- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-30
- Bylos Nr.
- 2A-2225-656/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-04928-2009-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Andrius Ignotas (pran.), Zita Smirnovienė
- Ieškovas
- G. M.
- Atsakovas
- AAS Gjensidige Baltic, atstovaujamam Lietuvos filialo
- Trečiasis asmuo
- S. P., AB „Lietuvos draudimas“, Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“
- Kategorijos
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, teisėjų Astos Radzevičienės ir Zitos Smirnovienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) G. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovui AAS Gjensidige Baltic, atstovaujamam Lietuvos filialo, dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys S. P., AB „Lietuvos draudimas“, Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Verslo konsultantai“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Bylos esmė
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti trečiajam asmeniui Kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“, iš atsakovo AAS Gjensidige Baltic (buvęs GF Forsakringsaktiebolag filialas, buvęs Lansforsakringar International Forsakringsaktiebolag filialas Nordicia draudimas ) 11 987,43 Lt draudimo išmoką, skirtą žalai dėl sugadinto automobilio atlyginti, 250,00 Lt išlaidų, susijusių su žalos įvertinimu, atlyginimo, priteisti iš atsakovo jo naudai Nurodė, kad 2008-05-23 d. jis su atsakovu sudarė Casko draudimo sutartį, kuria apdraudė automobilį Chrysler PT Cruiser, v/n Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Chrysler). Sutartimi jis įsipareigojo mokėti draudimo įmokas, o atsakovas draudiminio įvykio metu įsipareigojo išmokėti draudimo išmoką naudos gavėjui Kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“. Civilinę atsakomybę ieškovas apdraudė AB „Lietuvos draudimas“. 2008-07-29 d. dėl ieškovo kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinti du automobiliai Chrysler PT Cruiser, v/n Nr. (duomenys neskelbtini), ir S. P. vairuojamas automobilis Volvo S40, v/n (duomenys neskelbtini). Atsakovas atsisakė mokėti draudimo išmoką, teigdamas, kad jei draudėjas sąmoningai iššaukia ar apsunkina draudžiamo įvykio aplinkybes, draudimo išmoka nemokama. Ieškovui nėra aiški draudimo sąlygų nuostata, kad draudimo išmoka nėra mokama, jei draudėjas sąmoningai iššaukia arba apsunkina draudžiamojo įvykio aplinkybes ir nėra aišku, kaip ši nuostata susijusi su atsisakymu mokėti išmoką. Atsakovas turėjo pareigą išaiškinti visas draudimo sutarties sąlygas, taip pat ir tokios dviprasmiškos ir neapibrėžtos nuostatos reikšmę.
Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, S. P. ieškiniu prašė teismo priteisti jai iš AB „Lietuvos draudimas“ 39 277,00 Lt draudimo išmokos įvykio metu patirtai žalai atlyginti. Nurodė, kad dėl 2008-07-29 įvykusio autoįvykio yra kaltas ieškovas, todėl ji kreipėsi į ieškovo civilinę atsakomybę apdraudusią AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos sumokėjimo.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė ieškinį atmesti. AB „Lietuvos draudimas“ pateikė R. L. ekspertinę pažymą, kurioje nurodyta, kad didžiausi įvykio metu apgadintų automobilių pažeidimai buvo padaryti ne tarpusavio susidūrimo metu vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis 2008-09-05 d. įvykio metu, o kitomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pateikė neteisingą informaciją arba nuslėpė ypač svarbią informaciją apie įvykį, yra pagrindas iš viso nemokėti draudimo išmokos arba ją mažinti.
Trečiasis asmuo Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ prašė ieškinius tenkinti.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į ieškovo G. M. ieškinį nurodė, kad jis nėra ginčo santykių dalyvis, todėl neturi pozicijos dėl šio reikalavimo. Atsiliepime į trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais S. P. ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad AB „Lietuvos draudimas“ eksperto išvada yra pagrįsta analizuojant po įvykio užfiksuotus sugadinimus, jų pobūdį bei mastą, taip pat eismo įvykio tyrimo kompiuterine programa PC – Crash modeliuojant susidūrimą ir lyginant jį su eismo įvykio deklaracijoje užfiksuotu automobilių išsidėstymu kelyje po eismo įvykio.
Pirmosios instancijos teismas 2011-05-05 priėmė sprendimą, kuriuo ieškovo G. M. ir trečiojo asmens S. P. ieškinius atmetė, konstatuodamas, kad eismo įvykio dalyviai nenurodė ir nepateikė teisingos informacijos apie eismo įvykį draudikams, todėl atsakovai pagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmokas. Teismas pažymėjo, kad didžioji dalis automobilių sugadinimų kilo ne šalių nurodytų eismo įvykio aplinkybių metu, todėl konstatuoti esant visas civilinės atsakomybės už trečiajam asmeniui kilusią žalą sąlygas nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismas 2012-10-30 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kuria buvo atmestas ieškovo G. M. ieškinys, panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitoje dalyje sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog byloje nebuvo paneigta, kad eismo įvykis tarp ieškovo bei trečiojo asmens vairuojamų automobilių buvo. Ekspertizių metu buvo pripažinta, kad dėl minėto eismo įvykio atsirado tam tikra dalis transporto priemonių apgadinimų, draudiminis įvykis buvo, todėl įvertinus draudimo sutarties sąlygas, konstatavo, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką ieškovui. Pirmosios instancijos teismas į minėtas šalių sudarytos draudimo sutarties sąlygas neatsižvelgė, neištyrė, kokia tiksli dalis automobilių pažeidimų buvo sąlygota būtent 2008-07-29 įvykusio eismo įvykio bei kokia dalimi draudimo išmoka turi būti mažinama.
Civilinę bylą pagal ieškovo G. M. ieškinį nagrinėjant iš naujo ieškovas atsisakė ieškinio dalies dėl 2 772,67 Lt priteisimo, prašė bylą šioje dalyje nutraukti, o iš atsakovo priteisti 9 214,76 Lt žalos atlyginimo, 250,00 Lt vertintojo išlaidų.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teismo posėdyje su patikslintu ieškovo reikalavimu nesutiko ir prašė jį atmesti, nurodė, jog pagal byloje nustatytas aplinkybes ir joje esančius rašytinius įrodymus laikytina, jog ieškovas sąmoningai klaidina atsakovą siekdamas gauti draudimo išmoką, jis melagingai nurodė transporto priemonės sugadinimus po eismo įvykio, nenurodė laiko, greičių, išdėstymo, todėl iš ieškovo neteisėtų veiksmų negali kilti teisė, o atsakovas turi būti atleistas nuo draudimo išmokos mokėjimo, priešingu atveju priteistina suma turi būti maksimaliai mažintina atsižvelgiant į ieškovo elgesį arba priteisiama tik objektyviai padaryta žala – 895,74 Lt.
II. Teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo AAS Gjensidige Baltic, atstovaujamo Lietuvos filialo, trečiajam asmeniui (naudos gavėjui) Kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ 447,87 Lt draudimo išmokos.
Teismas sprendime nurodė, kad byloje atliktos visos ekspertizės ir apklausti teismo posėdyje ekspertai iš esmės padarė vienodas išvadas, jog dalis ieškovo automobilio „Chrysler“ sugadinimų buvo padaryti ne ieškovo nurodytomis deklaruojamojo eismo įvykio aplinkybėmis. Esant prieštaravimams tarp šalių teikiamuose įrodymuose nurodomų aplinkybių dėl ieškovo transporto priemonės „Chrysler“ sugadinimų apimties būtent 2008-07-29 eismo įvykio metu, teismas pasiūlė šalims pateikti papildomus įrodymus šiems prieštaravimams pašalinti. 2013-12-12 Lietuvos teismo ekspertizės akte Nr.11-2634, atlikus pakartotinę kompleksinę eismo įvykio – transporto trasologinę ekspertizę, padaryta išvada, jog tikėtina, kad kontakto su automobiliu „Volvo S40“, metu buvo apgadinta automobilio „Crysler“ priekinio bamperio apdaila, valstybinio numerio ženklo kairė pusė, bei lokaliai įmušta bamperio metalinė sija. Slystamo kontakto metu buvo deformuota automobilio „Crysler“ valstybinio numerio ženklo dešinė pusė ir už jos dalis bamperio plastikinės apdailos. Ekspertai konstatavo, jog nustatyti, ar automobilio „Crysler“ kiti sugadinimai galėjo būti padaryti kontaktų su automobiliu „Volvo S40“ negalima. Teismo ekspertizės išvadose taip pat konstatuota, jog po transporto priemonių susidūrimo jos buvo susiglaudusios, o ne atsiskyrusios, kaip nurodė eismo įvykio dalyviai, o transporto priemonė Volvo S40, (duomenys neskelbtini) važiavo iki 10/km/h greičiu, nors S. P. deklaravo 50 km/h greitį. Teismas padarė labiau tikėtiną išvadą, jog deklaruojamo 2008-07-29 eismo įvykio metu buvo padaryti šie automobilio „Crysler“ sugadinimai: priekinio bamperio sija, priekinio bamperio apvalkalas, bei valstybinis numeris (CPK 185 straipsnis). Ekspertų išvadoms, kurios viena kitai neprieštarauja ir papildo viena kitą, teismas suteikia didesnę įrodomąją galią, nes jos suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismui nekyla abejonių dėl ekspertų duotų išvadų. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, jog kiti automobilio „Crysler“ sugadinimai, t.y. saugos sistemos sugadinimai, priekinis sparnas, priekinio žibinto laikiklis, priekinis žibintas, priekinio lonžerono stiprintuvas, priekinis vidinis uždengiamasis skydas, priekinis skersinis rėmas, priekinės dalies deformacija – yra pasekmė ginčo draudžiamojo įvykio, todėl reikalavimas dėl draudimo išmokos (šių sugadinimų atstatymo kainos) priteisimo atmestinas, kaip neįrodytas.
UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ 2014-01-03 ekspertizės akte Nr.2140104-E padaryta išvada, jog minėtų automobilio „Crysler“ apgadinimų atkuriamoji (remonto) vertė – 895,74 Lt be PVM 18 proc. (1056,97 Lt su PVM), t.y. priekinio bamperio apvalkalo – 539,89 Lt be PVM; priekinio valstybinio numerio apgadinimo – 16,95 be PVM; priekinio bamperio stiprintuvo apgadinimo – 338,90 Lt be PVM. Transporto priemonių (KASKO) draudimo sąlygos K2008:1, kurių pagrindu buvo sudaryta ieškovo ir atsakovo draudimo sutartis, numato, kad draudėjui sąmoningai ar dėl didelio nerūpestingumo pateikus neteisingą ar nuslėpus ypač svarbią informaciją, draudimo išmoka gali būti mažinama, draudimo išmoka gali būti mažinama, jei draudėjas nesilaiko draudimo sutartyje nustatytų reikalavimų bei kitais sąlygose numatyti.
Teismas nenustatė naujų aplinkybių, kurios paneigtų apeliacinės instancijos padarytas išvadas dėl paties ieškovo veiksmų ir daro analogiškas išvadas, t.y. jog ieškovas nurodydamas atsakovui eismo įvykio aplinkybes bei teigdamas, kad pagrindiniai transporto priemonės apgadinimai atsirado dėl ieškovo sukelto 2008-07-29 eismo įvykio, nuslėpė tikrąsias eismo įvykio aplinkybes bei pateikė neteisingą informaciją. Šios aplinkybės atsakovui buvo itin svarbios žalos sureguliavimo procese, kadangi draudimo teisiniai santykiai grįsti maksimaliu abipusiu pasitikėjimu. Ieškovas negalėjo paaiškinti kilusių prieštaravimų ir neatikimų tarp ekspertų išvadų ir ieškovo deklaruotų eismo įvykio aplinkybių bei transporto priemonės apgadinimų masto. Teismas ieškovo elgesį vertino kaip neteisėtą ir nesąžiningą, todėl yra pagrindas mažinti priteistinos draudimo išmokos dydį 50 proc., t. y. 447,87 Lt. (CK 1.5 straipsnis, CK 6.987 straipsnis, Transporto priemonių (KASKO) draudimo sąlygų K2008).
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai
Ieškovas pateikė apeliacinį skudą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesta dalis ieškovo patikslinto ieškinio, ir priimti šioje dalyje naują sprendimą visiškai tenkinant patikslintą ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas nepagrįstai rėmėsi apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais apie tai, kad ieškovas nuslėpė tikrąsias eismo įvykio aplinkybes ir pateikė neteisingą informaciją apie „Chrysler“ kai kurių sugadinimų atsiradimą. Teismas padarė išvadą, kad tokie sugadinimai, kurių ekspertas negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, atsirado ne nagrinėjamo įvykio metu. Paskutinės ekspertizės išvadose nėra konstatuota, kad esminiai sugadinimai padaryti ne šio eismo įvykio metu. Ekspertas negalėjo pasisakyti dėl duomenų trūkumo. Draudikas savo atsikirtimus privalėjo grįsti kitais įrodymais. Vadovaujantis Draudimo įstatymo 96 str. 6 d. draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias nuo draudimo išmokos mokėjimo. Neesminiai pažeidimai padaryti ne nagrinėjamo įvykio metu ir ieškovas atsisakė reikalavimų dėl šių pažeidimų.Atsakovo draudimo taisyklės yra neišsamios ir neaiškios Apeliantas neslėpė nuo atsakovo jokių jam žinomų aplinkybių. Teismas nepasisakė, kodėl jis sprendė, kad ieškovas tyčia nuslėpė nuo draudiko atskirų sugadinimų aplinkybes, jei net ekspertai nėra vieningos nuomonės, kokie sugadinimai kurio įvykio metu buvo padaryti. Pats atsakovas nenurodė savo paties parengtose taisyklėse tokio draudimo išmokos atsisakymo ar mažinimo pagrindo. Atsakovo atstovai neginčijo, kad draudimo sutarties sudarymo metu automobilis buvo apžiūrėtas ir tuo metu buvo tvarkingas, todėl konstatuotina, kad automobilis buvo sugadintas draudimo apsaugos galiojimo laikotarpiu.
Tretysis asmuo bankrutuojanti Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimas
Atsakovas AAS Gjensidige Baltic atsiliepime prašė sprendimą palikti nepakeistą ir nurodė:
Pirmosios instancijos teismas teisingai teigė, kad specialiųjų žinių reikalavę tyrimai parodė, jog esminiai automobilio Chrysler sugadinimai atsirado ne deklaruoto eismo įvykio metu.Atlikus tyrimus konstatuotos esminės aplinkybės: 1) kad esminiai sugadinimai atsirado ne deklaruoto eismo įvykio metu; 2) eismo įvykio metu, tikėtina, automobiliui Chrysler buvo apgadinta priekinio bamperio apdaila, valstybinio ženklo kairė pusė bei lokaliai įmušta bamperio metalinė sija, kurių remontas kainuotų 895,74 Lt be PVM; 3) kadangi eismo įvykio dalyviai ir ieškovas deklaravo visiškai kitokias eismo įvykio aplinkybes, sugadinimus, nei nustatė objektyvūs tyrimai, kadangi melagingai teigė, jog visi sugadinimai atsirado deklaruoto eismo įvykio metu – konstatuotinas šiai bylai reikšmingas ieškovo nesąžiningumas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teismas teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinis skundas grindžiamas pagrindiniu argumentu, kad teismas nepagrįstai nusprendė, ieškovas neįrodė, jog kiti automobilio „Crysler“ sugadinimai, t.y. saugos sistemos sugadinimai, priekinis sparnas, priekinio žibinto laikiklis, priekinis žibintas, priekinio lonžerono stiprintuvas, priekinis vidinis uždengiamasis skydas, priekinis skersinis rėmas, priekinės dalies deformacija – yra pasekmė ginčo draudžiamojo įvykio, todėl reikalavimas dėl draudimo išmokos (šių sugadinimų atstatymo kainos) priteisimo atmestinas, kaip neįrodytas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde keliamus klausimus, susijusius su įrodinėjimo insituto taikymu, sprendžiant dėl atsakovo (draudiko) pareigos išmokėti draudimo išmoką buvimo ar nebuvimo (CPK 320 str.), pripažįsta, kad šios bylos faktinių aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas ginčą išsprendė teisingai. Apeliacinio skundo argumentai bei juos pagrindžiantys motyvai teisinių prielaidų pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą nesudaro.
Visi specialiųjų žinių reikalavę tyrimai neįrodė, jog esminiai transporto priemonės Chrysler sugadinimai atsirado deklaruoto eismo įvykio metu, o dalis tyrimų kategoriškai nurodė esminiai sugadinimai atsirado ne deklaruoto eismo įvykio metu:
2008-09-05 vyresniojo eksperto inžinieriaus R. L. ekspertinėje pažymoje išvadoje pažymima, jog didžiausi šių automobilių sugadinimai buvo padaryti ne tarpusavio susidūrimo metu vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis 2008-09-05 (duomenys neskelbtini) sankryžoje, bet kitomis aplinkybėmis.Lietuvos teismo ekspertizės centro 2010-05-27 ekspertizės akto išvadoje rašoma nagrinėjamu automobilių Volvo S40, Chrysler PT Cruiser susidūrimu negalima paaiškinti kiaurymės padarymo ant antrojo automobilio priekinio bamperio, šalia valst. Nr. ženklo kairiojo krašto. Šių automobilių susidūrimu taip pat negalima paaiškinti, kaip buvo pastumtas automobilio Chrysler PT Cruiser priekinis kairysis sparnas link automobilio galo, dėl ko, vėliau atidarant dureles, buvo įlenktas sparno galinis vertikalusis kraštas.Dr. V. M. įmonės IMPULSANA 2011-02-28 ekspertizės akto MV2011-17 išvadoje nurodoma, jog užfiksuoti automobilių Chrysler TP Cruiser v/n (duomenys neskelbtini) ir Volvo S40 v/n (duomenys neskelbtini) sugadinimai didesne dalimi susidarė ne dėl buvusio šių automobilių betarpiško kontakto. Šių automobilių sugadinimai tik iš dalies paaiškinami buvusiu nestipriu šių automobilių sąlyčiu.Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013-12-12 ekspertizės akto išvadoje, kaip ir ankstesnėse išvadose nurodyta, jog tikėtino kontakto metu tarp transporto priemonių automobiliui Chrysler TP Cruiser buvo apgadinta priekinio bamperio apdaila, valstybinio ženklo kairė pusė, bei lokaliai įmušta bamperio metalinė sija.
Ekspertai nustatė, kad deklaruoto eismo įvykio metu, tikėtina, automobiliui Chrysler TP Cruiser buvo apgadinta priekinio bamperio apdaila, valstybinio ženklo kairė pusė, bei lokaliai įmušta bamperio metalinė sija, kurių remontas kainuotų 895,74 Lt be PVM. Pirmosios instancijos pagrįstai taikė tikimybių pusiausvyros principą ir rėmėsi specialistų išvadomis. Tuo tarpu ieškovas nepateikė net ir tikėtinų įrodymų paneigiančių specialistų išvadas ir savo poziciją grindžia deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. Nors pagal Draudimo įstatymo 96 str. 6 d. draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias nuo draudimo išmokos mokėjimo. Draudimo sutartis yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu. Dėl to draudimo sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti. Eismo įvykio dalyviai ir ieškovas deklaravo visiškai kitokias eismo įvykio aplinkybes, sugadinimus nei nustatė objektyvūs tyrimai, kadangi melagingai teigė, jog visi sugadinimai atsirado deklaruoto eismo įvykio metu - konstatuotinas šiai bylai reikšmingas ieškovo nesąžiningumas. Apelianto argumentas, kad draudimo sutarties sudarymo metu automobilis buvo apžiūrėtas ir tuo metu buvo tvarkingas, todėl konstatuotina, kad automobilis buvo sugadintas draudimo apsaugos galiojimo laikotarpiu, tik patvirtina apelianto nesąžiningumą. Šiuo teiginiu apeliantas pripažįsta, kad deklaruoto eismo įvykio metu buvo padaryta tik dalis pažeidimų, o kiti pažeidimai buvo padaryti kitu metu. Apelianto nesąžiningumą patvirtina ir nenuoseklus procesinis elgesys, kai ieškovas pradžioje nurodė daugiau eismo įvykio metu padarytų automobilio sugadinimų, o vėliau dalies atsisakė. Informavimo pareigos netinkamas vykdymas, siekis suklaidinti esant draudžiamojo įvykio simuliacijos požymiams, kliudė nustatyti neabejotiną priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu ar žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį (Draudimo įstatymo 96 str. 7 d.). Taigi šiuo konkrečiu atveju atsakovui tai suteikė pagrįstą teisę atsisakyti išmokėti apeliantui prašomą draudimo išmokos sumą arba ją mažinti
Transporto priemonių (KASKO) draudimo sąlygos K2008:1, kurių pagrindu buvo sudaryta ieškovo ir atsakovo draudimo sutartis, numato, kad draudėjui sąmoningai ar dėl didelio nerūpestingumo pateikus neteisingą ar nuslėpus ypač svarbią informaciją, draudimo išmoka gali būti mažinama, draudimo išmoka gali būti mažinama, jei draudėjas nesilaiko draudimo sutartyje nustatytų reikalavimų, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovo draudimo taisyklės yra neišsamios ir neaiškios, atmetamas. Būtent pirmosios instancijos teismas ieškovo elgesį įvertino kaip neteisėtą ir nesąžiningą ir tuo pagrindu sumažino priteistinos draudimo išmokos dydį 50 proc. vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1,5 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.