- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-14
- Bylos Nr.
- e2S-1988-230/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19145-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- S. J.
- Atsakovas
- V. V.
- Trečiasis asmuo
- R. J.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovui V. V., trečiajam asmeniui R. J. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir pagal atsakovo V. V. priešieškinį ieškovei S. J. dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikiančios institucijos – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartimi buvo patvirtinta tarp ieškovės S. J. ir atsakovo V. V. sudaryta taikos sutartis ir civilinė byla nutraukta.Atsakovas V. V. 2017 m. balandžio 19 d. pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą, nes ieškovė nevykdo teismo patvirtintos taikos sutarties. 2017 m. birželio 7 d. gautas dar vienas atsakovo prašymas, kuriame nurodyta, kad jis prašo išduoti vykdomąjį raštą dėl ieškovės įsipareigojimų nevykdymo išlaikymo teikimo nepilnamečiam vaikui dalyje.Ieškovė S. J. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti išlaikymo išieškojimą vykdymo procese iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-13620-950/2017. Nurodė, kad 2017 m. sausio 27 d. teismas patvirtino šalių taikos sutartį, kuria ieškovei nustatyta 100 Eur per mėnesį dukters išlaikymo prievolė. Taikos sutarties sąlygos buvo susiję su neadekvačiai per didelio išlaikymo nustatymu. Ieškovei tai nebuvo priimtina ir teismas, siekdamas savo veikla nepažeisti viešojo intereso, turėjo siekti, kad nebūtų pažeistos kitų ieškovės nepilnamečių vaikų teisės į išlaikymą. Su ieškove gyvena dar keturi nepilnamečiai vaikai. Ieškovės pajamos yra po 112 Eur G. B. ir S. B., po 15 Eur kiekvienam auginamam vaikui išmokama vaiko pašalpa, 131 Eur socialinė pašalpa ieškovei, auginančiai keturis vaikus. Teismo nutartimi nustačius, kad iš vienintelių savo 131 Eur pajamų ieškovė net po 100 Eur kas mėnesį turi skirti šalių dukros E. V. išlaikymui, ši našta akivaizdžiai per didelė. Ieškovė yra pateikusi ieškinį dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo (atsakovo), gyvenamosios vietos pakeitimo. Civilinėje byloje Nr. e2-13620-950/2017 teismas atleido ieškovę nuo dalies žyminio mokesčio, pripažindamas, kad jos turtinė padėtis sunki. Akivaizdu, kad šioje byloje bus sprendžiamas ir ieškovės prievolės mokėti dukrai išlaikymą klausimas. Kilus naujam ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ji gali būti nustatyta su ieškove ir dėl to išlaikymas iš viso neturėtų būti mokamas. Civilinėje byloje Nr. 2-3872-924/2013 teismas priteisė 130 Lt (38 Eur) išlaikymą ir ieškovė iki šiol jį moka. Be to, vasaros atostogų metu (birželį – rugpjūtį) ieškovė augins šalių dukrą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas užtikrintų proporcingumo ir lygiateisiškumo principo laikymąsi, atitiktų viešąjį interesą, kad kiti keturi ieškovės nepilnamečiai vaikai, tarp kurių du yra neįgalūs, neliktų be būtino ir pakankamai minimalaus, ant skurdo ribos gaunamo išlaikymo.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 9 d. nutartimi atsakovo V. V. prašymą tenkino, išdavė vykdomąjį raštą pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartimi patvirtintą ieškovės S. J. ir atsakovo V. V. taikos sutartį dalyje dėl ieškovės S. J. įsipareigojimo teikti dukters E. V. išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį iki jos pilnametystės, ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartimi buvo patvirtinta šalių (ieškovės ir atsakovo) sudaryta taikos sutartis, kuria šalys sutarė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3872-924/2013 nustatytą ieškovės mažametės dukters E. V. išlaikymo prievolę, kuri buvo po 130 Lt (37,65 Eur) kas mėnesį. Taikos sutartimi ieškovė įsipareigojo teikti išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nors ieškovė pateikė duomenis, kad mažametei dukrai kas mėnesį perveda po 38 Eur (tik 2017 m. vasario mėnesį pervesta 100 Eur), tačiau ji privalo mokėti 100 Eur išlaikymą. 38 Eur išlaikymo dydis buvo nustatytas Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3872-924/2013, tačiau įsiteisėjus Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutarčiai ieškovės prievolė buvo modifikuota į prievolę teikti 100 Eur išlaikymą. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovė nemokėdama priteistos 100 Eur išlaikymo kas mėnesį sumos, nevykdo teismo patvirtintos taikos sutarties, todėl atsakovo prašymą tenkino ir išlaikymo dalyje išdavė vykdomąjį raštą.Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nustatė, kad civilinėje byloje Nr. e2-13650-950/2017 ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš jos dukters laikiną išlaikymą po 38 Eur kas mėnesį Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartimi buvo atmestas. Prašymas buvo grindžiamas analogiškomis aplinkybėmis, kaip ir šioje byloje. Teismas, atmesdamas prašymą priteisti laikiną 38 Eur išlaikymą, akcentavo 2017 m. sausio 27 d. nutarties privalomumą bei tai, kad toks išlaikymo dydis akivaizdžiai pažeistų nepilnametės dukters interesus, nes neužtikrintų net būtiniausių jos poreikių. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad šioje byloje ieškovė jau prašo apskritai sustabdyti išlaikymo išieškojimo vykdymą pabrėždama, kad 100 Eur išlaikymo išieškojimas pažeistų kitų jos nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus. Tačiau kitus ieškovės vaikus privalo išlaikyti jų tėvai ir ieškovė, gindama jų interesus, privalo imtis įstatyme reglamentuotų priemonių, jei tėvai šios pareigos nevykdo. Jau vien tokio prašymo (sustabdyti išlaikymo išieškojimą) pateikimas rodo, kad ieškovė visiškai neįvertina dukters E. V. poreikių ir visiškai nesupranta savo, kaip motinos, įstatyminės pareigos teikti išlaikymą savo mažametei dukrai, augančiai pas atsakovą. Sunki jos turtinė padėtis neatleidžia jos nuo šios pareigos.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė S. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti išduoti atsakovui vykdomąjį raštą bei tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai nutarė išduoti atsakovui vykdomąjį raštą dėl išlaikymo priteisimo. Ieškovė visada neigė ir neigia savo valią padidinti buvusį išlaikymą nuo 38 iki 100 Eur per mėnesį, o prievolę teikti dukrai, kurią šiuo metu augina atsakovas, skirtą išlaikymą 38 Eur apimtimi nuosekliai ir nuolat vykdo. Dėl to nepagrįsti teismo motyvai, neva ieškovė teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių „nesupranta savo kaip motinos įstatyminės pareigos teikti išlaikymą savo mažametei dukrai, augančiai pas atsakovą“, „visiškai neįvertina dukters E. poreikių“. Teismas šioje byloje niekada nesiaiškino ir nenustatė pastarųjų poreikių, byloje nėra jokių poreikių skaičiuotės ar realiai patiriamų atsakovo išlaidų įrodymų, kurie leistų spręsti apie 100 Eur ar didesnius poreikius.Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad taikos sutartį parengė, koregavo ir šalių pasirašytą teismui per EPP atsiuntė atsakovo atstovė, kad po to byloje žodinis posėdis nebebuvo rengiamas, kad ieškovė tuo metu slaugė mirštantį šeimos narį ir taikos sutartį pasirašė pavargusi, neskaičiusi, pasitikėdama jos autore bei jos veiksmais, pasiekusi byloje vienintelį taikos rezultatą – nustatytos gyvenamosios vietos su atsakovu palikimą pagal 2013 m. teismo priimtą sprendimą, nustatant intensyvią ieškovės bendravimo su dukra tvarką.Teismas nepasisakė dėl viešojo intereso apsaugos šioje byloje bei pateiktų rašytinių oficialių įrodymų apie ieškovės turimus kitus keturis mažamečius vaikus, kurių du yra dvigubai jaunesni už šalių dukrą, o du - neįgalūs vaikai, t. y. reikalingi didesnės priežiūros ir turintys didesnių poreikių už likusius tris sveikus ieškovės vaikus.Teismas, nesusipažinęs su prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priedais, nutartyje nurodė, jog ieškovė turėtų imtis įstatyme reglamentuotų priemonių, jei kitų 4 vaikų tėvai nevykdo šių vaikų išlaikymo pareigos. Į bylą yra pateikti net keturi vykdomieji raštai (ieškovė ėmėsi minėtų įstatyme reglamentuotų priemonių ir teismo keliu prisiteisė išlaikymą iš vaikų tėvų), kuriuos vykdantys du antstoliai pateikė rašytinius įrodymus, jog išieškoti priteistų sumų iš skolininkų negali. Tokiu būdu teismas pažeidė JTO Vaiko teisių apsaugos konvencijos pagrindinius principus ir 27 str. nuostatas, CK 3.3 str. reglamentuotą visų vaikų teisių ir interesų prioritetinės apsaugos ir gynimo principą bei gynė išimtinai tik atsakovo dukters interesus, palikdamas kitų keturių mažamečių interesų apsaugą ir užtikrinimą jų tėvų sąmoningumui bei valiai.Teismas, darydamas išvadą apie tariamai neaiškią ieškovės turtinę padėtį, nepagrįstai nurodė, kad atsakovė naudojasi apmokamo advokato pagalba, nesikreipdama dėl nemokamos pagalbos. Tokia teismo išvada nepagrįsta, kadangi byloje atstovaujančio ieškovę advokato paslaugos kol kas nėra apmokamos.Teismas neatsižvelgė į ieškovės prašyme nurodytą argumentą bei prie jo pridėtą nutartį, kad šis teismas kitoje civilinėje byloje Nr. e2-13620-950/2017 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi tais pačiais motyvais patenkino ieškovės prašymą dėl jos atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies (69,75 Eur), pripažindamas, jog ieškovės turtinė padėtis dėl jos turimų kitų 4 išlaikytinių bei gaunamų pajamų, ir tik 1/6 dalies turimo nekilnojamojo turto – sklypo, nėra gera, kad jai yra gana sudėtinga sumokėti netgi šią mokesčio sumą. Nutartis yra įsiteisėjusi, nebuvo skundžiama, dėl to aiškiausiai atspindi ieškovės turtinės padėties įvertinimą. Teismas nepagrįstai netenkino ieškovės atstovo prašymų pripažinti atsakovo ir išvadą duodančių institucijų atstovų dalyvavimo nagrinėjant prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo būtinu, nors yra pagrindas manyti, kad atsakovas negali paaiškinti savo prašymo motyvų ar dukros poreikių (išlaikymo po 38 Eur per mėnesį teikimas jį tenkino pastaruosius 4 metus), o institucijos negali neturėti duomenų apie ieškovės atliekamą kitų keturių vaikų priežiūrą, vien jos teikiamą išlaikymą jiems, kurį būtina teikti ir toliau. Teismas, žodine tvarka nagrinėdamas klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal taikos sutarties sąlygas, turi teisę ir jo neišduoti, tačiau nepagrįstai nepasinaudojo šia CPK 646 str. 3 d. numatyta teismo teise.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas atsakovo V. V. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo ir atmestas ieškovės S. J. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (išieškojimo vykdymo procese sustabdymo), teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovė S. J. tik iš dalies moka priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui ir tokiu būdu netinkamai vykdo teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygas, išdavė vykdomąjį raštą išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo dalyje, taip pat atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi jų taikymas pažeistų nepilnametės dukters interesus, neužtikrintų būtiniausių jos poreikių.Apeliantė (ieškovė) S. J., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, atskirąjį skundą grindžia tuo, jog ji nepilnametę dukrą išlaiko, teikia jai 38 Eur per mėnesį išlaikymą, o taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdyti negali dėl savo sunkios turtinės padėties, taikos sutartį pasirašė neskaičiusi, joje numatyto dydžio išlaikymo teikimas pažeistų jos kitų keturių nepilnamečių vaikų interesus.
Dėl vykdomojo rašto išdavimo pagrindų
Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1 dalis, CPK 584 straipsnio 4 p.). Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Taikos sutarties, kurios sudarymas, patvirtinimas ir vykdymas nustatytas materialiosios ir proceso teisės normų, ypatumas yra tas, kad, taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010). Taigi vykdomojo rašto išdavimas dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies siejamas su fakto nustatymu, kad viena iš sutarties šalių pažeidė (neįvykdė) joje nustatytas prievoles (CPK 646 straipsnio 3 dalis).Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-363-375/2017 patvirtino ieškovės S. J. ir atsakovo V. V. sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė. Teismo patvirtintos taikos sutarties 2 punkte numatyta, kad šalys susitarė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3872-924/2013 ieškovei S. J. nustatytą įpareigojimą nepilnametės dukros E. V. išlaikymui iki jos pilnametystės mokėti periodinėmis išmokomis po 130 Lt (37,65 Eur), ir nuo 2016 m. lapkričio 1 d. ieškovė S. J. nepilnametės dukros E. V. išlaikymui įsipareigojo mokėti po 100 Eur mėnesinių periodinių išmokų iki jos pilnametystės, išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant V. V.. Atsakovas V. V. 2017 m. birželio 7 d. kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo išlaikymo teikimo nepilnamečiam vaikui dalyje ir nurodė, kad ieškovė nevykdo taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nors ieškovė mažametei dukrai kas mėnesį ir perveda po 38 Eur, tačiau privalo mokėti 100 Eur išlaikymą, skundžiama nutartimi prašymą tenkino ir išdavė atsakovui vykdomąjį raštą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui išieškojimo iš ieškovės S. J.. Apeliantė (ieškovė) S. J. atskirajame skunde nurodo, kad teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai nutarė išduoti atsakovui vykdomąjį raštą, kadangi ieškovė visada neigė savo valią padidinti buvusį išlaikymą nuo 38 iki 100 Eur per mėnesį, o prievolę teikti dukrai išlaikymą 38 Eur apimtimi nuosekliai vykdo. Taikos sutartį ieškovė pasirašė pavargusi, neskaičiusi, pasitikėdama jos autore bei jos veiksmais, pasiekusi byloje vienintelį taikos rezultatą – nustatytos gyvenamosios vietos su atsakovu palikimą pagal 2013 m. teismo priimtą sprendimą, kartu nustatant intensyvią ieškovės bendravimo su dukra tvarką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti apeliantės argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.Visų pirma, pažymėtina tai, kad šalys bendru sutarimu, abipusių nuolaidų būdu baigė civilinės bylos Nr. e2-363-375/2017 nagrinėjimą pasirašydamos ir pateikdamos teismui patvirtinti taikos sutartį. Nors ieškovė S. J. 2017 m. vasario 13 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutarties, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, tačiau Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 14 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ir atskirąjį skundą atsisakė priimti bei grąžino jį padavusiam asmeniui. Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 27 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį paliko nepakeistą. Tai reiškia, kad nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo yra įsiteisėjusi ir taikos sutartis jos šalims įgavo galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią bei tapo priverstinai vykdytinu dokumentu (CK 6.985 straipsnio 1-2 dalys), dėl ko teismas, esant taikos sutartyje nustatytoms sąlygoms, turėjo teisę spręsti klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Atsižvelgiant į tai, apeliantės S. J. atskirojo skundo argumentai, kuriais ji kvestionuoja Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutarties, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, teisėtumą ir pagrįstumą, neturi jokios teisinės reikšmės. Aplinkybė, kad apeliantė (ieškovė) S. J. iš dalies vykdo taikos sutarties sąlygas (moka 38 Eur išlaikymą kas mėnesį), nepaneigia apeliantės pareigos tinkamai įvykdyti visus taikos sutartimi tarp šalių sulygtus įsipareigojimus. Nors apeliantė ir nurodo, kad negali taikos sutarties sąlygų vykdyti dėl blogos finansinės padėties, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė dar prieš pasirašydama taikos sutartį turėjo įvertinti savo galimybes ateityje vykdyti taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.Nei viena iš sutarties šalių negali savavališkai pakeisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų (negali mokėti mažesnio išlaikymo nepilnamečiam vaikui, nei numatyta taikos sutartyje). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė S. J. nustatytais terminais nevykdė taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, atsakovas įgijo teisę prašyti teismo išduoti vykdomąjį raštą, o teismas, nustatęs, kad ieškovė netinkamai vykdo taikos sutarties sąlygas, t. y. moka mažesnį nei taikos sutartyje numatyta išlaikymą, pagrįstai išdavė vykdomąjį raštą. Apeliantės (ieškovės) S. J. pasirašytoje ir teismui tvirtinti pateiktoje taikos sutartyje šalys patvirtino, kad joms yra žinomos ir suprantamos šios taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo teisme teisinės pasekmės. Įsigaliojus šią taikos sutartį patvirtinančiai teismo nutarčiai, ši taikos sutartis šalims turės galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir taps priverstinai vykdytinu dokumentu ir kad vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Pažymėtina, kad teismo patvirtinta taikos sutartis gali būti nutraukta, pripažinta negaliojančia ar pakeista tik CPK III dalyje įtvirtintomis teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo kontrolės formomis bei taikant proceso atnaujinimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010). Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kad teismo patvirtinta šalių taikos sutartis būtų nutraukta, pripažinta negaliojančia ar pakeista, todėl turi būti vykdoma (CK 6.985 straipsnis). Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teisme 2017 m. balandžio 25 d. ir 2017 m. gegužės 2 d. buvo gauti ieškovės S. J. ir trečiojo asmens R. J. prašymai dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-363-375/2017, tačiau bylos dėl proceso atnaujinimo buvo nutrauktos Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužė 30 d. ir 2017 m. birželio 6 d. nutartimis (civilinės bylos Nr. eA2-15241-615/2017 ir eA2-15989-886/2017). Nors minėtos nutartys dar nėra įsiteisėję (apskųstos apeliacine tvarka), tačiau tai neteikia pagrindo šalims nesilaikyti taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantės (ieškovės) S. J. taikos sutartimi prisiimti įsipareigojimai, dėl kurių netinkamo vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra susiję su išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimu. Pagal CK 3.155 straipsnio 2 dalį tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Taigi apeliantei (ieškovei) nevykdant taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų yra pažeidžiami nepilnamečio vaiko turtiniai ir neturtiniai interesai, o pirmosios instancijos teismas, remdamasis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, pagrįstai išdavė atsakovui V. V. vykdomąjį raštą išlaikymo nepilnamečiam vaikui išieškojimo dalyje.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
Apeliantė (ieškovė) S. J. prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti išlaikymo išieškojimą vykdymo procese iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-13620-950/2017. Šį savo prašymą grindė tuo, jog ji yra pateikusi ieškinį dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo (atsakovo), gyvenamosios vietos pakeitimo (civilinė byla Nr. e2-13620-950/2017), minėtoje civilinėje byloje bus sprendžiamas ir ieškovės prievolės mokėti dukrai išlaikymą klausimas. Taigi kilus naujam ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ji gali būti nustatyta su ieškove ir dėl to išlaikymas iš viso neturėtų būti mokamas. Be to, vasaros atostogų metu (birželį – rugpjūtį) ieškovė augins šalių dukrą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas užtikrintų proporcingumo ir lygiateisiškumo principo laikymąsi, atitiktų viešąjį interesą, kad kiti keturi ieškovės nepilnamečiai vaikai, tarp kurių du yra neįgalūs, neliktų be būtino ir pakankamai minimalaus, ant skurdo ribos gaunamo išlaikymo.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuri gali būti taikoma tik tais atvejais, kai yra siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymą (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra išimtinai procesinio pobūdžio, skirta būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui užtikrinti. Jomis negali būti užtikrintas nepareikštų reikalavimų įvykdymas. Kadangi būsimu teismo sprendimu bus atsakoma į ieškinyje pareikštus reikalavimus, nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti vertinama, ar, priėmus ieškovui palankų sprendimą, t. y. patenkinus jo pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Dėl šios priežasties teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą.Nagrinėjamu atveju apeliantė (ieškovė) S. J. šioje civilinėje byloje nereiškia jokių naujų materialinių reikalavimų, kurių užtikrinimui galėtų būti taikomos jos prašomos laikinosios apsaugos priemonės, o prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė sieja su civilinėje byloje Nr. e2-13620-950/2017 pareikštais materialiniais reikalavimais. Tačiau, kaip jau minėta, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik šioje civilinėje byloje pareikštų materialinių reikalavimų užtikrinimui, be to, atkreiptinas dėmesys, jog Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-13620-950/2017 ieškovės S. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė ir nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sumažinant įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje šalių numatytą išlaikymą, kai nėra ginčas išspręstas iš esmės ir nėra priimto teismo sprendimo (nutarties) jį sumažinti, akivaizdžiai pažeistų nepilnametės šalių dukters interesus. Taip pat pažymėtina, jog išieškojimo vykdymo procese sustabdymas kaip laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma, kai yra pradėtas priverstinis teismo procesinio sprendimo vykdymas. Šiuo atveju yra sprendžiamas klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo, taigi vykdymo procesas nėra prasidėjęs, o nesant duomenų apie antstolio pradėtą vykdymo procesą, nėra pagrindo šių vykdymo veiksmų (išieškojimo vykdymo procese) stabdyti. Be to, pažymėtina, jog teismo priimta nutartis išduoti atsakovui V. V. vykdomąjį raštą, nereiškia, kad atsakovas privalo pateikti vykdomąjį raštą vykdyti antstoliui. Ir po vykdomojo rašto išdavimo šalys turi galimybę tarpusavyje tartis dėl vykdymo tvarkos bei sąlygų, apeliantei pradėjus ir toliau geranoriškai vykdyti taikos sutartį, susitarus dėl materialinio išlaikymo teikimo tvarkos, atsakovas turi teisę neteikti antstoliui vykdyti vykdomojo rašto. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį net vykdymo proceso metu (CPK 639 straipsnio 4 punktas, 643 straipsnio 7 punktas, 595 straipsnio 1 dalis).
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
Apeliantė (ieškovė) S. J. atskirąjį skundą taip pat grindžia tuo, jog teismas nepagrįstai netenkino jos atstovo prašymų pripažinti atsakovo ir išvadą duodančių institucijų atstovų dalyvavimo nagrinėjant prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo būtinu, nors yra pagrindas manyti, kad atsakovas negali paaiškinti savo prašymo motyvų ar dukros poreikių (išlaikymo po 38 Eur per mėnesį teikimas jį tenkino pastaruosius 4 metus), o institucijos negali neturėti duomenų apie ieškovės vykdomą kitų keturių vaikų priežiūrą, vien ieškovės teikiamą išlaikymą jiems ir būtinybę jį teikti toliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad suinteresuota šalis pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, ir šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą.Nagrinėjamu atveju, esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai dėl taikos sutarties patvirtinimo, kurios sąlygos privalo būti vykdomos ir jų teisėtumas negali būti kvestionuojamos, ieškovės S. J. atstovo prašymas dėl atsakovo V. V. ir VTAS atstovų dalyvavimo teismo posėdyje pripažinimo būtinu laikytinas nepagrįstu (neargumentuotu procesiniais tikslais), kadangi ieškovės atstovo nurodomos aplinkybės, kurias norima išsiaiškinti teismo posėdžio metu tiesiogiai apklausus nurodytus asmenis, dėl nepilnamečio vaiko poreikių apimties ir reikalingo išlaikymo dydžio bei ieškovės turtinės padėties ir jos galimybių teikti nustatyto dydžio išlaikymą šiuo atveju nevertintinos, nes tai nėra nagrinėjamo klausimo dalykas. Teismas šioje civilinėje byloje nagrinėjo klausimą dėl vykdomojo rašto (ne)išdavimo, o minėtos aplinkybės, kurias, anot ieškovės atstovo, būtina išaiškinti, nėra reikšmingos klausimo dėl vykdomojo rašto (ne)išdavimo išsprendimui.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo, remiantis atskirojo skundo argumentais, panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.