Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-06-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-347-116/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-06-13Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-01-23Šiaulių apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2015-06-10Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-10
Bylos Nr.
1S-347-116/2015
Teisminio proceso Nr.
1-40-2-00024-2012-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaclovas Iždonas
Nuteistasis
A. L.
Kategorijos
Nr. 1S-347-116/2015
Teisminio proceso Nr. 1-40-2-00024-2012-8
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.17.; 2.5.19.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 10 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistosios A. L. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nuosprendžiu nuteista: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (vagystė su R. K. ir N. K.) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; pagal BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė su N. K.) laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė su V. P.) laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė su R. K. ir N. K.) ir 187 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Ši bausmė dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė su N. K.) ir 178 straipsnio 2 dalį (vagystė su V. P.), ir subendrinta bausmė A. L. paskirta laisvės atėmimas 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartimi, kuria subendrintos 2011 m. lapkričio 25 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo ir 2011 m. rugsėjo 30 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės, ir galutinė bausmė A. L. paskirta laisvės atėmimas 2 metams.

Šalies argumentai

Nuteistoji A. L. 2015 m. balandžio 16 d. prašymu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydama taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies naująją redakciją ir jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi nuteistosios A. L. prašymo netenkino.

Šalies argumentai

Skundu nuteistoji A. L. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį kaip nepagrįstą ir, pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Nuteistosios teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimas sprendžiamas nuosprendžio priėmimo metu, tačiau ne nuosprendžio vykdymo metu. Pažymi, kad BK 3 straipsnio 2 dalis numato, jog nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią. Tokio įstatymo taikymo tvarka numatyta BPK 362¹ straipsnyje.

Pasak A. L., akivaizdu, kad naujoji BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija švelnina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, todėl šis įstatymas turi būti taikomas ir iki tokio įstatymo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, ir turi turėti vienodą teisinę galią visuose Lietuvos teismuose.

Nuteistoji taip pat nurodo, kad ji yra atlikusi didžiąją dalį jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės, charakterizuojama teigiamai, iš jos charakteristikos matyti teigiami jos elgesio pokyčiai, jos padaryti nusikaltimai nepriskiriami labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti toliau jos nelaikant izoliuotos nuo visuomenės.

Nuteistosios A. L. skundas netenkinamas.

2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeista BK 75 straipsnio 1 dalis, numatant galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojanti BK 75 straipsnio redakcija suteikia teismui galimybę atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir asmeniui, nuteistam už sunkius nusikaltimus, šis įstatymas, kaip teisingai skunde pažymėjo nuteistoji, laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu baudžiamuoju įstatymu, kuris, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią. Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodė, kad BK 75 straipsnis nenumato galimybės spręsti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą nuosprendžio vykdymo metu.

Tačiau kartu pažymima, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, kurią galima taikyti tik byloje esant įstatymo nurodytoms trims laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygoms ir teismui padarius motyvuotą išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai konkrečiam nuteistam asmeniui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atlikti individualų konkrečių bylos aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, teisinį vertinimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-577/2014).

Taikant BK 75 straipsnį baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirma – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais.

Iš Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nuosprendžio matyti, kad A. L. nuteista už trijų apysunkių ir vieno nesunkaus nusikaltimo padarymą subendrina bausme laisvės atėmimu 2 metams. Ši bausmė subendrina su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir galutinė subendrina bausmė A. L. paskirta laisvės atėmimas 2 metams, t. y. pastarajai paskirta bausmė neviršija 4 metų. Tačiau bylos duomenys liudija, kad iki nusikalstamų veikų, už kurias yra nuteista minėtu Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, A. L. buvo teista vienuolika kartų, nuosprendžio priėmimo metu buvo teista keturiolika kartų (4 t. 1–9 b. l.), nusikalto neišnykus teistumui, yra ne kartą bausta administracine tvarka (4 t. 17–24 b. l.), nedirba, jai nustatytas priklausomybės sindromas vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, abstinencijos būklė vartojant opioidus (4 t. 76 b. l.), priklausomybės sindromas vartojant alkoholį (4 t. 81 b. l.). Įvertinus minėtų aplinkybių visumą, sprendžiama, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus A. L. polinkius. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Vien tik įpareigojimų paskyrimo nepakaktų A. L. nusikalstamo elgesio priežastims pašalinti, be to, toks sprendimas prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytą nusikalstamą veiką jausmo susiformavimo.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino nuteistosios prašymo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir sušvelninti jai paskirtą bausmę. Naikinti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartį ir, vadovaujantis BK 75 straipsniu, A. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistosios A. L. skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Vaclovas Iždonas