Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. R., atstovaujamo įstatyminio atstovo G. R., atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. R., atstovaujamo įstatyminio atstovo G. R., ieškinį atsakovei L. R. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

6. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas dokumentinio proceso tvarka priteisti jam iš atsakovės 200 000 Lt (57 924 Eur) išlaikymo įsiskolinimą, ieškovo tėvą G. R. paskiriant lėšų tvarkytoju uzufrukto teise, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį, motyvuodamas tuo, kad Kauno apylinkės teisme yra užvesta civilinė byla Nr. e2YT-12691-375/2020, kurioje sprendžiamas ieškovo tėvo ir atsakovės santuokos nutraukimo klausimas bendru sutarimu, klausimas, susijęs su nepilnamečio vaiko išlaikymu, turi būti sprendžiamas būtent ieškovo tėvo ir atsakovės santuokos nutraukimo byloje. Ieškovas, nesutikdamas su šiuo pirmosios instancijos teismo priimtu procesiniu sprendimu, atskirąjį skundą grindžia iš esmės tuo, jog įstatymas nedraudžia kreiptis į teismą dėl nepilnamečio vaiko įsiskolinimo priteisimo, motinai ir tėvui dar nenutraukus santuokos, atsisakius priimti ieškinį, pažeidžiamos nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.

7. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina vieną iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principą. Teisė kreiptis į teismą, kad būtų apgintos pažeistos ar ginčijamos kiekvieno suinteresuoto asmens teisės, taip pat nustatyta CPK 5 straipsnyje. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato konkrečią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-256-236/2016; 2016 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-366-236/2016).

8. Nagrinėjamu atveju ieškovas, kuris yra atsakovės L. R. ir G. R. nepilnametis sūnus, prašo priteisti iš atsakovės 57 924 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-12691-375/2020 pagal atsakovės ir ieškovo tėvo pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Pastarojoje civilinėje byloje atsakovė ir ieškovo tėvas prašo nutraukti jų santuoką, patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai konstatavęs, kad būtent santuokos nutraukimo byloje turi būti sprendžiamas klausimas susijęs su nepilnamečio vaiko išlaikymu, todėl ieškovas teisę kreiptis į teismą realizuoja netinkamai, turėjo teisinį pagrindą atsisakyti priimti ieškinį.

9. Vadovaujantis CK 3.59 straipsniu, teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka Šie reikalavimai koreliuoja su proceso teisės normomis – pagal CPK 385 straipsnio 1 dalį, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. kovo 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017, yra konstatavęs, kad santuokos nutraukimo byloje yra sprendžiama tiek dėl turtinių, tiek ir dėl neturtinio pobūdžio reikalavimų, ir bendroji taisyklė yra tokia, kad santuokos nutraukimo ir jos nutraukimo padarinių klausimai išsprendžiami tuo pat metu. Ieškovas, atskirajame skunde nurodydamas, kad įstatymas nedraudžia kreiptis į teismą dėl nepilnamečio vaiko įsiskolinimo priteisimo, motinai ir tėvui dar nenutraukus santuokos, konkrečiomis teisės normomis nepagrindė, kodėl nagrinėjamu atveju neturi būti vadovaujamasi teisės normose, reglamentuojančiose santuokos nutraukimą, įtvirtinta taisykle, jog, nutraukiant santuoką, būtina išspręsti ir visus kitus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu, įskaitant ir nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimus, taip pat kasacinio teismo išaiškinimais. Nurodytas ieškovo atskirojo skundo argumentas galėtų būti laikomas pagrįstu tik tokiu atveju, jeigu Kauno apylinkės teisme nebūtų nagrinėjama civilinė byla dėl ieškovo tėvų santuokos nutraukimo. Esant nagrinėjamai tokiai bylai, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovės klausimas turi būti sprendžiamas ieškovo tėvų santuokos nutraukimo byloje. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstą atmeta ieškovo atskirojo skundo argumentą dėl galimybės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovės nagrinėti atskiroje byloje.

10. Atsakovės ir ieškovo tėvo santuokos nutraukimo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtinimo klausimai nėra šios civilinės bylos apeliacijos dalykas, todėl jais apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tiek, kiek tai susiję su nagrinėjama civiline byla. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Įvertinus civilinėje byloje Nr. e2YT-12691-375/2020 pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tekstą, nustatyta, kad atsakovė ir ieškovo tėvas nurodė šia sutartimi susitarę dėl santuokos nutraukimo pasekmių turto padalijimo ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo dydžio priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, kitų susijusių klausimų (I.1 punktas). Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių III dalyje yra aptarti vaiko išlaikymo, gyvenamosios vietos ir dalyvavimo auklėjime klausimai, tačiau informacija apie atsakovės išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam sūnui nėra nurodyta. Ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra užsiminta apie atsakovės grąžintinas lėšas, ieškovo tėvo padovanotas ieškovo išlaikymui, kurių atsakovė nepanaudojo ieškovo interesams, kadangi nėra galimybės rasti kompromisą dėl nurodytos sumos skyrimo vaiko išlaikymui, atsakovei ignoruojant bet kokius pokalbius šia tema. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu atveju sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, neišsprendžiant išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo (jeigu jis yra) klausimo, iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečio vaiko interesus. Jeigu tarp sutuoktinių kyla ginčas dėl išlaikymo jų nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo, santuokos nutraukimo byla turi būti nagrinėjama ginčo teisenos tvarka.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, ieškovas atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.