- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-16
- Bylos Nr.
- 2A-1137-330/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00361-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Rasa Gudžiūnienė, Antanas Rudzinskas
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Antano Rudzinsko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Avygema trans“ ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais „Swedbank lizingas“, uždarosios akcinės bendrovės apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-551-513/2017 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Avygema trans“ ieškinį ir pagal trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais „Swedbank lizingas“, uždarosios akcinės bendrovės savarankišką ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė BUAB „Avygema trans“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Verslo administravimo kompanija“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“: 1) 719 438,74 Eur draudimo išmokos, paskirstant ją taip: 274 384,79 Eur – trečiajam asmeniui „Swedbank lizingas“, UAB, o 445 054,04 Eur – ieškovei; 2) 274 017,49 Eur kompensacinių palūkanų; 3) 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2007 m. rugsėjo 5 d. su atsakove sudarė transporto priemonių draudimo sutartį. 2008 m. birželio 20 d. apdraustos transporto priemonės sudegė, todėl draudikė (atsakovė), įvykus draudžiamajam įvykiui, pagal draudimo sutarties sąlygas turi sumokėti draudimo išmoką. Ieškovės teigimu, iš draudimo santykio šalių draudimo liudijime individualiai aptartos sumos, t. y. 3 710 500 Lt (1 074 635 Eur), turi būti išskaičiuota: 9 000 Lt (2 606,58 Eur) besąlyginė išskaita, 85 903,99 Lt (24 879,52 Eur) suma, kurią atsakovė sumokėjo trečiajam asmeniui už draudžiamąjį įvykį, susijusį su transporto priemone Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat 131 517,65 Lt (38 090,14 Eur) suma, kurią trečiasis asmuo gavo pardavęs transporto priemones, likusias po draudžiamojo įvykio. Ieškovė tvirtino turinti teisę pareikšti tokio pobūdžio ieškinį. Nurodė, kad transporto priemonių draudimo liudijime įrašyta, jog draudimo išmokos išmokamos naudos gavėjai „Swedbank lizingas“, UAB, o šiai sutikus – ieškovei BUAB „Avygema trans“, kuri pagal pateiktą draudimo polisą yra draudėja. Trečiasis asmuo reikalavimo atsakovei dėl draudimo išmokos priteisimo nėra pareiškęs, tačiau yra pareiškęs finansinį reikalavimą ieškovės bankroto byloje. Draudimo apsauga yra taikoma trečiojo asmens lizinguotoms ieškovei transporto priemonėms, o draudimo išmoka yra tiesiogiai susijusi su trečiojo asmens finansiniais reikalavimais ieškovei.Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ prašė ieškinį atmesti. Tvirtino, kad ieškinys pareikštas asmens, neturinčio subjektinės teisės reikalauti draudimo išmokos, nes draudimo sutartyje naudos gavėja buvo nurodyta UAB „Hansa Lizingas“ (dabar – „Swedbank lizingas“, UAB), todėl reikšti reikalavimą dėl draudimo išmokos sumokėjimo gali tik „Swedbank lizingas“, UAB, bet ne ieškovė. Taip pat atsakovė nesutiko su ieškovės atliktu draudimo išmokos apskaičiavimu bei su reikalavimu priteisti kompensuojamąsias palūkanas. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad draudėja turi teisę pakeisti draudimo sutartyje nurodytą naudos gavėją kitu asmeniu, išskyrus įstatymuose ar sutartyje nustatytas išimtis, apie tai raštu pranešdama draudikei. Teismas pažymėjo, kad bylos dalyvės nenurodė ir byloje neįrodyta, kad draudėja būtų pakeitusi naudos gavėją kitu asmeniu. Kadangi trečiasis asmuo „Swedbank lizingas“, UAB yra pareiškęs atsakovei reikalavimą dėl draudimo išmokos ir administruoja jos išmokėjimo klausimą, be to, prašė ieškinį šioje byloje atmesti, teismas konstatavo, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės. Nepagrįstu pripažintas ieškovės teiginys, kad lizingo bendrovė įgyvendino savo reikalavimus, pareikšdama UAB „Avygema trans“ bankroto byloje finansinį reikalavimą. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinis teismas nurodė, kad pagal faktines aplinkybes ieškovė buvo apdraudusi ne savo, o naudos gavėjo (trečiojo asmens) turtinį interesą. Teismo vertinimu, byloje neįrodyta, kad ieškovė būtų pakeitusi naudos gavėją kitu asmeniu. Be to, naudos gavėja nedavė sutikimo ieškovei gauti draudimo išmoką. Tuo pagrindu apeliacinis teismas sprendė, kad ieškovė neturi teisės reikalauti draudimo išmokos išmokėjimo. Teismo vertinimu, nėra pagrindo pareikštą ieškinį laikyti netiesioginiu ieškiniu.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. birželio 3 d. nutartimi panaikino žemesnės instancijos teismų procesinius sprendimus, bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išaiškindamas, jog kai draudimo sutartis sudaryta trečiojo asmens naudai, draudėjas turi teisę reikalauti, kad draudikas vykdytų sutartines prievoles, o naudos gavėjo paskyrimas draudimo sutartyje neatima draudėjo teisės reikalauti, kad draudikas vykdytų sutartinius įsipareigojimus ir, esant draudžiamajam įvykiui, išmokėtų draudimo išmoką draudėjo paskirtam asmeniui. Kasacinis teismas atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos kartu su lizingo sutarties nuostatomis, nes draudimo sutartis yra kilusi iš lizingo sutarties, o atitinkamos sąlygos į draudimo sutartį įtrauktos, vykdant lizingo sutartį. Lizingo sutartyje nustatytos naudos gavėjai išmokėtinos draudimo išmokos paskirstymo tarp lizingo davėjos ir lizingo gavėjos taisyklės: pirmiausia turtinius interesus patenkina lizingo davėja (naudos gavėja pagal draudimo sutartį), o likusi draudimo išmokos dalis pervedama lizingo gavėjai (draudėjai); draudimo išmokos nepakankant lizingo davėjos nuostoliams atlyginti, juos atlygina lizingo gavėja. Lizingo sutarties nuostatomis, susijusiomis su draudimo santykiais, reikėtų vadovautis nepaisant to fakto, kad lizingo sutartis buvo nutraukta ieškovei nevykdant sutartinių nuostatų dėl lizingo įmokų mokėjimo. Teismas sprendė, kad draudimo išmokos paskirstymas, visiškai neatsižvelgiant į lizingo sutarties nuostatas, galėtų reikšti nepagrįstą naudos gavėjos praturtėjimą, todėl draudėja yra suinteresuota, kad naudos gavėjos nuostoliai kuo greičiau ir kuo didesne apimtimi būtų atlyginti iš draudimo išmokos ir jai netektų nuostolių atlyginimo našta, o draudimo išmokai viršijant naudos gavėjos nuostolius, pati galėtų pretenduoti į dalį išmokos. Dėl to draudėja turi teisę dalyvauti nustatant draudžiamojo įvykio aplinkybes, patirtų nuostolių dydį, mokėtinos draudimo išmokos dydį, juo labiau tais atvejais, kai naudos gavėja nesiima aktyvių veiksmų. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju pagal ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas bei draudimo ir lizingo sutarčių sąlygas draudimo išmoką draudikė turi mokėti draudimo sutartyje nurodytai naudos gavėjai, tačiau reikalavimo teisę dėl jos išmokėjimo naudos gavėjai turi tiek pati naudos gavėja, tiek ir draudėja, kuri yra draudimo sutarties šalis ir kuri vykdė įsipareigojimus pagal šią sutartį. Kasacinis teismas atkreipė dėmesį, kad naudos gavėjos veiksmai, siekiant draudimo išmokos gavimo, iki ieškovės kreipimosi į teismą buvo neaktyvūs ir nerezultatyvūs, ji ieškovės bankroto byloje yra pareiškusi kreditorinį reikalavimą, apimantį visą nuostolių sumą. Dėl to šiuo atveju atsižvelgiant į tai, kad procese dalyvauja visi suinteresuoti asmenys (draudikė, draudėja, naudos gavėja), siekiant proceso ekonomiškumo ir koncentracijos, teismui nustačius, kad draudimo išmoka viršija naudos gavėjos patirtus nuostolius, draudikė gali būti įpareigota likusią draudimo išmokos dalį išmokėti draudėjai. Kasacinis teismas nurodė, kad nagrinėjant bylą iš naujo, reikia aiškintis dėl draudžiamojo įvykio fakto, dėl jo sukeltų nuostolių dydžio, pagal draudimo sutarties sąlygas priklausančios draudimo išmokos dydžio, ar yra ginčas tarp draudikės ir draudėjos bei naudos gavėjos dėl šios išmokos dydžio ir kitų reikšmingų aplinkybių.Nagrinėjant bylą iš naujo, trečiasis asmuo „Swedbank lizingas“, UAB pareiškė atsakovei savarankiškus reikalavimus – prašė iš atsakovės priteisti 383 535,68 Eur dydžio draudimo išmoką, ją paskirstant taip: 382 047,85 Eur – „Swedbank lizingas“, UAB naudai, o 1 487,83 Eur – BUAB „Avygema trans“ naudai; priteisti 56 898,96 Eur kompensuojamųjų palūkanų „Swedbank lizingas“, UAB naudai ir 221,59 Eur kompensuojamųjų palūkanų – BUAB „Avygema trans“ naudai; priteisti 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2016 m. rugpjūčio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės ir trečiojo asmens naudai, atsižvelgiant į šiems asmenims teismo priteistas atitinkamas sumas; priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal teismui pateiktus dokumentus. Trečiasis asmuo nurodė, kad pagal lizingo sutarties bendrąsias nuostatas iš draudimo išmokos sumos pirmiausia turėtų būti sumokėtos draudimo išmokos gavimo dieną ieškovės nesumokėtos turto išpirkimo (lizingo) įmokos, netesybos, kiti nesumokėti mokėjimai (mokesčiai), palūkanos už einamąjį draudimo išmokos išmokėjimo mėnesį ir tik po to draudimo bendrovė pervestų likusias lėšas į ieškovės nurodytą sąskaitą.Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ neigė savo pareigą sumokėti draudimo išmoką, nes byloje pakanka duomenų konstatuoti, kad gaisras, kurio metu buvo sugadintos ieškovės valdytos lizinguojamos transporto priemonės, tikėtina, buvo sukeltas ieškovės darbuotojų tyčiniais veiksmais ir (arba) buvo pateikti neteisingi duomenys. Atsakovės nuomone, turi būti vertinama transporto priemonių kaina jų apgadinimo dėl gaisro dieną. Jeigu įvykis būtų draudžiamasis, tai draudimo išmoka siektų 319 205,86 Eur pagal draudimo įmonės kvalifikuoto turto vertintojo pateiktą ataskaitą, kuri mažintina 1 895,75 Eur suma, lizingo bendrovės gauta nutraukiant ikiteisminį tyrimą, pradėtą M. J. ir M. B. dėl atsarginių ratų pasisavinimo. Atsakovė nurodė, kad jos sprendimą atidėti išmokos mokėjimą sąlygojo vykę ikiteisminiai tyrimai bei civilinis ginčas šioje byloje, todėl draudimo išmokos mokėjimo terminas nėra praleistas ir kompensacinės palūkanos neturi būti skaičiuojamos. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo „Swedbank lizingas“, UAB domėjosi įvykio administravimu, o faktinė aplinkybė, kad dėl draudimo išmokos kreipėsi ieškovė, nekeičia draudimo sutartyje nurodyto naudos davėjo.Ieškovė BUAB „Avygema Trans“ nurodė, kad „Swedbank lizingas“, UAB neturi reikalavimo teisės į tą patį dalyką, nes ieškovė jau pateikė reikalavimą draudimo išmokos dalį priteisti trečiajam asmeniui, be to, trečiasis asmuo praleido ieškinio senaties terminą reikšti tokį reikalavimą. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo nesikreipė į atsakovę dėl draudimo išmokos, o pateikė prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą ieškovės bankroto byloje, tad draudimo išmoka susijusi su trečiojo asmens reikalavimu ieškovės bankroto byloje.