Kauno apylinkės teismo sprendimas

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Neo Finance, akcinė bendrovė, ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui V. K. adresuotos ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2019 m. liepos 22 d., šeimos nariui. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jeigu nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį, teismas priima sprendimą už akių, ginčą spręsdamas pagal ieškovės pareikštą reikalavimą ir jos nurodytas aplinkybes, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis, 285 ir 286 straipsniai).

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovės pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas tokį sprendimą priimti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atlikęs formalų ieškovės pateiktų įrodymų – 2018 m. rugsėjo 14 d. vartojimo kredito sutarties Nr. K182965474 bendrųjų ir specialiųjų sąlygų (e. b. l. 10–20, 22–23), informacijos apie vartojimo kredito gavėjo, tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus ir paskolos davėjo teises ir pareigas (e. b. l. 40–48), 2019 m. liepos 3 d. mokėjimo nurodymų (e. b. l. 21, 37), vartojimo kredito suteikimą patvirtinančio išrašo (e. b. l. 9), 2019 m. birželio 5 d. raginimo (e. b. l. 38), 2019 m. birželio 19 d. pranešimo dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo (e. b. l. 39) ir PVM sąskaitos faktūros serija NEOF Nr. 0001084 (e. b. l. 36) vertinimą nagrinėjamoje byloje, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas patenkinti ieškinį iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 14 d. atsakovas su ieškove sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K182965474, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 4 617,00 Eur vartojimo kreditą 60 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą, sumokėti 2 417,40 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 18,00 procentų) ir tarpininkavimo mokestį. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai ir laiku nevykdė, todėl 2019 m. birželio 19 d. pranešimu dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo ieškovė su atsakovu sudarytą sutartį nutraukė. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad tarp Neo Finance, AB, ir V. K. susiklostė sutartiniai paskolos teisiniai santykiai, tačiau atsakovas savo prievolių atsiskaityti pagal sudarytą vartojimo kredito sutartį tinkamai nevykdė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 6.63 straipsniu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jei jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

Atsakovas pažeidė savo pareigą sąžiningai vykdyti sutartinę prievolę, nes praleido prievolės įvykdymo terminą nemokėdamas sutartyje nustatytais terminais ir tvarka mokėtinų įmokų. Atsakovui nepateikus jokių prieštaravimų dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų ar įrodymų, patvirtinančių, kad sutartiniai įsipareigojimai yra įvykdyti, darytina išvada, kad, pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį patenkinti iš dalies, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 4 420,68 Eur negrąžinta kredito dalis (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.873 straipsnio 1 dalis).

Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis). Atsakovas ir ieškovė susitarė dėl 18,00 procentų dydžio metinių palūkanų už naudojimąsi kredito suma. Ieškovės paskaičiuotos už naudojimąsi pinigų suma palūkanos yra 363,28 Eur. Atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovei iš atsakovo priteistinos 363,28 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos iki kreipimosi į teismą dienos, ir 18,00 procentų dydžio mokėjimo palūkanos už negrąžintą vartojimo kredito sumą 4 420,68 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. liepos 3 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas (CK 6.37 straipsnis, 6.261 straipsnis). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi. Atsakovui laiku neatsiskaičius su ieškove, ieškovei iš atsakovo priteistinos 11,80 Eur sutartinės palūkanos, paskaičiuotos nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. vasario 15 d. iki kreipimosi į teismą dienos.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 1 936,51 Eur tarpininkavimo mokestį. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis (procentas nuo kiekvienos grąžintos įmokos) yra 3,90 procentų ir jo bendra suma pritaikius nuolaidą yra 274,34 Eur. Tarpininkavimo mokestis yra apskaičiuotas sudarant vartojimo kredito sutartį. Pažymėtina, kad 274,34 Eur tarpininkavimo mokestis su nuolaida yra įskaičiuotas ir į 7 308,74 Eur bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą (4 617,00 Eur kredito suma + 2 417,40 Eur palūkanos + 274,34 Eur tarpininkavimo mokestis). Teismo vertinimu, 274,34 Eur tarpininkavimo mokesčio dalis yra pagrįsta ir priteistina ieškovei. Likusią reikalavimo dalį dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo teismas vertina kaip nepagrįstą.

Pagal sutarties 1.29 punktą, tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka. 5.3.2. punkte nurodytas 1,2 procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30,00 Eur. Šalys susitarė, jog vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, sutarties tarpininkavimo mokesčiui nuolaida nebetaikoma (sutarties 5.4 punktas).

Kaip matyti iš Vartojimo kredito sutarties 5.4 ir 5.14 punktų, sutartyje nustatyta tarpininkavimo mokesčio dalies nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia), ir kaip matyti iš Vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų tarpininkavimo mokestis yra nurodytas konkrečia suma. Tačiau pradelsto mokėjimo tarpininkavimo mokesčio dalis nėra įtraukta į bendrą vartojimo kredito sumą, kurią atsakovas turi sumokėti, nėra nurodytas konkretus šio mokesčio dydis, jis apskaičiuojamas pagal sutarties 5.3.2 punktą. Iš Vartojimo kredito sutarties 5.4 ir 5.14 punktų, sutartyje nustatyta tarpininkavimo mokesčio dalies nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia). Tokia sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją (CK 6.71 straipsnis), t. y. atitinka netesybas. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).

Pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

Būtina pažymėti, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, remdamasi Sutarties 6.1 punktu, yra pareiškusi reikalavimą dėl 11,80 Eur kompensuojamųjų palūkanų, kurias paskaičiavo nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. vasario 15 d. iki kreipimosi į teismą dienos. Todėl tai, kad paminėtame įstatyme įtvirtinta, jog už prievolės nevykdymą gali būti nustatytos tik tam tikro dydžio netesybos ir kitos netesybos ir kiti mokesčiai už vėlavimą vartotojui netaikomi, o ieškovės paskaičiuotas tarpininkavimo mokestis yra tam tikra netesybų forma, yra pagrindu vertinti, kad sutarties sąlygos, kuriose numatyti mokesčiai už finansinių prievolių nevykdymą, yra prieštaraujančios nurodytoms imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

Teismas, įvertinęs minėtas Vartojimo kredito sutarties nuostatas bei Sutartyje numatyto tarpininkavimo mokesčio dalies pobūdį, jo mokėjimo atvejus bei apskaičiavimo būdą, laiko, kad šiuo konkrečiu atveju savo esme tarpininkavimo mokesčio dalis (1 662,17 Eur) laikytina tam tikra netesybų forma ir todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje atmetamas. Tokios pozicijos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (2019 m. vasario 5 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-119-254/2019, 2019 m. vasario 5 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-144-259/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovas sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, iš jo priteistinos įstatyme numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. liepos 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė šioje byloje turėjo šias bylinėjimosi išlaidas – už pareikštą ieškinį sumokėjo 151,00 Eur žyminį mokestį ir 246,01 Eur už teisinę pagalbą, iš viso 397,01 Eur. Kadangi ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies (patenkinta 75,31 procentų ieškovės ieškinio reikalavimų), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovei priteistina iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos – 298,99 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra 3,72 Eur. Proporcingai ieškovės patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo valstybei priteistina išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma yra 2,80 Eur. Kadangi iš atsakovo valstybei priteistina bendra bylinėjimosi išlaidų suma neviršija nustatytos minimalios 3,00 Eur sumos, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos iš atsakovo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 263, 264, 285, 286, 287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei Neo Finance, akcinė bendrovė, juridinio asmens kodas 303225546, iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 420,68 Eur (keturių tūkstančių keturių šimtų dvidešimties eurų 68 ct) negrąžinto kredito dalį, 363,28 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt trijų eurų 28 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, 18,00 (aštuoniolikos) procentų dydžio mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 420,68 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. liepos 3 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 274,34 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt keturių eurų 34 ct) tarpininkavimo mokestį, 11,80 Eur (vienuolikos eurų 80 ct) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 298,99 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų 99 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas V. K. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali skųsti šį sprendimą Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.