- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-20
- Bylos Nr.
- e2-157-286/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kęstutis Rimkus
- Ieškovas
- N. Š.
- Atsakovas
- S. Š.
- Advokatai
- Nikolajus Semionovas, Algirdas Misevičius
Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Rimkus, sekretoriaujant Valei Zabulevičienei, dalyvaujant ieškovui N. Š., ieškovo atstovui advokato padėjėjui Algirdui Misevičiui, atsakovei S. Š., atsakovės atstovui advokatui Nikolajui Semionovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal N. Š. ieškinį S. Š. dėl patirtų kapitalinio remonto išlaidų dalies priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas patikslintu reikalavimu prašo priteisti iš atsakovės jo naudai 4183,27 Eur, t. y. pusę patirtų išlaidų gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), stogo kapitaliniam remontui, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso patalpos, esančios šio namo mansardoje (antrame aukšte). Dėl stogo ir jo elementų susidėvėjimo į gyvenamąsias patalpas pateko lietaus vanduo, todėl drėko namo sienos ir kitos konstrukcijos. Dėl šių aplinkybių patalpose negalima buvo normaliai gyventi, drėgmė įtakojo patalpų energijos efektyvumą, kėlė grėsmę viso namo saugumui. Atsakovė atsisakydavo spręsti šią problemą, todėl ieškovas buvo priverstas savo lėšomis atlikti stogo kapitalinį remontą. Dublike nurodė, kad stogo remonto darbai kainavo 15000 Lt, o medžiagos ir įrangos nuoma – 13888 Lt, iš viso – 28888 Lt (8366,54 Eur).
Ieškovas paaiškino, kad stogas buvo labai blogos būklės, nuo menkiausio lietaus šlapdavo antro aukšto sienos ir lubos, todėl jį nedelsiant reikėjo keisti. Juo labiau, kad jis buvo asbestinis, todėl kenkė ir sveikatai, ir aplinkai. Jis bandė tartis su atsakove, kalbėjo, kad stogą reikia keisti, tačiau ji atsakydavo, kad tai jo stogas, jam teka, todėl pačiam ir reikia tvarkytis. Jis pats daug stogo keitimo darbų atliko. Mano, kad jis su atsakove yra namo bendrasavininkai, todėl stogo remonto išlaidas turi dalintis per pusę. Stogo keitimo išlaidos pagrįstos sąskaitomis-faktūromis, medžiagų kvitais, kvitais už darbą. Buvo pakeista ne tik stogo danga, bet ir stogo karkasas, kurį reikėjo sustiprinti, išlyginti. Stogo bendras plotas 276 m², tačiau medžiagų reikėjo daugiau – apie 300 m², nes stogas kelių šlaitų, todėl daug įvairių kampų nusipjovė, kurių daugiau nepanaudosi. Jis internete rado firmą „Stogų arsenalas“, kuri atvežė visas medžiagas žymiai pigiau, nei siūlė kiti. Stogą dengė privatūs asmenys, dirbantys pagal patentą. Jis jiems sumokėjo 15000 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį ir triplike atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovo argumentai, kuriais grindžiamas teiginys, jog stogas yra šalių bendroji nuosavybė, neteisingi. Teismo sprendimu namas tarp šalių buvo padalintas į dvi visiškai atskiras dalis, todėl po atidalijimo jokių objektų bendrojoje dalinėje nuosavybėje nebeliko. Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogas dengia tik ieškovui priklausančias patalpas, todėl yra ieškovo nuosavybė ir ji neturi mokėti už stogo kapitalinį remontą. Kartu nurodo, kad iki 2013-10-21 šis namas jai ir ieškovui priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl ieškovas turėjo gauti jos sutikimą daryti kapitalinį stogo remontą, tačiau tokio sutikimo negavo ir remontą padarė savavališkai. Ji leidimo daryti stogo remontą ir nebūtų davusi, nes mano, kad jokių stogo trūkumų, kurie kėlė pavojų namo saugumui ir kuriuos buvo būtina pašalinti, nebuvo. Mano, kad ieškovo pateiktose nuotraukose parodyti šiferiu dengti stogai yra visai kitų statinių, o ne namo, esančio (duomenys neskelbtini). Net jei tai ir šito namo nuotraukos, tai atskirų pavienių šiferio lakštų pažeidimas nesudarė pagrindo keisti visą stogą nauja danga – galima buvo pakeisti tik atskirus pažeistus šiferio lakštus. Dėl neaiškių priežasčių ieškovas dublike prašomą priteisti sumą sumažino, nurodydamas, kad medžiagos ir įrangos nuoma kainavo ne 27776 Lt, o 13888 Lt. Atsakovės nuomone tai rodo, kad ieškovas siekia praturtėti jos sąskaita. Taip pat mano, kad ieškovo pateikti išlaidų dokumentai visai nesusiję su namu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir nurodo, kad ieškovas nepateikė namo stogo remonto sąmatos ir įrodymų, kad mokėjimo dokumentuose nurodytas prekes panaudojo stogo remontui. Taip pat nurodo, kad ieškovas stogo remontui visiškai be pagrindo pirko 150 cementinių lakštų, kurių bendras plotas 323 m², kai tuo tarpu visas stogo plotas jos manymu yra tik 190 m².
Atsakovė teismo posėdyje paaiškino, jog su ieškiniu nesutinka todėl, kad ieškovas su ja, kaip namo bendrasavininke, dėl stogo keitimo nieko nederino ir niekada apie tai nekalbėjo. Stogas dar nebuvo kiauras. Mano, kad ieškovas paprasčiausiai nori praturtėti jos sąskaita, nes stogo keitimo darbai ir medžiagos negalėjo tiek daug kainuoti. Stogas šiferine danga buvo uždengtas 1995-1996 metais. Antrame namo aukšte, kur gyvena ieškovas, paskutinį kartą ji buvo maždaug 2011 metų vasaros vidury. Prieš stogo keitimą pro jį niekur netekėjo. Tik po to, kai ieškovas pakeitė stogo dangą, pradėjo tekėti vanduo.
Liudytoja M. G. paaiškino, kad dažnai lankydavosi atsakovei priklausančioje namo dalyje, kurioje jokių stogo pratekėjimo žymių nepastebėjo.
Liudytojas L. G. paaiškino, kad būdamas pas atsakovę pirmame namo aukšte, jokių patekėjimų nepastebėjo.
Liudytoja J. S. paaiškino, kad pas atsakovę, kuri yra jos motina, lankydavosi du-tris kartus per savaitę. Jokių pratekėjimų niekada nebuvo. Nepamena, kada paskutinį kartą buvo namo antrame aukšte. Brolis jai niekada nesakė, kad stogas kiauras.
Liudytoja S. R. paaiškino, kad kiek teko pas juos lankytis, stogas buvo geros būklės. Per sienas niekur netekėjo. Atsakovė dėl stogo nesiskundė. Antrame namo aukšte nėra buvusi.
Liudytoja O. L. paaiškino, kad 2013 metais labai dažnai lankydavosi gyvenamajame name, esančiame Ignalinoje, Saulėtekio g. 4. Jokių namo trūkumų nepastebėjo, stogo pažeidimų nebuvo. Namo antras aukštas buvo užkaltas, todėl ji ten nebuvo.
Liudytojas G. B. paaiškino, kad ieškovo prašymu keitė namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogą. Stogas buvo kritinės būklės, būtinai reikėjo keisti stogo dangą, nes senasis asbestinis šiferis jau buvo suaižėjęs, vietomis sukritęs, net keliose vietose leido vandenį. Vietomis net buvo supuvę grebėstai ir gegnės. Patvirtino, kad bylos medžiagoje esančiose nuotraukose yra ieškovui priklausančio namo stogas. Stogas gana sudėtingas, yra daug kampų, todėl reikėjo daugiau stogo dangos, nei paties stogo plotas, nes daug dangos išsimetė dėl išpjaustymų. Stogo keitimui buvo sunaudotos visos ieškovo įsigytos medžiagos. Kokį atlyginimą gavo už darbą, neatsimena.
Liudytojas D. R. paaiškino, kad dengė ieškovui namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogą, kuris buvo avarinės būklės. Ant sienų matėsi nuo drėgmės likusios dėmės, stogo konstrukcija vietomis jau buvo įlinkusi ir galėjo įlūžti.
Liudytoja O. L. paaiškino, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), antrame aukšte gyvena nuo 2013 metų. Dėl stogo buvo problemų, nes vanduo tekėjo visuose kambariuose.
Liudytojas V. K. paaiškino, kad jis padėjo ieškovui remontuoti namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogą. Matė, kad kai kurie senojo stogo šiferio lapai buvo sutrūkę, antrame aukšte buvo drėgmės pažeidimų.
Liudytojas A. B. paaiškino, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), antro aukšto sienos buvo apipelijusios, stogas lašėjo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl to, ar vieno iš namo butų savininkė – atsakovė, remdamasi sutikimo dėl išlaidų nedavimo faktu, gali būti atleista nuo pareigos prisidėti prie bendro turto – stogo – remonto išlaidų pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 4 dalį.
Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2012 2012-06-08 nutartyje pažymėjo, kad su bendrojo naudojimo objektu susijusios išlaidos apmokamos bendraturčių, taikant proporcingumo principą (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalį aplinkybė, kad savininkas nedavė sutikimo apmokėti tam tikras išlaidas nėra absoliuti, vienintelė ar būtina sąlyga, eliminuojanti daugiabučio namo butų savininkų pareigą apmokėti išlaidas. Bendraturčių sutikimas tokiu atveju atitiktų bendruosius bendraturčių nuosavybės teisių į bendrąjį turtą įgyvendinimo principus.
Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis – po 1/2 dalį – asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui ir atsakovui (6-16 b. l.). Byloje esančios nuotraukos (32-37 b. l.), ieškovo bei liudytojų G. B., D. R., O. L., V. K., A. B. parodymai patvirtina, kad šio namo stogo būklė buvo labai bloga, pro jį tekėjo vanduo, todėl jį būtina buvo remontuoti. Be to, stogas buvo dengtas asbestiniu šiferiu, kuris yra kenksmingas sveikatai (teisės aktais nuo 2005-01-01 Lietuvoje, kaip ir visose Europos Sąjungos šalyse, naudoti asbestą ir kitus jo turinčius gaminius yra uždrausta). Atsakovo ir liudytojų M. G., L. G., J. S., S. R., O. L. parodymus dalyje dėl stogo kokybės teismas vertina kritiškai, kadangi nei atsakovė, nei šie jos pakviesti liudytojai antrame namo aukšte ar ant namo stogo nebuvo. Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad stogo remontas buvo būtinas. Iš atsakovės paaiškinimų ir jos pateiktų procesinių dokumentų akivaizdu, kad ieškovas jokiomis aplinkybėmis gauti jos sutikimą stogo keitimui negalėjo, todėl ieškovas turėjo teisę imtis stogo remonto darbų be atsakovės sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektui, o reikalavimas gauti bendraturčių sutikimą išlaidoms yra perteklinis, nes CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta teisė nesuvaržyta sutikimo gavimo.
Ieškovo pateikti įrodymai – prekių (paslaugų) pirkimo kvitai, PVM sąskaitos-faktūros, išrašai iš elektroninės bankininkystės, priimtų pinigų patvirtinimo orderiai, įrangos perdavimo-priėmimo aktas, lokalinė sąmata, komercinis pasiūlymas (38-100, 140-147 b. l.), paties ieškovo bei liudytojų G. B., D. R. paaiškinimai – patvirtina, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo remonto darbai ieškovui iš viso kainavo 28888 Lt (8366,54 Eur). Teismo nuomone, tokia darbų kaina nėra neprotinga ar aiškiai per didelė. Atsakovė, iš esmės nesutikdama su ieškiniu, šios sumos neginčijo, jokių įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodytas stogo remonto kainas bei remontui reikalingų medžiagų kiekius ir darbų apimtis, nepateikė.
Atsakovė atsiliepime į ieškinį ir triplike (72-74, 104-106 b. l.) nurodė, kad gyvenamasis namas tarp šalių yra padalintas horizontaliai – atsakovei priklauso pirmas aukštas, o ieškovui – antras aukštas. Kadangi stogas, kuris yra viršutinė gyvenamojo namo danga, dengia tik ieškovui priklausančias patalpas ir yra tik ieškovo nuosavybė, todėl tik jis pats ir turi remontuotis stogą už savo lėšas. Be to, teismo posėdyje atsakovės atstovas advokatas N. S. nurodė, kad ieškovas, teigdamas, kad stogas yra bendro naudojimo namo konstrukcijos dalis, kuri priklauso visiems namo savininkams, visiškai be pagrindo remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-10-16 nutartimi byloje Nr. 3K-7-515/2009 suformuota praktika, kadangi toje byloje kalbama apie daugiabučius namus su plokščiais stogais, o šalims priklausančio namo stogas yra šlaitinis. Šiuos atsakovės ir jos atstovo argumentus teismas atmeta kaip visiškai nepagrįstus ir prieštaraujančius CK 4.82 straipsnyje įtvirtintoms nuostatoms.
VĮ registrų centro duomenimis atsakovė yra 1/2 dalies gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė (6-7 b. l.), todėl ieškovui iš atsakovės priteistina pusė bendrų 8366,54 Eur išlaidų už stogo remontą, t. y. 4183,27 Eur (CK 4.82 straipsnio 3 dalis).
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.37, 6.210 straipsnius iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 4183,27 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2015-02-17 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, iš ieškovo atsakovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 94 Eur žyminio mokesčio ir 600 Eur dydžio išlaidos advokato pagalbai (69, 101, 124, 149 b. l.).
Ieškovas už ieškinio padavimą teismui buvo sumokėjęs 139 Eur dydžio žyminį mokestį, tačiau vėliau pateikė patikslintą reikalavimą, už kurį turėjo būti sumokėtas tik 94 Eur dydžio žyminis mokestis, todėl prašo grąžinti 45 Eur permokėtą žyminį mokestį. Prašymas grąžinti žyminį mokestį pagrįstas ir tenkintinas (Lietuvos Respublikos CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 87, 93, 98, 142, 185, 259, 265, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Priteisti iš S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), N. Š. naudai 4183,27 Eur (keturis tūkstančius šimtą aštuoniasdešimt tris eurus 27 ct) stogo remonto išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2015-02-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 694 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti N. Š. pagal 2015-02-10 kasos pajamų orderį AB SEB banke sumokėtą 45 Eur (keturiasdešimt penkis eurus) žyminį mokestį.
Sprendimas per 30 dienų gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Ignalinos rajono apylinkės teismui.