Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. B. skundą dėl antstolio R. S. veiksmų, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas L. B. kreipėsi į antstolį R. S. su 2018 m. sausio 15 d. skundu prašydamas taikyti dvejų ir penkių metų senaties terminus bei nutraukti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7).

Skunde nurodoma, kad vykdomojo dokumento išdavimo pradžia yra 2009 m. lapkričio 26 d., o jį vykdyti antstolis pradėjo 2017 m. gruodžio 6 d. Taigi vykdomoji byla nebegali būti vykdoma, kadangi yra suėjęs ne tik penkerių metų, bet ir dvejų metų vykdymo senaties terminas. Pareiškėjas nurodė, jog antstolis, nurodęs pataisos įstaigai iš jam priklausančių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje, išskaityti 70 proc. iš darbo užmokesčio nuo atlyginimą viršijančio 1 MMA dydžio bei 20 proc. iš darbo užmokesčio, neviršijančio 1 MMA, neatsižvelgė į pasikeitusią teismų praktiką, kuri numato, jog draudžiama iš neviršijančios pinigų sumos daryti bet kokias išskaitas. Atsižvelgiant į tai, patvarkymas dėl piniginių lėšų išskaitymo taip pat yra neteisėtas.

A. R. S. 2018 m. vasario 5 d. patvarkymu (b. l. 3–6) netenkino pareiškėjo skundo ir jį kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Antstolis nurodė, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-17498/09 iš pradžių vykdė antstolė L. U. N., kuri 2017 m. vasario 10 d. minėtą dokumentą grąžino išieškotojui. A. R. S. vykdomasis raštas Nr. 2-17498/09 buvo pateiktas vykdymui 2017 m. birželio 1 d. ir priimtas 2017 m. birželio 5 d. Tą pačią dieną antstolis surašė ir išsiuntė skolininkui patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą vykdyti, vykdymo išlaidų apskaičiavimą bei raginimą. 2017 m. birželio 7 d. raginimas įsiteikė L. B. adresu (duomenys neskelbtini). Antstolis nurodė, kad dveji metai po vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti nepraėjo ir nėra pagrindo taikyti senatį, kadangi dokumentą jis vykdo tik nuo 2017 metų. Nuo pateikimo vykdyti vykdomąjį raštą buvo atlikta 13 užklausų, 2017 m. liepos 4 d. buvo areštuotos lėšos esančios kredito įstaigoje ir priklausančios L. B., 2017 m. rugpjūčio 18 d. buvo patikslintas nurodymas dėl piniginių lėšų nurašymo ir 2017 m. gruodžio 6 d. į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją išsiųstas patvarkymas dėl skolos išieškojimo. Taigi dvejų metų laikotarpyje buvo atliekami veiksmai ir skola buvo ieškoma. Pareiškėjas nurodė, kad antstolis į pataisos namus išsiuntė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Tačiau antstolis tokio patvarkymo nesiuntė. Antstolis yra išsiuntęs patvarkymą dėl skolos išieškojimo, kuriuo reikalaujama iš darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų išmokų išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos nustatytu terminu atsiliepimo dėl skundo nepateikė.

Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėjama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 str. 5 d.).

Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2018 m. vasario 15 d. (CPK 443 str. 5 d., 133 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškėjo skundas atmetamas.

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2009 m. lapkričio 26 d. Kauno miesto apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą dėl 10 Lt išieškojimo iš skolininko L. B. išieškotojos Valstybinė mokesčių inspekcijos naudai (v. b. l. 1). Vykdomasi raštas 2010 m. kovo 31 d. buvo pateiktas vykdyti antstolei L. U. N. (buvusi D.), tačiau 2017 m. vasario 10 d. vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis LR CPK 631 str. 1 d. 2 punktu, 632 str. 1 d. 2 punktu, buvo užbaigta ir vykdomasis dokumentas grąžintas išieškotojui (v. b. l. 1). Minėtas vykdomasis raštas antstoliui R. S. pateiktas vykdyti 2017 m. birželio 1 d. (v. b. l. 2). Antstolis užklausė registrus, tikrino duomenis apie skolininką (v. b. l. 3, 17, 29–30). 2017 m. birželio 5 d. antstolis patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimą įvykdyti ir apskaičiavo vykdymo išlaidas bei tą pačią dieną išsiuntė dokumentus skolininkui (v. b. l. 4–6). 2017 m. liepos 4 d. antstolis surašė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, 2017 m. rugpjūčio 18 d. nurodymą patikslino (v. b. l. 15-16). 2017 m. gruodžio 6 d. antstolis apskaičiavo vykdymo išlaidas, priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo bei patvarkymą dėl skolos išieškojimo ir išsiuntė skolininkui (v. b. l. 18–20). 2017 m. gruodžio 12 d. antstolio kontoroje buvo gautas skolininko prašymas nutraukti vykdomąją bylą suėjus senaties terminui (v. b. l. 21–22). 2018 m. sausio 3 d. raštu antstolis nurodė skolininkui, kad senatis nėra praleista (v. b. l. 23). 2018 m. sausio 15 d. skolininkas antstoliui pateikė skundą (v. b. l. 25). 2018 m. sausio 25 d. antstolis priėmė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą (v. b. l. 28). Antstolis pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė jį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007, 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008). Pažymėtina, kad vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjas skunde dėl antstolio veiksmų nurodo dvejų metų senaties terminą, tačiau toks terminas taikomas tik teismų praktikoje, kurioje nagrinėjami klausimai kilę dėl administracinės nuobaudos – baudos – išieškojimo senaties, tačiau šioje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškojimas vykdomas pagal vykdomąjį raštą dėl skolos priteisimo. Aukščiau minėta praktika netaikytina prievolių, kylančių iš civilinių teisinių santykių, išieškojimo procesui. Vykdomosios bylos, kurioje vykdomas teismo sprendimas dėl civilinėje byloje priteistų sumų išieškojimo, nutraukimo pagrindai reglamentuoti CPK 629 straipsnyje. Nurodyto straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. CPK nenustato senaties termino vykdomojo dokumento dėl skolos išieškojimo vykdymui, t. y. vykdomosios bylos vykdymo trukmės.

CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas – pateikti vykdomąjį raštą per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Šiuo atveju teismo sprendimas įsiteisėjo 2009 m. lapkričio 25 d., pateiktas vykdymui – 2010 m. kovo 31 d. Penkių metų terminas pateikimui vykdyti nepraleistas, o aplinkybės, dėl kurių skola iš skolininko nėra išieškota, nesudaro pagrindo nutraukti vykdomąją bylą.

Pažymėtina, jog antstolė L. U. N. vykdomąjį raštą 2017 m. vasario 10 d. grąžino išieškotojui pagal CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 632 straipsnio 1 dalies 2 punktą. CPK 607 straipsnio 3 dalis nustato, jog tuo atveju, kai vykdomasis dokumentas, pagal kurį visiškai ar iš dalies neišieškota, grąžinamas, naujas terminas pateikti dokumentą vykdyti pradedamas skaičiuoti nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos. A. R. S. vykdomasis dokumentas iš naujo pateiktas vykdyti 2017 m. birželio 1 d., t. y. taip pat nepraleidus vykdomojo dokumento pateikimo termino.

Remdamasis tuo, kas auksčiau aptarta, teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0070/17/01131 dėl vykdymo senaties termino suėjimo.

Pareiškėjas taip pat skunde nurodė, jog antstolis priėmė neteisėtą patvarkymą dėl išskaitų dydžio iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, nes neatsižvelgė į pasikeitusią Lietuvos Aukščiausio teismo praktiką ir nepagrįstai vykdo išieškojimą iš jo lėšų, kurių suma neviršija Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos.

2017 m. gruodžio 6 d. patvarkymu Nr. S-11931 antstolis nustatė išskaityti iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų kiekvieną mėnesį 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios LR Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA.

Kasacinis teismas išaiškino, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą. Todėl savo patvarkyme jis turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1dalyje nustatytą apribojimą, t. y. kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).

Pareiškėjo nurodomas antstolio 2017 m. gruodžio 6 d. patvarkymas visiškai atitinka CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamą išieškojimo iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų tvarką, todėl nėra jokio pagrindo jį naikinti. CPK 736 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs išskaitų dydžiai, išskaitytini pagal vykdomuosius dokumentus iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 443 straipsnio 5 dalimi, 513 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo L. B. skundą atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.