- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-22
- Bylos Nr.
- e2S-64-425/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02211-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Atsakovas
- J. B.
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-14426-1025/2024, kuria netenkintas atsakovo J. B. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDF) Klaipėdos skyriaus patikslintą ieškinį atsakovui J. B. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje Ž. K., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismas 2024-09-27 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-32-1025/2024 tenkino ieškovo VSDF) Klaipėdos skyriaus patikslintą ieškinį ir priteisė iš atsakovo 14 471,12 Eur žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2019-10-01 iki 2024-06-30; taip pat 326,00 Eur žyminį mokestį.
Šalies argumentai
2. Atsakovas J. B. kreipėsi į teismą pareiškimu dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024-09-27 sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašo peržiūrėti teismo sprendimą ir jį panaikinti bei atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
3. Pareiškime nurodė, jog byloje negalėjo būti priimtas teismo sprendimas už akių, nes apie teismo posėdį jam nebuvo tinkamai pranešta. Teismas pranešimą siuntė per EPP, nors byloje nebuvo pareiškęs pageidavimo dėl procesinių dokumentų įteikimo elektorinių ryšių priemonėmis.
4. Pareiškime taip pat pažymėjo, jog sprendimas už akių turi būti panaikintas, nes ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi buvo netiksliai apskaičiuota netekto darbingumo pensija, kuri nepagrįstai periodinėmis išmokomis buvo išmokėta trečiajam asmeniui Ž. K.. Teigia, jog nuo 2010-01-30 dirba ir moka valstybinio socialinio draudimo įmokas, todėl šia dalimi jis prisideda prie išmokamos netekto darbingumo pensijos Ž. K.. Būdamas apdraustuoju asmeniu mėnesinėmis įmokomis asmeninėmis lėšomis prisideda prie fondo biudžeto. Netekto darbingumo pensijos išmokas Ž. K. fondo valdybos skyrius išmokėjo paskirstant lėšas iš fondo biudžeto, t. y. iš to paties biudžeto į kurį tiesiogiai atskaitoma atsakovo įmokos dalis. O tai reiškia, jog atsakovas atitinkamomis asmenimis lėšomis jau yra prisidėjęs prie fondo valdybos Klaipėdos skyriaus išmokėtos netekto darbingumo pensijos Ž. K., todėl ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Valstybinė ligonių kasa nebuvo pareiškusi ieškinio dėl žalos atlyginimo nei baudžiamajame procese, nei civiliniame procese, atitinkamai ieškovė neturi regreso teisės. Fondo valdyba nedalyvavo baudžiamajame procese ir civiliniuose procesuose, todėl neįgijo reikalavimo teisės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2024 m. lapkričio 18 d. nutartimi atsakovo J. B. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.
6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog civilinėje byloje Nr. e2-32-1025/2024 sprendimas už akių buvo priimtas atsakovui, nes atsakovas neatvyko į teismo posėdį, iš atsakovo negavus prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, o ieškovė prašė priimti sprendimą už akių.
7. Skundžiamoje nutartyje teismas pabrėžė, jog iš civilinės bylos Nr. e2-32-1025/2024 medžiagos nustatyta, kad atsakovui pranešimas apie paskirtą teismo posėdį 2024-09-27 buvo išsiųstas 2024-09-23 į jo aktyvią Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (toliau – EPP) paskyrą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 10 dalimi laikomas įteiktu tinkamai 2024-09-24. Nors atsakovas teigia, jog jis EPP nesinaudoja bei nebuvo išreiškęs pageidavimo gauti procesinius dokumentus per EPP, tačiau šiame kontekste svarbu pažymėti, jog atsakovas jau nuo 2024-08-29 naudojasi EPP, pateikdamas teismui per EPP pareiškimą dėl dokumentų išreikalavimo iš ieškovės, šis prašymas teisėjos 2024-08-29 rezoliucija buvo netenkintas ir atsakovui išsiųstas per EPP atsakymas, be to atsakovas 2024-09-23 per savo paskyrą EPP pateikė pranešimą, kurio Nr. DOK - 44670, pranešdamas, jog negalės dalyvauti teismo posėdyje dėl pablogėjusios sveikatos, taip pat pateikė pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo. Taigi atsakovas yra EPP naudotojas nuo 2024-08-28 ir šia paskyra jis naudojasi gana aktyviai, teikdamas procesinius dokumentus per EPP. Taigi iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad atsakovas yra sudaręs sutartį su teismų informacinės sistemos valdytoju, yra aktyvus EPP sistemos vartotojas, todėl nesant duomenų, kad atsakovo LITEKO EPP paskyra būtų neaktyvi, ar, kad jis būtent šioje konkrečioje byloje būtų atšaukęs savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, darytina išvada, kad atsakovui visi procesiniai dokumentai per EPP buvo siųsti teisėtai ir pagrįstai. Taigi atsakovui teismo pranešimas apie teismo posėdį buvo įteiktas tinkamai ir atsakovas apie teismo posėdį žinojo, todėl atmestini atsakovo argumentai, jog jis tinkamai nebuvo informuotas apie teismo posėdį. Atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė jokių aplinkybių, liudijančių neatvykimo į teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą.
8. Taigi, atsakovas, neatvyko į teismo posėdį, apie kurį jam pranešta tinkamai, be pateisinamos priežasties, neprašė bylos nagrinėti jam nedalyvaujant, nesirūpino greitu bylos išnagrinėjimu ir toks elgesys neatitinka rūpestingos šalies elgesio civiliniame procese standarto. Taigi nagrinėjamoje byloje buvo teisinis pagrindas teismui priimti sprendimą už akių.
9. Kartu pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nors atsakovas teigia, jog ieškovė netiksliai apskaičiavo netekto darbingumo pensiją, kuri nepagrįstai periodinėmis išmokomis buvo išmokėta trečiajam asmeniui Ž. K., tačiau nėra pagrindo sutikti su tokiais atsakovo argumentais. Ieškovas pateikė duomenis apie trečiajam asmeniui išmokėtas sumas už laikotarpį nuo 2019-10-01 iki 2022-04-30 - 6790,13 Eur netekto darbingumo pensijos bei už laikotarpį nuo 2022-05-01 iki 2024-06-30 - 7680,99 Eur negalios pensijos. Teismų praktikoje išaiškinta, jog socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir juos įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusiojo asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį. Socialinio draudimo įstaigų pateikti kompensacijų ar kitų išmokų dokumentai pagrindžia nukentėjusiojo asmens patirtą žalą. Šiuo atveju atsakovas, nesutikdamas su ieškovo pateiktais skaičiavimais, nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, paneigiančių juos, atsakovas neteikė, duomenų, jog trečiojo asmens nedarbingumas lygis yra pasikeitęs, taigi duomenų, jog būtų neteisingai skaičiuojama išmoka, byloje nėra. Todėl teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, pagrįstai konstatavo, jog ieškovo prašoma priteisti 14 471,12 Eur suma laikytina įrodyta ir ją priteisė iš atsakovo.
10. Skundžiamoje nutartyje teismas pažymėjo, jog šiuo atveju ieškovas, išmokėjęs draudimo išmokas nukentėjusiam asmeniui Ž. K., remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalimi, 6.290 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, taip pat CK 6.283, 6.288 straipsniais, įgijo regreso teisę į žalą padariusį asmenį, būtent atsakovą, todėl ieškovas, turėdamas reikalavimo teisę, pagrįstai ir teisėtai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog atsakovas, prašydamas peržiūrėti sprendimą už akių, nenurodė ir nepagrindė aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atsakovas nepateikė jokių svarių su bylos dalyku susijusių aplinkybių, nenurodė svarių argumentų dėl teismo padarytos išvados teisėtumo ir pagrįstumo, sudarančių pagrindą panaikinti 2024-09-27 sprendimą už akių, taip pat nepateikė ir naujų esminių įrodymų, kurių įvertinimas galėtų turėti įtakos teismo priimto sprendimo už akių pagrįstumui ir teisėtumui.
11. Išdėstytų aplinkybių visumos pagrindu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra nė vienos CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės, kuri sudarytų pagrindą panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
12. Atsakovas J. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylos nagrinėjimą atnaujinti iš esmės.
12.1. Atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas apie paskirtą teismo posėdį buvo tinkamai informuotas teismo šaukimu, išsiųstu per EPP. Atsakovas civilinėje byloje Nr. e2-32-1025/2024 nepareiškė teismui pageidavimo dėl procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis iki 2024-10-24 prašymo, sprendžiant pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo klausimą. Pareiškėjas vadovavosi CPK 175¹ straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostata, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuriam CPK nenustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti dalyvaujančio asmens pareikštas teismui atskiras pageidavimas dėl procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis. Todėl mano, kad bylą nagrinėjęs teismas netinkamai įteikė 2024-09-26 šaukimą į posėdį 2024-09-27 per EPP, suteikiant susipažinti su procesiniais dokumentais mažiau negu vienos dienos terminą. Be to, atsižvelgdamas į tai, kad minėtame teismo posėdyje buvo priimtas reikšmingas atsakovo atžvilgiu sprendimas už akių, aiškiai varžant gynybos teises, nepagrįstai motyvuojant, kad atsakovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, pareiškėjas mano, jog nurodomos aplinkybės apie vienkartinius prisijungimus prie EPP dėl informacijos susižinojimo, tačiau įstatymo nustatyta tvarka byloje nesant dalyvaujančio asmens pareikšto teismui atskiro pageidavimo dėl procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis, nepagrįstai teismo buvo pripažintos kaip atsakovo išreikštas atskiras pageidavimas visus procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis.
12.2. Kartu atskirajame skunde apeliantas nurodo, jog jis, mokėdamas kiekvieną mėnesį nustatyto dydžio tikslines įmokas į biudžetą, iš esmės ta įmokėta dalimi prisideda prie išmokamos netekto darbingumo pensijos Ž. K.. Iš ko seka, kad ieškinio reikalavimu, reikalaujant priteisti visos išmokos dydį, apima ir ta dalis, kuri atsakovo buvo tuo pagrindu įmokomos valstybinio socialinio draudimo įmokos dalimis.
12.3. Papildomai pažymima, kad nepatirtos gydymo išlaidos, kurios susijusios su privalomojo sveikatos draudimo išmokomis, nesudaro teisinio pagrindo kaip paskesnėms Valstybinio socialinio draudimo įstaigoms, šiuo konkrečiu atveju Fondo valdybos Klaipėdos skyriui reikšti reikalavimą dėl skolos priteisimo jų išmokėtoms išmokoms susigrąžinti tiesiogiai susijusioms su sveikatos sutrikdymu, kai pirminis subjektas atsisakė dėl jam tik pačiam žinomų aplinkybių į teisėtą reikalavimo teisę. Nes nebėra priežastinio ryšio tarp žalos ir kilusių pasekmių. Be to, šiuo atveju nebuvo užtikrintos visos teisės žinoti kaip ir kokiu būdu susiformavo skola, nes teismas atsisakė išreikalauti duomenis, tiesiogiai susijusius su skolos paskaičiavimo dydžiu, reiškiant ieškinio reikalavimą.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
13.1. Nurodo, kad byloje 2024-09-27 pagrįstai buvo priimtas sprendimas už akių, nes J. B. neatvyko į teismo posėdį, nepranešė apie nedalyvavimo priežastis, procese elgėsi pasyviai, nepakankamai domėjosi bylos eiga. 2024-09-23 vyko teismo posėdis, į kurį atsakovas neatvyko, teismas nurodė, jog daro pertrauką iki 2024-09-27, nes gautas prašymas dėl teisėjos nušalinimo. Kaip sužinojo iš atskirojo skundo, 2024-09-23 atsakovas buvo prisijungęs prie EPP sistemos, pateikė skaitmenizuotu būdu procesinius dokumentus (prašymą dėl teisėjos nušalinimo, medicininę pažymą). Taip pat J. B. atskirajame skunde nurodė, jog 2024-09-23 dokumentiniu būdu įregistravo raštinėje prašymą dėl teisėjos nušalinimo. Taigi 2024-09-23 atsakovas ne tik buvo prisijungęs prie EPP portalo, teikė dokumentus, bet ir teismo raštinėje įregistravo prašymą, atitinkamai, todėl jis turėjo realią galimybę laiku sužinoti apie 2024-09-27 paskirto teismo posėdžio datą.
13.2. Atsakovas turėjo pareigą gauti ir susipažinti su procesiniais dokumentais, siunčiamais per EPP, nes jis sutiko su elektroninio paslaugų portalo sąlygomis. Atsakovas faktiškai naudojosi el. paslaugomis, teikė prašymus per EPP. Iki šiol atsakovas nėra pateikęs jokio paaiškinimo, kodėl neatvyko į 2024-09-27 posėdį, kodėl po 2024-09-23 posėdžio nepasitikrino, kada numatytas kitas posėdis atsakovas nesidomėjo, ar teismas pateiktą medicininę pažymą pripažino kaip svarbią priežastį nedalyvauti posėdyje, ar priimtas ir išspręstas jo prašymas dėl teisėjos nušalinimo.
Šalies argumentai
13.3. Atkreipia dėmesį, jog 2024-09-23 posėdžio metu buvo paskelbta pertrauka iki 2024-09-27, o ne atidėtas teismo posėdis. Pertrauka buvo paskelbta, nes atsakovas pateikė prašymą dėl teisėjos nušalinimo. Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus nuomone, kadangi byloje buvo paskelbta pertrauka, o ne atidėtas posėdis, teismas neturėjo pareigos pranešti atsakovui apie kito posėdžio datą, siųsti teismo šaukimą ir jį tinkamai įteikti. Pertrauka yra skelbiama trumpam laikui, iki 5 dienų (CPK 162¹ straipsnio 1 dalis), proceso šalys privalo sekti bylos eigą ir dalyvauti posėdyje po pertraukos be atskiro pranešimo. Atsakovas pateikė medicininę pažymą apie neatvykimą į teismą 2024-09-23 – 2024-09-24 laikotarpiu, teismas įvertino šį dokumentą, bet posėdžio neatidėjo dėl atsakovo ligos, tai reiškia, jog šios neatvykimo priežasties – ligos - nepripažino svarbia aplinkybe, dėl kurios reikėtų atidėti teismo posėdį. Buvo paskelbta pertrauka ir atsakovas turėjo pareigą atvykti į 2024-09-27 posėdį, nepriklausomai nuo to, ar jam buvo pranešta apie posėdį, ir kokiu būdu buvo pranešta. Kadangi atsakovas nedalyvavo nei 2024-09-23 posėdyje, nei 2024-09-27, ieškovo nuomone, teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas elgėsi pasyviai, neatvyko į teismo posėdį be svarbių priežasčių ir priėmė sprendimą už akių.
13.4. Be to, aplinkybė, jog atsakovas J. B. moka VSD įmokas, niekaip neįtakoja jo atsakomybės, nėra pagrindo dėl to sumažinti žalą ar visiškai jos nepriteisti, nes VSD įmokas asmuo moka, kad pats gautų socialinio draudimo apsaugą, o ne kad atlygintų kitiems padarytą žalą. Teismas, peržiūrėdamas J. B. sprendimą už akių, įvertino šią aplinkybę ir su ja sutiko (2024-11-18 nutarties 16 punktas). Atskirajame skunde J. B. argumentavo, jog jam nebuvo suteiktos galimybės žinoti, kaip ir kokiu būdu susidarė skola. Su šiuo skundo argumentu nesutinka, nes byloje yra pateikta išsami pažyma apie visą 14471,12 Eur skolą, nurodytas išmokų dydis už kiekvieną mėnesį, išmokų mokėjimo datos, paskaičiavimo laikotarpiai. Taip pat Fondo valdybos Klaipėdos skyrius 2024-08-08 pateikė visus aktualius sprendimus dėl Ž. K. apskaičiuotos pensijos dydžio naujinimo, nurodė teisės aktus, pagal kuriuos skaičiuojamas ir naujinamas negalios pensijos dydis.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu trečiasis asmuo Ž. K. prašo atsakovo pateiktą atskirąjį skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
14.1. Nurodo, kad visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovas turėjo pareigą gauti ir susipažinti su procesiniais dokumentais, siunčiamais per EPP, nes jis sutiko su elektroninio paslaugų portalo sąlygomis. Atsakovas faktiškai naudojosi el. paslaugomis, teikė prašymus per EPP ir iki šiol nėra pateikęs į bylą jokio paaiškinimo, kodėl neatvyko į 2024-09-27 teismo posėdį.
14.2. Kartu atsiliepime nurodoma ir tai, jog atsakovo teismui pateiktame atskirajame nėra nurodyta jokių įrodymų, faktinių aplinkybių ar pateikta kokių nors kitų duomenų, kurių pagrindu būtų galima bent suabejoti pirmosios instancijos teismo 2024-11-18 nutarties teisėtumu ir pagrįstumu, todėl tikrai nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti atsakovo atskirojo skundo. Be to, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl atsakovo keliamų nepagrįstų abejonių, susijusių tiek su mokėtų įmokų tikslingumu, tiek su priteistos skolos turinį bei dydį pagrindžiančiais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
16. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, pirmosios instancijos teismui nusprendus netenkinti atsakovo pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo.
17. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-32-1025/2024, kurioje buvo priimtas sprendimas už akių, pranešimas apie paskirtą teismo posėdį 2024-09-27 apeliantui J. B. buvo išsiųstas 2024-09-23 į jo aktyvią Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (EPP) paskyrą ir vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi laikytas įteiktu tinkamai 2024-09-24. Į 2024-09-27 teismo posėdį atsakovas neatvyko, taip pat nepateikė prašymų atidėti bylos nagrinėjimą ar nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Be to, kaip matyti iš 2024-09-27 teismo posėdžio informacinės pažymos turinio, ieškovo atstovė nurodė sutinkanti su išreikšta pozicija, jog būtų priimtas sprendimas už akių. Taigi nagrinėjamu atveju civilinėje byloje Nr. e2-32-1025/2024 sprendimas už akių buvo priimtas dėl to, kad atsakovas J. B. neatvyko į teismo posėdį, taip pat neteikė prašymo teismo posėdį atidėti ar bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, o ieškovas prašė priimti sprendimą už akių.
18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į CPK 285 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, jog sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių, sprendžia, jog atsakovui neatvykus į 2024-09-27 teismo posėdį, o ieškovui prašant priimti sprendimą už akių, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti klausimą dėl sprendimo už akių priėmimo.
19. Apeliantas J. B. tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priimti sprendimo už akių, kadangi atsakovui nebuvo tinkamai pranešta apie 2024-09-27 teismo posėdžio laiką, kadangi jis nebuvo išreiškęs sutikimo gauti procesinius dokumentus per EPP. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka.
20. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas jau nuo 2024-08-29 naudojosi EPP, kadangi pareiškimą dėl dokumentų išreikalavimo iš ieškovo pirmosios instancijos teismui teikė per EPP. Be to, atsakovas 2024-09-23 per savo paskyrą EPP pateikė pranešimą (Nr. DOK – 44670), jog negalės dalyvauti 2024-09-23 teismo posėdyje dėl pablogėjusios sveikatos, dėl ko prašė atidėti teismo posėdį. Taigi pats apeliantas pirmosios instancijos teismui dokumentus teikė ir per EPP, įskaitant ir pranešimą dėl nedalyvavimo teismo posėdyje. Tokios aplinkybės, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ne tik patvirtina, jog atsakovas yra sudaręs sutartį su teismų informacinės sistemos valdytoju, yra aktyvus EPP sistemos vartotojas, tačiau ir pats atliko konkrečius aktyvius veiksmus civilinėje byloje per EPP sistemą, nenurodydamas jokių pastabų ar prašymų gauti procesinius dokumentus kitu būdu, nei jis pats juos pateikė. Be to, byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad apeliantas buvo atšaukęs savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Tokių aplinkybių visuma, priešingai nei tvirtinama atskirajame skunde, leidžia visiškai pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovui visi procesiniai dokumentai per EPP buvo siųsti teisėtai ir pagrįstai.
21. Papildomai pažymėtina ir tai, kad CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus. Be to, šalys turi ir kitas šiame Kodekse ir kituose įstatymuose numatytas procesines pareigas. Taigi, viena iš šalių pareigų yra domėtis nagrinėjamos bylos eiga, todėl aplinkybė, jog atsakovas pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, papildomai pagrindžia jo pareigą domėtis bylos eiga, įskaitant ir aplinkybę dėl teismo posėdžio datos nustatymo bei pareikšto prašymo atidėti bylos nagrinėjimą išsprendimo.
22. Apibendrindamas pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi visiškai pagrįstai sprendė, jog atsakovui teismo pranešimas apie teismo posėdį buvo įteiktas tinkamai ir atsakovas apie teismo posėdį žinojo, todėl atmestini atsakovo argumentai, jog jis tinkamai nebuvo informuotas apie teismo posėdį ar neturėjo pareigos pats domėtis bylos eiga ir jo paties pateikto prašymo išsprendimu. Be to, atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išties nenurodė jokių aplinkybių, leidžiančių pagrįstai spręsti, kad atsakovas į 2024-09-27 teismo posėdį atvykti negalėjo dėl konkrečių objektyvių aplinkybių ar reikšmingų priežasčių.
23. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, jog tiek 2024-09-27 sprendime už akių, tiek skundžiamoje 2024-11-18 nutartyje pirmosios instancijos teismas išsamiai ir detaliai aptarė bei pasisakė dėl atsakovo nurodomų aplinkybių, susijusių su neva nepagrįstu ieškovo reikalavimu bei jo apimtimi, įvertino Europos Žmogaus Teisių Teismo procesiniame sprendime (duomenys neskelbtini) prieš Lietuvą pateiktus išaiškinimus, o taip pat rėmėsi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl socialinio draudimo įstaigų prašomos atlyginti žalos dydžio apskaičiavimo. Dėl to pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat visiškai pagrįstai sprendė, jog atsakovas, prašydamas peržiūrėti sprendimą už akių, nenurodė ir nepagrindė aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, juo labiau kad atsakovo nurodomi argumentai, susiję su neva nepagrįstai iš jo reikalaujama priteisti valstybinio socialinio draudimo fondo patirta žala, yra aptarti ne tik minėtuose 2024-09-27 sprendime už akių bei 2024-11-18 nutartyje, tačiau ir ankstesnėse civilinėse bylose, kuriose ieškovas reiškė ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo už ankstesnius laikotarpius.
24. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje papildomai pažymėjo, kad atsakovas, nesutikdamas su ieškovo pateiktais skaičiavimais, nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių trečiojo asmens nedarbingumo lygį ar kad trečiajam asmeniui mokama išmoka yra mokama nepagrįstai.
25. Papildomai pastebėtina tai, kad nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra įtvirtinta galimybė, panaikinus sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tuo atveju, jei teismui nėra pateikiami jokie įrodymai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl net ir nustačius, jog atsakovas neatvyko į teismo posėdį (nepateikė atsiliepimo ar parengiamojo procesinio dokumento) dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku informuoti teismo, priimtas sprendimas už akių negali būti naikinamas vien dėl šios priežasties, nesant jokių įrodymų, leidžiančių pagrįstai abejoti šio sprendimo pagrįstumu. Tokia įstatymų leidėjo pozicija paaiškinama tuo, jog iš esmės teisingai išspręstos bylos proceso atnaujinimas dėl formalių priežasčių neatitiktų civilinio proceso ekonomiškumo principo reikalavimų, kuo greitesnės teisinės taikos atkūrimo tikslo.
26. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
27. Apibendrindamas išdėstytus motyvus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė procesinės teisės normas, dėl ko skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas(CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.