Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1423-587/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-10-28
Bylos Nr.: 2A-1423-587/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-09180-2017-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Tamašauskas, Diana Labokaitė, Lina Žemaitienė
Trečiasis asmuo: I. L.
Atsakovas: A. B.

Civilinė byla Nr. 2A-1423-587/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09180-2017-8

Procesinio dokumento kategorijos: 1.3.7.5.3; 1.3.7.8; 1.3.9.2.2; 3.2.4.8.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3

(S)Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios viešosios įstaigos s.n. „duomenys neskelbtini “ ir trečiojo asmens I. L. apeliacinius skundaus dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-396-435/2021 pagal bankrutuojančios viešosios įstaigos s. n. „duomenys neskelbtini “ ieškinį atsakovei A. B. dėl žalos atlyginimo atnaujinus procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-15636-921/2017, trečiasis asmuo – I. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutuojanti viešoji įstaiga s. n. „duomenys neskelbtini “ (toliau – ir BVšĮ s. n. „duomenys neskelbtini “) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės A. B. 11 654,10 Eur žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog:

1.1. atsakovė 2012 m. kovo 27 d. darbo sutarties pagrindu nuo 2012 m. kovo 27 d. iki 2016 m. rugpjūčio 19 d. dirbo BVšĮ s. n. „duomenys neskelbtini “ buhaltere. 2015 m. rugsėjo 16 d. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir VMI) sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. FR0682-616 konstatavo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 96 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 97 straipsnio 2 dalies, 98–99 straipsnių nuostatomis, reglamentuojančiomis delspinigių apskaičiavimą už mokesčių nesavalaikį sumokėjimą, buvo apskaičiuota 4 045,35 Eur PVM delspinigių, 162,02 Eur pelno mokesčio delspinigių, 140,87 Eur nekilnojamojo turto mokesčio delspinigių, 75,28 Eur GPM delspinigių, 1,58 Eur įmokų į Garantinį fondą delspinigių. Vadovaujantis MAĮ 139 straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad mokėtojas (bendrovė) buhalterinėje apskaitoje neapskaitė gautų pajamų, patikrinimo metu nepateikė dalies apskaitos dokumentų, dėl ko privalomi mokėti mokesčiai apskaičiuoti iš dalies, patikrinimo metu nuo apskaičiuotų mokesčių jai paskirtos 30 proc. dydžio baudos – 6 688 Eur PVM bauda, 104 Eur GPM bauda, 195 Eur nekilnojamojo turto mokesčio bauda, 229 Eur pelno mokesčio bauda, 13 Eur įmokų į Garantinį fondą bauda. Iš viso priskaičiuota delspinigių – 4 425,10 Eur, baudų – 7 229 Eur. Atsakovė, būdama atsakinga už mokesčių deklaracijų pateikimą mokesčių inspekcijai, deklaracijų neteikė, nevykdė įstatymuose nustatytos pareigos – nepateikė dalies apskaitos dokumentų mokestinio patikrinimo metu, laiku nepateikė mokesčių administratoriui mokesčių deklaracijų, laiku nesumokėjo mokesčių, dėl ko ieškovei buvo skirtos baudos ir priskaičiuoti delspinigiai, padaryta 11 654,10 Eur žala.

2. Atsakovė A. B. teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 20 d. sprendimu, priimtu atsakovei už akių, civilinėje byloje Nr. 2-15636-921/2017, ieškinį patenkino – iš atsakovės ieškovei priteisė 11 654,10 Eur žalos atlyginimą ir 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

3. Atsakovė A. B. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsakovei nepašalinus teismo nutartimi nustatytų pareiškimo trūkumų, 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi atsakovės pareiškimą nutarta laikyti nepaduotu.

Žemesnės instancijos teismas

4. Atsakovė pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-15636-921/2017. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. 2-15636-921/2017.

Šalies argumentai

5. Atsakovė 2020 m. liepos 29 d. pateiktu prašymu (dėl proceso atnaujinimo) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad:

5.1 naujai paaiškėjusios aplinkybės patvirtina, kad dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos vedimo BVšĮ s. n. „duomenys neskelbtini “ atsakinga ne įmonėje dirbusi atsakovė, o trečiasis asmuo I. L., kuri buvo ieškovės savininkė. Dėl jos teiktų neteisingų duomenų atsakovė VMI pateikė neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis apie įmonės pajamas. Įmonės kasos knygose aiškiai nurodyta, kad jas pildė ne atsakovė, bet I. L..

5.2. Lietuvos apeliaciniame teisme 2020 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-45-318/2020 nustatyta, kad atsakovė A. B. neatliko neteisėtų veiksmų dėl netinkamo buhalterinės apskaitos vedimo. Šioje byloje galima vadovautis prejudicinę reikšmę turinčiais faktais. Nagrinėjant bylą buvo taikomos iki 2017 m. galiojusio Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) nuostatos, tačiau neteisingai, kadangi byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų atsakovės neteisėtus veiksmus ir kaltę dėl netinkamo buhalterinės apskaitos vedimo.

5.3. Teismas iš atsakovės priteisė visą ieškovės nurodytą žalą, nors darbuotojo civilinė materialinė atsakomybė yra ribota, t. y. iš darbuotojo negali būti priteista žala, viršijanti tris vidutinius jo darbo užmokesčius (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis). Atsakovė ieškovės įmonėje dirbo 0,2 etato, iš jos negalėjo būti priteista didesnė nei 3 451,51 Eur žala.

3. Atsakovė 2021 m. vasario 12 d. teismui pateikė prašymą, kuriuo prašė išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą ir skirti 5 000,00 Eur baudą ieškovės buvusiai direktorei trečiajam asmeniui I. L. už piktnaudžiavimą. Atsakovė nurodė, kad:

6.1. I. L., tuo metu būdama įmonės direktore, nesąžiningai pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, paremtą neteisingais duomenimis ir melagingomis aplinkybėmis, sąmoningai veikė prieš teisingą bylos išnagrinėjimą. Pusė priteistos sumos turėtų būti skiriama atsakovei.

6.2. 2017 m. birželio 20 d. Kauno apylinkės teismo sprendimas už akių buvo įvykdytas ir piniginės lėšos buvo išieškotojos iš atsakovės, todėl atsakovė prašo įpareigoti ieškovę grąžinti visas iš atsakovės gautas ir / ar išieškotas pinigines lėšas, jas išieškant iš įmonės bankroto administravimui skirtų lėšų. Atsakovė nurodė, jog bendra suma – 13 104,32 Eur.

2. Ieškovės BVšĮ s. n. „duomenys neskelbtini “ atstovė bankroto administratorė mažoji bendrija „Įmonės pabaiga“ (toliau – ir MB „Įmonės pabaiga“) nurodė, jog klausimą dėl baudos skyrimo trečiajam asmeniui palieka spręsti teismo nuožiūra, nes tai nesusiję su bankrutuojančia įmone ir jos interesų gynimu. Dėl prašymo atgręžti teismo sprendimo vykdymą ir sumas atsakovei išieškoti iš įmonės bankroto administravimo lėšų nurodė, jog turi būti paisoma ir laikomasi kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo, nustatyto įstatyme. Bankroto procese egzistuoja kreditorių lygiateisiškumo ir proporcingumo principai, todėl negalima leisti vienam kreditoriui patenkinti savo reikalavimus nepaisant eiliškumo. Iš šių išlaidų negali būti tenkinami kreditorių reikalavimai, iš administravimo išlaidų gali būti apmokamos tik bylinėjimosi išlaidos.

Atsiliepimas

3. Trečiasis asmuo I. L. atsiliepimu su atsakovės pareikštu reikalavimu nesutiko. Nurodė, kad:

Šalies argumentai

8.1. ieškiniu buvo prašoma priteisti iš atsakovės žalą, kilusią laikotarpiu 2015–2016 m., o I. L. pripažinta kalta 2012–2014 m. neapskaičiusi bendrovės buhalterinėje apskaitoje gautų pajamų. Atsakovė ne tik atliko neteisėtus veiksmus, bet ir viršijo savo įgaliojimus, pati save atleido iš darbo ir išsimokėjo savo paskaičiuotą, neva uždirbtą darbo užmokestį. Nurodė, jog nėra pagrindo atnaujinti bylos procesą ir panaikinti 2017 m. birželio 20 d. sprendimą, priimtą už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 30 d. sprendimu, kuriame padarytas rašymo apsirikimas ištaisytas 2021 m. gegužės 18 d. nutartimi, atsakovės A. B. prašymą tenkino. Panaikino Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimą, priimtą už akių civilinėje byloje Nr. 2-15636-921/2017, ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė. Priteisė atsakovei iš ieškovės 2 467,50 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų. Atgręžė Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. teismo sprendimo, priimto už akių, civilinėje byloje Nr. 2-15636-921/2017 pagal ieškovės VšĮ s. n. „duomenys neskelbtini “ ieškinį atsakovei A. B. dėl žalos atlyginimo, įvykdymą ir priteisė iš ieškovės BVšĮ s. n. „duomenys neskelbtini “ atsakovei A. B. 13 104,42 Eur sumą iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų. Tenkino atsakovės A. B. prašymą skirti trečiajam asmeniui I. L. 5 000,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų baudos, t. y. 2 500 Eur priteisiant atsakovei A. B.. Teismas konstatavo, kad:

9.1. 2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu nustatyta, kad ne atsakovė A. B., bet ieškovės direktorė I. L. atliko nusikalstamas veikas, buvo nusikalstamos veikos vykdytoja, įmonės buhalterė atsakovė A. B. iš įmonės direktorės gaudavo ne visą informaciją, ne visus duomenis. Įmonės direktorė neapskaitė dalies bendrovės gautų pajamų, dėl ko atlikus mokestinį bendrovės patikrinimą buvo priskaičiuoti delspinigiai ir paskirtos baudos. Teismas sprendė, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu nustatytos aplinkybės yra prejudiciniai faktai, todėl šioje civilinėje byloje aptartos aplinkybės iš naujo neturi būti įrodinėjamos.

9.2. Materialinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai yra visos DK 246 straipsnyje nurodytos pažeidėjo materialinės atsakomybės sąlygos. Teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė visų darbuotojos materialinės atsakomybės sąlygų. Teismas laikė pagrįsta aplinkybę, kad bendrovei padaryta 11 654,10 Eur žala, tačiau visiškai neįrodytos ir prejudiciniais faktais paneigtos kitos materialinės atsakomybės sąlygos – nurodyta žala bendrovei kilo ne dėl atsakovės neteisėtų veiksmų / neveikimo, tačiau dėl įmonės direktorės veiksmų, tarp kilusios žalos ir atsakovės veiksmų nėra priežastinio ryšio, tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susieta kilusi žala ir bendrovės direktorės nusikalstama veika, nustatyta įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Byloje neįrodyta atsakovės kaltė, atsakovė nežinojo, kad įmonės direktorė ir kasininkė I. L. buhalterinės apskaitos dokumentų apie paimtus iš fizinių asmenų grynuosius pinigus tyčia nepateikdavo bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei (pirmosios instancijos teismo sprendimo 16 punktas). Teismas ieškinį dėl 11 654,10 Eur žalos priteisimo iš atsakovės laikė nepagrįstu, todėl atmetė.

Atsiliepimas

9.3. Trečiojo asmens I. L. atsiliepime į ieškinį nurodytą aplinkybę, kad nesutampa žalos padarymo laikotarpis – I. L. pripažinta kalta 2012–2014 m. neapskaičius gautų pajamų, o iš atsakovės prašyta priteisti žalą, padarytą 2015–2016 m. – teismas laikė deklaratyvia ir neįrodyta. Konstatavo, kad ieškovė atsakovės padarytą žalą įrodinėjo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. FR0682-616 dėl patikrinimo akto patvirtinimo. Patikrinimas buvo atliktas už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 21 d. iki 2014 m. liepos 31 d. Už šiuo laikotarpiu padarytus pažeidimus buvo priskaičiuoti delspinigiai ir paskirtos baudos, kurias ir buvo prašoma priteisti šioje byloje iš atsakovės. Aplinkybę, kad šias sumas ieškovė galimai sumokėjo 2015–2016 m., teismas pripažino teisiškai nereikšminga.

9.4. Vykdomojoje byloje Nr. 0022/18/00004 vykdant Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimo už akių pagrindu išduotą vykdomąjį raštą iš atsakovės buvo išieškota ir ieškovei pervesta 12 004,10 Eur suma, taip pat išieškota 1 100,32 Eur vykdymo išlaidų. Vykdomoji byla užbaigta ją visiškai įvykdžius, bylos būsenos data nurodyta 2020 m. balandžio 6 d. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškovei bankroto byla iškelta 2019 m. rugpjūčio 14 d. Kauno apygardos teismo nutartimi.

9.5. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vykdomoji byla ir išieškojimas iš atsakovės ieškovės atžvilgiu baigtas jau iškėlus įmonei bankroto bylą, įvertinęs teismo sprendimo 29 punkte nurodytą aukštesnės instancijos teismų bei kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-834-823/2016, 49 punktas), sprendė, kad atsakovės reikalavimas dėl sprendimo vykdymo atgręžimo tenkintinas iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų, kadangi šios išlaidos atsirado po bankroto bylos iškėlimo, ieškovės bankroto administratoriui vykdant dalį išieškojimo bankrutuojančios įmonės naudai. Ieškovė įpareigota grąžinti atsakovei 13 104,42 Eur iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų.

9.6. Teismas ieškovės veiksmus (ieškinio pateikimą teismui) vertino kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kadangi ieškovės atstovė trečiasis asmuo I. L. pareiškė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti žalą iš atsakovės žinodama, kad žala kilo ne dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, bet pačios įmonės direktorės neteisėtų veiksmų ir nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatytų neteisėtų tikslų siekimo. Bendrovės direktorė, veikdama kaip ieškovės atstovė, teikė paaiškinimus ieškinyje, įrodinėjo aplinkybes, kurios buvo paneigtos baudžiamojoje byloje priimtais nuosprendžiais (Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu, kuriais I. L. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, kurių viena iš pasekmių ir buvo įmonei kilusi žala). Trečiasis asmuo I. L., veikdama nesąžiningai pateikė teismui nepagrįstą ieškinį. Šiuo atveju faktiškai įmonės atstovė I. L. teikiant ieškinį įmonės vardu ir nagrinėjant bylą piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, ieškinys teismui bendrovės vardu buvo pateiktas sąmoningai, galimai siekiant išvengti žalos išieškojimo iš nusikalstamas veikas padariusios pačios įmonės direktorės. Teismas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis I. L. skyrė 5 000 Eur baudą, pusę šios baudos priteisiant atsakovei.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

5. Apeliaciniu skundu ieškovė BVšĮ s.n. „duomenys neskelbtini “ prašo: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta atgręžti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. teismo sprendimo, priimto už akių, civilinėje byloje Nr. 2-15636-921/2017 pagal ieškovės VšĮ s.n. „duomenys neskelbtini “ ieškinį atsakovei A. B. dėl žalos atlyginimo, įvykdymą ir priteisti iš ieškovės VšĮ s.n. „duomenys neskelbtini “ atsakovei A. B. 13 104,42 Eur iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų bei šioje dalyje priimti naują sprendimą – atgręžti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. teismo sprendimo, priimto už akių civilinėje byloje Nr. 2-15636-921/2017 pagal ieškovės VšĮ s.n. „duomenys neskelbtini “ ieškinį atsakovei A. B. dėl žalos atlyginimo įvykdymą ir priteisti iš ieškovės VšĮ s.n. „duomenys neskelbtini “ atsakovei A. B. 13 104,42 Eur sumą; 2) priteisti ieškovei apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. teismas nenurodė aplinkybių ir nemotyvavo, kodėl būtent 13 104,42 Eur suma išieškotina iš bankroto procese patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos, bei kokiu pagrindu kreditorė ir atsakovė įgijo pirmenybę prieš visus kreditorius patenkinti savo finansinius reikalavimus bankroto byloje. Teismas netinkamai aiškino ir interpretavo atsakovės A. B. reikalavimo į ieškovę prigimtį. Pareigą atlyginti skolos sumą turi ieškovė, o ne jos nemokumo administratorius.

10.2. 2020 m. gegužės 19 d. vykusiame ieškovės kreditorių susirinkime patvirtinta bendra bankroto administravimo išlaidų suma siekia 19 MMA (19 x 607 = 11 533 Eur). Skundžiamu sprendimu atsakovei priteista suma sudaro iš viso 15 571,92 Eur ir yra didesnė nei bankroto byloje patvirtinta administravimo išlaidų sąmata. Susidaro situacija, jog nebegalima tęsti bankroto procedūrų, kadangi visa bankroto administravimo išlaidoms skirta suma yra priteista išimtinai vienam subjektui. Tokiu sprendimu yra panaikinamas nemokumo administratoriaus teisėtas lūkestis padengti susidarius išlaidas ir apribojama bet kokia galimybė kitiems kreditoriams padengti savo skolos dalį.

10.3. Teismas nevertino nei atsakovės reikalavimo atsiradimo aplinkybių ir prigimties, nei kiek toks reikalavimas susijęs su bankrutuojančios įmonės veikla po bankroto bylos iškėlimo, neišnagrinėjo nei išlaidų atsiradimo momento, nei teisinės prigimties ir paskirties. Atsakovei priteista suma nepriskirtina prie bylinėjimosi išlaidų, susiformavusių nemokumo administratoriui atstovaujant bankrutuojančią įmonę teisminiame procese bei prie įmonės veiklos, kuri buvo vykdoma po bankroto bylos iškėlimo, išlaidų. Pirminė ieškovės reikalavimo teisė į atsakovę atsirado 2017 m. birželio 20 d. sprendimo už akių, kuris vėliau panaikintas, pagrindu. Reikalavimas nesusijęs su nemokumo administratoriaus vykdyta veikla, todėl negali būti tenkinamas iš bankroto administravimo išlaidų.

Žemesnės instancijos teismas

10.4. Ieškovės bankroto byloje Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartimi patvirtintas 45 112,36 Eur sumos atsakovės trečios eilės kreditorės finansinis reikalavimas Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-1551-343/2018 pagrindu, kuriuo atsakovei iš ieškovės priteista 44 662,26 Eur suma bei bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje. Atsakovės reikalavimas pagal skundžiamą sprendimą ieškovės bankroto byloje yra padidintinas iki 58 216,78 Eur (45 112,36 Eur + 13 104,42 Eur), o ne tenkinamas iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų.

10.5. Teismas nevertino, kokia tiksliai suma ieškovei buvo išieškota iš atsakovės po bankroto bylos iškėlimo. Faktinė suma, kurią antstolis pervedė ieškovei nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d., kuomet įmonei buvo iškelta bankroto byla, sudaro 5 852,29 Eur. Išieškojimas pradėtas 2018 m. kovo 9 d., t. y. prieš pusantrų metų iki ieškovei buvo iškelta bankroto byla, iki bankroto bylos iškėlimo išieškota suma sudarė 6 601,21 Eur. Iš viso išieškota ir ieškovei pervesta suma sudarė 11 859,50 Eur. Skundžiamame sprendime yra nurodyta, jog tik dalis sumos buvo išieškota iš atsakovės ieškovei jau po bankroto bylos iškėlimo.

10.6. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-834-823/2016, kurioje faktinės aplinkybės skiriasi. Minėtoje byloje taikant sprendimo atgręžimo teisę, priteistos išlaidos susidarė bankroto administratoriui vykdant išieškojimą bankrutuojančios įmonės naudai po bankroto bylos iškėlimo; byloje priteista 3 259,64 Eur suma buvo vertinama kaip nuostoliai, kurie atsirado dėl bankroto administratoriaus veiksmų, kuomet jis, nepasibaigus bylos nagrinėjimui kasacinėje instancijoje, apeliacinės instancijos teismo sprendimo pagrindu kreipėsi į antstolį su vykdomuoju raštu, kurio pagrindu iš ieškovės buvo išieškota 3 259,64 Eur suma.

10.7. Nagrinėjamoje byloje faktinė situacija iš esmės skiriasi. 2017 m. birželio 20 d. Kauno apylinkės teismo sprendimas už akių, kuris skundžiamu 2021 m. balandžio 30 d. sprendimu pripažintas neteisėtu ir panaikintas, buvo priimtas, pateiktas ir pradėtas vykdyti prieš ieškovei iškeliant bankroto bylą. Pareiškimą dėl proceso atnaujinimo atsakovė pateikė po bankroto bylos iškėlimo, nemokumo administratorius su pareiškimu sutiko ir teismo procese palaikė atsakovę. Susidaro situacija, jog nemokumo administratoriui be teisinio pagrindo tenka atsakyti pagal administruojamos bankrutuojančios įmonės prievoles. Ieškovės įsiskolinimas atsakovei susiformavo nepriklausomai nuo nemokumo administratoriaus veiklos.

Šalies argumentai

6. Trečiasis asmuo I. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. sprendimą dėl 5 000 Eur baudos skyrimo trečiajam asmeniui I. L. ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

11.1. pirmosios instancijos teismas teisingumą įvykdė tik formaliai, selektyviai vertino į bylą pateiktus įrodymus ir neištyrė visų esminių bylos aplinkybių, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, padarė procesinių klaidų. Iš esmės vadovavosi tik atsakovės ir jos atstovo argumentais, neįsigilino į byloje esančius įrodymus. Teismas išskirtinai rėmėsi tik ta nuostata, kad trečiojo asmens atžvilgiu yra priimtas 2019 m. gegužės 3 d. Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-45-318/2020.

11.2. Teismas konstatavo, kad A. B. buhaltere dirbo nuo 2012 m. kovo 27 d., todėl ieškovės įmonė PVM mokėtoju pavėluotai registruota dirbant atsakovei, tai yra pagrindas reikalauti žalos iš šio asmens atlyginimo. Teismas konstatavo, kad bendrovės buhalterė negali būti atsakinga už I. L., kaip įmonės vadovės ir kasininkės, pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jai, tačiau visai neatsižvelgė į 2019 m. gegužės 3 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-45-318/2020. 2015 m. rugsėjo 19 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. FRO682-616 nustatytas pažeidimas įtraukiant į PVM ataskaitą 27001 Lt daugiau pirkimo PVM, nei buvo nustatyta patikrinimo metu, kas pagrindžia A. B., kaip buhalterės padarytą žalą. Remiantis formuojama teismų praktika, įmonės buhalteris (vyr. finansininkas) gali būti traukiamas atsakomybėn už pažeidimus apskaitos ir mokestinių prievolių srityse tiek individualiai, tiek ir kartu su vadovu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis bylose Nr. 3K-3-560/2007; 2K-11/2008; 2K-285/2012). Nei šioje byloje, nei kitose bylose nėra svarstyta vadovo atsakomybė už įtraukimą į PVM deklaraciją daugiau pajamų, nei jų buvo nustatyta patikrinimo metu, kas paneigia A. B. nekaltumą dėl žalos įmonei padarymo. Žalos atlyginimo iš A. B. buvo reikalaujama ir dėl gyventojų pajamų mokesčio ir kitų mokesčių apskaičiavimo, įmokos į Garantinį fondą paskaičiuotos neteisingu tarifu. Tai dar kartą pagrindžia A. B. įmonei padarytą žalą.

11.3. Trečiasis asmuo I. L. prašo prijungti prie bylos papildomus įrodymus, kurie rasti visai neseniai, todėl jų pateikti ankščiau nebuvo galimybės. Teikiamas pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą buvo pateiktas pačios A. B.. Tą pačią dieną ji pateikė duomenų tikslinimą, kuriame nurodė, kad dokumentas šalintinas. A. B. 2015 m. rugsėjo 11 d. pateikė Sodrai pranešimą apie jos darbo pradžią nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. 2015 m. rugsėjo 13 d. A. B. pateikė duomenų tikslinimą, kuriame jau nurodė, kad pranešimas apie jos darbo pradžią nusiųstas per klaidą. Trečiasis asmuo mano kad šių dokumentų pakanka charakterizuoti A. B. kaip darbuotoją, atsakingą už teisingos buhalterijos vedimą, todėl kategoriškai nesutinka su Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu, kad A. B. nebuvo atsakinga už įmonei padarytą žalą. VšĮ s. n. „duomenys neskelbtini “ buvo priversti kreiptis į policiją, siekiant išreikalauti iš A. B. pasisavintus įmonės buhalterinius dokumentus. Tai patvirtina, kad A. B. netinkamai vykdė savo pareigas, atmestinai tvarkė buhalterinę apskaitą.

11.4. A. B. tūrėtų būti skirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis pareigomis. Iki ieškinio dėl žalos priteisimo iš atsakovės A. B. padavimo dienos, VšĮ s.n. „duomenys neskelbtini “ kreipėsi į darbo ginčų komisiją. Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. A2-19228-435/2020 pažymėjo, kad 2017 m. liepos 20 d. atsakovė teismui pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau nesumokėjus žyminio mokesčio ir nepašalinus trūkumų, pareiškimas liko nenagrinėtas. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė negalėjo ginti savo teisių dėl sunkios materialinės padėties, taip pat nėra pateikta įrodymų, kad ji kreipėsi dėl nemokamos teisinės pagalbos, ar atleidimo nuo žyminio mokesčio. Reikalavimą dėl žalos atsakovė turėjo galimybę ginčyti daugiau nei pusę metų ir tam tūrėjo visas finansines galimybes. Nepaisant to, atsakovė pasinaudojo tuo, kad I. L. pripažinta kalta, kaip buvusi vadovė ir bando nuginčyti savo padarytą žalą.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimais į ieškovės VšĮ s.n. „duomenys neskelbtini “ ir trečiojo asmens I. L. apeliacinius skundus atsakovė A. B. prašo trečiojo asmens I. L. apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti atsakovei A. B. iš trečiojo asmens I. L. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal byloje pateiktus dokumentus. Bankrutuojančios VšĮ s.n. „duomenys neskelbtini “ apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti atsakovei A. B. iš bankrutuojančios VšĮ s.n. „duomenys neskelbtini “ bankroto administravimui skirtų lėšų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal byloje pateiktus dokumentus.

12.1. trečiasis asmuo I. L. ir ieškovė BVšĮ s.n. „duomenys neskelbtini “ pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 306 straipsnio 2 dalį ir CPK 314 straipsnį, kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus, bet nepagrindė jų pateikimo būtinybės. Ieškovė dalyvavo civilinės bylos procese, trečiasis asmuo į bylą teikė savo atsiliepimą, šalys buvo susipažinusios su bylos medžiaga, teikė ieškinį, todėl ne tik galėjo (de facto), bet ir turėjo (de jure) pateikti visus bylai reikšmingus įrodymus dar pirmosios instancijos teisme. Nėra įrodymų, jog kartu su apeliaciniais skundais pateikti nauji įrodymai negalėjo būti pateikti anksčiau. Trečiojo asmens ir ieškovės su apeliaciniais skundais pateikti rašytiniai įrodymai turėtų būti nepriimami ir nevertinami, jie neįrodo jokių naujų reikšmingų faktinių aplinkybių.

12.2. Teismas tyrė ir vertino visus civilinėje byloje surinktus rašytinius įrodymus, išsakė savo išvadas dėl ieškinio nepagrįstumo. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-45-318/2020 nustatyti faktai turi tiesioginę prejudicinę reikšmę šioje civilinėje byloje, kadangi yra nustatyta, kas atliko neteisėtus veiksmus, susijusius su mokesčių nemokėjimu, apgaulinga apskaita, taip pat su Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. FR0682-616, t. y. su rašytiniu įrodymu, kuris buvo naudotas 2017 m. balandžio 28 d. pateikto ieškinio reikalavimams pagrįsti (jame nurodyta žala kildinama būtent iš VMI akto). Pažeidimai, susiję su įmokomis į garantinį fondą, fiksuoti Kauno apskrities VMI 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimo (Nr. FR0682-616) 36-37 puslapiuose, yra padaryti trečiojo asmens I. L., o ne atsakovės. Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde nurodo faktus, kurių nebuvo 2017 m. balandžio 28 d. ieškinyje.

Žemesnės instancijos teismas

12.3. Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 20 d. sprendimu už akių nepagrįstai taikė darbuotojo materialinę atsakomybe pagal tuometinį DK, sprendime nemotyvuotas žalos dydis, kadangi darbuotojo atsakomybė ribota. Atsakovė dirbo 0,2 etato 8 val. per savaitę. Atsakovės 3 vidutiniai darbo užmokesčiai (VDU) sudaro 3451,51 Eur (6903,02 / 6 x 3). Byloje nėra duomenų, kad buvo pagrindas priteisti didesnį tariamos žalos atlyginimą.

12.4. Atsakovės atsakomybės sąlygos neįrodytos. 2017 m. balandžio 28 d. ieškinys buvo grindžiamas aplinkybėmis ir įrodymais, kurie paneigti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Pati ieškovė neginčija 2021 m. balandžio 30 d. sprendimo dėl ieškinio reikalavimų atmetimo.

12.5. Trečiasis asmuo nepateikia argumentų, kodėl Kauno apylinkės teismas nepagrįstai skyrė baudą už piktnaudžiavimą teise. Atsakovės atžvilgiu ieškinį, veikiant įmonės vardu, pareiškė buvusi direktorė I. L., kuri ieškinyje pateikė žinomai tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes. Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 20 d. sprendimu už akių atliko formalų dokumentų vertinimą, įskaitant Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. FR0682-616, kuriuo buvo grindžiama žala. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-45-318/2020 I. L. nuteista už turto pasisavinimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, pripažinta, kad inkriminuotus veiksmus ji padarė veikdama tiesiogine tyčia. Lietuvos apeliacinis teismas tyrė ir vertino Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. FR0682-616, pridedamą patikrinimo aktą ir visą įmonės buhalterinę apskaitą, tačiau nenustatė jokių atsakovės neteisėtų veiksmų dėl netinkamo buhalterinės apskaitos vedimo. Trečiojo asmens veiksmai vykdyti 2012–2015 metais. Šie veiksmai susiję su Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. FR0682-616. I. L. aiškiai žinojo, kad ieškinys yra nepagrįstas, jog jo tenkinimas sukels dideles neigiamas finansines pasekmes atsakovei. Dėl tokio I. L. procesinio veiksmo iš atsakovės buvo nepagrįstai priteista ir išieškota atsakovei didelė 13 104,42 Eur piniginė suma. Atsakovė dėl tokių trečiojo asmens I. L. neteisėtų veiksmų patyrė didelius finansinius praradimus, nepatogumus, stresą, išgyvenimus, buvo priversta ginti savo pažeistas teises ir įrodinėti savo nekaltumą šioje byloje ir patirti papildomas išlaidas. Dėl ieškovės bankroto iš esmės apsunkinamos galimybės atsakovei susigrąžinti iš jos išieškotas ar papildomai išleistas pinigines sumas.

Atsiliepimas

12.6. Atsiliepimu į ieškovės BVšĮ slaugos namų „duomenys neskelbtini “ apeliacinį skundą atsakovė teigia, jog nemokumo administratorius, iš bankroto administravimo išlaidų priteisus sumokėti panaikinto teismo sprendimo pagrindu išieškotas iš atsakovės lėšas, gali sušaukti kreditorių susirinkimą, informuoti apie situaciją, spręsti administravimo išlaidoms skirtos sumos didinimo klausimą, kreiptis į teismą dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo.

12.7. Atnaujinus bylos procesą, ieškovė nuo 2019 m. rugpjūčio 14 d. atstovaujama nemokumo administratoriaus, neatsisakė ieškinio, kuris buvo tenkintas sprendimu už akių. Vykdomoji byla buvo užbaigta 2020 m. balandžio 6 d., ieškovė pati pripažįsta po bankroto bylos iškėlimo gavusi piniginių lėšų. Tuo metu ieškovė jau turėjo įsivertinti galimas rizikas dėl poreikio didinti administravimo išlaidų sąmatą. Ieškovė net ir matydama pareikšto ieškinio nepagrįstumą, nesiėmė veiksmų sumažinti atsakovės patiriamas išlaidas, neatsisakė antstolio vykdomo išieškojimo. Ieškovė, atstovaujama nemokumo administratoriaus, siekė išsaugoti pinigines lėšas, kurias įmonė gavo, kadangi šias pinigines lėšas jau buvo galima naudoti bankroto procesui ir kt.

12.8. Net jeigu būtų priimti ieškovės pateikti nauji rašytiniai įrodymai ir būtų laikomi pagrįstais jos teiginiai, jog iki bankroto bylos iškėlimo išieškota suma sudarė 6 601,21 Eur, po bankroto bylos iškėlimo išieškota suma priteistina iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų, o likusi suma iš ieškovės (bendrai). Visos po 2019 m. rugpjūčio 14 d. atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos laikytinos išlaidomis, kurios priteistinos iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų, t. y. 2 467,50 Eur pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo išlaidos.

12.9. 45 112,36 Eur suma atsakovei iš ieškovės buvo priteista kitais pagrindais ir iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Ginčo 13 104,42 Eur suma priteista šioje byloje kitais pagrindais, kurie pagal aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką leidžia šią sumą priteisti iš įmonės bankroto administravimui skirtų lėšų, kadangi ieškovė siekė išsaugoti priteistas pinigų sumas, gausinti savo bendrą turto sudėtį.

Žemesnės instancijos teismas

12.10. Apeliantė kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą, nepagrįstai remtasi Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-834-823/2016. Ši byla yra tiek atsakovės, tiek teismo pateikta kaip pavyzdys, jog įvykdyto sprendimo atgręžimas iš įmonės bankrotui skirtų administravimų išlaidų yra galimas esant pagrindams. Tuos pagrindus teismas ir nurodė priimto sprendimo 30-31 pastraipose.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

10. L. prašo prijungti prie bylos papildomus įrodymus, kurie rasti visai neseniai, todėl jų pateikti ankščiau nebuvo galimybės. Teikiamas pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą buvo pateiktas pačios A. B.. Tą pačią dieną ji pateikė duomenų tikslinimą, kuriame nurodė, kad dokumentas šalintinas. A. B. 2015 m. rugsėjo 11 d. pateikė Sodrai pranešimą apie jos darbo pradžią nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. 2015 m. rugsėjo 13 d. A. B. pateikė duomenų tikslinimą, kuriame jau nurodė, kad pranešimas apie jos darbo pradžią nusiųstas per klaidą. Trečiasis asmuo mano, kad šių dokumentų pakanka charakterizuoti A. B. kaip darbuotoją, atsakingą už teisingos buhalterijos vedimą, todėl kategoriškai nesutinka su Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu, kad A. B. nebuvo atsakinga už įmonei padarytą žalą. VšĮ s. n. „duomenys neskelbtini “ buvo priversti kreiptis į policiją siekdami išreikalauti iš A. B. pasisavintus įmonės buhalterinius dokumentus. Tai patvirtina, kad A. B. netinkamai vykdė savo pareigas, atmestinai tvarkė buhalterinę apskaitą. Ieškovė su apeliaciniu skundu taip pat teikia papildomus įrodymus: kreditorių sąrašą, kreditorių susirinkimo protokolą, administravimo išlaidų sąmatos projektą, sąskaitos išrašus, tačiau dėl jų prijungimo nepasisako.

11. Pažymėtina, jog CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad trečiojo asmens teikiami įrodymai galėjo būti pateikti pirmos instancijos teismui, be to, ji skundžia tik jai paskirtą baudą, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad jos teikiami įrodymai neturi sąsajumo su jos apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais dėl baudos skyrimo. Ieškovės pateikti įrodymai taip pat nepatvirtina jokių reikšmingų byloje aplinkybių, todėl visus naujai pateiktus įrodymus atsisakoma priimti. (CPK 314 straipsnis).

12. Apeliacinėje byloje kilo ginčas: 1) dėl lėšų šaltinio vykdyti sprendimo atgręžimą, kuriuo iš ieškovės bankrutuojančios VšĮ s. n. „duomenys neskelbtini “, atsakovei A. B. priteista 13 104,42 Eur (trylikos tūkstančių vieno šimto keturių eurų 42 ct) iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų; 2) dėl 5000,00 Eur baudos trečiajam asmeniui I. L., skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

13. Byloje surinktais įrodymais ir iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės nustatyta, kad atsakovė A. B. 2012 m. kovo 27 d. VšĮ s. n. „duomenys neskelbtini “ direktorės įsakymu Nr. 2 priimta dirbti buhaltere nuo 2012 m. kovo 27 d. 0,2 etato (b. l. 13), darbo sutartis Nr. 3 tarp ieškovės ir atsakovės pasirašyta 2012 m. kovo 27 d. (b. l. 20–21). 2015 m. rugsėjo 9 d. atsakovė ir trečiasis asmuo I. L. sudarė susitarimą, kuriuo atsakovė įsipareigojo pabaigti visus buhalterinius dokumentus ir juos bendrovei atiduoti priėmimo – perdavimo aktu iki 2015 m. spalio 31 d., kilus nesklandumams terminas gali būti pratęstas iki 2015 m. gruodžio 31 d. (b. l. 16). VMI sistemoje atsakovė nuo 2012 m. kovo 27 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d. buvo nurodyta kaip apskaitą tvarkantis asmuo, nuo 2015 m. kovo 23 d. iki 2016 m. rugpjūčio 22 d. – kaip įstaigos VMI atstovas. I. L. kaip įstaigos VMI atstovė sistemoje nurodyta nuo 2014 m. kovo 26 d. (b. l. 17–18). Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2015 m. rugsėjo 16 d. priėmė sprendimą dėl patikrinimo akto patvirtinimo Nr. FR0682-616, kuriame nurodoma, kad patikrinus VšĮ s. n. „duomenys neskelbtini “ laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 21 d. iki 2014 m. liepos 31 d. nustatyta, jog buhalterinėje apskaitoje neapskaitytos ir nedeklaruotos pajamos, taip pat nustatyti dirbantys bendrovėje neįdarbinti asmenys (b. l. 6–12). Patikrinimui buvo pateikti ne visi reikiami dokumentai, susiję su mokesčių apskaičiavimu. Iš 2014 m. VšĮ s. n. „duomenys neskelbtini “ kasos knygos matyti, kad įrašus kasos knygoje atlikdavo I. L., ji nurodoma kaip kasininkė (b. l. 80–86). 2017 m. balandžio 28 d. ieškovė, atstovaujama trečiojo asmens direktorės I. L. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl 11654,10 Eur žalos priteisimo iš atsakovės, ieškinį grindžiant Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimu dėl patikrinimo akto patvirtinimo Nr. FR0682-616. Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 20 d. priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-15636-921/2017, kuriuo, formaliai įvertinęs ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, ieškinį patenkino – priteisė ieškovei iš atsakovės 11 654,10 Eur žalos atlyginimo ir 350,00 Eur žyminio mokesčio (b. l. 65–66). 2017 m. liepos 20 d. atsakovė teismui pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (b. l. 71–73), tačiau teismo nustatytu terminu nepašalino pareiškimo trūkumų, todėl teismas pareiškimą laikė nepaduotu ir atsakovei pareiškimą grąžino (b. l. 96). 2017 m. liepos 22 d. ieškovei išsiųstas vykdomasis raštas, jis buvo pateiktas vykdyti antstolio M. L. kontorai 2018 m. sausio 5 d. (b. l. 101, 2021 m. vasario 12 d. dokumento DOK-20113 priedas 02111). Vykdomoji byla užbaigta, iš viso iš atsakovės išieškota 13 104,42 Eur suma (2021 m. vasario 12 d. dokumento DOK-20113 priedai 02112, 02113). 2020 m. liepos 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas atsakovės prašymas dėl proceso atnaujinimo. 2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-45-318/2020 nustatyta, jog I. L., kaip VšĮ s. n. „duomenys neskelbtini “ direktorė ir kasininkė, būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą ir kasos buhalterinę apskaitą, buhalterinėje apskaitoje fiksavo ne visas ūkines operacijas, didžiąją dalį neapskaitytų lėšų pasisavino bei padarė kitus pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytus buhalterinės apskaitos pažeidimus, todėl negalima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo (pelno), įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Iš patikrinimo akto ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. FRO682–616 tiriamųjų dalių, minėto nuosprendžio nustatyta, kad nuteistosios I. L. nusikalstama veika pasireiškė ne pavieniais, o sistemingais BAĮ reikalavimų pažeidimais. Bendrovė į apskaitą neįtraukė ne kelių, o keliasdešimt ūkinių operacijų. Bendrovės buhalterinė apskaita buvo netinkamai organizuota ir tvarkyta nuo 2012 m. birželio 15 d. iki 2014 m. liepos 31 d., t. y. daugiau nei 2 (dvejus) metus. Nuteistoji buvo bendrovės akcininkė, direktorė, o kasininkės funkcijas vykdė ne pirmą dieną. Apygardos teismas teisingai konstatavo, kad ji veikė tiesiogine tyčia, o negalėjimas iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su patikrinimo akte nustatytais buhalterinės apskaitos pažeidimais. Lietuvos apeliacinis teismas nuosprendyje taip pat nurodė, kad bendrovės buhalterė negali būti atsakinga už I. L., kaip įmonės vadovės ir kasininkės, pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jai. Nuteistoji I. L. dalies buhalterinės apskaitos dokumentų apie priimtus iš fizinių asmenų grynuosius pinigus tyčia nepateikdavo bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei, kuri apie nuslėptus dokumentus nežinojo ir dėl nuteistosios daromų nusikalstamų veiksmų negalėjo tinkamai atlikti buhalterės pareigų.

14. Taigi, nustačius tokias aplinkybes, pirmos instancijos teismas panaikino Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimą, priimtą už akių, ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė. Dėl šios sprendimo dalies apeliacinio skundo nėra pateikta. Kaip minėta, ieškovė skundžiasi dėl sprendimo vykdymo atgręžimo ir 13 104,42 Eur sumos priteisimo iš ieškovės administravimui skirtų lėšų.

Dėl sprendimo vykdymo atgręžimo

15. Sprendimų įvykdymo atgręžimą reglamentuoja CPK 760–762 straipsniai. Sprendimo įvykdymo atgręžimas CPK 760 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamas kaip grąžinimas atsakovui visko, kas iš jo buvo išieškota ieškovo naudai pagal panaikintą jau įvykdytą teismo sprendimą, t. y. jeigu panaikinamas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai.

16. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto paskirtis – atkurti ankstesnę šalių materialiųjų teisinių santykių padėtį, buvusią iki teismo sprendimo, kuris vėliau buvo panaikintas ir byla išspręsta iš esmės kitaip, nei buvo nustatyta pirminiu teismo sprendimu, todėl laikė būtina grąžinti šalis, įvykdžiusias tokį sprendimą, į padėtį, buvusią iki neteisėto sprendimo priėmimo. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, konstatuota, jog vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d. nutarimai). Sprendė, kad sprendimo įvykdymo atgręžimas yra ne tik grąžinimas to, ką šalis gavo pagal panaikintą sprendimą, bet ir kitos šalies patirtų bylinėjimosi (sprendimo vykdymo) išlaidų atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2007, 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-614/2006).

17. Pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nustatant, ar išlaidos priskirtinos prie administravimo išlaidų, visų pirma reikia atsižvelgti į tokių išlaidų paskirtį, teisinę prigimtį, subjektus, kurių naudai tos išlaidos apmokamos, taip pat jų atsiradimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013). Tiek įmonės turto gausinimas bankroto proceso metu, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, reiškia reikalavimus skolininkams, tiek įmonės turto išsaugojimas, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ginasi nuo jai pareikštų kreditorių reikalavimų, yra tiesiogiai susiję su įmonės bankroto proceso administravimu, o iš šios veiklos atsiradusios išlaidos priskirtinos prie įmonės bankroto administravimo išlaidų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-834-823/2016, 49 punktas).

18. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šią teismų praktiką pirmos instancijos teismas taikė neteisingai. Teismas vertino, kad vykdomoji byla ir išieškojimas iš atsakovės ieškovės atžvilgiu baigtas jau iškėlus įmonei bankroto bylą, todėl nurodė, kad atsakovės reikalavimas dėl sprendimo vykdymo atgręžimo yra tenkintinas iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų, kadangi šios išlaidos atsirado po bankroto bylos iškėlimo, ieškovės bankroto administratoriui vykdant dalį išieškojimo bankrutuojančios įmonės naudai.

19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisės aktai (Juridinių asmenų bankroto įstatymo 73 straipsnis) nenumato jokio kreditoriaus materialinio teisinio reikalavimo (skolos) pirmenybiniu būdu patenkinimo iš bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidų. Tokiomis išlaidomis šioje byloje gali būti pripažintos tik bylinėjimosi išlaidos (Juridinių asmenų bankroto įstatymo 73 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmos instancijos teismas nenurodė aplinkybių ir nemotyvavo, kodėl būtent 13 104,42 Eur suma išieškotina iš bankroto procese patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos bei kokiu pagrindu kreditorė ir atsakovė įgijo pirmenybę prieš visus kreditorius patenkinti savo finansinius reikalavimus bankroto byloje. Kadangi patvirtinta bendra bankroto administravimo išlaidų suma siekia 19 MMA (19 x 607 = 11 533 Eur), o skundžiamu sprendimu atsakovei priteista suma sudaro iš viso 15 571,92 Eur ir yra didesnė, nei bankroto byloje patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, susidaro situacija, jog nebegalima tęsti bankroto procedūrų, kadangi visa bankroto administravimo išlaidoms skirta suma yra priteista išimtinai vienam subjektui. Teismas netinkamai aiškino ir interpretavo atsakovės A. B. reikalavimo į ieškovę prigimtį, nevertino nei atsakovės reikalavimo atsiradimo aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokia situacija, kai iš atsakovės buvo išieškota ginčijama suma, susidarė iš dalies dėl pačios atsakovės neveikimo. Atsakovei išsiuntus ieškinį, ji jį gavo asmeniškai, tačiau atsiliepimo į jį nepateikė, dėl ko buvo priimtas sprendimas už akių. Vėliau, kai ji pateikė prašymą peržiūrėti sprendimą už akių, jai teismas nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, trūkumų ji nepašalino. Vykdant vykdymo veiksmus, ji neprašė jų stabdyti, t. y. nesiėmė aktyvių veiksmų savo teisėms apginti. Tik 2020 m liepos 29 d. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo. Dėl šių aplinkybių spręstina, kad dalis kaltės dėl žalos ginčo lėšų priteisimo ir išieškojimo tenka pačiai A. B..

20. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013, kurioje ginčo faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šios bylos aplinkybių. Cituojamoje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl bankrutavusio banko sudarytos indėlio sertifikato sutarties pripažinimo negaliojančia, teismai taikė specialias Finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ) nustatytas normas ir sprendė restituciją vykdyti ne iš bankrutuojančios sandorį sudariusios kredito įstaigos, bet iš jos teises perėmusio banko. Taip pat pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-834-823/2016, kurioje faktinės aplinkybės taip pat skiriasi nuo šios bylos aplinkybių. Minėtoje byloje taikant sprendimo atgręžimą, priteistos išlaidos susidarė bankroto administratoriui vykdant išieškojimą bankrutuojančios įmonės naudai jau po bankroto bylos iškėlimo, byloje priteista 3 259,64 Eur suma buvo vertinama kaip nuostoliai, kurie atsirado dėl bankroto administratoriaus veiksmų, kuomet jis, nepasibaigus bylos nagrinėjimui kasacinėje instancijoje, apeliacinės instancijos teismo sprendimo pagrindu kreipėsi į antstolį su vykdomuoju raštu, kurio pagrindu iš ieškovės buvo išieškota 3 259,64 Eur suma.

21. Taigi, esant nustatytoms šioms aplinkybėms bei surinktiems įrodymams kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas, priteisdamas 13104,42 Eur sumą iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų neteisingai taikė teismų praktiką, bei pažeidė Juridinių asmenų bankroto įstatymo 73 straipsnį, . Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių sprendimas šioje dalyje pakeistinas nurodant, kad šios lėšos priteistinos iš pačios ieškovės.

Dėl baudos paskyrimo už piktnaudžiavimą

22. Atsakovė prašė skirti trečiajam asmeniui I. L. 5 000,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą, pusę šios sumos paskiriant atsakovei, pirmos instancijos teismas šį jos prašymą tenkino. Trečiasis asmuo su šia sprendimo dalimi nesutinka.

23. Pirmos instancijos teismas vertino ieškovės veiksmus (ieškinio pateikimą teismui) kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kadangi ieškovės atstovė trečiasis asmuo I. L. pasirašė teismui teikiamą ieškinį, kuriuo prašė priteisti žalą iš atsakovės žinodama, kad žala kilo ne dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, bet jos pačios kaip įmonės direktorės neteisėtų veiksmų ir nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatytų neteisėtų tikslų siekimo. Pirmos instancijos teismas sprendė, kad tiek Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu, tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu I. L. buvo pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, kurių viena iš pasekmių ir buvo įmonei kilusi žala, kurią buvo prašoma priteisti iš atsakovės.

24. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje pateiktais įrodymais, minėtais nuosprendžiais, nustatė, kad trečiasis asmuo, dirbdama ieškovės vadove bei kasininke, būdama atsakinga už bendrovės veiklą, siekdama išvengti mokesčių, nieko nežinančiai apie jos nusikalstamą veiką atsakovei pateikė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas ir pelną, dėl ko atsakovė šią tikrovės neatitinkančią informaciją įrašė į PVM bei pelno deklaracijas ir šią tikrovės neatitinkančią informaciją apie įmonės veiklą pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai. Vėliau, jai atlikus patikrinimą ir 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. FR0682-616 patvirtinus, ieškovės mokestinę nepriemoką, jo pagrindu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti žalą iš atsakovės. Ieškinyje nurodė, kad atsakovė, būdama atsakinga už mokesčių deklaracijų pateikimą, jų Valstybinei mokesčių inspekcijai neteikė, laiku nesumokėjo mokesčių, kai tuo tarpu minėtu nuosprendžiu nustatyta, kad pati ieškovės vadovė atsakovei teikė neteisingus finansinius duomenis. I. L. baudžiamojoje byloje nurodė, kad atsakovė buvo atsakinga, kad apskaita būtų tvarkoma laikantis įstatymų, tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuos jos argumentus atmetė, išimtinai I. L. pripažino kalta dėl ne tik aplaidaus bet ir apgaulingo apskaitos tvarkymo, jos veiksmuose nustatyta tiesioginė tyčia, sistemingumas, siekimas įgyti svetimą turtą. Ji atliko tokius nusikalstamus veiksmus, dėl kurių negalima iš dalies nustatyti ieškovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Nuosprendžiu konstatuota, kad atsakovė negali būti atsakinga už I. L., kaip įmonės vadovės ir kasininkės pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jai. Taip pat baudžiamojoje byloje nustatyta, kad dokumentų atsakovei trečiasis asmuo nepateikdavo tyčia.

25. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms kolegija sprendžia, jog akivaizdu, kad ieškovės buvusi vadovė I. L. žinojo, kad ieškinio dėl žalos iš atsakovės pateikimo pagrindas – jos pačios neteisėti veiksmai.

26. Taigi, kolegija pritaria pirmos instancijos teismo vertinimui, kad trečiasis asmuo I. L., veikdama nesąžiningai pateikė teismui nepagrįstą ieškinį, kuris, atsakovei nepateikus atsiliepimo, teismo buvo patenkintas ir iš atsakovės išieškota nepagrįstai didelė suma ne tik teismo priteistos žalos, bet ir vykdymo išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria išvadai, kad I. L. teikiant ieškinį įmonės vardu ir nagrinėjant bylą piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nes ieškinyje buvo suformuluotas nepagrįstas prašymas, ieškinys teismui bendrovės vardu I. L. buvo pateiktas sąmoningai, galimai siekiant išvengti žalos išieškojimo iš nusikalstamas veikas padariusios pačios įmonės direktorės, todėl už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis I. L. pagrįstai paskyrė 5 000,00 Eur baudą, ir atsižvelgiant į tai, kad dėl tokio nepagrįsto ieškinio nukentėjo atsakovė, pusę šios baudos priteisė atsakovei, todėl šioje dalyje sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 95, 177, 178, 185 straipsniai, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. Apeliacinės instancijos teismas atmeta trečiojo asmens I. L. apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad pirmosios instancijos teismas teisingumą įvykdė tik formaliai, selektyviai vertino į bylą pateiktus įrodymus ir neištyrė visų esminių bylos aplinkybių, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, padarė procesinių klaidų, ir išskirtinai rėmėsi tik Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-45-318/2020. Kolegija sprendžia, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės, šioje civilinėje byloje dėl trečiojo asmens veiksmų turi prejudicinę galią, jos nusikalstami veiksmai yra įrodyti, A. B. kaltė yra paneigta, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai vadovavosi minėtu teismo nuosprendžiu, kuriuo nustatytos aplinkybės patvirtintos ir 2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos Apeliacinio teismo nutartimi.

28. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, pirmos instancijos teismas, priteisdamas lėšas iš ieškovės administravimui skirtų lėšų, pažeidė JANĮ 73 straipsnį, netinkamai taikė teismų praktiką, kolegija daro išvadą, kad ieškovės apeliacinis skundas dėl lėšų priteisimo iš administravimui skirtų išlaidų yra pagrįstas, todėl tenkintinas, sprendimas pakeistinas nurodant, kad 13 104,42 Eur priteistina iš ieškovės VšĮ s. n. „duomenys neskelbtini “. Kitoje dalyje dėl baudos skyrimo sprendimas paliktinas nepakeistas, apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė A. B. į trečiojo asmens I. L. apeliacinį skundą dėl baudos skyrimo pateikė atsiliepimą ir dėl jo surašymo patyrė 726,00 Eur išlaidų už advokato pagalbą, todėl apeliacinio skundo netenkinus šios išlaidos priteistinos A. B. iš I. L. (CPK 98 straipsnis.). Tenkinus ieškovės skundą, A. B. patirtos išlaidos dėl atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą surašymo nepriteistinos, ieškovė taip pat nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl jos nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. sprendimą pakeisti nurodant, kad atsakovei A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteista 13 104,42 Eur (trylikos tūkstančių vieno šimto keturių eurų 42 ct) suma išieškoma iš bankrutuojančios VšĮ s. n. „duomenys neskelbtini “, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 726,00 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Diana LabokaitėEgidijus TamašauskasLina Žemaitienė