- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-22
- Bylos Nr.
- 2-3775-945/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00311-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- A. P.
- Kategorijos
Kauno apylinkės teismo teisėjas Marius Bartninkas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui A. P. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo atidalinti ieškovei A. P. ir jos buvusiam sutuoktiniui A. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį 0,2006 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal ieškovės pateiktą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-5). Nurodo, jog Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 3 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1441-528/2014, patvirtino tarp ieškovės ir atsakovo 2014-01-16 sudarytą taikos sutartį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tačiau šalių santykiai yra konfliktiški, o tai tuo pačiu apriboja ir galimybę kiekvienam iš šalių visapusiškai įgyvendinti nuosavybės teisę į jiems priklausančias žemės sklypo dalis. Ieškovė atsakovo ne kartą prašė susitarti gražiuoju ir atsidalinti jiems priklausančias žemės sklypo dalis, suformuojant atskirus žemės sklypus. Pradžioje atsakovas tam pritarė, dėl ko ieškovė savo lėšomis kreipėsi dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto parengimo. Ieškovės užsakymu buvo parengtas projektas, kuris yra identiškas projektiniam pasiūlymui, kurio pagrindu anksčiau nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1441-528/2014 sudaryta taikos sutartis. Tačiau šiuo metu atsakovas kategoriškai atsisako bendru sutarimu atsidalinti šalims priklausančius žemės sklypus, nesutinka pasirašyti prašymą projektavimo sąlygų sąvadui gauti, piktybiškai vengia bendradarbiauti, į jokius kompromisus nesileidžia. Atsižvelgdama į tai ieškovė yra priversta kreiptis į teismą dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, buvo įteikti 2016-01-30 procesinius dokumentus įteikiant atsakovui asmeniškai. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Šalies argumentai
Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka (CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 str. ir 286 str.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymais nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas – 0,2006 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei A. P. ir atsakovui A. P. priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise po ½ dalį (b.l. 11-12).
Ieškovė, siekdami įgyvendinti savo, kaip bendraturtės teisę atidalinti jai nuosavybės teise priklausančią sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės parengė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, jame nurodant sklypo dalis, kurias pageidauja atidalinti, pažymint plotų paskirstymo brėžinyje (b.l. 13-16). Sklypo atidalinimo projektas suderintas su gretimų sklypų savininkais (b.l. 15). Atsakovas A. P. sklypo atidalijimo klausimu bendrauti atsisako, savo nesutikimo nemotyvuoja, nenurodo priežasčių, dėl kurių atsakovo netenkina ieškovės pateiktas atidalijimo būdas, tokiu būdu, atsakovas pažeidžia ieškovės, kaip bendraturtės teisę atidalinti jai priklausančią žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 str. 1 d.). Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.). CK 4.80 str. įtvirtinta nuostata, jog kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės bendru sutarimu arba pagal vieno iš bendraturčių ieškinį, jei bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimo būdo. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia. Atsižvelgdamas į bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo apribojimus, susijusius su kitų bendraturčių teisėmis, bei į iš to galinčias kilti problemas ir bendraturčių nesutarimus, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad, sprendžiant bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2007-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; 2008-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2009-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009). Taip pat teismų praktikoje ne kartą pabrėžta bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (LAT CBS teisėjų kolegijos 2003-09-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005; kt.). Šią pareigą derindamas su visiško bendraturčių atidalijimo prioritetu kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kito bendraturčio nenoras, jog būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas (LAT CBS teisėjų kolegijos 2008-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 str. 1 d. suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, vienam iš bendraturčių išreiškus valią atidalyti, turi būti svarstoma, kaip teisingai atidalyti bendrą turtą. Atidalijimo teisės įgyvendinimo sąlygos: 1) teismo tvarka atidalijama, jei bendraturčiams nepavyko susitarti dėl atidalijimo būdo; 2) prioritetas skiriamas atidalijimui natūra; 3) nesant atidalijimo natūra galimybės, atidalijama, paskiriant kompensaciją pinigais. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti (LAT CBS teisėjų kolegijos 2003-09-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005). Atsiliepimo į pareikštą ieškinį ar priešpriešinių įrodymų atsakovas nepateikė, kitų galimų atidalijimo būdų nenurodė ir nepagrindė, o byloje ieškovės pateikti duomenys bei įrodymai patvirtina, jog ieškovės reikalavimas atidalinti turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal pateiktą atidalinimo projektą, atsižvelgiant į proporcingumo ir protingumo, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principus, yra priimtiniausias, nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui ir jo paskirčiai, yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro – 41 Eur žyminis mokestis (b.l. 17) (CPK 93 str. 1 d., 80 str. 1 d.).
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 (CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei, A. P., a.k (duomenys neskelbtini), priklausančią ½ dalį 0,2006 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini), tokia tvarka: 0,1003 ha dalį, UAB „Žemės sklypas“ 2015-09-01 parengtame žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje (sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 0,2006 ha), pažymėtą Nr. 75-1, paliekant ieškovei, A. P., a.k. (duomenys neskelbtini), o 0,1003 ha dalį, UAB „Žemės sklypas“ 2015-09-01 parengtame žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje (sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 0,2006 ha) pažymėtą Nr. 75-2, paliekant A. P., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei A. P., a.k (duomenys neskelbtini) – 41 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka, tačiau jis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 str. 2, 3 d., 80 str. 3 d. reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.