Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės, (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,

trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei V. V.,

2020 m. rugsėjo 23 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. T. skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. F., B. M. K. P., E. F., G. J., I. F., I. S., I. P., J. B., K. B., K. D., M. Š., R. D., V. L., V. V., V. R., dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas teigia, jog Įsakymu suderinta teritorija, kurioje bus atkuriamos nuosavybės teisės į žemę. Jis yra 15 medinių namelių, esančių minėtoje teritorijoje, sąžiningas įgijėjas. Atsižvelgiant į tai, skunde plačiau išdėstytais motyvais ir argumentais, nurodo, kad Įsakymas priimtas neatsižvelgiant į esamą faktinę teritorijos situaciją, t. y., neįvertinus aplinkybių, kad minėta teritorija negali būti vertinama kaip laisva, neužstatyta. Be to, teigia, kad priimant Įsakymą buvo padaryti procedūriniai pažeidimai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Įsakymu suderinta informacija apie laisvą žemę, nustatant, kad teritorija, esanti (duomenys neskelbtini) gatvės rytinėje gretimybėje, Palangoje, (duomenys neskelbtini), pietinėje gretimybėje, žemės sklypų (duomenys neskelbtini), vakarinėje gretimybėje, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), šiaurinėje gretimybėje yra laisva žemė (schema pridedama). Įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 106¹ punktu bei atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. gegužės 14 d. raštą Nr. 1SS-933-(7.5), B. M. K. P. 2019 m. liepos 1 d. prašymą.

Nuosavybės teisių atkūrimo į miesto žemę natūra sąlygas ir tvarką reglamentuoja Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas (jame įtvirtinta piliečių teisė atgauti natūra žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, jeigu ji yra laisva (neužstatyta), išskyrus žemę, pagal to paties įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei); 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas (kuriame numatyta, kad žemė iš šiame įstatyme nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal minėto įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų) ir Tvarkos 106, 106¹ punktai.

Atkūrimo įstatymas reglamentuoja valstybės, savivaldybių institucijų kompetenciją sprendžiant, be kita ko, žemės grąžinimo natūra klausimus: piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) (Atkūrimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalis); nurodyta institucija turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos (Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalis); laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius (Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Tvarkos 106 punkto 1 dalyje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir Tarnybos teritorinis padalinys) vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus. Šio punkto 3 dalyje nurodyta, kad piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į miestuose esančius žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja žemėtvarkos skyriai, vadovaudamiesi, be kita ko, savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais žemės sklypų planais, kai piliečiams grąžinama natūra laisva (neužstatyta) žemė, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusi miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose.

Toliau Tvarkoje detalizuojami konkretūs kiekvienos institucijos veiksmai. Tvarkos 106¹ punkto 1 dalyje įtvirtinta, kad atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje privaloma vadovautis šiame punkte nurodyta tvarka.

Tvarkos 106¹ punkto 2 dalyje nurodyta, kad savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo pagal nustatyta tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus pateikia žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai ar žemės valdos projektai nepatvirtinti arba jų nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas.

Tvarkos 106¹ punkto 3 dalyje nurodyta, kad žemėtvarkos skyrius, gavęs informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, per mėnesį šioje kartografinėje medžiagoje pažymi savininko turėto žemės sklypo ribas, remdamasis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga.

Tvarkos 106¹ punkto 5 dalyje nurodyta, jog žemėtvarkos skyrius, miesto detaliai nesuplanuotų arba jau suprojektuotų pagal miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus teritorijų kartografinėje medžiagoje pažymėjęs turėto žemės sklypo ribas, per 20 darbo dienų raštu pateikia ją savivaldybės administracijos direktoriui, išskyrus kartografinę medžiagą tos miesto teritorijos, kurioje buvo likusi rėžių sistema, o ten, kur likusi rėžių sistema, – kartografuoto kaimo ribas, plotą, ir prašo savivaldybės administracijos direktoriaus: suprojektuoti žemės sklypą; organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Žin., 2002, Nr. 41-1539; 2005, Nr. 80-2899); patvirtinti nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą, kuriame turi būti nurodyti šie kadastro duomenys – pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas, specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652), taip pat suprojektuoti siūlomi servitutai (jeigu jų reikia). Žemės sklypo naudojimo būdas nustatomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą.

Tvarkos 106¹ punkto 6 dalyje nurodyta, kad savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iš žemėtvarkos skyriaus kartografinę medžiagą, kurioje pažymėtos savininko turėto žemės sklypo ribos miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose, įsakymu paskiria savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus, atsakingus už natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribų projektavimą. Šios ribos projektuojamos žemėtvarkos skyriaus pateiktoje kartografinėje medžiagoje, atsižvelgiant į savininko turėtos žemės ribas. Suprojektuotas natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, prie žemės sklypo turi būti privažiuojamasis kelias arba projektuojamas siūlomas nustatyti kelio servitutas.

Tvarkos 106¹ punkto 7 dalyje nurodyta, jog suprojektavus natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribas miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose ir teritorijose, kuriose parengti detalieji planai ar žemės valdos projektai, atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai. Savivaldybės administracijos direktorius organizuoja nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylos rengimo paslaugų pirkimą Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102) nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto nuostatų nustatyta tvarka suderinus nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylą su žemėtvarkos skyriumi, savivaldybės administracijos direktorius tvirtina nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą.

Tvarkos 106¹ punkto 9 dalyje nurodyta, kad žemėtvarkos skyrius, gavęs iš savivaldybės administracijos nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylą ir šioje byloje esantį ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą: suformuoja žemės sklypą (patvirtina jo kadastro duomenis); nustato žemės sklypo plane suprojektuotus servitutus – sprendimas nustatyti servitutus priimamas kartu su sprendimu suformuoti žemės sklypą; raštu pakviečia piliečius, turinčius teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, susipažinti su savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktais dokumentais (duomenimis); atvykusiems pretendentams paaiškina apie galimybę per ne ilgesnį kaip 2 mėnesių terminą pateikti susitarimą dėl suformuoto natūra grąžinamo žemės sklypo dalių, jeigu yra du ar daugiau pretendentų atkurti nuosavybės teises į suprojektuotą grąžinamą natūra žemės sklypą.

Kaip matyti, teisės aktų leidėjas, realizuodamas savo diskrecijos teisę nustatyti neteisėtai nusavintos nuosavybės (nagrinėjamu atveju – žemės, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusios miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose) grąžinimo natūra tvarką, šiam procesui įgyvendinti paskyrė dvi viešojo administravimo institucijas – Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir jos teritorinius padalinius bei atitinkamos savivaldybės administracijos direktorių. Minėtais teisės aktais šioms institucijoms yra priskirtos konkrečios funkcijos, vykdomos tam tikru eiliškumu. Nors galutinius sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra ginčo atveju priima Tarnyba, tačiau iki šio momento tiek Tarnyba, tiek savivaldybės administracijos direktorius turi atlikti pagal teisės aktus jų kompetencijai priskirtus veiksmus, nuo kurių priklauso sprendimo dėl žemės, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusios miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimo natūra priėmimas. Nuosavybės teisių atkūrimas yra sudėtinis procesas, grindžiamas inter alia tarpinstituciniu bendradarbiavimu ir siejamas ne tik su atitinkamų dokumentų iš pretendento pusės pateikimu, bet ir Atkūrimo įstatyme bei Tvarkoje nurodytų dokumentų parengimu ar veiksmų atlikimu. Šio proceso sėkmingam užbaigimui reikalingas visų jame dalyvaujančių subjektų tinkamas teisių ir pareigų vykdymas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015. Teismų praktika, 2015, 29, p. 161-181).

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (toliau – Liteko) duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 23 d. kreipėsi į Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus (byla Nr. e2YT-3646-973/2020), prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą su tikslu įregistruoti daiktus ir daiktines teises į juos Nekilnojamojo turto registre S. T., kad Kauno Radijo matavimų technikos mokslinio tyrimo institutui, kurio teisių perėmėja yra UAB “Pokrypis”, galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka buvo išduotas leidimas statyti statinius, pažymėtus (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir statiniai), esančius adresu (duomenys neskelbtini) bei nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus su tikslu įregistruoti daiktus ir daiktines teises į juos Nekilnojamojo turto registre S. T., kad Kauno Radijo matavimų technikos mokslinio tyrimo institutui, kurio teisių perėmėja yra UAB “Pokrypis”, priklausę statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), taržinybinės (valstybinės) komisijos aktu buvo pripažinti tinkamais naudoti ir perduoti ekploatacijai (Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų byla Nr. e2YT-3646-973/2020). Iš pareiškėjo prašymo matyti, kad jis iš esmės siekia įteisinti (įregistruoti viešajame registre) savo nuosavybės teisę į minėtus statinius. Ši byla dar neišnagrinėta, tačiau įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra nustatyta, jog pareiškėjo S. T. poilsio nameliai, esantys ginčui aktualioje teritorijoje, nėra nekilnojamieji daiktai. Pareiškėjas, teikdamas teismams įvairius pareiškimus, siekia vilkinti nuosavybės teisių atkūrimą ginčo teritorijoje.

Liteko duomenimis, Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-563-243/2012 konstatavo, kad Palangos mieste (duomenys neskelbtini) gatvės esančios valstybinės teritorijos žemėje stovi 74 poilsio paskirties nameliai, kurie yra kilnojamieji daiktai, nes neatitinka Statybos įstatyme apibrėžto statinio ir Civiliniame kodekse nurodyto nekilnojamojo daikto sąvokų. Į šių poilsinių namelių, esančių valstybinėje žemėje, sąrašą taip pat patenka ir pareiškėjui S. T. priklausantys statiniai. Teismas minėtoje byloje taip pat nustatė, kad Palangos miesto valdyba 1994 m. birželio 10 d. potvarkiu Nr. 110 (toliau – ir Potvarkis) patvirtino iškeldinimą iš kopų ir miškų zonos poilsinių sąrašą, į kurį įtraukti ir pareiškėjui priklausantys poilsio pastatai (poilsinės pavadinimas „Miglė“). Byloje nėra duomenų, kad Potvarkis Nr.110 panaikintas, pakeistas ar jo galiojimas sustabdytas. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus ir Palangos miesto savivaldybės administracijos raštų teismas nustatė, kad poilsio pastatus iš valstybinės žemės Šventojoje siekiama nukelti, t. y. Potvarkis Nr.110 įgyvendinamas tikslu atkurti nuosavybės teises tretiesiems suinteresuotiems asmenims į J. F. nuosavybės teise priklausiusią žemę.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A146-834/2013) šis teismo sprendimas pakeistas - panaikintas Palangos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas Nr. (8.6.)-D3-T-338r-2033 ir atsakovė įpareigota pareiškėjo S. T. 2012 m. kovo 22 d. prašymą dėl adreso suteikimo išnagrinėti iš naujo ir priimti naują sprendimą, o likusi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis palikta nepakeista. LVAT minėta nutartimi konstatavo, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas Nr. (8.6.)-D3-T-338r-2033 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų - atsakovas neišnagrinėjo pareiškėjo prašymo argumentų ir pateiktų papildomų dokumentų pagal adresų suteikimo taisykles reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-960-342/2014, konstatuota, jog pareiškėjo S. T. valdomi poilsio nameliai yra kilnojamieji daiktai, kurie nei pagal Statybos įstatymo, nei pagal Civilinio kodekso, nei pagal Nekilnojamojo turto registro bei kadastro įstatymų nuostatas nepripažintini nekilnojamaisiais daiktais, todėl šie ginčo pastatai negali būti ir adreso objektu. Šis teismo sprendimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartimi paliktas nepakeistas (administracinė byla Nr. A662-2556/2014).

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai, išnagrinėję pareiškėjo S. T. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, 2018 m. sausio 25 d. sprendimu byloje Nr. e2YT-150-588/2018 nurodė, jog ginčo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo pastatyti 1965 m., inventorizuoti 1975-05-30 Klaipėdos Respublikinės tarpmiestinės techninės inventorizacijos, 1967-09-20 Kretingos rajono Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 335 suteiktas valstybinės žemės sklypas. Lietuvos TRS Ministrų tarybos 1968-07-31 nutarimu Nr. 238 nutarta steigti poilsio stovyklas, poilsio stovyklose leista statyti vasarinio tipo lengvų konstrukcijų poilsio, pagalbinius ir visuomeninės paskirties pastatus, taip pat palapines. Teismas konstatavo, jog ginčo statiniai nebuvo statomi kaip nekilnojamieji daiktai. Teismas taip pat nurodė, jog iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ginčo statiniai, įsigaliojus Nekilnojamojo turto registro įstatymui, į Nekilnojamojo turto registrą kaip nekilnojamasis turtas perrašyti nebuvo, o tai reiškia, jog šie ginčo statiniai nebuvo pripažinti nekilnojamaisiais daiktais. Aplinkybė, kad ginčo statiniai buvo inventorizuoti Klaipėdos tarpmiestiniame techninės inventorizacijos biure, pati savaime nelemia statinio teisinio statuso ir nereiškia, kad ginčo statiniai yra nekilnojamieji. Inventorizacijos metu yra užfiksuojama faktinė padėtis, todėl inventorizacijos duomenys gali būti vertinami tik kaip patvirtinantys faktą, kad tam tikru metu statiniai egzistavo, tačiau patys savaime šie duomenys nepatvirtina nei statinių teisinio statuso, nei daiktinių teisių į juos. Ginčo statiniai – poilsio nameliai, į kuriuos S. T. prašė nustatyti nuosavybės teises pagal įgyjamąją senatį, Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti, t. y. neegzistuoja kaip nekilnojamojo turto objektai; nesant nuosavybės teisių objekto negali būti nustatytos ir daiktinės teisės į jį, taip pat ir nuosavybės teisių įgijimo įgyjamąja senatimi faktas.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi byloje Nr. e2A-809-513/2018 paliko nepakeistą minėtą Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų sprendimą.

Taigi, įsiteisėjusiais teismų sprendimais aiškiai ir nedviprasmiškai nustatytas pareiškėjo S. T. poilsio namelių, esančių ginčui aktualioje teritorijoje, teisinis statusas – jie nėra nekilnojamieji daiktai. Pareiškėjo valdomi nameliai pastatyti nesuformuotame žemės sklype, kuris patenka į piliečių iki nacionalizacijos valdytos žemės ribas. Kaip jau nurodyta, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-563-243/2012 konstatuota, kad Palangos miesto valdyba 1994 m. birželio 10 d. potvarkiu Nr. 110 patvirtino iškeldinimą iš kopų ir miškų zonos poilsinių sąrašą, į kurį įtraukti ir pareiškėjui priklausantys poilsio pastatai, Potvarkis Nr.110 yra galiojantis, poilsio pastatus iš valstybinės žemės Šventojoje siekiama nukelti, t. y. Potvarkis Nr.110 įgyvendinamas tikslu atkurti nuosavybės teises tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Teisėjų kolegija pažymi, kad Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, jog nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, gali būti atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, turi būti suprantama sąvoka laisva (neužstatyta) visų pirma siejant su užstatymo teisėtumu. Kai nėra duomenų, patvirtinančių žemės sklypo užstatymo teisėtumą nuo kreipimosi atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą iki šiol, nėra jokio pagrindo teigti apie kokį nors visuomenės poreikį tokiam žemės sklypui. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės aplinkybė, kad Įsakymu suderintoje informacijoje apie laisvą žemę yra pareiškėjo statinių, kurie įstatymo nustatyta tvarka nėra įregistruoti ir daiktinės teisės į juos neįregistruotos. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2014 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-833/2014 ir kt.). Taigi, atsakovė Įsakymu teisėtai ir pagrįstai suderino informacija apie laisvą žemę.

Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad abejoja, ar tretieji suinteresuoti asmenys yra tinkami pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą. Pažymėtina, jog šioje byloje nenagrinėjamas klausimas kuriems asmenims bus atkurtos nuosavybės teisės į žemę ginčo teritorijoje.

Teismas, įvertinęs skundžiamo Įsakymo atitikimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams, keliamiems individualiam administraciniam aktui, konstatuoja, kad Įsakymas šiuos reikalavimus atitinka, jame nurodytos konkrečios įstatymų nuostatos, kuriomis remiantis jis priimtas, Įsakymas priimtas kompetentingo subjekto, nurodyta jo apskundimo tvarka.

Atsižvelgęs į išdėstytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo jį naikinti pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais. Pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pareiškėjo atstovas advokatas A. A. 2019-11-27 pateikė prašymą dėl 1452 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo B. M. K. P. atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pateikė į bylą dokumentus (atstovavimo sutartis, detalizuota pažyma, pinigu priėmimo kvitas), jog ji realiai patyrė 700 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato ir advokato padėjėjo teisinę pagalbą šioje byloje, t. y. 600 Eur už atsiliepimo parengimą ir 100 Eur už pasirengimą atstovauti teisme.

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. B. atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pateikė į bylą dokumentus (atstovavimo sutartis, pažyma dėl suteiktų teisinių paslaugų, pinigų priėmimo kvitas), patvirtinančius jog jis sumokėjo 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 500 Eur už atsiliepimo parengimą ir 100 Eur už atstovavimą teismo posėdyje.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų taip pat priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme).

ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis, be kita ko, įtvirtina, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas, todėl netenkinamas pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo bei į trečiųjų suinteresuotų asmenų B. M. K. P. ir J. B. atsiliepimų turinį, kitus byloje pateiktus dokumentus nustatyta, kad pareiškėjo kelti reikalavimai yra susiję su šių trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis. Konstatuojama, kad šie tretieji suinteresuoti asmenys turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį nustato Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos).

ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Ši byla buvo nagrinėjama teismo posėdžiuose 2019-11-27 (posėdis vyko nuo 14.35 val. iki 15.41 val.) ir 2020-09-23 (posėdis vyko nuo 14.50 val. iki 15.53 val.). Trečiųjų suinteresuotų asmenų išlaidos neviršija Rekomendacijomis nustatytų maksimalių dydžių už šias teisines paslaugas, tačiau ši byla nėra sudėtinga, atsiliepimams paruošti nereikėjo didelių pastangų ir daug laiko, todėl trečiajam suinteresuotam asmeniui B. M. K. P. bylinėjimosi išlaidos mažintinos - tretiesiems suinteresuotiems B. M. K. P. ir J. B. priteistina po 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo pareiškėjo S. T. skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. F., B. M. K. P., E. F., G. J., I. F., I. S., I. P., J. B., K. B., K. D., M. Š., R. D., V. L., V. V., V. R. dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 31 d. įsakymo N r. A1-1077 „Dėl informacijos apie laisvą žemę“ panaikinimo.

Netenkinti pareiškėjo S. T. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Trečiajam suinteresuotam asmeniui J. B. priteisti 600 Eur bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjo S. T..

Trečiajam suinteresuotam asmeniui B. M. K. P. priteisti 600 Eur bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjo S. T..

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.