Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. e2A –143– 227 / 2016

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 18 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Margaritos Dzelzienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. Š. apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-157-286/2015 pagal ieškovo N. Š. ieškinį S. Š. dėl patirtų kapitalinio remonto išlaidų dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliacinis skundas atmestinas, Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo (toliau- Teismas) nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, todėl jų išsamiai nebekartoja.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad Teismas darė nepagrįstą išvadą dėl visos stogo dangos pakeitimo būtinybės remdamasis ieškovo pateiktomis nuotraukomis ir liudytojų parodymais. Tvirtina, kad nebuvo grėsmės namui, pažeidimai nebuvo esminiai, jų buvo nedaug, nenustatyta pažeidimų atsiradimo priežastis, pažeidimus buvo galima pašalinti ekonomiškiau, be to, jai nepriklauso namo stogas, todėl nekyla pareiga atlyginti dalies išlaidų stogo remonto darbams.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-02-18 Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalgoje teismams yra išaiškinęs, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 str.3 d., Teismų praktika Nr. 32). Lietuvos respublikos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnis reglamentuoja butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė - techninė ir kitokia įranga. Prie pagrindinių namo konstrukcijų priskirtas namo stogas. Iš to seka, kad atsakovė kartu su ieškovu turi pareigą rūpintis namo stogu, kaip bendrojo naudojimo objektu nepaisant to, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančios patalpos yra pirmame namo aukšte ir atlyginti su tuo susijusias išlaidas, proporcingas jų, kaip savininkų, bendrosios dalinės nuosavybės daliai (CK 4. 83 str. 1 d. 1p).

CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato šios bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Šie reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme, aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“.

Byloje kilo ginčas ar, vadovaujantis CPK 4.83 straipsnio nuostatomis, atsakovė kaip namo bendraturtė, kuri nedavė sutikimo remontuoti namo stogą ir kuri laiko nepagrįstomis namo stogo remontui panaudotas lėšas, privalo šias lėšas atlyginti kitam bendraturčiui proporcingai jos bendrosios dalinės nuosavybės daliai. CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, jog buto ir kitų patalpų savininkas turi teisę imtis būtinų priemonių be kitų savininkų sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir reikalauti iš kitų buto ir kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai. Apeliantė teigia, kad ieškovas neįrodė CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės dėl būtinumo rekonstruoti stogą, siekiant išvengti žalos ar pašalinti grėsmę bendrojo naudojimo objektui.

Nagrinėjamu atveju ieškovas stogo dangos pakeitimo būtinybę įrodinėjo teigdamas, kad namo stogo būklė buvo bloga, nusidėvėjusi, pro ją lyjant lietui pro plyšius vanduo patekdavo į ieškovo patalpas, esančias antrame namo aukšte, gadino jo turtą, namo konstrukcijas, todėl kilo grėsmė namo gyventojų turtui, saugumui, dėl stogo nesandarumo neigiamai buvo įtakojamas patalpų energijos efektyvumas, stogo danga buvo asbestinė, kenksminga sveikatai, kilo grėsmė, jog stogas gali įgriūti. Ieškovas aplinkybę, kad stogo dangos pakeitimo darbai buvo būtini, įrodinėjo nuotraukomis, liudytojų parodymais, tačiau apeliantė nesutinka, kad nuotraukos yra šalims priklausančio namo, jose matomas nedidelis stogo dangos plotas, o liudytojų parodymai yra pateikti kaip nekompetentingos jų išvados, be to, kai kurie liudytojai dirbo nelegaliai ieškovui keičiant stogo dangą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str.). Įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1d.). Kaip ne kartą pasisakyta kasacinio teismo praktikoje, vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011, 2008 m. vasario 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; ir kt.).

Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį faktiniai duomenys yra nustatomi įrodinėjimo priemonėmis, tarp jų ir nuotraukomis, padarytomis nepažeidžiant įstatymų. Būtent jomis ieškovas įrodinėjo buvusią netinkamą stogą dangą, kuri turėjo būti pašalinta siekiant išvengti žalos. Sutiktina su apeliante, kad ieškovo pateiktos nuotraukos, kuriose matyti sutrūkinėjusi stogo danga, neduoda pagrindo išvadai, kad jose užfiksuotas šalims priklausantis iki remonto namo stogas. Tačiau liudytojui G. B. patvirtinus, jog būtent jose (nuotraukose) yra užfiksuotas šalių namo stogo vaizdas, Teismas neturėjo pagrindo atsisakyti vertinti šiuos įrodymus (nuotraukas) visų įrodymų kontekste. Nors apeliantė skunde nurodo, jog ieškovo pateiktose nuotraukose matomų šiferinės dangos pažeidimų plotas, pažeistų lakštų skaičius nepatvirtina, jog buvo būtina keisti visą stogo dangą ir teigia, kad ieškovas pirko 150 dangos lakštų, kuomet stogo plotas 276 kv.m., o nuotraukose matomi pažeidimai yra pavieniai, kampuose ir pateiktos tik 6 nuotraukos, tačiau, kaip minėta, Teismas vertino ne tik ieškovo pateiktas nuotraukas, bet ir liudytojų parodymus. Šiuo atveju yra akivaizdu, kad pateiktos 6 stogo dangos nuotraukos neatspindi visų stogo dangos pažeidimų, yra nufotografuotas nedidelis stogo plotas, tačiau iš liudytojų parodymų nustatyta, kad stogo dangos pakeitimo būtinybė egzistavo, o pateiktos nuotraukos tik patvirtina, kad tam tikri stogo dangos pažeidimai buvo.

Apeliantė taip pat teigia, kad ieškovas neįrodė, jog nuotraukose matomų pažeidimų priežastys yra natūralus susidėvėjimas, oro sąlygos, o ne kitų asmenų tyčiniai ar neatsargūs veiksmai. Tačiau atsakovė taip teigdama, turėjo pareigą šią aplinkybę įrodyti, tačiau to nepadarė (CPK 178 str.). Jos samprotavimai, kad stogo danga galėjo būti pažeista remonto metu, fotografui vaikštant ant stogo, pripažintini deklaratyviais. Be to, bylos nagrinėjimo metu buvo įvertinti ieškovo bei jo iniciatyva apklaustų liudytojų parodymai apie iki remonto darbų pradžios buvusią stogo dangos būklę, kurie sudaro pagrindą spręsti, jog pažeidimai atsirado dėl natūralaus susidėvėjimo, o ne dėl kažkieno kaltų veiksmų.

Pripažintina, kad Teismas tinkamai įvertino liudytojų G. B., D. R., O. L., V. K., A. B. parodymus, kurie patvirtina, kad namo stogo būklė buvo labai bloga, pro jį tekėjo vanduo, todėl jį būtina buvo remontuoti, stogas buvo dengtas asbestiniu šiferiu, kuris yra kenksmingas sveikatai. Nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad liudytojai G. B., D. R., V. K. vykdė savavališkos statybos darbus ir buvo ieškovo veiksmų bendrininkai ir todėl jų parodymai negali būti vertinami. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti statybos darbus atlikusių statybininkų duotais parodymais, nes jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi, jų teisėms ir pareigoms teismo sprendimas neturi jokios įtakos, su liudytojais už atliktus darbus yra atsiskaityta, taip pat byloje nėra duomenų, kad jų atliekama veikla būtų buvusi neteisėta, kaip teigia atsakovė. Iš 2013 m. rugpjūčio 23 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvito Nr. 1 matyti, jog D. R., turinčiam verslo liudijimą, sumokėta 15.000 Lt už stogo lyginimo, dengimo darbus (b.l.38). Dėl kitų asmenų nelegalaus darbo įrodymų nepateikta. Apeliantė teigia, kad liudytojo G. B. parodymai apie tai, jog stogas buvo kritinės būklės ir būtinai reikėjo keisti stogo dangą, yra nekompetentingo asmens išvados, o ne matytos faktinės aplinkybės. Tačiau pastebėtina, kad šis liudytojas dalyvavo keičiant stogo dangą ir nurodė jo matytas aplinkybes, t.y., jog senasis asbestinis šiferis buvo suaižėjęs, vietomis sukritęs, net keliose vietose leido vandenį, vietomis net buvo supuvę grebėstai ir gegnės.

Taip pat apeliantė teigia, kad liudytojo D. R. parodymai dėl stogo avarinės būklės nepagrįsti, nes jis neturi kompetencijos teigti, kad konstrukcija vietomis įlinkusi ir galėjo įlūžti, taip pat nepagrįstai jo parodymai dėl dėmių ant sienų buvo laikomi išvadomis. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, liudytojas, kuris keičia stogus, specializuojasi šioje srityje, gali įvertinti aplinkybes dėl stogo konstrukcijų defektų. Taip pat kolegijai nekelia abejonių jo nurodytos aplinkybės, kad dėmės ant sienų atsirado nuo drėgmės, kadangi tokio fakto atsiradimo priežastys turėtų būti suprantamos kiekvienam protingam, atidžiam asmeniui ir tam nėra reikalingos specialios žinios. Apeliantės teiginys, kad dėmės ant sienų galėjo atsirasti nuo rasos, šildymo nebuvimo, laikytinas deklaratyviu, be to, atsakovė pati sau prieštarauja teigdama, kad dėmės galėjo atsirasti nuo apipylimo, ką šiuo atveju ir įrodinėjo ieškovas, nurodydamas, jog dėl stogo defektų pro plyšius bėga vanduo ir drėgsta namo konstrukcijos.

Atitinkamai kritiškai vertintini ir apeliantės teiginiai dėl liudytojo V. K. parodymų apie jo matytus drėgmės pažeidimus, kad jis negalėjo suprasti nuo ko tie pažeidimai yra atsiradę. Nors liudytojas nurodė matęs, kad kai kurie senojo stogo šiferio lapai buvo sutrūkę ir jis dalyvavo remontuojant stogą, atsakovė teigia, jog tai nepatvirtina fakto, kad šiferio lapai buvo pažeisti iki remonto pradžios. Tokie atsakovės teiginiai yra nelogiški, kadangi akivaizdu, jog liudytojas nurodo matęs pažeistą stogo dangą dar iki jos pakeitimo. Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad liudytojo A. B. parodymai dėl apipelijusių sienų negali būti laikomi tinkamais. Nors atsakovė teigia, kad liudytojas negalėtų suprasti, kad sienos yra apipeliję, manytina, kad tokios aplinkybės įvardinimui taip pat nėra reikalingos specialios žinios ir negalima daryti išvados, kad liudytojas nesuprato to, ką mato. Pastebėtina, jog apeliantė neginčija, kad liudytojas galėjo suprasti, jog laša stogas, tik nurodo, jog tai nepatvirtina stogo dangos pakeitimo būtinybės. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė nepateikia jokių argumentų dėl liudytojos O. L. parodymų apie tai, kad ji gyvena antrame aukšte nuo 2013 metų, o dėl stogo buvo problemų, nes vanduo tekėjo visuose kambariuose.

Teismas atsakovės paaiškinimus ir liudytojų M. G., L. G., J. S., S. R., O. L. parodymus dėl stogo kokybės vertino kritiškai, nes nei atsakovė, nei šie jos pakviesti liudytojai nebuvo antrame namo aukšte ar ant namo stogo. Dėl šių Teismo išvadų apeliantė skunde prieštaravimų nepateikia.

Apeliacinės instancijos teismas iš pirmiau nurodytų aplinkybių visumos sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje Teismas turėjo pagrindą daryti išvadą, jog stogo būklė buvo bloga ir buvo būtina imtis būtinų priemonių siekiant išvengti žalos ir tolesnio gadinimo bendrojo naudojimo objekto (CK 4.83 str. 2 d).

Apeliantė skunde teigia, kad nenustatyta, jog namui buvo reikalinga būtent tokia remonto apimtis ir būdas, kurį pasirinko ieškovas ir kad buvo padaryti tokie stogo pažeidimai dėl kurių reikėjo keisti visą stogą.

Įvertinus Teismo nustatytas aplinkybes dėl stogo dangos defektų (suskilinėję, sukritę šiferio lakštai, sulinkusios stogo konstrukcijos, supuvę grebėstai ir gegnės) bei dėl to kylančių neigiamų padarinių (apipeliję, sudrėkę sienos, lašantis pro lubas vanduo, aplietos patalpos, stogo įgriūvimo grėsmė), manytina, kad šiuo atveju buvo tikslinga pakeisti visą stogo dangą, juo labiau, kad asbestinė danga yra kenksminga sveikatai, dėl ko apeliantė nesiginčija. Negalima sutikti su apeliantės deklaratyviais teiginiais, kad buvo galima išpjauti pažeistas šiferio vietas, paliekant nepažeistas lakštų dalis, pakeisti sugadintus lakštus kita medžiaga, nedidelius pažeidimus uždengti vandenį nepraleidžiančiomis medžiagomis (pvz. polietilenu). Be to, manytina, kad toks defektų taisymas būtų neracionalus, neestetiškas ir tokių darbų rezultatas būtų trumpalaikis, dėl ko šalys ateityje turėtų vėl spręsti dėl naujų stogo dangos defektų kylančius ginčus. Taip pat pastebėtina, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad ieškovo pasirinktas stogo dangos remonto būdas ir apimtis buvo neprotingas ir neekonomiškas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atliktų stogo remonto darbų kaina nėra neprotinga ar aiškiai per didelė, to neginčija ir atsakovė.

Apeliantė skunde teigia, kad ieškovo pateikta lokalinė sąmata yra neleistinas įrodymas, nes ieškovas nepateikė sąmatos rengėjo R. B. kvalifikaciją patvirtinančių įrodymų ir nors ji turi teisę būti statybos darbų vadovu, tačiau tai nesuteikia jai teisės būti statinio projekto vadovu. Su šiuo teiginiu nėra pagrindo sutikti.

CPK įtvirtinta, kad įrodymai yra civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nustatyti faktiniai duomenys yra įrodymai ir jie vertinami kartu su kitais įrodymais, neturi teismui išankstinės ar padidintos įrodomosios galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 str.).

Nustatyta, kad R. B. yra suteikta kvalifikacija eiti ypatingojo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio techninės priežiūros vadovės pareigas. Nors byloje nėra duomenų, kad ji turi teisę rengti statybos projektus ir sudarinėti lokalines sąmatas, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, tai nepaneigia jos kvalifikacijos statybos ir remonto darbų srityje ir lokalinė sąmata gali būti vertinama visų įrodymų kontekste, nes nepaneigti joje išvardinti darbai, įkainiai ir kt. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą dėl remonto darbų kainos, analizavo sąmatą, tačiau rėmėsi ieškovo pateiktais įrodymais apie faktiškai jo patirtas išlaidas, kurios yra mažesnės, nei nurodytos sąmatoje. Apeliantė neginčija fakto, jog ieškovas dėl stogo remonto darbų patyrė 28.888 Lt (8.366,54 Eur) išlaidų. Todėl šiuo atveju, netgi pripažinus, kad lokalinė sąmata vertintina kaip parengta nekompetentingo asmens, nebūtų galima spręsti, jog netinkamai nustatytas išlaidų dydis. Be to, pastebėtina, kad atsakovė nei Teismui, nei su apeliaciniu skundu nepateikė jokių savo paskaičiavimų dėl stogo dangos pakeitimo darbų ar medžiagų kainų.

Teismas atsakovės paaiškinimus ir liudytojų M. G., L. G., J. S., S. R., O. L. parodymus dėl stogo kokybės vertino kritiškai, nes nei atsakovė, nei šie jos pakviesti liudytojai nebuvo antrame namo aukšte ar ant namo stogo. Dėl šių Teismo išvadų apeliantė skunde prieštaravimų nepateikia.

Byloje įrodytas stogo dangos pakeitimo būtinumas ir nepaneigtas ieškovo pasirinktas būdas, apimtis. Remontas atliktas ieškovo lėšomis ir nenuneigtas išlaidų dydis- 8.366,54 Eur. Todėl sutiktina su Teismu, kad, remiantis CK 4.76 straipsniu, 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis , atsakovė privalo apmokėti šių darbų atlikimo išlaidas, proporcingas jos bendrosios dalinės nuosavybės daliai. Šios bylos ginčas parodė, kad atsakovė stogo keitimui nepritarė (nesutiko). Ieškovas patyrė išlaidas remontuojant stogą, priklausantį šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise , ir todėl, priešingai apeliantei, Teismas neturėjo pagrindo taikyti CK 4.83 straipsnio 4 dalį ir ją atleisti nuo pareigos padengti pusę ieškovo patirtų išlaidų.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšminti ir neturi tiesioginės įtakos sprendžiant klausimą dėl ginčijamo teismo sprendimo teisėtumo, todėl jie nevertinami.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d., 326 str.1 d. 1 p).

Atmetus atsakovės apeliacinį skundą iš jos priteistinos ieškovo apeliaciniame procese patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (300 Eur) (CPK 93 str.1 d.,98 str) .

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

NUTARIA:

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) N. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.