- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-16
- Bylos Nr.
- I-3657-535/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01838-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-4).
Pareiškėjas paaiškina, kad Kybartų pataisos namų direktorius skyrė jam nuobaudą, kurią jis apskundė Kalėjimų departamentui. Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 183 str. 2 d., Kalėjimų departamentas skundą turėjo išnagrinėti be vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas - per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos. Vadovaujantis BVK 99 str. 3 d., pataisos įstaigos administracija nuteistojo vardu gautus laiškus jam įteikia, taip pat nuteistųjų įteiktus laiškus išsiunčia adresatams ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo laiško gavimo ar įteikimo dienos. Paštas laiškus Lietuvos Respublikos teritorijoje pristato per 2 darbo dienas. Taigi BVK 183 str. 2 d. nustatytam administracinės procedūros terminui taikytinas ne didesnis kaip 10 darbo dienų vėlavimas. Tokiu būdu BVK 183 str. 2 d. nustatytas administracinės procedūros rezultatas įteiktas jam turėjo būti ne vėliau kaip 2019-05-14. Jeigu administracinės procedūros terminas yra pratęsiamas, administravimo subjektas turėjo jį informuoti apie termino pratęsimą ne vėliau kaip iki 2019-05-14.
Pareiškėjas nurodo, kad iki 2019-05-14 administracinės procedūros rezultatas jam įteiktas nebuvo. Tuo tarpu neteisėtas baudimas drausmine tvarka sukėlė sunkias pasekmes - įkalinimo įstaigos administracija, pasiremdama drausminės nuobaudos neteisėto skyrimo jam faktu, atsisakė realizuoti BVK 104 str. įtvirtintą jo specialiąją teisę. Taigi jis buvo akivaizdžiai baudžiamas pakartotinai, kas yra Konstitucijos 31 str. 5 d. įtvirtinto principo non bis in idem pažeidimu. Dėl šio delikto buvo priverstas kreiptis į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas padarytos žalos atlyginimo. Nepaisant skundo pateikimo teismui, įkalinimo įstaigos drausmės komisija 2019-05-07 pakartotinai rekomendavo įkalinimo įstaigos administracijos vadovui pakartotinai pažeisti BVK 104 str. įtvirtintą jo specialiąją teisę. Atsakovės atstovo neteisėtas neveikimas (Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.246 str.), vengiant savalaikiai atlikti savo pareigą nuobaudą panaikinti, jeigu nuobauda paskirta nepadariusiam pažeidimo nuteistajam, sukėlė sunkias pasekmes - sistemingą jo teisių pažeidinėjimą, turintį ir akivaizdžius persekiojimo už kritiką požymius (Konstitucijos 33 str.).
Neteisėtais veiksmais asmeniui visuomet padaroma neturtinė žala, kurios dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. CK 6.250 str. l d. nustato, kad pakankamu pagrindu konstatuoti neturtinę žalą yra nepatogumų asmeniui sudarymas, nekalbant jau apie tai, kad primityvaus terminų nepaisymo pasėkoje ne tik buvo pažeista jo teisė į savalaikę administracinę procedūrą, bet ir sudarytos sąlygos pažeidinėti specialiąsias jo teises. Vien tik pats faktas, kad asmuo buvo priverstas ginti pažeistą teisę teisme, o priesaiką (Statuto 13 str.) priėmę atsakovės atstovo pareigūnai įstatyme imperatyviai įtvirtintą jo teisę pažeidė - yra pakankamu nepatogumų sudarymu tam, kad konstatuoti neturtinės žalos padarymo faktą.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 12-14) paaiškina, kad įstaigoje vyko reorganizacija, kuri turėjo būti įgyvendinta iki 2019-02-01 ir ryšium su tuo, 2018 m. gruodžio mėnesį Kalėjimų departamentą paliko dauguma darbuotojų, atsakingų už nuteistų asmenų skundų nagrinėjimą. Dėl minėtos priežasties ir žmogiškųjų išteklių trūkumų, padidėjo skundų nagrinėjimo apimtys. Susidarius objektyvioms ir nuo Kalėjimų departamento nepriklausančioms aplinkybėms ir žmogiškųjų išteklių trūkumui, pareiškėjui buvo pavėluotai pateiktas atsakymas į skundą. Mano, kad pavėluotas atsakymo pateikimas nesukėlė pareiškėjui neigiamų pasekmių, nes ištyrus visą surinktą dokumentinę medžiagą, nuobauda nebuvo panaikinta. Atsakymas pareiškėjui pavėluotai buvo pateiktas dėl objektyvių priežasčių, o ne siekiant jį žeminti.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad į pareiškėjo 2019-04-02 skundą atsakyta, ginčo objektas išnyksta, tad plačiau dėl jo nepasisakys. Kalėjimų departamento sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatas ir gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjas nepateikė jokių žalą patvirtinančių įrodymų ir pats ginčo objektas išnyko,
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jo teigimu, jis patyrė įstatymo nustatytu terminu negavęs Kalėjimų departamento atsakymo į pateiktą skundą.
CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 str.: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
LVAT yra nurodęs, kad CK 6.271 str. nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti būtinos trys civilinės atsakomybės sąlygos: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atlikti neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) asmens patirta žala (CK 6.249 str.); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejantis priežastinis ryšys (CK 6.247 str.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (LVAT 2015-05-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015). Akcentuotina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti pareiškėjas (ieškovas) (LVAT 2011-03-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011).
Pagal BVK 143 str. 8 d. nuteistasis turi teisę šio kodekso 183 str. nustatyta tvarka apskųsti jam paskirtą nuobaudą aukštesniam pagal pareigas pareigūnui. Skundo padavimas nuobaudos vykdymo nesustabdo. Aukštesnis pagal pareigas pareigūnas nuobaudą sušvelnina arba ją panaikina, jeigu ją paskyręs pareigūnas viršijo savo įgaliojimus, netinkamai įvertino pažeidimo padarymo aplinkybes arba jeigu nuobauda paskirta nepadariusiam pažeidimo nuteistajam.
BVK 183 str. nustato bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarką. Pagal minėto straipsnio 1 dalį viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos (BVK 183 str. 2 d.). Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui (BVK 183 str. 3 d.).
Ginčo byloje, kad Kalėjimų departamentas pareiškėjo skundą išnagrinėjo vėliau nei tai nustatyta BVK 183 str. 2 d., nėra. Kalėjimų departamentas atsiliepime nurodė, kad atsakymą pareiškėjui pateikė pavėluotai dėl įstaigos reorganizacijos ir žmogiškųjų išteklių trūkumų.
Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjo 2019-04-02 skundas Kalėjimų departamente buvo gautas 2019-04-04 (b. l. 15-19), todėl, įvertinus poilsio bei šventines dienas, sprendimas (atsakymas) turėjo būti priimtas vėliausiai 2019-05-06 (BVK 183 str. 2 d.). Kalėjimų departamento 2019-06-04 sprendimas buvo priimtas per 41 darbo dienas, t. y. 21 darbo dieną pažeidus BVK 183 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą ir šiuo aspektu yra pagrindas konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus.
Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Nors pareiškėjas skunde tik bendrai nurodė, kad dėl neteisėtų veiksmų jis patyrė diskomfortą, dvasinius išgyvenimus ir skriaudą, tačiau jokių konkrečių faktinių išgyvenimų, kuriuos galėjo sąlygoti atsakovo praleistas terminas, atsakant į jo pateiktą skundą, pareiškėjas nenurodė. Todėl, jam padarytos žalos faktas laikytinas nepagrįstu. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad nesavalaikis atsakymo pareiškėjui pateikimas laikytinas procedūriniu pažeidimu, kuris nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui buvo padaryta tokia neturtinė žala, kurią būtina įvertinti ir atlyginti pinigais (žr., pvz., LVAT 2016-03-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1285-624/2016, 2016-02-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-176-261/2016).
Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl 6 000 Eur neturtinės žalos priteisimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 4 p. nustato, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu. CK 1.138 str. kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.), bet CK 1.138 str. 8 p. taip pat nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų nustatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2000-10-10 sprendimą (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006-10-10 sprendimą (pareiškimo Nr. 7508/02) ir kt.) yra konstatuota, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Tačiau teismo vertinimu, aptartas Kalėjimų departamento pažeidimas yra mažareikšmis, iš esmės negalėjęs pareiškėjui sąlygoti didelių neigiamų išgyvenimų, taip pat ir tokio pobūdžio neturtinės žalos, kuri privalėtų būti atlyginama priteisiant pareiškėjui piniginę kompensaciją. Akcentuotina, kad pagal BVK 143 str. 8 d. skundo padavimas nuobaudos vykdymo nesustabdo. Be to, Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs visą su skundu susijusią dokumentinę medžiagą, nenustatė, kad Kybartų pataisos namų direktorius, priimdamas sprendimą 2019-03-29 nutarimu Nr. 5/48-260 pareiškėjui skirti nuobaudą, papeikimą, ją skyrė neadekvačiai pažeidimo pobūdžiui ar pažeidė galiojančius teisės aktus bei nesivadovavo turimais duomenimis. Kalėjimų departamento 2019-06-04 sprendimu Nr. 2S-2289 nuobauda nebuvo panaikinta. Todėl, nagrinėjamu atveju, teisės pažeidimo pripažinimas, t. y. konstatavimas, kad Kalėjimų departamentas priimdamas 2019-06-04 sprendimą pažeidė BVK 183 straipsnio 2 dalies nuostatas, taip pat ir pareiškėjo teisę į savalaikį skundo išnagrinėjimą, savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, o skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas.
Dėl pareiškėjo argumento, kad pavėluotu atsakymu buvo pažeista BVK 104 str. įtvirtinta jo specialioji teisė (nuteistųjų trumpalaikė išvyka į namus), konstatuotina, kad pareiškėjas nenurodė jokio objektyvaus pagrindo, kodėl jam turėtų būti suteikta teisė parvykti namo, ar šis klausimas buvo svarstomas pataisos įstaigos direktoriaus ir kaip išvyka į namus sietina su Kalėjimų departamento sprendimu.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. G. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos priimdamas 2019-06-04 sprendimą Nr. 2S-2289 pažeidė pareiškėjo A. G. teisę į savalaikį skundo išnagrinėjimą. Pareiškėjo reikalavimą dėl 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.