- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-04-03
- Bylos Nr.
- 1-479-336/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43917-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audra Kriščiūnienė
- Nukentėjusysis
- A. A., D. Č.
- Kaltinamasis
- J. J.
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant Violetai Lazauskienei, dalyvaujant:
J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Kauno r., LR pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, ten pat deklaruota, neteistas (teistumas išnykęs LR BK 97 str. 6 d. tvarka, toks asmuo laikomas neteistu),
kaltinamas padaręs nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 145 str.1d.( 2018-09-10 grasinimas nužudyti arba sunkiai sutrikdyti sveikatą A. A.), BK 286 str. ir BK 138 str. 2d. 10 p. (2018-09-10, 20.10 val. pasipriešinimas policijos pareigūnui ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymas dėl tarnybos pareigų vykdymo D. Č.),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis J. J. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018-09-10 apie 19,30 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, trečios laiptinės pirmo aukšto aikštelėje, prie buto durų Nr. (duomenys neskelbtini), turėdamas rankose kirvį, užsimojo juo ir eidamas link A. A., pagrasino jam nužudyti arba sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, šaukdamas „nori aš tave nukirsiu“, dėl ko nukentėjusiajam A. A. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Be to jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018-09-10 apie 20.10 val., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Kėdainių m., siekdamas išvengti, kad nebūtų sulaikytas policijos pareigūnų už jo galimai padarytą nusikalstamą veiką (grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito asmens sveikatą), pasipriešino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiajam patruliui D. Č., t. y., užsimojęs dešinės rankos kumščiu, bandė smogti minėtam pareigūnui į veidą, tačiau pareigūnas atsitraukdamas smūgio išvengė, po to, ranka sugriebė už D. Č. tarnybinės liemenės, nuplėšdamas jos kairės pusės priekinės dalies elemento juostelę, o D. Č. siekiant atitraukti jo ranką, kurią laikė už liemenės, jis kita ranka sugriebė už pareigūno dešinės plaštakos ir stipriai ją suspaudė, padarydamas D. Č. dešinės plaštakos pirmojo delnakaulio lūžimą, dėl ko nukentėjusiajam sveikata sutriko ilgesniam, nei 10 dienų laikotarpiui, taip padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, šiais nusikalstamais veiksmai pasipriešino valstybės tarnautojui (policijos pareigūnui), atlikusiam tarnybos pareigą.
Kaltinamasis J. J. kaltu padaręs nusikaltimus neprisipažino ir parodė, kad su nukentėjusiuoju A. A. nepiktuoju, su juo nekonfliktavo. 2018 m. rugsėjo 10 d. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, be to paskutiniais mėnesiais jis buvo labai piktas, nervuotas, nes laukė operacijos. Nukentėjusiajam jis nieko nedarė. Nurodė, kad minėtą dieną vakare buvo savo namuose, buvo pasileidęs muziką, dainavo, gėrė sidrą. Su kaimynu jokio konflikto neįvyko. Pamena, kad į jo namus tą dieną buvo atvažiavę trys policijos pareigūnai. Mano, kad juos kažkas iškvietė dėl triukšmo, nes jis garsiai klausėsi muzikos. Pareigūnai jam nieko nesakė, nieko nepaaiškino, pasidairė jo namuose, liepė pūsti į alkotesterį, jis atsisakė, todėl jį iš namų išsivežė į policijos komisariatą. Savo kaltės visiškai nepripažįsta. Nepripažįsta, kad A. A. grasino kirviu, neturi už ką jį skriausti, taip nebuvo, kaip surašyta kaltinime. Policijai kirvio nepateikė. Policijos pareigūnai kirvį rado sandėliuke kratos metu, jis buto savininkės Rainienės. Nurodė, kad policijos pareigūnui jis nesipriešino. Tą patį vakarą iš namų jis buvo pristatytas į policijos komisariatą, nes namuose atsisakė pūsti į alkotesterį, kadangi ryte, apie 5.30 val., jis buvo policininkių sustabdytas, buvo blaivus, bet jam liepė pūsti į alkotesterį, sutiko. Nurodė, kad jis kaltę pripažįsta iš dalies, pripažįsta, kad nepakluso pareigūnui, bet jo nesužalojo, jis neturi tiek sveikatos, kad taip sužalotų pareigūną. Savo kaltės dėl pareigūno sužalojimo nepripažįsta. Nurodė, kad jis tą vakarą pūtė į alkotesterį, ar ne, nepamena, tik pamena, kad ginčijosi su pareigūnais.
Grasinimas nužudyti arba sunkiai sutrikdyti sveikatą
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino padaręs nusikaltimą, tačiau jo kaltė padarius minėtą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta byloje išanalizuotais įrodymais.
Nukentėjęs A. A. parodė, kad įvykio metu gyveno (duomenys neskelbtini), o kaltinamasis gyvena (duomenys neskelbtini). Su J. J. nebendravo, susitikę tik pasisveikindavo. Šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini)Kėdainiuose. Nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 10 d., apie 19 val. vaikas norėjo eiti į lauką dviračiu važinėtis, tačiau J. J. gulėjo skersai atsigulęs laiptinėje, vaikas atėjęs jam pasakė, kad negali praeiti, nes kaimynas guli. Jis nuėjęs padėjo vaikui išnešti į lauką dviratį ir grįžo atgal į butą. Apie 19.30 val. nešė šiukšles, jas išnešus ir grįžtant atgal į butą, laiptinėje pamatė kaip J. J. išėjo iš savo buto rankoje nešinąs kirviu. J. J. ėjo link jo užsimojęs kirviu ir pasakė: „Nori nukirsiu“. Dėl ko J. J. jam grasino nežino. Jis staigiai įėjo į savo butą, užsidarė duris ir iškvietė policiją. Nurodė, kad J. J. buvo agresyviai nusiteikęs, jis tikrai nejuokavo, tai nebuvo pasakyta juokais, jis realiai kaltinamojo išsigando. J. J. girtas yra neprognozuojamas. Nurodė, kad jis matė, kaip atvyko policijos pareigūnai. Su pareigūnais pas J. J. į butą nėjo, tik matė kaip pareigūnai jį išsivežė. Nurodė, kad byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Dėl J. J. veiksmų patyrė didelį išgąstį. Civilinį ieškinį palaiko, prašo priteisti iš kaltinamojo. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu kirvį atpažino, tai tas pats kirvis, kuriuo J. J. grasino.
Iš byloje esančio įvykio suvestinės matyti, kad 2018-09-10 apie 19.50 val. privatus fizinis asmuo A. A. kreipėsi į Kauno a. VPK Kėdainių PK pranešdamas, kad kaimynas su kirviu grasino laiptinėje prieš 10 min. ( 1 t. b. l. 72-74).
Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo vyriaus. patrulio B. matyti, kad 2018-09-10 apie 20 val. dirbant kartu su D. Č. nuvyko adresu Kėdainių m. (duomenys neskelbtini), kur pagal pranešimą kaimynas grasina kirviu. Juos pasitiko A. A., kuris paaiškino, jog kaimynas J. J. laikydamas rankose kirvį grasino jį sužaloti vartodamas žodį „nukirsti“. Pasibeldus į jo buto duris, jas atidarė J. J.. Akivaizdžiai matėsi, kad jis yra neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, svirduliavo, buvo neramus, ir susijaudinęs. Kalbėjo nerišliai, nieko apie konfliktą su kaimynu nepasakojo. Bute buvo daug įrankių, tarp kurių buvo ir kirvis. Kadangi dėl girtumo ir neadekvatus elgesio su J. J. susikalbėti negalėjo, žinojo jį kaip sunkiai prognozuojamą ir linkusį į teisės pažeidimus, jo pasiteiravo ar vyks į policiją. Vykti sutiko. Policijos komisariate J. J. užsimojo ir bandė smogti į veidą D. Č., sugriebė D. Č. už liemenės, D. Č. sugriebė už dešinės rankos nykščio, kolegos rankos nykštys stipriai ištino ties sąnariu (1 t., b. l. 75-76).
Iš byloje esančio A. A. skundo 2018-09-10 bei pareiškimo – protokolo rašyto 2018-09-12 Kauno a. VPK Kėdainių r. PK matyti, kad jis pranešė, jog 2018-09-10, apie 19.30 val. jo namo (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, laiptinėje, pirmame aukšte, jam einant į namus, jį užpuolė kaimynas J. J. su kirviu rankoje šaukdamas „nori nukirsiu“ (1 t., b.l.93-96, 135);
Iš byloje esančios įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra namo (duomenys neskelbtini), Kėdainių m. trečios laiptinės pirmo aukšto aikštelė , kairėje pusėje buto Nr. 25 durys ( 1 t., b. l. 98-106).
Iš byloje esančio savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad įtariamasis J. J. savanoriškai pateikė jo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, buvusį kirvį (2 t., b. l. 1-3); pateiktas kirvis apžiūrėtas apžiūros protokolu ( 2 t., b.l. 4-7);
Iš byloje esančio daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad kirvis pateiktas atpažinti nukentėjusiajam A. A.. Daiktų parodymo atpažinti metu A. A. atpažino kirvį pažymėtą Nr. 3, kuriuo jam 2018-09-10 apie 19.30 val., laiptinėje grasino J. J. ( 1 t., b. l. 123-128). Kirvis perduotas saugoti Kauno a. VPK Aptarnavimo skyriui ( 1 t., b. l. 129,130, 131).
Iš byloje esančio alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo žurnalo matyti, kad 2018-09-10, 20.23 val. J. J. nustatytas 2.09 promilių girtumas (1t, b. l. 89-91).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką t. y. 2018-09-10 apie 19,30 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, trečios laiptinės pirmo aukšto aikštelėje, prie buto durų Nr. 25, turėdamas rankose kirvį, užsimojo juo ir eidamas link A. A., pagrasino jam nužudyti arba sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, šaukdamas „nori aš tave nukirsiu“, dėl ko nukentėjusiajam A. A. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Nors kaltinamais kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė visiškai įrodyta byloje išanalizuotų įrodymų visetu- nukentėjusio parodymais, išanalizuotais rašytiniais įrodymais. Teismas netikėti nukentėjusio parodymais neturi pagrindo, jo parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu, jis tvirtai kaltinamąjį, kaip jo atžvilgiu nusikalstamą veiką padariusį asmenį, nurodė tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu, jis nėra suinteresuotas bylos baigtimi, nebuvo piktuoju su kaltinamuoju, neturi pagrindo jo apkalbėti. Nukentėjusio nurodytos nagrinėjamo įvykio aplinkybės atitinka rašytinę nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagą. Teismas kritiškai vertina kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, jo parodymai prieštarauja išanalizuotiems byloje įrodymams, be to jis suinteresuotas išvengti atsakomybės ir bausmės už padarytą nusikaltimą.
BK 145 str. 1 dalyje numatyta atsakomybė už grasinimą nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal įstatymą toks grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir būti realus, t. y. nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindo galvoti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas. Objektyvioji nusikaltimo pusė reiškiasi tam tikra psichine prievarta, kurią kaltininkas naudoja prieš nukentėjusįjį, kad taip jį įbaugintų, atkeršytų ar pan. Grasinimo nužudyti subjektyviosios pusės požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą išsako taip, jog nukentėjusysis tiki, kad tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-403/2006).
Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir, kad kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-287/2014). Taigi, vertinant grasinimo realumą, svarbu įvertinti ir tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ir grasinančiojo siekius bei ketinimus, tačiau nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų įgyvendinti grasinimą (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26/2010, 2K-542/2011, 2K-94/2013, 2K-287/2014).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo grasinimas buvo realus. Grasinimo realumą rodo byloje nustatytos aplinkybės: kaltinamojo smurtinis elgesys nukentėjusio atžvilgiu, kuris nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai, kaltinamojo smurtinis elgesys - jis būdamas neblaivus, nustatyta 2,09 prom. girtumas, trečios laiptinės pirmo aukšto aikštelėje, prie buto durų Nr. 25, turėdamas rankose kirvį, užsimojo juo ir eidamas link A. A., pagrasino jam šaukdamas „nori aš tave nukirsiu“, tai patvirtino nukentėjęs, tai patvirtina byloje išanalizuoti įrodymai. Nukentėjęs nurodė, kad jis išsigando, kvietė policiją, t. y. nukentėjęs išsigando, patyrė nervinę įtampą, didelį išgąstį, nes kaltinamojo veiksmus suprato kaip realų grasinimą. T. y. nukentėjęs grasinimą suvokė kaip realų pavojų jo gyvybei. Be to iš ištirtų įrodymų matyti, kad kaltinamojo tikslas ir buvo baimės, nesaugumo jausmo nukentėjusiam sukėlimas. Kaltinamojo agresyvų elgesį minėtą dieną patvirtina ir byloje išanalizuoti kiti įrodymai, iš pareigūno D. B. tarnybinio pranešimo, matyti, kad atvykus į įvykio vietą tirti įvykio, kaltinamasis buvo susierzinęs, neramus.
Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai atitinka BK 145 str. 1 d.
Civ. ieškinys pareikštas nukentėjusio A. A. 500 Eur sumai (1 t., b.l.120), tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiam padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga (sutinkamai su LR CK 6.250str.2d.) atsiranda ją padariusiems asmenims, t. y. kaltinamajam. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi LR CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, atsižvelgia į: pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjęs patyrė baimę dėl savo sveikatos ir gyvybės, patyrė dvasinius išgyvenimus.
Teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjęs šiuo metu sveikas, darbingas bei byloje nėra jokių įrodymų, kad paties nukentėjusio didelis neatsargumas ar kaltė padėjo žalai atsirasti. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį, jis nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį ar fizinį skausmą, praradimus, kt. ir teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Teismas įvertinęs išanalizuotų kriterijų visumą, taikydamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, įvertinant tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnymo šaltiniu, neturtinės žalos dydį nukentėjusiam priteisia iš kaltinamojo – 350 Eur, likusioje dalyje civ. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas, kaip nepagrįstas.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui
2. Pasipriešinimas valstybės tarnautojui. Nesunkus sveikatos sutrikdymas
Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino padaręs nusikaltimą, tačiau jo kaltė padarius minėtą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta byloje išanalizuotais įrodymais.
Nukentėjęs D. Č. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 10 d. dirbo pamainoje su D. B.. Iš budėtojo gavo nurodymą nuvykti į (duomenys neskelbtini) namą, kur vyksta konfliktas tarp kaimynų, kurio metu J. J. su kirviu grasino A. A.. Atvykus nurodytu adresu, į J. Basanavičiaus g. 21 namą, juos pasitiko A. A.. Jis paaiškino, kad laiptinėje sutiko J. J., kuris nešėsi kirvį ir jam grasino, kad juo jį sužalos. A. A. paaiškino, kad J. J. nebe pirmą dieną toks agresyvus ir vis kyla konfliktai su šiuo kaimynu. Tuomet jie nuėjo pas J. į butą, tikslaus buto numerio dabar negali nurodyti, bet butas randasi pirmame aukšte, dešinėje pusėje. J. J. atidarius buto duris, paaiškino, kad atvyko dėl konflikto su kaimynu. J. J. neigė, kad grasino kaimynui kirviu, nesutiko tikrintis blaivumą alkotesteriu. Paprašius jo vykti į policijos komisariatą tikslu nustatyti jam blaivumą ir paimti iš jo paaiškinimą dėl A. A. pareiškimo, jis sutiko, nesipriešino. Pristačius J. J. į policijos komisariatą, pareikalavo tikrintis girtumą. Dėl to J. J. pasidarė labai piktas, susinervino, aiškino kodėl jis privalantis kelis kartus per dieną tikrintis girtumą. Jis tuo metu stovėjo šalia J. J. su alkotesteriu, o D. B. kompiuteriu įvedinėjo duomenis apie pristatytą asmenį į policijos komisariatą. J. J. garsiai rėkė, aiškino, kad tuoj visus primuš, nes jis yra labai stiprus, ir tuo momentu užsimojo dešinės rankos kumščiu, bandė jam smogti. Jis atsitraukė tokiu būdu išvengė smūgio. Po to kaltinamasis sugriebė jam už tarnybinės liemenės, jis norėjo išsilaisvinti, tuomet kaltinamasis nuplėšė liemenės kairės pusės priekinės dalies elemento juostelę. Tuo metu jis siekė atitraukti kaltinamojo ranką, kurią jis laikė už liemenės, savo dešine ranka sugriebė jo ranką, kad išsilaisvinti, tuomet J. J. savo abiem rankomis sugriebė jam už dešinės rankos nykščio. Nurodė, kad jam buvo padarytas dešinės plaštakos pirmojo delnakaulio lūžimas, gydėsi, buvo daromos operacijos, buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nurodė, kad delnakaulis lūžo dėl J. J. veiksmų grumiantis su juo. Kaltinamasis sugriebė jam už nykščio, o jis po to bandė išsilaisvinti, grumtynių metu jam lūžo kaulas. Kai J. J. buvo sutramdytas ir nuvestas į kamerą, pajuto stiprų skausmą. Nurodė, kad byloje pareikšto civilinio ieškinio atsisako, kadangi Kauno a. VPK jam išmokės visą turtinę ir neturtinę žalą patirtą dėl šio sužalojimo. Nurodė, kad jis gydėsi virš trijų mėnesių. Buvo daroma operacija, kaulas buvo sustatytas į vietą. J. J. jo neatsiprašė.
Liudytojas D. B. parodė, kad jis ikiteisminio tyrimo metu (1 t. b. l. 79-80), davė teisingus parodymus, kad 2018 m. rugsėjo 10 d., dirbant su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu D. Č., apie 20 val., nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, pagal gautą pranešimą, kad kaimynas grasina kirviu. Nuvykus, juos pasitiko A. A., kuris paaiškino, kad kaimynas J. J. laikydamas rankose kirvį grasino jį sužaloti vartodamas žodį ,,nukirsti“ ir dėl to A. A. nori rašyti pareiškimą. Pasibeldus į (duomenys neskelbtini) buto duris (buto Nr. 28 patikslino teisiamojo posėdžio metu) jas atidarė J. J.. Akivaizdžiai matėsi, kad jis yra neblaivus, nuo J. J. sklido alkoholio kvapas, jis svirduliavo, buvo neramus ir susijaudinęs. J. J. kalbėjo nerišliai, nieko apie konfliktą su kaimynu nepasakojo. Bute pas jį buvo daug įvairių įrankių, tarp kurių ant grindų buvo padėtas kirvis. Kadangi dėl girtumo ir neadekvataus elgesio su J. J. susikalbėti negalėjo, be to šis asmuo žinomas kaip sunkiai prognozuojamas ir linkęs į teisės nusižengimus, jo paklausė ar jis sutinka vykti į policijos komisariatą, kur bus apklaustas. J. J. sutiko vykti kartu, paėmė piniginę, dokumentus ir su juo kartu atvyko į policijos komisariatą. Įėjus į patalpas J. J. D. Č. pasiūlė pasitikrinti girtumą, kadangi J. J. akivaizdžiai buvo neblaivus. Jis tuo metu atsisėdo prie darbo kompiuterio ir įvedinėjo J. J. prie įvykio ROIK į pristatytus asmenis. D. Č. J. J. pasiūlė alkotesteriu pasitikrinti girtumą, tačiau J. J. pradėjo rėkti, kad prie jo kimba. Tada D. Č. ramiu tonu pasakė, jam padėti daiktus ir dar kartą pasiūlė pasitikrinti girtumą. Tuo metu į Reagavimo skyriaus patalpas užėjo Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja V. V. ir pasiteiravo kas vyksta, ar reikia jos pagalbos. D. Č. jai pasakė, kad viskas gerai ir susitvarkys patys, po ko ji išėjo. Tuo metu J. J., dešine ranka užsimojo ir smogė D. Č. į veidą sakydamas, kad ,,jis dirba miške, yra labai stiprus ir, kad kai duos vieną, tai nugriūsi“. D. Č. smūgio išvengė, tačiau J. J. kolegai sugriebė už liemenės kairėje pusėje, ties krūtine. Kolega ėmėsi aktyvių sulaikymo veiksmų prieš J. J., nes iki to laiko jokios spec. priemonės nebuvo naudotos, t. y. jis buvo be antrankių, sugriebė jo ranką, kuri laikė už liemenės ir tada J. J. kita ranka griebė jam už dešinės rankos nykščio ir jį stipriai suspaudė. Kolega ranką išlaisvino ir panaudojęs kovinius savigynos imtynių veiksmus J. J. užlaužė ranką už nugaros. Jis kartu su kolega J. J. nuvedė į laikino sulaikymo kamerą. Iškart po šio įvykio kolega pasakė, kad yra sužalotas jo dešinės rankos nykštys, kuris stipriai ištino ties sąnariu, sakė, kad junta stiprų skausmą.
Liudytoja V. V. parodė, kad dirba Kauno a. VPK Kėdainių r. PK veiklos skyriuje vyresniąja tyrėja. 2018 m. rugsėjo 10 d. dirbo popietinėje pamainoje ir buvo atsakinga už veiklos grupių popietinį darbą. Jos kabineto durys buvo atidarytos, koridoriuje išgirdo labai didelį triukšmą, iš karto nesuprato kas vyksta. Išėjus į koridorių jame nieko nevyko, tačiau pamatė, kad yra atidarytos reagavimo skyriaus patalpų durys. Pažiūrėjusi pamatė, kad kabinete stovėjo žmogus, atsisukęs į ją nugara, todėl jo veido nematė. Kabinete kolega D. B. prie stalo dirbo kompiuteriu, o D. Č. buvo atsisukęs veidu į ją, jis rankoje laikė alkotesterį, prašė žmogaus pūsti į alkotesterį. Kai žmogus pasisuko, pamatė kad tai J. J.. D. Č. kelis kartus prašė J. J. pūsti į alkotesterį, J. J. rankose turėjo kažkokį didelį medžiaginį krepšį. D. Č. jam ramiu tonu sakė padėti krepšį ir pūsti. J. J. pradėjo rėkti ko iš jo pareigūnai norintys, ko prie jo kimba. D. Č. buvo ramus, sakė J.: „Būk geras, padėk ir pūsk“. J. J. pradėjo rėkti: „Pamatysite kokia mano sunki ranka“. Kolegų ji paklausė, gal jiems reikalinga pagalba, atsakė, kad pagalba nereikalinga. Po to ji išvažiavo trumpam iš komisariato. Nurodė, kad ji pateis konflikto nematė, tik girdėjo kaip J. J. garsiai šaukė ir kabinete buvo labai stiprus alkoholio kvapas. Nurodė, kad į komisariatą grįžo maždaug po 20 minučių. Pamačiusi D. jo paklausė kaip baigėsi konfliktas, kaip viskas išsisprendė. Jis pasakė, kad J. J. sulaikė ir kad J. J. pasipriešino. Jis parodė jai ranką, nepamena kurią, ir pasakė, kad labai skauda nykštį. Matė, kad ties nykščiu ranka buvo patinusi.
Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo matyti, kad Kauno a. VPK Kėdainių r. PK RS pagal vyres. tyrėja J. V. informavo, kad 2018-09-10 20.10 val., Kauno a. VPK Kėdainių r. PK Reagavimo skyriaus patalpose, (duomenys neskelbtini), Kėdainių m., J. J., g. (duomenys neskelbtini), pristatytas už teisės pažeidimą, bandė smogti tarnybos metu uniformuotam vyriausiajam patruliui D. Č., g. (duomenys neskelbtini) Pareigūnas smūgio išvengė ir ėmėsi aktyvių sulaikymo veiksmų, kurių metu J. J. griebė vyriausiajam patruliui D. Č. už dešinės rankos nykščio į jį sužalojo (1 t. b. l. 22);
Iš byloje esančio 2018-09-10 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, Kauno a. VPK Kėdainių r. PK, reagavimo skyrius (1 t., b.l. 24-30).
Iš byloje esančio asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas D. Č.. Jis vilki policijos uniformą žalios spalvos, ant viršaus dėvi geltoną šviesą atspindinčią liemenę. Apžiūrint liemenę nustatyta, kad liemenės kairėje pusėje viena detalė yra atplyšusi. Apžiūrint D. Č. kūną , t. y. dešinę ranką nustatyta, kad dešinė ranka ties sąnariu kur prasideda nykštys yra stipriai sutinusi ir matosi ryškėjanti mėlynė. Daugiau sužalojimų ant D. Č. kūno nestebima ( 1 t., b.l. 48-54). Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjęs D. Č. pateikė tarnybinę liemenę žalios spalvos (1 t., b.l. 55-56). Pakvitavimu tarnybinė liemenė grąžinta D. Č. (1 t. b.l. 57);
Iš byloje esančios valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G2915/2018(02), matyti, kad D. Č. padarytas dešinės plaštakos I delnakaulio lūžimas. Sužalojimas padarytas dešinės plaštakos I delnakaulio sričiai kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi, galimai ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. D. Č. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ( 1 t., b. l. 62-63)
Iš byloje esančio Kauno a. VPK Kėdainių r. PK policijos patrulių pajėgų išdėstymo žurnalo išrašo (1 t., b. l. 67-69), matyti, kad minėtą dieną dirbo pareigūnai D. Č., D. B., J. V.; policijos pareigūno pareigybės aprašymu, iš kurios matyti, kad pareigūnas, vyriaus. patrulis yra statutinis valstybės tarnautojas (1 t., b. l. 64-66).
Pagal LR BK 286 str. atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014). Pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324/2013, 2K-229/2014, 2K-118-976/2015).
BK 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Vadinasi, kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013). Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, t. y. kaltinamojo fizinio smurto naudojimo eigą, nusikalstamos veikos intensyvumą, padarinius, daro išvadą, kad kaltinamasis kaltinime nurodytus veiksmus atliko veikdamas tiesiogine tyčia, nes jis akivaizdžiai suvokė, kad priešinasi, fizinį smurtą naudoja prieš policijos pareigūną ir norėjo taip veikti. BK 286 str. dispozicijoje nėra numatytas pasekmių atsiradimas, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo to momento, kai priešindamasis policijos pareigūnui kaltinamasis pradėjo vartoti fizinį smurtą, arba grasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą.
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis siekdamas išvengti patikrinimo ir sulaikymo dėl galimai jo paties padarytos nusikalstamos veikos( grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito sveikatą ), pasipriešino policijos pareigūnui atliekančiam tarnybines pareigas. Kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą prieš pareigūną – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiajam patruliui D. Č., užsimojęs dešinės rankos kumščiu, bandė smogti minėtam pareigūnui į veidą, tačiau pareigūnas atsitraukdamas smūgio išvengė, po to, ranka sugriebė už D. Č. tarnybinės liemenės, nuplėšdamas jos kairės pusės priekinės dalies elemento juostelę, o D. Č. siekiant atitraukti jo ranką, kurią laikė už liemenės, jis kita ranka sugriebė už pareigūno dešinės plaštakos ir stipriai ją suspaudė, padarydamas D. Č. dešinės plaštakos pirmojo delnakaulio lūžimą, dėl ko nukentėjusiajam sveikata sutriko ilgesniam, nei 10 dienų laikotarpiui, taip padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Nors kaltinamais kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė visiškai įrodyta byloje išanalizuotų įrodymų visetu. Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtas nusikalstamas veikas. Pagrindo abejoti pareigūnų, kurių tikslas yra nustatyti kaltus, pažeidimą padariusius asmenis, parodymais, nėra teisinio pagrindo, juo labiau, kad tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai (policijos pareigūnai) apklausiami teisiamojo posėdžio metu, buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Byloje nenustatyta, kad pareigūnai yra suinteresuoti bylos baigtimi. Jokių objektyvių duomenų dėl galimo policijos pareigūnų suinteresuotumo, šališkumo, nepateikė ir pats kaltinamasis. Pareigūnai viso proceso metu davė nuoseklius, tarpusavyje neprieštaraujančius ir bylos faktines aplinkybes atitinkančius parodymus. Jų nurodytos nagrinėjamo įvykio aplinkybės atitinka rašytinę nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagą.
Teismas kritiškai vertina kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, jo parodymai prieštarauja išanalizuotiems byloje įrodymams, be to jis suinteresuotas išvengti atsakomybės ir bausmės už padarytą nusikaltimą.
Byloje išanalizuotų įrodymų visuma nustatyta, kad tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis pasipriešino policijos pareigūnui ir padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl nukentėjusio asmens tarnybos, t. y. byloje nustatyta, kad kaltinamasis viena veika pasikėsino į du objektus.
Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka LR BK 286 str. ir BK 138 str. 2 d. 10 p.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.
Civ. ieškinio (1 t., b. l. 45) -2000 Eur neturtinei –žalai atlyginti, nukentėjęs D. Č. atsisakė, teismas atsisakymą nuo civ. ieškinio priėmė.
Kaltinamasis padarė tris nusikaltimus, pagal BK 145 str. 1 d., nesunkus (BK 11 str. 3 d.), kaltinamojo padarytas nusikaltimas pagal BK 138 str. 2 d.10 p. apysunkis (BK 11str . 4 d.,) ir BK 286 str. nesunkus (BK 11 str.3d.) šie du nusikaltimai padaryti iš idealiosios sutapties; kaltinamojo padaryti nusikaltimai sunkių pasekmių nesukėlė.
Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į jo padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Kaltinamasis padarė tris nusikaltimus: 2 nesunkius - pagal BK 145 str. 1d. ; BK 286 str. ( LR BK 11str. 3 d.), ir apysunkį - pagal BK 138 str. 2 d.10 p. (BK 11str. 4 d.,) šie du nusikaltimai padaryti iš idealiosios sutapties, jo padaryti nusikaltimai sunkių pasekmių nesukėlė. Atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, jis neteistas ( teistumas išnykęs BK 97 str. 6 d. tvarka ). Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo padaryti nusikaltimai nėra atsitiktiniai, jo padaryti nusikaltimai yra tik loginė jo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio pasekmė. Jis kaltu neprisipažino ir dėl padarytų nusikaltimų nesigaili, priešingai, teismą klaidino. Kaltinamojo padaryti nusikaltimai sunkių pasekmių nesukėlė; jis administracine tvarka baustas (2 t., b.l.107-110), registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 115), nedirba (2 t., b. l.113-114), jis VšĮ Kėdainių PSPC psichikos priežiūros grupėje nėra registruotas, jis registruotas priklausomybės ligų priežiūros grupėje (2 t., b. l. 118). Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis. Teismas mano, jog kaltinamajam bausmės tikslai numatyti LR BK 41 str., bus pasiekti paskyrus sankcijoje už padarytus nusikaltimus numatytą – realią laisvės atėmimo bausmę, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti , kad laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą kaltinamajam už šių nusikalstamų veikų padarymą tikslinga skirti realią laisvės atėmimo bausmę mažesnę nei sankcijos vidurkis.
Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant jo atžvilgiu LR BK 75 str.1 d. 2 d. 3 p. 5 p. 7 p. 3 d., teismas mano, kad bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą, kaltinamajam suteiktina galimybė įrodyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis keičia gyvenimo būdą, kad šiuo metu susiformavę teigiami J. J. socialiniai ryšiai- jis nuo 2019-03-12 pats dalyvauja Labdaros ir paramos fondo „Teen Challenge“ Krikščioniškų laikino apgyvendinimo vyrų namuose, kuriuose gyvena asmenys iš socialiai pažeistos žmonių grupės, t. y. benamiai, asmenys turintys priklausomybes, bei asmenys iš įkalinimo įstaigų. Pateiktoje pažymoje (2 t., b. l. 170) nurodyta, kad J. J. dalyvauja programoje, suteikiama jam prašoma pagalba dėl priklausomybės nuo alkoholio, taip pat jam bus suteikta socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo, savarankiškumo palaikymo, ir kt. paslaugos. Teismas daro išvadą, kad kaltinamajam atidėjus bausmės vykdymą tikslinga skirti įpareigojimus, kurie įtakotų jo elgesį bei suteiktų galimybę toliau keisti gyvenimo būdą. Įvertinus tai, kad kaltinamasis prisipažįsta turintis priklausomybę nuo alkoholio, nurodė, kad sutinka gydytis šią priklausomybės ligą, pagrįstai manytina, jog šios priklausomybės ligos gydymas kartu su kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis bei įpareigojimais, turės didesnį efektą siekiant BK 41 str. 2 d. numatytų bausmės tikslų, kurie šiuo atveju gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, bei teismo įsitikinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtini įpareigojimai: dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu; gydytis nuo alkoholizmo. Kaltinamasis suvokdamas , kad bausmės vykdymas gali būti panaikintas jeigu jis darys teisės pažeidimus, naujas nusikalstamas veikas ar nesilaikys bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų- bus priverstas koreguoti savo elgesį.
Sutinkamai su LR BPK 105 str.106 str. iš kaltinamojo priteistina proceso išlaidos-14,21 Eur pašto išlaidų, valstybei.
Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje: kirvis perduotas saugoti Kauno a. VPK Aptarnavimo skyriui ( 1 t., b. l. 129,130, 131), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos BPK 297str. 302-303 str;
nusprendė:
J. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., BK 286 str. ir BK 138 str. 2 d. 10 p. ir nubausti jį :
- pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. – laisvės atėmimu 10 (dešimt) mėnesių.
- pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 10 p. - laisvės atėmimu vieniems (1) metams ir trims (3) mėnesiams.
- pagal BK 286 str. – laisvės atėmimu vieniems (1) metams.
Sutinkamai su LR BK 63 str. 1 d. 2 d. 5 d.1 p. paskirtas bausmes pagal BK 286 str. ir BK 138 str. 2 d. 10 p. subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą vieniems (1) metams trims (3) mėnesiams. Sutinkamai su BK 63 str. 1 d. 4 d. taip subendrintą bausmę, bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme paskirta pagal BK 145 str. 1 d. ( laisvės atėmimu 5 mėnesiams, nes nusikaltimas nesunkus, sunkių pasekmių nesukėlė) ir galutinę subendrintą bausmę paskirti –laisvės atėmimą vieniems (1) metams aštuoniems (8) mėnesiams.
Taikyti LR BK 75 str. 1 d. 2 d. 3 p. 5 p.7 p. 3 d. ir bausmės vykdymą atidėti dviejų (2) metų šešių (6) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu : per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo (praeiti visą gydymosi kursą); ir neišeiti iš namų nuo 22, 00 val. iki 06,00 val. jeigu tai nesusiję su darbu.
Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2018-09-10 20,15 val. iki 2018-09-12 14,05 val. ir nuo 2018-10-02 15.10 val. iki 2018-10-03 14.02 val.
Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje , nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Priteisti civ. ieškinį iš nuteistojo J. J. – 350 (tris šimtus penkiasdešimt) eurų neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusio A. A. naudai.
Priteisti iš J. J. proceso išlaidų, – 14,21 Eur, valstybei.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje: kirvį perduotą saugoti Kauno a. VPK Aptarnavimo skyriui , nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.