Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ ieškinį atsakovui G. L. dėl skolos priteisimo ir atsakovo G. L. priešieškinį ieškovui UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas. Priešieškinis atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2012-07-05 d. ieškovas atsakovui pateikė saulės elektrinės įdiegimo komercinį pasiūlymą (b. l. 100-105, I t.), o 2012-07-11 d. šalys pasirašė pirkimo –pardavimo sutartį Nr. 120711/3, kuria ieškovas - UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ (Pardavėjas) įsipareigojo įrengti atsakovui – G. L. (Pirkėjui) 30 kW saulės elektrinę ir iš Energetikos ministerijos gauti leidimą gamybai, o atsakovas įsipareigojo už prekes bei atliktus darbus sumokėti ieškovui pagal sutartyje numatytas sąlygas (b. l. 7-10, 11-19 I t.). 2012-12-31 d. ieškovas atsakovui išrašė PVM sąskaitą-faktūrą ITP Nr. 051505, 75 000,00 Lt sumai, 2013-01-29 d. - PVM sąskaitą-faktūrą ITP Nr. 051550, 73 104,00 Lt sumai ir 2013-03-05 d. - PVM sąskaitą-faktūrą ITP Nr. 051679, 37 026,00 Lt sumai (b. l. 20-23, I t.). G. L. 2012-07-11 d. sumokėjo ieškovui 75 000,00 Lt sumą (b. l. 24, I t.), vėlesniais mokėjimais dalimis apmokėjo PVM sąskaitą-faktūrą ITP Nr. 051679 (b. l. 25-27, I t.), tačiau byloje nėra duomenų apie 2013-01-29 PVM sąskaitos-faktūros ITP Nr. 051550, t. y. 73 104,00 Lt sumos sumokėjimą. AB „Lesto“ 2012-07-30 d. išdavė atsakovui išankstines sąlygas, 2012-09-27 d. – prisijungimo sąlygas (b. l. 106-111, I t.), kurios 2012-12-12 d. buvo patikslintos (b. l. 111, II t.). 2012-09-17 d. LR Energetikos ministerija išdavė G. L. leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą (b. l. 29, 30, I t.). 2012 m. lapkričio mėn. parengtas techninis projektas (b. l. 88-109, II t.). 2013-01-04 d. paslaugų priėmimo-perdavimo aktu Nr. 1 ieškovas perdavė atsakovui saulės elektrinių įrangą, nurodant, jog ieškovas taip pat gavo išankstines sąlygas, leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą, prijungimo sąlygas; aktas nėra pasirašytas atsakovo (b. l. 155, I t.), taip pat 2013-01-30 d., 2013-04-22 d., 2013-05-06 d. buvo sudaryti paslaugų priėmimo-perdavimo aktai, kurių atsakovas taip pat nepasirašė (b. l. 136-138, II t.). 2013-02-04 d. Energetikos ministerija išplatino skelbimą dėl leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus sąrašą (b. l. 151-152, I t.). 2013-02-07 d. Valstybinė energetikos inspekcija prie energetikos ministerijos išdavė Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą Nr. 13IP2-34442, kurioje pažymėjo, jog saulės energijos elektrinė sumontuota ir atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojamos pagal paskirtį (b. l. 28, I t.), o 2013-02-26 d. atsakovui buvo suteiktas leidimas gaminti elektros energiją Nr. LG-0742 (b. l. 112, I t.). Be to, 2013-01-04 d. G. L. ir AB „Lesto“ sudarė gamintojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį Nr. NV-42320-12-1346 su 2013-02-23 d. pakeitimu (b. l. 122-134, II t.), o 2013-02-21 d. - elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 520217-52322/230187 (b. l. 112-121, II t.). 2013-04-22 d. raštu atsakovas kreipėsi į ieškovą nurodydamas, kad elektrinė nepabaigta ir nepriduota eksploatacijai (b. l. 113, I t.). 2013-07-05 d. pranešimu ieškovas pareikalavo atsakovą sumokėti susidariusį įsiskolinimą ir delspinigius (b. l. 114-115, I t.), į kurį atsakydamas atsakovo atstovas 2013-08-20 d. raštu atsisakė mokėti reikalaujamas sumas bei pareikalavo ieškovą atlyginti atsakovui 60 540,84 Lt dydžio nuostolius (b. l. 116-118, I t.). Remiantis užduotimis Nr. 63702178, Nr. 63939238 ir Nr. 64085300 bei 2013-05-06 d. AB „Lesto“ pranešimu nustatyti matomi elektros apskaitos pažeidimai, nurodant, jog dėl klaidingos schemos prijungimo bus atliekamas perskaičiavimas (b. l. 139-142, II t.). 2013 m. balandžio mėn. – 2014 m. balandžio mėn. ataskaitos apie elektros energiją, pagamintą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, G. L., AB „Lesto“ sąskaitos-faktūros patvirtina, jog elektrinė dirba (b. l. 58-85, 156-165, II t.).

Iš sutarties šalių elektroninio susirašinėjimo išrašų matyti, jog atsakovas siuntė ieškovui reikalaujamus dokumentus (b. l. 15-57, II t.). Pagal atsakovo pateiktus skaičiavimus, jo nuostoliai (negautos pajamos) sudaro 60 540,84 Lt (b. l. 86, II t.).

Remiantis antstolio D. K. 2014-05-27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais Nr. 174/14/060 ir Nr. 174/14/061, kuriais apžiūrėti atsakovo telefone bei el. pašto dėžutėje esantys susirašinėjimai, matyti, jog ieškovas ragino atsakovą dėl saulės elektrinės pridavimo (b. l. 186-200, II t.; b. l. 1-4, III t.).

Liudytojas A. T., atstovaujantis Energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos, nurodė, jog yra Kauno teritorinio skyriaus vedėjas, paaiškino, kad išduodant pažymas vadovaujasi LR Energetikos įstatymu, Energetikos inspekcijos nuostatais, taip pat ir Energetikos inspekcijos viršininko įsakymais. Šiuo atveju 2013-02-07 d. buvo išduota energetikos įrenginio techninės būklės pažyma G. L. saulės elektrinei, kadangi elektrinė atitiko reikalavimus, taip pat matavimus, buvo sumontuota pagal projektą, ir tuo Energetikos inspekcijos funkcijos baigėsi, kadangi pajungimo reikalus tvarko „Lesto“. Į juos dėl pažymos išdavimo kreipėsi UAB „AS“ atstovai, kada tiksliai, pasakyti negalėjo, nebuvo fiksuojama, pažyma yra išduodama per 20 darbo dienų nuo kreipimosi, taigi ilgiau ir nebuvo uždelsta. Liudytojas atkreipė dėmesį, jog jeigu įrenginys būtų nesumontuotas, būtų surašomas trūkumų aktas, o šiuo atveju jo nebuvo, be to, prašyti pažymos gali ir rangovas, vykdantis užsakymą, jis tokiu atveju turėtų pateikti įgaliojimą, o ar UAB „AS“ turėjo įgaliojimą pasakyti negali. Liudytojas paaiškino, jog šia pažyma konstatuojama, jog elektrinės, kuri jungsis prie „Lesto“, įrenginiai yra tvarkingi ir jungtis jau galima. Šiuos klausimus reguliuoja LR Energetikos įstatymas, taip pat Statybos įstatymas bei 2012-07-04 d. Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros įrenginiu tvarkos aprašo Nr. 1-127 16 punktas (papildymas 13-09-26 Nr. 1-189) - inspekcija vertina technines sąlygas ir statinio atitikimą projektui (b. l. 16, 20-22, III t.).

Liudytojas R. L. teismo posėdyje nurodė, jog yra AB „Lesto“ Jonavos - Kaišiadorių klientų aptarnavimo centro elektros apskaitų grupės inžinierius. 2013-02-22 d. pagal gautą darbo užduotį buvo įrengtas elektros apskaitos skaitiklis ir pajungta elektra, adresu (duomenys neskelbtini). Užduotis buvo prijungti prie AB „Lesto“ naujai esamą objektą - įjungti elektros tiekimą. Liudytojas paaiškino, jog darbus atliko kitas inžinierius, jo tuomet nebuvo. Liudytojo teigimu, pajungimui reikalingi dokumentai yra elektros pirkimo pardavimo sutartis, ribų aktas tarp tiekėjo ir vartotojo, Energetikos inspekcijos pažyma. Pažymėjo, jog šiuo atveju viskas vyko sklandžiai, su šiuo objektu problemų nebuvo, o objektas pradeda funkcionuoti nuo skaitiklio įrengimo dienos, nežinojo, dėl ko elektrinė negeneravo elektros pilnu pajėgumu. Liudytojas paaiškino, jog vartotojas, prieš galutinai pajungiant elektrą, iš pradžių turi įsirengti elektros įvadą, tuo tikslu turi teikti paraišką, kuri gali būti užpildyta ir prieš metus, kai vartotojas pasiruošia prisijungti prie „Lesto“ įrenginių, tada jis teikia Energetikos inspekcijos pažymą (b. l. 17, 20-22, III t.).

Liudytojas H. L. nurodė, jog gyvena sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini), kurios teritorijoje buvo statoma elektrinė, yra atsakovo tėvas. Žino, jog elektrinės statybos darbus vykdė UAB „informacinių technologijų pasaulis“, matė jų vadovą vieną kartą, o daugiau teko matyti darbų vykdytoją ir darbininkus. Liudytojas paaiškino, jog dalyvavo, kai buvo suvežtos konstrukcijos, matė, kaip buvo ruošiamas projektas, pats yra statybos inspektorius, tuo metu dar dirbo, todėl statybos darbai jam buvo aktualūs, matė vykdomo darbo eigą. Liudytojo teigimu, iš rangovo pusės buvo nedaug atsakomybės, rangovas nekonkrečiai žiūrėjo į darbus, jis pats ragindavo vadovą, jam sakė, jog yra konkrečios datos, kad ši sutartis reikalauja tikslumo, o darbų vadovas sakė, kad viskas bus padaryta. Pažymėjo, jog tvora buvo užtverta, kad konstrukcijos nebūtų pažeistos ar kas nepadarytų kitos žalos, jie tai užtikrino, tačiau neaišku, kodėl jie nepaėmė pažymos ir nepateikė AB „Lesto“ inspektoriui, kadangi projektas buvo laiku, darbam padaryti sąlygos irgi buvo suteiktos visos. Liudytojas teigė, jog konstrukcijas rangovas atvežė 2012 metų savaitę tarp Kalėdų ir Naujų metų, paprašė leisti pasidėti jas į garažą, pats ten buvo, atrakindavo rytais, darbininkai darbuodavosi, o tvora buvo sumontuota lapkričio mėn. pabaigoje, ją sumontavo užsakovas – G. L. rangovo prašymu, o kabelis buvo paklotas dar iki tvoros pastatymo, iki užsnigimo. 2013 m. sausio pirmą savaitę darbininkai sukalė konstrukcijas ir vykdė kitus darbus, sumontavo greitai – per 2 savaites (b. l. 18, 20-22, III t.).

Dėl ieškovo ieškinio

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos sumokėti Sutartyje numatytas sumas, ieškovui įvykdžius sutartines prievoles. Ieškovas teigia, jog atsakovas nepilnai atsiskaitė pagal jam pateiktas PVM sąskaitas-faktūras, atsakovas nesutinka mokėti ieškovo reikalaujamų sumų, kadangi laiko, jog atsakovas netinkamai įvykdė savo įsipareigojimus pagal Sutartį.

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs iš pirkimo-pardavimo teisinių santykių, turinčių rangos bei paslaugų teikimo teisinių santykių požymių. Pažymėtina, jog abi šalys bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad Sutartis iš ieškovo pusės yra faktiškai įvykdyta ir šiuo metu elektrinė funkcionuoja, be to, į bylą pateiktos PVM sąskaitos-faktūros (b. l. 20-23, I t.), 2013-02-07 d. Valstybinė energetikos inspekcijos prie energetikos ministerijos išduota Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma Nr. 13IP2-34442 (b. l. 28, I t.), Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2013-02-26 d. ieškovui išduotas leidimas gaminti elektros energiją (b. l. 112, I t.), ataskaitos apie pagamintą elektros energiją, sąskaitos-faktūros (b. l. 58-85, 156-165, II t.) suteikia objektyvų pagrindą išvadai, jog ieškovas tinkamai atliko sutartyje numatytus įsipareigojimus. Pažymėtina, jog šalių sudaryta Sutartis nebuvo įstatymų nustatyta tvarka ginčyta ar nutraukta anksčiau termino, o atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes konstatuotina, jog sutartis yra pilnai įvykdyta. Atsakovo nurodomi argumentai dėl nesavalaikio sutarties įvykdymo aktualūs nagrinėjant galimų atsakovo nuostolių atlyginimo klausimą, tačiau nesudaro pagrindo atsakovui atsisakyti vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, t. y. sumokėti ieškovui visą Sutarties kainą. Šalys Sutartyje nenumatė išlygų, sudarančių pagrindą pirkėjui sustabdyti savo prievolių vykdymą esant tam tikroms sąlygoms (pavyzdžiui, reiškiant pretenzijas dėl nesavalaikio sutartinių įsipareigojimų vykdymo).

Išnagrinėjus bylą, ištyrus ir įvertinus joje surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad ieškovas įvykdė sutartinius įsipareigojimus, atsakovo prievolės atsiskaityti su ieškovu įvykdymo terminai yra suėję, todėl teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 73 104,00 Lt skolą pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.477 straipsnis, 6.487 straipsnis).

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Tarp šalių sudarytos sutarties 4.2. punkte numatyta 0,05 proc. delspinigių norma už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos (b. l. 8, I t.). pagal šalių sutarties 4.1 punktą atsakovas su ieškovu turėjo atsiskaityti per 3 kartus: 50 proc. sumos avansas, mokamas per 5 dienas nuo sutarties pasirašymo dienos, 30 proc. sumos mokama per 5 dienas nuo įrangos pristatymo ir sąskaitos faktūros pirkėjui išrašymo dienos, 20 proc. sumos mokama per 10 dienų nuo saulės elektrinės pridavimo ir sąskaitos-faktūros išrašymo pirkėjui dienos (b.l.8, I t.). Byloje nustatyta, kad atsakovas pagal šią sutartį ir jos pagrindu išrašytas PVM sąskaitas-faktūras: 2013-01-29 Nr. 051550, 2013-03-05 Nr. 051679 sutartyje nustatytais terminais neatsiskaitė, todėl ieškovui iš atsakovo už uždelstą atsiskaityti šešių laikotarpį priteistini 8 179,29 Lt delspinigiai.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas, reglamentuojantis palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus už perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, taip pat nustatantis kreditoriaus teises, kai apmokama pavėluotai, numato, jog palūkanų norma – vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma, padidinta 7 procentiniais punktais (2 straipsnio 3 dalis). Minėto įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu sutartis nenustato kitaip, palūkanų, kurias skolininkas privalo sumokėti už pavėlavimą, dydis apskaičiuojamas taikant šio Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį galioja paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš pirmojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną, antrąjį metų pusmetį galioja paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš antrojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną. Taigi terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 7,38 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovo priteistinos 7,38 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-11-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 4 straipsnio 3 dalis).

Dėl atsakovo priešieškinio

Byloje taip pat kilo ginčas dėl šalių sudarytos Sutarties įvykdymo tinkamumo ir savalaikiškumo, turinčio reikšmę vertinant atsakovo priešieškiniu pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškovas laikosi pozicijos, jog Sutartis nenustatė jam pareigos per 6 mėnesius gauti Energetikos ministerijos leidimo gamybai, o sutartį jis įvykdė laiku, t. y. 2013-01-04 d. pateiktas paslaugų priėmimo-perdavimo aktas fiksuoja sutarties įvykdymo pabaigą. Atsakovas nurodo, jog ieškovo sutartiniai įsipareigojimai apėmė minėto leidimo gavimą sutartu 6 mėnesių terminu, o visus savo sutartinius įsipareigojimus ieškovas įvykdė tik 2013 m. gegužės mėn., t. y. praleidęs sutarties įvykdymo terminą, kas lėmė atsakovo nuostolių atsiradimą, todėl ieškovui kilo civilinė atsakomybė atlyginti atsakovo nuostolius.

Tarp šalių kilo ginčas dėl Sutarties sąlygų, nustatančių sutarties įvykdymo terminus, aiškinimo. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193 - 6.195 straipsnuose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog esminiai sutarčių aiškinimo principai (t.y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atižvelgti ne tik į lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v UAB „Daivera“, bylos Nr.3K-3-288/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinų bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v A.D. individuali įmonė „Aldaujana“, bylos Nr.3K-7-409/2010).

Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 176-178 straipsniuose. Teismo funkcija - tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką - įstatyme nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodymų pakankamumas ir fakto įrodytinumas, t.y. tam tikrų aplinkybių konstatavimas, turi būti vertinami visos bylos kontekste, aptarus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus.

Šalių sutarties 2.1 punkte yra atskirais papunkčiais numatyti pardavėjo įsipareigojimai, kuriuos jis turėjo įvykdyti pirkėjui. Sutarties 2.1.2 ir 2.1.3 papunkčiuose numatytiems įsipareigojimas įvykdyti buvo nustatytas terminas - per 6 mėnesius nuo avanso gavimo datos. Sistemiškai aiškinant sutarties sąlygas, teismas vertina, jog ieškovo sutartinė pareiga per 6 mėnesius nuo avanso gavimo dienos buvo įrengti atsakovui 30 kW saulės elektrinę ir parengti dokumentus elektros energijos gamybos bei pajėgumų plėtimo leidimų ir privalomų licenzijų gavimui (b.l.7, I.t.). Byloje nustatyta ir atsakovas neginčija, jog Sutarties 2.1.2 punkte numatytus dokumentus elektros energijos gamybos bei pajėgumų plėtimo leidimų ir privalomų licenzijų gavimui ieškovas buvo parengęs sutartyje nustatytu terminu (b.l.29, I t.).

Teismas, aiškindamas šalių Sutarties 1 punktą „Sutarties objektas“, daro priešingą nei atsakovas išvadą, t.y. jog ieškovui šešių mėnesių terminas nuo avanso gavimo dienos gauti iš Energetikos ministerijos leidimą gamybai nebuvo nustatytas. Byloje nustatyta, kad leidimas gamybai iš Energetikos ministerijos atsakovui G. L. buvo išduotas 2013-02-26 dieną, todėl akivaizdu, jog ieškovas dokumentus, reikalingus leidimui gamybai gauti buvo parengęs anksčiau. Pagal byloje esantį šalių susirašinėjimą, paslaugų priėmimo-perdavimo aktą (b.l. 135, I t., 41, II t, 1-4, III t.), labiau tikėtina, jog dokumentai ir prašymas Energetikos ministerijai buvo parengti 2013-01-29. Šalims sutartyje nenustačius konkretaus termino, teismo vertinimu, dokumentų leidimo gamybai gauti parengimas iki 2013-01-29 yra protingas prievolės įvykdymo terminas (CK 6.38 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Kita vertus, byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų įgaliojęs ieškovą atstovauti atsakovo interesus santykiuose su Energetikos ministerija ar kitais trečiaisiais asmenimis, todėl ieškovas negali būti atsakingas už terminus, per kuriuos kompetentingos institucijos priima sprendimus išduoti leidimą gamybai.

Byloje esančių įrodymų visuma leidžia teismui prieiti prie išvados, jog ieškovas praleido tik sutarties 2.1.3 punkte nustatytą terminą įrengti saulės elektrinę. Sutarties 2.1.2., 2.1.3. punktuose nustatyta, jog pardavėjas įsipareigoja parengi reikiamus dokumentus bei įrengti saulės elektrinę per 6 mėn. nuo avanso gavimo datos (b. l. 7, I t.). 75 000,00 Lt dydžio avansą atsakovas sumokėjo ieškovui 2012-07-11 d. (b. l. 24, I t.), taigi pripažintina, jog Sutarties įvykdymo terminas turėjo baigtis 2013-01-11 d. Ieškovo argumentai, kad atsakovas sumokėjo ne visą avanso sumą, teismo manymu, nekeičia Sutarties termino ribų, kadangi ieškovas nereiškė atsakovui jokių pretenzijų dėl nesumokėtos visos avanso sumos, pradėjo vykdyti Sutartį, be to, PVM sąskaitą-faktūrą avanso sumai išrašė 2012-12-31 d. (b. l. 20, I t.), taigi aplinkybė, jog atsakovas sumokėjo ne pilną avanso sumą pagal Sutartį, neturi įtakos Sutarties termino skaičiavimui. Padarius tokią išvadą laikytina, jog ieškovas tik iš dalies neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų laiku - praleido sutartyje numatytą terminą saulės elektrinei įrengti ir ją, kompetentingai institucijai konstatavus tinkamą jos įrengimą, priduoti atsakovui. Vien 2013-01-04 d. datuotas ir ieškovo vienašališkai pasirašytas paslaugų priėmimo-perdavimo aktas, teismo vertinimu nagrinėjamu atveju, nesudaro pagrindo konstatuoti saulės elektrinės tinkamo įrengimo fakto būtent 2013-01-04. Byloje esanti 2013-02-07 d. Valstybinės energetikos inspekcijos pažyma, kurioje konstatuota, jog saulės energijos elektrinė sumontuota ir atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojamos pagal paskirtį (b. l. 28, I t.), liudytojo H. L., kurio sklype buvo statoma atsakovo elektrinė, parodymai, jog darbininkai pradėjo vykdyti darbus 2013 m. sausio pirmą savaitę ir sumontavo elektrinę labai greitai, t. y. maždaug per 2 savaites (b. l. 18, 20-22, III t.), liudytojo A. T. paaiškinimai, jog Energetikos inspekcijos pažyma yra išduodama per 20 darbo dienų nuo kreipimosi, o ilgiau uždelsta negalėjo būti (b. l. 16, 20-22, III t.), taip pat atsakovo sudarytų susitarimų su AB „Lesto“ datos (b. l. 112-134, II t.), išrašas iš šalių elektroninio susirašinėjimo (b. l. 41, II t.), leidžia teismui daryti išvadą, jog saulės elektrinę ieškovas įrengė 2013-02-07 d., t. y. kompetentingai institucijai konstatavus, jog elektrinė yra parengta naudojimui. Taigi esant tokioms aplinkybėms laikytina, jog ieškovas pavėlavo įvykdyti tik dalį savo sutartinių įsipareigojimų, taip iš dalies pažeisdamas šalių sutarties įvykdymo terminus.

Sprendžiant šalių ginčą dėl atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, žalą padariusio asmens kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai). Skolininko kaltė sutartinės civilinės atsakomybės atveju preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), be to, įmonė (verslininkas) už sutarties pažeidimą atsako ir nesant jos kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis).

Šalys neginčijo aplinkybės, kad per laikotarpį, kurį buvo vėluojama įrengti elektrinę, pasikeitė elektros energijos supirkimo teisinis reglamentavimas, sumažinęs jos supirkimo tarifą, t. y. 2013-01-17 d. LR Seime ypatingos skubos tvarka buvo priimtas LR atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XII-169, kuriuo priimtos pataisos iš esmės pakeitė teisinę padėtį tų elektros energijos gamintojų, kurie ketino statyti iki 30 kW įrengtosios galios saulės elektrines. Pakeitimo įstatymu buvo panaikinti saulės elektrinių statytojams iki Pakeitimo įstatymo taikytini elektros energijos supirkimo tarifai. Šiems gamintojams buvo sutrumpintas elektrinės statybos terminas, be to pareikalauta, jog būtų pateiktos užtikrinimo priemonės - garantijos (15 000 Lt vienai 30 kW įrengtosios galios saulės elektrinei). Priėmus minėtą įstatymą Nr. XII-169, už Elektrinėse pagamintą elektros energiją gautinas tarifas sumažėjo nuo 1,44 Lt/ kWh iki 1,25 Lt/ kWh, t. y. 0,19 Lt/ kWh.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (2012 m. balandžio 11 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-116-2012). Būsimi nuostoliai taip pat vertinami realia jų atsiradimo tikimybe, t. y. pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos. Nagrinėjamu atveju atsakovas paskaičiavo, kiek sumažėjo gautina suma pardavus elektrinėje pagamintą elektros energiją, jei artimiausius 12 metų elektrinės dirbs be jokių trikdžių, o ne būsimas pajamas, kurios turėtų būti apskaičiuojamos atmetant mokesčius ir kitas išlaidas. Teismas sutinka su ieškovo argumentais, jog šiuo atveju taip pat nėra aišku, ar atsakovas apskritai eksploatuos saulės elektrinę būsimus 12 metų, ar gamins ir pardavinės pagamintą energiją, bei ar per šį laiką nepasikeis fiksuotas supirkimo tarifas, todėl laikytina, kad atsakovas neįrodė vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų - būsimų nuostolių dydžio.

Kita vertus, CK 6.251 straipsnyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas sutartinės civilinės atsakomybės atveju įstatymo gali būti ribojamas, ypač kai tai susiję su prievole atlyginti netiesioginius nuostolius. CK 6.258 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. Vertinant LR Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XII-169 priėmimo aplinkybes darytina išvada, kad šalys, nei pasirašydamos sutartį, nei sutarties vykdymo metu, nežinojo ir negalėjo žinoti apie būsimus ar įregistruotus teisės aktų projektus ir neturėjo galimybių įtakoti teisės aktų projektų priėmimo ir jų įsigaliojimo datų.

Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės prielaida, yra būtina, kai civilinė atsakomybė pasireiškia nuostolių atlyginimu. Priežastiniam ryšiui konstatuoti užtenka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, tačiau neturi būti pernelyg didelio skolininko elgesio ir nuostolių atotrūkio, t. y. nuostoliai neturi būti pernelyg tolimas skolininko elgesio padarinys. Nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, atsakovo skaičiuojami nuostoliai yra pernelyg nutolę nuo ieškovo elgesio, kuris nelaikytinas atsakovo paskaičiuotų nuostolių atsiradimo priežastis. Atsakovo galimų nuostolių atsiradimą lėmė valstybinių institucijų priimti sprendimai, o ieškovo vėlavimas įvykdyti Sutartį negali būti laikomas tiesiogine atsakovo nuostolių atsiradimo priežastimi. Pažymėtina, jog atsakovo nurodomi argumentai, kad atitinkamo dydžio numatomos pajamos buvo nurodytos jam ieškovo pateiktame komerciniame pasiūlyme, sukuriant atsakovui teisėtus lūkesčius, nepagrįsti įvertinus verslo sektoriaus, kuriame susiklostė teisiniai santykiai, pobūdį. Akivaizdu, kad tokios komercinės veiklos efektyvumą lemia ne tik šalių tarpusavio įsipareigojimų apimtys, bet ir valdžios institucijų nustatytas teisinis reguliavimas, todėl sudarant Sutartį atsakovas turėjo įvertinti galimas projekto pasekmės ir riziką, taigi manyti, kad ieškovas, teikiantis tam tikro pobūdžio paslaugas, pasirašant sutartį, t. y. prieš daugiau nei pusę metų iki atitinkamų įstatymo nuostatų pakeitimo, galėjo ir turėjo žinoti apie numatomus pakeitimus bei pažeidė atsakovo teisėtus lūkesčius, nėra pagrindo, o neesant priežastinio ryšio tarp ieškovo neteisėtų veiksmų (prievolės neįvykdymo nustatytu terminu) ir atsakovo nurodytų nuostolių, civilinė atsakomybė neatsiranda.

Sprendžiant dėl ieškovo civilinės atsakomybės sąlygų teismas nustatė, jog priežastinis ryšys tarp ieškovo neteisėtų veiksmų yra per daug teisiškai reikšmingai nutolęs nuo atsakovo nuostolių (žalos), kurių atsakovas neįrodė, taigi nėra pagrindo taikyti atsakovui civilinės atsakomybės, todėl atsakovo priešieškinis atmestinas.

Nustačius, jog atsakovo priešieškiniu reiškiamas reikalavimas nepagrįstas, nėra pagrindo spręsti šalių tarpusavio reikalavimų įskaitymo klausimo, todėl teismas dėl visų privalomų sąlygų įskaitymui atlikti buvimo ar nebuvimo nepasisako.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylos nagrinėjimo metu ieškovas patyrė 2 438,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų (b. l. 6, 54, I t.) bei 12 756,97 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 31-34, I t.; b. l. 166-182, II t.).

Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Nagrinėjamu atveju išlaidų dydis už suteiktą teisinę pagalbą viršija rekomenduotiną (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R–85), kas sudaro pagrindą atitinkamai mažinti šias išlaidas, be to teismas, atsižvelgdamas į paminėtose rekomendacijose nurodytus kriterijus nustatant priteistiną užmokestį už teisinę pagalbą - nagrinėjama byla nėra ypač didelės apimties ar sudėtinga, joje kilę sutartinių šalių teisinių santykių aiškinimo klausimai, byla išnagrinėta viename teismo posėdyje, o byloje ieškovo teiktų procesinių dokumentų skaičius yra standartinis, t. y. pateikta tiek procesinių dokumentų, kiek jų turi būti pateikiama rengiantis nagrinėti bylą paruošiamųjų dokumentų būdu - mano, kad ieškovo prašoma priteisti 12 756,97 Lt suma už suteiktas teisines paslaugas yra aiškiai per didelė ir mažintina 50 procentų - iki 6 378,50 Lt. Dėl nurodytų motyvų, patenkinus ieškinį, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 2 438,00 Lt žyminio mokesčio ir 6 378,50 Lt advokato pagalbos išlaidų, iš viso priteistina 8 816,50 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Iš atsakovo valstybės naudai priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 67,66 Lt (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nutaria:

tenkinti ieškinį.

Priteisti ieškovui UAB „Informacinių technologijų pasaulis“, į. k. 135928725, Raudondvario pl. 150-225, Kaunas, iš atsakovo G. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 73 104,00 Lt (septyniasdešimt tris tūkstančius vieną šimtą keturis litus 00 ct) skolos, 8 179,29 Lt (aštuonis tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt devynis litus 29 ct) delspinigių, 7,38 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (81 283,29 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2013-11-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8 816,50 Lt (aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus šešiolika litų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovo G. L. priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo G. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos valstybei 67,66 Lt (šešiasdešimt septynis litus 66 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.