižvelgiant į susiklosčiusią ekstremalią situaciją, nutarė, kad ultragarsinių aparatų pirkimą tikslinga atlikti neskelbiamų derybų būdu ir patvirtino neskelbiamos apklausos sąlygas.

LR SAM 2020 m. balandžio 15 d. raštu Nr. (11.1.3-20)10-2661 nurodė, jog pareiškėja gali būti projekto vykdytoja ir teikti projektinį pasiūlymą.

2020 m. balandžio 16 d. pareiškėja ir UAB „Hospitex Diagnostics Kaunas“ sudarė sutartį Nr. 14-20-0022, kurios objektas buvo iki 10 vienetų ultragarsinių aparatų. Pagal Sutarties 3.1 papunktį, pirkėjas sumoka už pateiktas prekes gavus lėšas iš 2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų, taip pat valstybės biudžeto lėšų. Negavus finansavimo, Sutartis gali būti nutraukiama. Pagal Sutarties 5.1 papunktį, įranga pareiškėjai turėjo būti pristatyta per 40 dienų nuo užsakymo pateikimo dienos.

VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninė 2020 m. balandžio 21 d. UAB “Hospitex Diagnostics Kaunas” pateikė užsakymą, prašydama pristatyti 2 vienetus įrangos pagal sutartį Nr. 14-20-0022.

2020 m. gegužės 26 d. VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninė LR SAM pateikė galutinį patikslintą projektinį pasiūlymą pagal jungtinę priemonę Nr. J02-CPVA-V.

2020 m. birželio 12 d. CPVA VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninė pateikė kvietimą teikti paraišką. VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninė 2020 m. birželio 25 d. pateikė paraišką finansuoti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą.

Byloje pateikta 2020 m. liepos 17 d. pranešimo informacija, jog dėl pirkimo CVP IS Nr.479566 CPVA įtarimų dėl pažeidimo nenustatė. Pranešimo informacijoje taip pat pažymėta, kad šie vertinimo rezultatai neriboja CPVA ir kitų kompetentingų institucijų teisės atlikti kitus pirkimo vertinimo veiksmus ir įtarti ar nustatyti pažeidimus, jei tokie paaiškėtų vėliau.

VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninė 2020 m. rugpjūčio 4 d. UAB “Hospitex Diagnostics Kaunas” pateikė užsakymą, prašydama pristatyti įrangą pagal sutartį Nr. 14-20-0022.

2020 m. rugpjūčio 10 d. tarp CPVA ir VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninė sudaryta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų finansuojamo projekto Nr. J02-CPVA-V-11-0006 „Priemonių, gerinančių ūmių infekcinių ir lėtinių kvėpavimo takų ligų gydymo paslaugų prieinamumą ir saugą, įgyvendinamas KUL“ sutartis Nr. J02-CPVA-V-11-0006/02-20-0003.

Byloje pateiktas CPVA 2021 m. gruodžio 14 d. įtarimas dėl pažeidimo Nr. IT05. 2021 m. gruodžio 17 d. VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninė pateikė CPVA paaiškinimus dėl įtarimų apie pažeidimus.

CPVA priėmė Sprendimą 1 dėl pažeidimo Nr. IT05, kuriame konstatavo, kad perkančioji organizacija nepagrįstai pasirinkdama neskelbiamų derybų pirkimo būdą dėl užsakyme nurodytų prekių ir jų kiekių, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad pirkimas nepagrįstai atliktas neskelbiamų derybų būdu, pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. užsakymo pagal Sutartį vertės 448 513,12 Eur su PVM (pagal 2020 m. rugsėjo 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. HDK2009043 yra 448 513,12 Eur su PVM), dėl ko netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro 112 128,28 Eur su PVM.

Pareiškėja, nesutikdama su atsakovės priimtais Sprendimu 1 ir Sprendimu 2, kreipėsi į teismą. Skunde nurodo, kad pareiškėja iš viso nepadarė Sprendime 1 konstatuoto pažeidimo. Sprendimu 1 pritaikyta finansinė korekcija yra neproporcinga ir prieštarauja finansinių korekcijų tikslams.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas, kurio tikslas yra užtikrinti efektyvių ir skaidrių viešųjų pirkimų ir projekto konkursų atlikimą.

Ginčui aktualioje VPĮ redakcijoje buvo nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, jog vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis).

Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005, 2009 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu. Lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose (žr., pvz., LAT 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2012).

Pažymėtina, jog viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, yra susiję su viešojo intereso apsauga. Viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio. Viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas pasireiškia tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan. Viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais ir spręsti dėl padarinių (žr., pvz., LAT 2009 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2009, 2017 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017).

VPĮ 71 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamos sąlygos, kada pirkimai gali būti vykdomi neskelbiamų derybų būdu. Viena iš sąlygų nustatyta 3 punkte - prekės, paslaugos ar darbai neskelbiamų derybų būdu gali būti perkami, jeigu neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame įstatyme nustatytais terminais. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos.

Pagal VPĮ 72 straipsnio 2 dalį, perkančioji organizacija neskelbiamas derybas vykdo šiais etapais: 1) pasirinktus tiekėjus raštu kviečia pateikti pasiūlymus; 2) patikrina, ar nėra pirkimo dokumentuose nustatytų tiekėjų pašalinimo pagrindų, ar tiekėjai atitinka keliamus kvalifikacijos reikalavimus ir, jeigu taikytina, reikalaujamus kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus; 3) šio įstatymo 66 straipsnyje nustatyta tvarka derasi su dalyviais ir prašo jų pateikti galutinius pasiūlymus. Perkančioji organizacija neprivalo prašyti pateikti galutinio pasiūlymo tuo atveju, kai neskelbiamose derybose dalyvauja vienas tiekėjas; 4) įvertina galutinius pasiūlymus ir nustato laimėtoją.

VPĮ 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad supaprastinto pirkimo ir šio įstatymo 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų tarptautinio pirkimo atvejais perkančioji organizacija, vykdydama neskelbiamas derybas šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 3 dalies 2, 3 ir 4 punktuose, 5 ir 6 dalyse nustatytomis sąlygomis, gali pirkimo sutartį sudaryti nesilaikydama šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems etapams taikomų ir kitų pirkimo procedūroms bei pirkimo sutarties turiniui nustatytų reikalavimų. Šių reikalavimų perkančioji organizacija taip pat gali nesilaikyti tarptautinio pirkimo atveju, vykdydama neskelbiamas derybas šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytomis sąlygomis.

VPĮ komentare yra nurodoma, kad pirkimą neskelbiamų derybų būdu galima vykdyti, tik tais atvejais, kai pirkimą būtina atlikti ypač skubiai. Ne bet kokios aplinkybės lemia neskelbiamų derybų taikymą, o tik tokios, į kurias reikia reaguoti su itin didele skuba. Itin didelė skuba turi būti aiškinama kaip situacija, kai pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais VPĮ nustatytais terminais.

Remiantis nagrinėjamu atveju aktualia ESTT praktika, neskelbiamų derybų procedūra gali būti taikoma tik tada, kai įvykdomos trys kumuliacinės (taikomos kartu) sąlygos: a) turi įvykti nenumatomas įvykis; b) turi susidėti ypatingos skubos aplinkybės, dėl kurių neįmanoma laikytis kitoms procedūroms nustatytų terminų; c) turi būti priežastinis ryšys tarp nenumatomo įvykio ir dėl to atsiradusios ypatingos skubos. Jei nenustatoma bent vienos iš nurodytų sąlygų, perkančiosios organizacijos negali nesilaikyti direktyvų nuostatų, susijusių būtent su paskelbimu apie pirkimą (ESST 1992 m. kovo 18 d. sprendimas Komisija prieš Ispaniją, C-24/91, 1993 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas Komisija prieš Italiją, C-107/92, ir kt.).

ESTT taip pat yra pasisakęs, kad nenumatytais įvykiais reikėtų laikyti tokius įvykius, kurie neapsakomai viršija įprastines ekonominio ir socialinio gyvenimo ribas, pavyzdžiui, žemės drebėjimai ar potvyniai (žr. ESTT 2013 m. birželio 20 d. nutartį Consiglio Nazionale degli Ingegneri, C-352/12). Kita vertus, pabrėžtina, kad neskelbiamų derybų procedūra leidžiama tik tiems darbams, kurie neišvengiamai būtini siekiant nedelsiant reaguoti į šiuos nenumatytus įvykius.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pasisakant dėl pažeidimo, kad nagrinėjamu atveju pirkimas nepagrįstai buvo vykdomas neskelbiamų derybų būdu, aktualu yra įvertinti faktinę situaciją, kuriai susiklosčius buvo priimtas sprendimas vykdyti pirkimą neskelbiamų derybų būdu.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (Covid-19) plitimo grėsmės, ir 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbė trečią (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygį ir karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2020 m. kovo 4 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V- 281 pareiškėja buvo priskirta prie pagrindinių stacionarines paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir prie paslaugų teikimą organizuojančių įstaigų, kurios funkcijos pandemijos laikotarpiu - diagnostikos ir gydymo paslaugų pacientams, kuriems įtariamas ir (ar) diagnozuotas koronavirusas, teikimas. Pareiškėjai bei buvo paskirta organizuoti ir koordinuoti paslaugų teikimą Klaipėdos, Tauragės apskrityse.

Sveikatos apsaugos ministerija 2020 m. kovo 17 d. raštu Nr. (10.1.1.20-422)10-1793 pareiškėjai nurodė užtikrinti tinkamą COVID-19 liga sergantiems pacientams asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei inicijuoti dirbtinės plaučių ventiliacijos prietaisų, pacientų monitorių, rentgeno ir kitų prietaisų, reikalingų minėtų pacientų gydymui, pirkimo procedūras pagal įsivertintą poreikį. Rašte informuojama, kad šių prietaisų įsigijimo išlaidas numatoma kompensuoti iš Europos Sąjungos fondų investicijų, taip pat valstybės biudžeto lėšų.

Teismas pažymi, kad ginčo viešojo pirkimo paskelbimo metu ir sudarant sutartį su laimėtoju (2020 m. kovo-balandžio mėnesiais) nei gydymo įstaigos, nei visuomenė neturėjo patikimos ir patikrintos informacijos dėl galimos COVID-19 pandemijos eigos, susirgimų skaičiaus ir susirgusių asmenų ligos eigos sunkumo tikimybės, praktikos ir patirties dėl tokių ligonių gydymo, jo strategijos ir eigos, taip pat nebuvo vienareikšmių autoritetingų prognozių, ypač, kompleksinių, dėl situacijos, susijusios su tiekimo grandinėmis. COVID – 19 pandemijos situacija, kalbant apie sveikatos priežiūrą, buvo susijusi su neišvengiama būtinybe prognozuoti. Susiklosčiusi situacija buvo beprecedentė ir globali: buvo uždaromos valstybių sienos, apribojamas judėjimas valstybės viduje, draudžiami susitikimai net ir tarp skirtingų namų ūkių. Pandemija sąlygojo didelį susirgimų ir mirčių skaičių visame pasaulyje, tačiau konkretus galimas susirgimų skaičius konkrečioje vietovėje, susirgimų eiga, susirgimų piko laikotarpiai, ligonių, kuriems skubiai bus reikalingos įsigyjamos medicinos priemonės, skaičius buvo nežinomi.

Vertinant šių aplinkybių visumą yra matyti, kad ginčo situacijoje organizuojant viešąjį pirkimą buvo iškilusi dviejų vertybių: viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų laikymosi ir visuomenės sveikatos apsaugos konkurencija.

Vien tai, kad vertinant situaciją iš dabarties pozicijų, gali būti padaryta išvada, jog dalies prekių įsigijimas galbūt galėjo būti atliktas taikant įprastines pirkimų procedūras ir nepaneigiant pacientų teisių, nepanaikina skubos situacijos viešojo pirkimo paskelbimo metu ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad perkančiosios organizacijos prognozės dėl prekių kiekių buvo akivaizdžiai neteisingos.

Gairių 1 punkte nurodyta, kad COVID-19 sukėlė sveikatos krizę, kuriai įveikti reikia greitų ir sumanių sprendimų – turime operatyviai spręsti klausimą, kaip patenkinti be galo padidėjusį panašių prekių ir paslaugų poreikį, kai tam tikros tiekimo grandinės yra sutrikdytos. Daugeliu atvejų už šias prekes ir paslaugas valstybėse narėse atsako viešieji pirkėjai. Jie turi užtikrinti pakankamą kiekį asmeninių apsaugos priemonių, kaip antai medicininių kaukių ir apsauginių pirštinių, medicininės įrangos, ypač ventiliatorių, kitų medicinos priemonių, taip pat ligoninių vietų ir IT infrastruktūros – ir tai dar ne viskas. Viešieji pirkėjai turi keletą galimybių. Pirma, skubos atveju jie gali pasinaudoti galimybe taikyti gerokai trumpesnius terminus, kas leistų pagreitinti ribotų ir atvirų konkursų procedūras. Jei to nepakaktų, galima rengti neskelbiamas derybas. Prireikus sutartis gali būti sudaroma tiesiogiai su iš anksto atrinktu rangovu, bet tik su sąlyga, kad jis yra vienintelis rangovas, galintis įvykdyti sutartį atsižvelgiant į techninius ir laiko suvaržymus, susijusius su ypatinga skuba. Be to, viešieji pirkėjai turėtų apsvarstyti alternatyvius sprendimus ir konsultuotis su rinkos dalyviais. Neskelbiamos derybos yra procedūra, leidžianti viešiesiems pirkėjams per trumpiausią laiką įsigyti prekių ir paslaugų. Pagal šią procedūrą, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – ir Direktyva) 32 straipsnyje, viešieji pirkėjai gali derėtis tiesiogiai su galimu (-ais) rangovu (-ais) – netaikomi jokie terminai, minimalus apklausiamų kandidatų skaičius ar kiti procedūriniai reikalavimai. ES lygmeniu nenustatyti jokie šios procedūros etapai. Praktiškai tai reiškia, kad institucijos gali veikti taip greitai, kaip leidžia jų techninės ir fizinės galimybės – ši procedūra yra de facto tiesioginis sutarties skyrimas, o jos apribojimai tėra nulemti fizinių ir (arba) techninių apribojimų, susijusių su turimu produktų kiekiu ir pristatymo greičiu. Tačiau atsidūrus situacijoje, kai nepaprastai padidėjus panašių prekių, produktų ir paslaugų poreikiui smarkiai sutrinka tiekimo grandinė, gali būti fiziškai ir techniškai neįmanoma viešuosius pirkimus vykdyti net pagal greičiausias numatytas procedūras. Siekdami patenkinti šiuos poreikius, viešieji pirkėjai gali būti priversti ieškoti alternatyvių ir galimai inovacinių sprendimų.

Direktyvos 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės gali nustatyti, kad 2–5 dalyse nustatytais konkrečiais atvejais ir aplinkybėmis perkančiosios organizacijos gali skirti viešąsias sutartis taikydamos derybas be išankstinio skelbimo apie pirkimą. Pagal Direktyvos 32 straipsnio 2 dalies c punktą, derybos be išankstinio skelbimo apie pirkimą gali būti taikomos, kiek tai yra neišvengiamai būtina, kai dėl ypatingos skubos, susidariusios dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo numatyti, neįmanoma laikytis atviro ar riboto konkurso procedūrų arba konkurso procedūros su derybomis terminų. Aplinkybės, kuriomis remiamasi norint pateisinti ypatingą skubą, bet kuriuo atveju neturi priklausyti nuo perkančiosios organizacijos.

Gairių 2.3.1. punkte, apibrėžiančiame įvykius, kurių atitinkama perkančioji organizacija negalėjo numatyti, nurodoma, kad COVID-19 pacientų, kuriems reikia gydymo, skaičius kasdien didėja ir daugumoje valstybių narių greičiausiai toliau didės, kol pasieks piką. Šių įvykių, ypač specifinės jų plėtros, jokia perkančioji organizacija negalėjo numatyti. Akivaizdu, kad nebuvo galima iš anksto numatyti ir suplanuoti konkrečių ligoninių ir kitų sveikatos priežiūros įstaigų poreikių teikti gydymo paslaugas, asmens apsaugos priemones, ventiliatorius, papildomas lovas ir papildomą intensyviąją priežiūrą bei ligoninių infrastruktūrą, įskaitant visą tam reikalingą techninę įrangą, todėl perkančiosioms organizacijoms tai yra įvykis, kurio nebuvo galima numatyti.

Gairių 2.3.2. punktas dėl ypatingos skubos, dėl kurios laikytis bendrųjų terminų neįmanoma, nurodo, kad nėra abejonių, kad neatidėliotini ligoninių ir sveikatos priežiūros įstaigų poreikiai (prekių, paslaugų ir viešųjų darbų) turi būti patenkinti kuo greičiau. Ar dėl to neįmanoma laikytis net labai trumpų pagreitinto riboto konkurso (atitinkamai 15 arba 10 dienų pasiūlymui pateikti) terminų, reikia įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju, visų pirma kalbant apie smarkiai išaugusius neatidėliotinus poreikius kylant užsikrėtusiųjų statistikos kreivei. Kaip išaiškinta ESTT praktikoje, susiklosčius ypatingos skubos aplinkybėms viešasis pirkimas turi būti atliktas nedelsiant. Šia išimtimi negalima naudotis tais atvejais, jei tokiu būdu sutarties sudarymo procedūra užtrunka ilgiau nei vykdant skaidrų, atvirą ar ribotą, konkursą, įskaitant pagreitintas (atviro arba riboto konkurso) procedūras.

Atsižvelgiant į visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjai nusprendus vykdyti pirkimą neskelbiamų derybų būdu, neegzistavo ypatingos skubos poreikis, aplinkybės, kuriomis pateisinama ypatinga skuba, priklausė nuo perkančiosios organizacijos ir pareiškėja pasirinko netinkamą pirkimo būdą.

Pirmiausiai teismas pažymi, kad tiek iš Gairėse esamų nuostatų, tiek iš visuotinai žinomos informacijos, galima daryti išvadą, kad Covid-19 pandemijos metu, tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje buvo susiklosčiusi beprecedentė situacija, kuomet buvo sunku, o kartais ir neįmanoma prognozuoti jos tolimesnė eigos, sergamumo, ligoninėse esančių pacientų skaičiaus, gydymo aparatų poreikio ir pan.

Iš esmės atsakovė skundžiamus sprendimus grindžia tuo, kad pareiškėjai pasirenkant vykdyti pirkimą neskelbiamų derybų būdu, perkančiajai organizacijai nebuvo kilęs ypatingos skubos poreikis įsigyti visą pirkimo sąlygose numatytą prekių kiekį (t. y. 10 vienetų ultragarsinių aparatų).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovės nurodyti argumentai dėl ypatingos skubos nebuvimo daugiausiai susiję su įvykiais, kurie vyko jau po pirkimo sutarties sudarymo, t. y. perkančioji organizacija, įvykdžiusi pirkimą neskelbiamų derybų būdu, savo veiksmais nedemonstravo jokios skubos. Atsakovė teigia, jog sutarties vykdymo aplinkybės paneigia vienos iš būtinųjų sąlygų egzistavimą, pasirenkant neskelbiamų derybų pirkimo būdą.

Teismo vertinimu, vien tai, kad pareiškėja, jau sudariusi sutartį su prekių tiekėju, antrąjį užsakymą pateikė praėjus trims su puse mėnesio nuo Sutarties sudarymo ir tai motyvavo lėšų stygiumi, uždelstu finansavimu, savaime nepaneigia skubos aplinkybės egzistavimo sprendimo dėl pirkimo priėmimo metu. Pareiškėja antrąjį užsakymą dėl prekių pateikimo atliko kiek įmanoma skubiau - dar iki finansavimo sutarties pasirašymo su CPVA, todėl ginčo atveju nėra jokio pagrindo pripažinti, kad galėjo būti pasirinktas kitas viešųjų pirkimų organizavimo būdas. Vėlesnis įrangos užsakymas nesudaro pagrindo pripažinti, kad išnyko pirkimo skubą lėmusios aplinkybės.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad vertindama ypatingos skubos poreikį, atsakovė neatsižvelgė į trumpus pareiškėjos atliekamų veiksmų terminus iki ir iškart po Sutarties su tiekėju sudarymo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad užtikrinti tinkamą Covid-19 liga sergantiems pacientams asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei inicijuoti dirbtinės plaučių ventiliacijos prietaisų, pacientų monitorių, rentgeno ir kitų prietaisų, reikalingų minėtų pacientų gydymui, pirkimo procedūras LR SAM nurodė 2020 m. kovo 17 d. raštu, o jau 2020 m. kovo 18 d. pareiškėja nusprendė pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu. 2020 m. kovo 27 d. buvo pakviesti du tiekėjai, iš kurių pasiūlymą pateikė vienas. 2020 m. balandžio 15 d. LR SAM nurodžius, jog pareiškėja gali būti projekto vykdytoja ir teikti projektinį pasiūlymą pagal jungtinę priemonę Nr. J02-CPVA-V, 2020 m. balandžio 16 d. UAB „Hospitex Diagnostics Kaunas“ buvo pripažinta laimėjusiu pirkimą ir tą pačią dieną pareiškėja su tiekėju sudarė pirkimo sutartį. Praėjus penkioms dienoms po Sutarties sudarymo, pareiškėja numatydama galimybę atsiskaityti iš nuosavų lėšų, pateikė pirmąjį užsakymą dėl 2 vienetų ultragarsinių aparatų įsigijimo. Taigi, iš to, kas pasakyta, darytina išvada, kad pareiškėja siekdama įsigyti ultragarsinius aparatus, pirkimo, sutarties sudarymo bei užsakymo procedūras atliko itin trumpais terminas.

Nors atsakovė ir nurodo, kad pareiškėja pirkimą galėjo vykdyti pagreitintų procedūrų būdu ir tai, remiantis VPT 2020 m. ataskaita, gali trukti apie 96 dienas, teismas pažymi, kad pareiškėja pirmuosius ultragarsinius aparatus įsigijo vos po mėnesio nuo sprendimo dėl pirkimo vykdymo neskelbiamų derybų būdu priėmimo. Todėl teismas nesutinka su atsakovės argumentais, jog pareiškėja galėjo taikyti pagreitintas pirkimo procedūras. Atsižvelgiant į Covid-19 pandemijos metu susiklosčiusią ekstremalią situaciją šalyje, augančius sergančiųjų skaičius, sergančiųjų skaičių ligoninėse, vertintina, kad pirkimo vykdymas neskelbiamų derybų būdu buvo racionali ir tinkama priemonė minėtai įrangai įsigyti.

Vertindama atsakovės argumentus dėl įsigyjamos įrangos kiekių, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl vieno pirkimo objekto negali būti sudarytos kelios viešojo pirkimo sutartys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-469/2017). Todėl net ir tuo atveju, jei iš po sutarties sudarymo buvusios pandemijos eigos (2020 metų pavasarį-vasarą) pareiškėja būtų galėjusi padaryti išvadą, jog jos prognozės dėl skubiai reikalingų prekių kiekio nepasitvirtino, ji nebūtų galėjusi organizuoti įprastinių skelbiamų viešųjų pirkimų procedūrų nenutraukusi sutarties su neskelbiamų derybų vykdyto pirkimo laimėtoju, o tai savo ruožtu taip pat būtų pailginę pirkimų trukmę ir sukurtų nepateisinamai rizikingą situaciją, kai tam tikrą laikotarpį pareiškėja apskritai būtų neturėjusi sutarties dėl įrangos tiekimo. Be to, pareiškėja negalėjo ir tiksliai prognozuoti perkamos įrangos pasiūlos rinkoje pokyčių, atsižvelgiant į tokios įrangos buvusius poreikius visame pasaulyje.

Apibendrindama, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėja, vykdydama pirkimą neskelbiamų derybų būdu, neįvykdė pareigos įsivertinti reikalingos įrangos poreikius, atsižvelgiant į tai, kad galėjo kilti neprognozuojamai daug susirgimų, galimus įrangos trūkumus visame pasaulyje ar prekių pristatymo trukdžius.

Teismas sutinka su pareiškėjos argumentais, kad egzistavo visos teisinės ir faktinės prielaidos pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu, sutarties trukmė ir faktinis prekių užsakymo laikas neturėjo įtakos sprendžiant dėl neskelbiamų derybų būdo pasirinkimo teisėtumo, o Sutarties objektu buvusios prekės buvo užsakytos vėliau ne dėl išnykusios skubos. Taip pat teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju buvo įvykdytos visos trys kumuliacinės (taikomos kartu) sąlygos: įvyko nenumatomas įvykis, egzistavo ypatingos skubos aplinkybės, dėl kurių neįmanoma laikytis kitoms procedūroms nustatytų terminų, o tarp nenumatomo įvykio ir dėl to atsiradusios ypatingos skubos buvo priežastinis ryšys.

Apibendrindama visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė, priimdama Sprendimą 1, nepagrįstai konstatavo pareiškėjos padarytą pažeidimą, todėl pareiškėjos reikalavimas tenkintinas ir Sprendimas 1 naikintinas kaip nepagrįstas.

Panaikinus Sprendimą 1 dėl pažeidimo, nelieka pagrindo taikyti finansines korekcijas, todėl Sprendimas 2 dėl lėšų grąžinimo Nr. 2022-SF/2-54 irgi naikintinas.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisakys. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Pareiškėja byloje taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėja byloje pateikė įrodymus apie 30,00 Eur žyminio mokesčio ir 3 070,00 Eur sumokėjimą.

Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo" (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau - Rekomendacijos), 2.1-2.10 punktai nustato, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą; specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu: advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-559-552/2017; 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-571-575/2018).

Sprendžiant dėl išlaidų už advokato (advokato padėjėjo) suteiktas teisines paslaugas dydžio, turi būti atsižvelgiama ne tik į patenkintų reikalavimų dalį, bet ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes.

Nors pareiškėjos prašoma priteisti 3 070,00 Eur suma už skundo parengimą ir pateikimą teismui neviršija maksimalios Rekomendacijose nustatytos priteistinos sumos, teisėjų kolegijos vertinimu, svarbu atsižvelgti į tai, kad pareiškėjos atstovai taip pat atstovauja pareiškėją ir kitose panašaus pobūdžio bylose, kurioje atsakove yra CPVA, o pareiškėjos pateikti skundai teismui yra labai panašūs savo turiniu, visose bylose pareiškėją atstovauja tas pats atstovas. Teismas sprendžia, kad pareiškėjos atstovai, susipažindami su bylų medžiaga ir rengdami skundus, nagrinėjo panašaus pobūdžio faktines aplinkybes, kurias vertino tapataus teisinio reguliavimo kontekste, todėl vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais pareiškėjos prašomos priteisti atstovavimo išlados mažintinos iki 1 535, 00 Eur.

Iš byloje esančių dokumentų taip pat matyti, kad pareiškėja 2022 m. kovo 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. 26073 sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį. Vadovaujantis ABTĮ 34 straipsniu, skundai (prašymai, pareiškimai) administraciniuose teismuose priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatytas žyminis mokestis, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus. ABTĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 Eur žyminis mokestis (įmokos kodas 5660; gavėjas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; a. s.: LT247300010112394300). Paduodant teismui skundą elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 proc. mokėtinos žyminio mokesčio sumos (ABTĮ 35 straipsnio 3 dalis). Pareiškėja skundą teismui pateikė elektroninių ryšių priemonėmis, todėl jai priklausanti mokėti žyminio mokesčio suma yra 22,50 Eur. ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu reikia pagal šį įstatymą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjai grąžintina 7,50 Eur žyminio mokesčio dalis.

Likusi 22,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio dalis priteistina pareiškėjai iš atsakovės.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pareiškėjai iš atsakovės iš viso priteistina 1 557,50 Eur (1 535,00 Eur + 22,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos viešosios įstaigos Klaipėdos universiteto ligoninė skundą tenkinti.

Panaikinti viešosios įstaigos Centrinė projektų valdymo agentūra 2022 m. vasario 4 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT05 ir 2022 m. vasario 3 d. sprendimą Nr. 2022-SF/2-54 dėl lėšų grąžinimo.

Pareiškėjos viešosios įstaigos Klaipėdos universiteto ligoninė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies. Priteisti pareiškėjai viešajai įstaigai Klaipėdos universiteto ligoninė iš atsakovės viešosios įstaigos Centrinė projektų valdymo agentūra 1 557,50 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt septynis eurus ir penkiasdešimt euro centų) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Grąžinti pareiškėjai viešajai įstaigai Klaipėdos universiteto ligoninė administracinėje byloje Nr. eI3-620-1161/2024 sumokėtą 7,50 Eur žyminio mokesčio permoką (mokėjimo užduoties kodas ZM91785).

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Indrė Pukanasytė-Biekšė Gediminas Užubalis Indrė Žvaigždinienė