Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-09-25 · Administracinė byla Nr. eI-3736-815/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-09-25
Bylos Nr.
eI-3736-815/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00732-2016-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Beata Martišienė, Iveta Pelienė, Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
Druskininkų savivaldybės administracijos
Atsakovas
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos
Trečiasis asmuo
J. Š., V. S., V. T., K. K.
Advokatai
Kristina Čeredničenkaitė, Arnas Uleckas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-3736-815/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00732-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 27.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Ivetos Pelienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant pareiškėjos Druskininkų savivaldybės administracijos atstovei advokatei Kristinai Čeredničenkaitei,

atsakovės Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos atstovei šios institucijos patarėjai Žydrai Klevinskaitei,

trečiojo suinteresuoto asmens J. Š. atstovui advokatui Arnui Uleckui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Druskininkų savivaldybės administracijos pareiškimą atsakovei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. S., V. T., K. K. ir J. Š. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I

1. Pareiškėja Druskininkų savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija, pareiškėja) pareiškime teismo prašo panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius, atsakovas) 2016 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. (SK-165)SPR-4 „Dėl Druskininkų savivaldybės interneto svetainėje (www.druskininkai.lt) paskelbtos informacijos“ (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Sprendime atsakovas nusprendė: 1) pripažinti J. Š., V. S., V. T. ir K. K. (toliau – ir Pareiškėjai (vertinant pateiktą skundą Inspektoriui), tretieji suinteresuoti asmenys) skundą dėl Druskininkų savivaldybės oficialioje svetainėje (www.druskininkai.lt, 2015 m. gegužės 27 d., 2015 m. rugpjūčio 25 d., 2015 m. rugsėjo 1 d., 2015 m. rugsėjo 24 d.) paskelbtos informacijos iš dalies pagrįstu; 2) įspėti viešosios informacijos rengėją (skleidėją) – Druskininkų savivaldybės administraciją dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ, Įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies, 19 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio 8 dalies 1 punkto pažeidimų.

3. Pareiškėjos teigimu, skundžiamas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Skundą pareiškėja grindžia šiais argumentais:

3.1. Inspektorius Sprendime nepagrįstai konstatavo, kad Administracija prilyginama viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui), nors VIĮ 22 straipsnio 6 dalyje nustatytas priešingas imperatyvas. Inspektorius negalėjo vertinti Druskininkų savivaldybės interneto svetainėje skelbiamos informacijos atitikties VIĮ. Pasak pareiškėjos, sprendime Inspektorius be jokio teisinio pagrindo priskyrė Druskininkų savivaldybės svetainę visuomenės informavimo priemonėms, taip pat be pagrindo plečiamai aiškino Įstatymo apibrėžtą Inspektoriaus kompetenciją ir neteisėtai sprendė, jog Įstatymu jam suteikta teisė spręsti dėl bet kokios viešos informacijos, neatsižvelgiant net į įstatymų nustatytas išimtis, taigi, ir dėl Druskininkų savivaldybės interneto svetainės www.druskininkai.lt turinio.

3.2. Pareiškėja nurodo, kad su skundu dėl Druskininkų savivaldybės interneto svetainėje www.druskininkai.lt paskelbtos informacijos į Inspektorių kreipėsi J. Š., V. S., V. T. ir K. K.. Skunde Inspektoriui tretieji suinteresuoti asmenys nurodė, kad 4 publikacijose, skirtingu laiku paskelbtose Druskininkų savivaldybės interneto svetainėje www.druskininkai.lt., buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, žeminanti jų, kaip opozicijos Druskininkų savivaldybės taryboje ir kaip atskirų jos narių, garbę ir orumą.

Inspektorius, ištyręs pareiškėjų skundą nustatė, kad 3 publikacijose iš 4 įstatymo reikalavimai nebuvo pažeisti. Įstatymo pažeidimas konstatuotas tik dėl vienos publikacijos, kurioje minimi V. S. ir V. T.. Inspektorius nenustatė, kad buvo pažeistos J. Š. ir K. K. teisės. Sprendimo rezoliucinėje dalyje Inspektorius apibendrintai nusprendžia „pripažinti pareiškėjų J. Š., V. S., V. T. ir K. K. skundą dėl Druskininkų savivaldybės oficialioje svetainėje www.druskininkai.lt. 2015-05-27, 2015-08-25, 2015-09-01, 2015-09-24 paskelbtos informacijos iš dalies pagrįstu“ ir įspėja Druskininkų savivaldybės administraciją dėl Įstatymo pažeidimo. Iš taip suformuluotos Sprendimo rezoliucinės dalies, pasak Administracijos, galima manyti, jog Įstatymo pažeidimai nustatyti visose 4 publikacijose ir Įstatymo pažeidimai nustatyti visų 4 pareiškėjų atžvilgiu. Darydamas tokią apibendrintą išvadą, Inspektorius buvo nenuoseklus. Pareiškėjos manymu, Inspektorius ir Sprendimo rezoliucinėje dalyje turėjo nurodyti, kurių asmenų atžvilgiu pažeidimas konstatuotas, o kurių – ne, nes tokia rezoliucinė dalis yra nepagrįsta ir neteisėta, kadangi neatitinka viso Sprendimo turinio.

3.3. Nurodo, kad Administracija, skelbdama 2015 m. gegužės 27 d. publikaciją, vykdė savo prievolę informuoti visuomenę apie Druskininkų savivaldybės tarybos posėdį, jame svarstytus klausimus ir priimtus ar nepriimtus sprendimus. Skelbiant teiginius, kuriuos Inspektorius pripažino neatitinkančiais tikrovės, Administracija rėmėsi anksčiau visuomenės informavimo priemonėse paskelbta (2014 m. birželio 24 d. „Jūros banga iškilo Druskininkuose“, interneto svetainė www.tv3.lt) ir nepaneigta informacija. Tokiu atveju, V. T. savo galimai pažeistas teises turėjo ginti kreipdamasis į šią informaciją paskelbusią visuomenės informavimo priemonę, o ne į Administraciją ir Inspektorių.

3.4. Atkreipia dėmesį, kad Administracija neturėjo galimybės pateikti Inspektoriui išsamių paaiškinimų dėl Pareiškėjų skundo, o taip pat neturėjo galimybės suformuoti teisinės savo pozicijos ir paaiškinimų būtent dėl Pareiškėjų, kaip fizinių asmenų, skundo.

II

1. Atsakovas atsiliepime su pareiškėjos pareiškimu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą Atsakovas savo poziciją grindžia šiais argumentais:

1.1. Pareiškėja, kaip savivaldybės institucija, turi laikytis VIĮ 22 straipsnio 8 dalyje nustatyto imperatyvo. Įstatymo laikymasis privalomas Administracijai, kuri naudojasi jos valdomu viešuoju resursu, t. y. iš mokesčių mokėtojų pinigų išlaikoma informacine visuomenės informavimo priemone.

1.2. Administracija paskelbė ne tik Druskininkų savivaldybės tarybos ir komitetų posėdžių medžiagą, bet ir daug subjektyvių vertinimų, papildomų, su posėdžiais nesusijusių detalių, t. y. nuolatos aprašomas opozicijos narių veiklos netinkamumas, neigiamo konteksto biografijos faktai pateikiami išimtinai tik apie opozicijos narius, dažniausiai nenurodomi konkretūs šaltiniai. Taip, pasak atsakovo, visuomenė ne tik informuojama apie savivaldybės veiklą, bet ir susiduria su politinio atspalvio, tendencinga, į konkrečius asmenis nukreipta vienpusiška informacija. Pareiškėja, pažeisdama teises aktų reikalavimus, neinformuoja visuomenės apie savo narius ir jų veiklą, tačiau apie dalį savo darbuotojų rašo sarkastiška, buitiška maniera, prasilenkia su oficialios institucijos formuojamu valstybės reprezentaciniu įvaizdžiu, todėl pareiškėjos argumentas, kad visuomenė buvo informuojama tinkamai ir dalykiškai yra nepagrįstas.

Netinkamas pareiškėjos elgesys informuojant visuomenę jos valdomoje interneto svetainėje taip pat patenka į Žurnalistų etikos inspektoriaus prižiūrimą visuomenės informavimo sritį. Pareiškėjos valdomoje interneto svetainėje pateikiama informacija, jos pateikimo būdas mažai kuo primena savivaldybės institucijos oficialią informaciją. Atsakovas pažymi, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus 2013 m. gruodžio 13 d. sprendime Nr. SPR-141 nustatytas Druskininkų savivaldybės administracijos darbuotojų dalyvavimas rengiant politinio atspalvio turinčias publikacijas leidinyje ,,Mano Druskininkai“ apie tuos pačius opozicijos narius – trečiuosius suinteresuotus asmenis. Buvo pastebėta pasikartojanti tendencija, jog Druskininkų savivaldybės administracija ir toliau skelbia publikacijas, išskirtinai teigiamai ar neutraliai vaizduodama savivaldybės tarybos daugumą ir merą, o opozicijos narius pateikdama neigiamoje šviesoje, kritikuodama jų veiksmus ir asmenines savybes. Konkrečiu atveju, atsakovo nuomone, savivaldybės interneto svetainė buvo naudojama ir kaip įrankis savanaudiškiems tikslams, politiniams interesams tenkinti.

1.3 Teigia, kad netinkamas Administracijos elgesys informuojant visuomenę jos valdomoje interneto svetainėje patenka į Inspektoriaus prižiūrimą visuomenės informavimo sritį. Inspektorius turėjo pareigą konkrečiu atveju tirti trečiųjų suinteresuotų asmenų skundą dėl Druskininkų savivaldybės interneto svetainėje apie juos paskelbtą informaciją ir vertinti tokios informacijos atitikimą VIĮ reikalavimams, todėl, atsakovo teigimu, ištyręs ginčo situaciją, pagristai konstatavo, kad Administracija, skleisdama informaciją, pažeidė VIĮ reikalavimus.

Atsiliepimas

1.4. Atsakovas nesutinka, kad priimtas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes Inspektorius, nustatęs, kad įstatymo reikalavimai buvo pažeisti V. S. ir V. T. atžvilgiu, Sprendimo rezoliucinėje dalyje apibendrintai nusprendė pripažinti visą skundą iš dalies pagrįstu. Pažymi, kad Sprendimo rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodyta, jog pareiškėjai skleidžiant informaciją, nustatytas ne vienas pažeidimas. Be to, Inspektoriui atliekant skundo tyrimą, pirmiausia buvo kreiptasi į pareiškėją dėl paaiškinimų pateikimo, tačiau jokie objektyvūs paaiškinimai ar įrodymai nebuvo pateikti. Pareiškėja tik su pareiškimu teismui pateikė kitose visuomenės informavimo priemonėse paskelbtas ir nepaneigtas publikacijas, kurios nelaikytinos pakankamomis, kad visiškai įrodytų, jog ginčo teiginiuose apie trečiuosius suinteresuotus asmenis V. S. ir V. T. paskleista informacija atitinka tikrovę.

Inspektorius pabrėžia, kad pareiškėja nevykdė savo pareigos informuoti visuomenę arba ją vykdė itin netinkamai, nes, siekdama politinių tikslų, nurodė tarybos posėdyje nesvarstytas, papildomas, vienašališko pobūdžio detales apie konkrečius opozicijoje esančius asmenis. Pareiškėja savo interneto svetainėje neskelbia visuomenės informavimo priemonėse paskelbtos neigiamo pobūdžio informacijos apie savivaldybės daugumą ar valdančiuosius, kurie taip pat dalyvauja savivaldybės veikloje.

1.5. Be to, atsakovas nesutinka su teiginiais, kad pareiškėja neturėjo galimybės pateikti išsamų paaiškinimą dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų skundo, nes tretieji suinteresuotieji asmenys kreipėsi ,,opozicijos vardu“, o atsakovas neinformavo pareiškėjos dėl ketinimo nagrinėti skundą kaip pateiktą fizinių asmenų vardu.

III

1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 12 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-6097-426/2016 pareiškėjos pareiškimą tenkino ir panaikino Sprendimą.

2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2018 m. liepos 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-854-602/2018, išnagrinėjęs atsakovo Inspektoriaus apeliacinį skundą, jį tenkino iš dalies ir panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą bei perdavė bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo. Minėtoje nutartyje LVAT nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad savivaldybės interneto svetainė iš viso nėra žiniasklaida (visuomenės informavimo priemonė). Taip pat nustatė, kad teismas neišnagrinėjo skundo argumentų dėl skundžiamo Sprendimo turinio.

IV

1. Teismo posėdyje pareiškėjos Druskininkų savivaldybės administracijos atstovė advokatė Kristina Čeredničenkaitė prašė skundą tenkinti ir panaikinti skundžiamą sprendimą.

2. Teismo posėdyje atsakovės Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos atstovė šios institucijos patarėja Žydra Klevinskaitė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

3. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens J. Š. atstovas advokatas Arnas Uleckas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, vaizdo įrašą, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Šioje administracinėje byloje, be kita ko, nustatyta:

1. Tretieji suinteresuoti asmenys J. Š., V. S., V. T., K. K. 2015 m. rugsėjo 25 d. su skundu „Dėl Druskininkų savivaldybės administracijos veiksmų“ kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą (toliau – ir Tarnyba) dėl jų garbę ir orumą žeminančios informacijos (2015 m. gegužės 27 d., 2015 m. rugpjūčio 25 d., 2015 m. rugsėjo 1 d. ir 2015 m. rugsėjo 24 d. publikacijos) paskelbimo bei VIĮ nuostatų pažeidimo. Pasak Pareiškėjų, visuose straipsniuose informacija pateikiama šališkai, tendencingai, ir neatitinka tikrovės. Jie nurodė, kad Administracija yra svetainės www.druskininkai.lt (toliau – ir Svetainė) administratorė. Pastaruoju metu Svetainėje pradėti talpinti straipsniai neatitinka tikrovės, yra šališki, tendencingi ir žeminantys tarybos opoziciją bei jos atskirus narius. Straipsniai yra nesuderinami su demokratinės valstybės principais ir neatitinkantys vietos savivaldos tikslų ir paskirties. Informacija Svetainėje pateikiama išskirtinai vienašališkai, niekada neišklausius kitos pusės, nepateikiant situacijos vertinimo ir nuomonės iš opozicijos ar atskirų jos narių pusės. Prašė Inspektorių ištirti ir įvertinti nurodytus pažeidimus, o juos nustačius, prašė taikyti įstatymuose nustatytas sankcijas. Prie skundo pateikė ir publikacijas.

2. Administracija 2015 m. spalio 21 d. raštu Nr. S12-4203-(7.2) Inspektoriui pateikė paaiškinimus ir nurodė, kad ji administruoja Svetainę, įgyvendindama VIĮ 22 straipsnio 8 dalyje numatytą teisę, visuomenė yra teisėtai, sąžiningai ir pagrįstai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, informuojama apie savivaldybės veiklą ir siekiama kitų įstatymuose nustatytų tikslų įgyvendinimo. Tretieji suinteresuoti asmenys yra politikai ir visuomenės veikėjai, užsiimantys įvairaus pobūdžio vieša veikla, t. y. yra viešieji asmenys, kurie turi pakęsti ir toleruoti apie juos skelbiamą informaciją (net ir ne visiškai tikslią), kad ir kokia ji būtų nepatogi, nepriimtina ar nemaloni. Svetainėje nebuvo ir nėra skelbiama jokia informacija apie trečiuosius suinteresuotus asmenis ar jų nurodomą opoziciją. Atkreipė dėmesį, kad opozicija neturi teisės reikšti skundų Inspektoriui ir tariamai ginti teisių ar interesų.

3. Inspektorius Sprendime, vadovaudamasis VIĮ 49 straipsniu, 50 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 3 dalies 1 punktu, pripažino J. Š., V. S., V. T. ir K. K. skundą dėl Druskininkų savivaldybės oficialioje svetainėje (www.druskininkai.lt, 2015 m. gegužės 27 d., 2015 m. rugpjūčio 25 d., 2015 m. rugsėjo 1 d., 2015 m. rugsėjo 24 d.) paskelbtos informacijos iš dalies pagrįstu; taip pat įspėjo viešosios informacijos rengėją (skleidėją) – Administraciją dėl VIĮ 3 straipsnio 2 dalies (Viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – Kodeksas) nuostatų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbą, tautinę kultūrą ir dorovę), 19 straipsnio 2 dalies (Draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą), 22 straipsnio 8 dalies 1 punkto (Viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais negali būti, taip pat negali įgaliojimo pagrindu jų valdyti: valstybės institucijos ir įstaigos (išskyrus mokslo ir studijų institucijas bei švietimo įstaigas), taip pat juridiniai asmenys, kurių steigėjas, dalininkas ar akcininkas yra valstybė, jos institucija ar įstaiga) pažeidimų. Inspektorius Sprendime konstatavo, kad Druskininkų savivaldybės interneto svetainėje paskelbtoje publikacijoje „Savivaldybės Tarybos darbui trukdo opozicijos nesutarimai“ teiginiais buvo pažeminta V. S. ir V. T. garbė ir orumas.

Inspektorius Sprendime nustatė, kad opozicija negali būti teisės subjektu, todėl dalį dėl galimo garbės ir orumo pažeidimo nagrinėjo tik konkrečių skundą pateikusių asmenų (J. Š., V. S., V. T. ir K. K.) atžvilgiu. Pažymėjo, jog prižiūrėti, kaip įgyvendinamos Įstatymo nuostatos, taip pat vertinti, kaip, informuojant visuomenę, laikomasi Įstatyme ir kituose visuomenės informavimą reglamentuojančiuose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų visuomenės informavimo principų, kompetencija suteikta ne savivaldos institucijai, bet Inspektoriui. Savivaldybių interneto svetainėms ir jose pateikiamai informacijai apie savivaldybės veiklą keliami specialūs reikalavimai. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 4 str. 4 p. imperatyviai nurodyta, kad valstybės ar savivaldybės įstaigos, teikdamos informaciją, vadovaujasi objektyvumo principu, reiškiančiu, kad įstaigos valstybės tarnautojai ar darbuotojai, teikdami informaciją, turi būti nešališki ir objektyvūs. Konkrečiu atveju svarbu tai, jog nagrinėjamo turinio Svetainėje pateikiama ne tik Druskininkų savivaldybės tarybos ir komitetų posėdžių medžiaga, bet ir daug subjektyvių vertinimų, papildomų, su posėdžiais nesusijusių detalių. Pažymėjo, kad Administracija turi teisę (o tam tikrais atvejais ir pareigą) informuoti visuomenę apie savo narius ir jų veiklą, tačiau, skleisdama informaciją apie pasirinktus tarybos narius – gyventojų išrinktus atstovus – sarkastiška ir buitiška maniera, turimos priemonės neturi naudoti politinėje kovoje. Darė išvadą, kad Druskininkų savivaldybės administracija yra Svetainėje skleidžiamos viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas, todėl jai kyla atsakomybė už Svetainėje publikuojamos informacijos turinį, o Svetainėje skleidžiamai informacijai yra taikomi Įstatymo nustatyti reikalavimai. Publikacijoje „Savivaldybės Tarybos darbui trukdo opozicijos nesutarimai“ (www.druskininkai.lt, 2015-05-27) nustatė V. S. ir V. T. garbės ir orumo pažeidimą, J. Š. garbės ir orumo pažeidimo nenustatė. Publikacijoje „Komitetų posėdžiuose bendruomenei aktualūs klausimai ir opozicijos šou prisidengiant rinkėjais“ (www.druskininkai.lt, 2015-08-25) nurodomi teiginiai yra subjektyvaus pobūdžio elementai ir nėra pakankami, kad diskredituotų asmenį, nes nesudaro pagrindo asmeniui priskirti teisės, moralės pažeidimą, nesąžiningą elgesį, asmens garbės ir orumo gynimo požiūriu jie mažareikšmiai. Publikacijoje „Opozicijos nepasitenkinimų Tarybos posėdyje sukėlė gyventojams svarbūs klausimai ir kreipimasis į Vyriausybę dėl mašalų populiacijos reguliavimo“ (www.druskininkai.lt, 2015-09-01) garbės ir orumo pažeidimas V. T. atžvilgiu nekonstatuotas. Publikacijoje „Komitetų posėdžiuose – socialinio būsto fondo plėtros ir kiti gyventojams svarbūs klausimai“ (www.druskininkai.lt. 2015-09-24) pateikta informacija apie V. S. ir J. Š. nesudaro pagrindo asmeniui priskirti teisės, moralės pažeidimą, nesąžiningą elgesį, asmens garbės ir orumo gynimo požiūriu jis mažareikšmis. Nors ir daugumoje ginčo teiginių informacija nėra pažeidžianti trečiųjų suinteresuotų asmenų garbę ir orumą, bet Savivaldybės administracija, pateikdama nuomones, akivaizdžiai yra šališka ir tendencinga trečiųjų suinteresuotų asmenų atžvilgiu.

Inspektorius nustatė, kad opozicija negali būti teisės subjektu, todėl dalį skundo dėl galimo garbės ir orumo pažeidimo nagrinėjo tik konkrečių skundą pateikusių fizinių asmenų (J. Š., V. S., V. T. ir K. K.) atžvilgiu. Vertindamas tai, jog Administracija turi teisę (o tam tikrais atvejais ir pareigą) informuoti visuomenę apie savo narius ir jų veiklą, tačiau, skleisdama informaciją apie pasirinktus tarybos narius – gyventojų išrinktus atstovus – sarkastiška ir buitiška maniera, turimos priemonės neturi naudoti politinėje kovoje. Inspektorius padarė išvadą, kad Administracija yra Svetainėje skleidžiamos viešosios informacijos rengėja ir skleidėja, todėl jai kyla atsakomybė už Svetainėje publikuojamos informacijos turinį, o Svetainėje skleidžiamai informacijai yra taikomi Įstatymo nustatyti reikalavimai.

II

1. Byloje ginčas yra kilęs dėl Inspektoriaus Sprendimo (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 3 punktą) teisėtumo ir pagrįstumo. Pabrėžtina, kad Sprendimo 3.1 papunktyje Inspektorius konstatavo, jog Druskininkų savivaldybės interneto svetainėje paskelbtoje publikacijoje „Savivaldybės Tarybos darbui trukdo opozicijos nesutarimai“ teiginiais buvo pažeminta V. S. ir V. T. garbė ir orumas. Dar daugiau, Inspektorius Sprendime pabrėžė, jog Administracija turi teisę (o tam tikrais atvejais ir pareigą) informuoti visuomenę apie savo narius ir jų veiklą, tačiau, skleisdama informaciją apie pasirinktus tarybos narius – gyventojų išrinktus atstovus – sarkastiška ir buitiška maniera, turimos priemonės neturi naudoti politinėje kovoje. Inspektorius padarė išvadą, kad Administracija yra Svetainėje skleidžiamos viešosios informacijos rengėja ir skleidėja, todėl jai kyla atsakomybė už Svetainėje publikuojamos informacijos turinį, o Svetainėje skleidžiamai informacijai yra taikomi Įstatymo nustatyti reikalavimai.

2. Ginčui aktualus VIĮ nuostatų taikymas bei aiškinimas ir LVAT 2018 m. liepos 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-854-602/2018 pateikti išaiškinimai dėl Inspektoriaus kompetencijos:

2.1. Pagal VIĮ 2 straipsnio 76 dalį viešoji informacija – tai informacija, skirta viešai skleisti, išskyrus šio straipsnio 42 dalyje nurodytą informaciją, taip pat informaciją, kuri pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti viešai skleidžiama. VIĮ 2 straipsnio 84 dalyje visuomenės informavimo priemonė apibrėžta kaip laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys, knyga, televizijos programa, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija, informacinės visuomenės informavimo priemonė ir kita priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija.

2.2. LVAT, įvertinęs minėtas VIĮ nuostatas, padarė išvadą, kad savivaldybės interneto svetainė tam tikrais aspektais taip pat gali būti laikoma visuomenės informavimo priemone. Nors visuomenės informavimas ir nėra pagrindinė savivaldybės funkcija, pirmosios instancijos teismas neįvertino konkrečios situacijos ir aplinkybės, jog Druskininkų savivaldybė savo interneto svetainėje, be kita ko, skleidžia informaciją apie savo veiklą, taigi ši svetainė iš esmės yra priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija (VIĮ 2 straipsnio 84 dalis).

2.3. Taip pat LVAT, įvertinęs minėtas sąvokas ir tą aplinkybę, kad ginčo atveju Druskininkų savivaldybės interneto svetainėje yra talpinamos publikacijos, kuriose yra viešai skleidžiama informacija apie Druskininkų savivaldybės naujienas, padarė išvadą, jog ir tokioms publikacijoms yra taikomos VIĮ nuostatos, o Inspektorius iš esmės buvo kompetentingas nagrinėti skundą dėl jų.

3. Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytas aplinkybes ir atsižvelgęs į LVAT pateiktus išaiškinimus, daro išvadą, kad Inspektorius pagal jam suteiktą kompetenciją priėmė Sprendimą, todėl pareiškėjos pareiškimo argumentai, kad Administracija nepagrįstai prilyginama viešosios informacijos rengėjui ir skleidėjui, kad, esą, Inspektorius neturi teisės vertinti Administracijos tinklapyje pateiktos viešosios informacijos, laikytini nepagrįstais.

Šiame kontekste taip pat pabrėžtina, kad Sprendimas grindžiamas VIĮ 49 straipsniu, 50 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 3 dalies 1 punktu. Pagal VIĮ 49 straipsnį, Inspektorius yra valstybės pareigūnas, kuris prižiūri, kaip įgyvendinamos šio Įstatymo nuostatos. VIĮ 50 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Inspektorius, be kita ko, nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo, o pagal minėto straipsnio ir dalies 5 punktą, vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi šiame ir kituose visuomenės informavimą reglamentuojančiuose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų visuomenės informavimo principų. Remiantis VIĮ 50 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Inspektorius, atlikdamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, gali priimti sprendimą – įspėti viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus, už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingus (fizinius) asmenis apie pastebėtus šio įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalauti juos pašalinti. Teismas konstatuoja, kad Sprendime atliktas teisinis vertinimas atitinka jame nurodytą teisinį pagrindą ir priimtas pagal Inspektoriui suteiktą kompetenciją, nustačius VIĮ 3 straipsnio 2 dalies, 19 straipsnio 2 dalies ir 22 straipsnio 8 dalies 1 punkto (nuo 2015 m. spalio d. iki 2016 m. sausio 1 d. įstatymo redakcijoje – 10 dalies 1 punktas) pažeidimus. Akcentuotina, kad Inspektorius turėjo teisę skirti Administracijai poveikio priemonę dėl visuomenės informavimo priemonėje – Svetainėje – nustatytų pažeidimų.

4. Pareiškėjos teigimu, neaišku, kurių asmenų atžvilgiu konstatuotas pažeidimas, kurių – ne, Sprendimo rezoliucinė dalis yra nepagrįsta ir neteisėta, neatitinka Sprendimo turinio. Nurodo, kad tik vienoje publikacijoje nustatytas VIĮ pažeidimas, kurioje minimi V. S. ir V. T., todėl, pasak pareiškėjos, nebuvo pažeistos J. Š. ir K. K. teisės. Pažymi, kad rezoliucinėje Sprendimo dalyje apibendrintai pripažintas visų Pareiškėjų skundas iš dalies pagrįstu.

4.1. Inspektorius Sprendime konstatavo, kad Druskininkų savivaldybės interneto svetainėje paskelbtoje publikacijoje „Savivaldybės Tarybos darbui trukdo opozicijos nesutarimai“ teiginiais buvo pažeminta V. S. ir V. T. garbė ir orumas (Sprendimo 3.1 papunktis).

4.2 Teismo vertinimu, Sprendimo rezoliucinė dalis, kad Pareiškėjų skundas iš dalies pripažintas pagrįstu, atitinka jo turinį ir faktinį bei teisinį vertinimą. Šiuo atveju rezoliucinėje dalyje neprivalėjo būti atkartotos Sprendime padarytos išvados dėl nustatyto VIĮ nuostatų pažeidimo ir atitinkamai individualizuotos kiekvieno suinteresuoto asmens atžvilgiu. Pareiškėjai yra aiškus Sprendimo turinys, kuris atitinka VIĮ nuostatas. Dėl kitų publikacijų ginčo nėra. VIĮ nėra nustatyta kaip formuluojama rezoliucinė dalis, o reikalavimo individualizuoti VIĮ nenustatyta. Akcentuotina, kad Sprendime buvo nustatyti ne tik VIĮ 19 straipsnio 2 dalies pažeidimai (dėl V. S. ir V. T. garbės ir orumo pažeidimo), bet ir VIĮ 22 straipsnio 8 dalies 1 punkto (nuo 2015 m. spalio d. iki 2016 m. sausio 1 d. įstatymo redakcijoje – 10 dalies 1 punktas) visuomenės informavimo principų pažeidimas. Taigi, konstatuotina, kad Pareiškėjų skundas buvo tenkintas iš dalies.

5. Pareiškėja teigia, kad 2015 m. gegužės 27 d. publikaciją paskelbė pagal VIĮ nustatytą prievolę informuoti visuomenę apie vykusį savivaldybės tarybos posėdį. Akcentuoja, kad publikuodama teiginius, kurie pripažinti pažeidžiantys V. T. garbę ir orumą, Administracija rėmėsi jau paskelbta ir anksčiau nepaneigta informacija. Akcentuoja, kad V. T. turėjo galimybę kreiptis į pirminį informacijos šaltinį. Taip pat pažymi, kad Publikacijoje pateikti ginčo teiginiai dėl V. S. veiksmų grindžiami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1590/2002. Akcentuoja, kad nepagrįstai Inspektorius šiuos teiginius pripažino tikrovės neatitinkančiais bei pažeidžiančiais Pareiškėjų garbę ir orumą.

5.1. Sprendimo 3.1 papunktyje „Dėl publikacijoje „Savivaldybės Tarybos darbui trukdo opozicijos nesutarimai“ (www.druskininkai.lt, 2015-05-27) paskelbtos informacijos vertinimo“ nustatyta, kad publikacijos teiginiuose „Į Kontrolės komitetą opozicijos atkakliai siūlomi konservatorius V. S. ir liberalas V. T., Tarybos narių nuomone, moraliniu požiūriu negali dirbti šioje komisijoje. Su V. T. siejama „Jūros“ afera, su V. S. – neaiškios žemių sklypų supirkinėjimų istorijos bei vokiečių bendrovei, kuriai vadovavo 1997–2000 m., padaryta finansinė žala“ ginčo teiginiuose konkrečiai įvardijami Pareiškėjai – V. T. ir V. S., o, įvertinęs sakinio konstrukciją, Inspektorius nustatė, jog tai yra konstatuojamojo pobūdžio, kategoriški teiginiai apie Pareiškėjų elgesį, prieštaraujantį teisei ir gerai moralei, t. y. nusikalstamas veikas, netinkamą vadovavimą įmonei, padarant šiai įmonei turtinę žalą, nesąžiningumą. Nurodė, kad šiuos teiginius galima patikrinti naudojant tiesos kriterijų. Be to, rėmėsi ir Tarptautiniame žodyne pateikta žodžio „afera“ reikšme bei, atsižvelgdamas į teismų formuojamą praktiką, nurodė, kad paskelbtu teiginiu visuomenės akyse kuriamas vienareikšmiškai neigiamas įvaizdis apie Pareiškėjus V. S. ir V. T.. Inspektorius, atsižvelgdamas į tai, kad jokie objektyvūs paaiškinimai ir įrodymai dėl šios informacijos atitikties tikrovei iš viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) nebuvo gauti, padarė išvadą, jog jomis buvo pažeminta Pareiškėjų garbė ir orumas.

5.2. Pabrėžtina, kad pareiškėja teigė, jog, publikuodama Svetainėje publikacijas, rėmėsi vieša informacija apie V. S. ir V. T., kuri nebuvo paneigta. Inspektorius teigė, kad pareiškėjos pateiktos publikacijos nepaneigia, jog ginčo teiginiuose apie trečiuosius asmenis V. S. ir V. T. paskleista informacija atitinka tikrovę, be to, nagrinėtinoje publikacijoje nebuvo pateikta jokių nuorodų į anksčiau buvusią informaciją.

Žemesnės instancijos teismas

5.3. Teismo vertinimu, pareiškėjos teismui pateikti duomenys bei paaiškinimai nepaneigia Inspektoriaus atlikto tyrimo išsamumo ir tinkamumo bei Inspektoriaus padarytų išvadų dėl ginčo publikacijos teiginiais pažemintos Pareiškėjų garbės ir orumo. Teismo vertinimu, Inspektoriaus padarytas pagrįstas išvadas apie V. S. ir V. T. orumo ir garbės pažeminimą, apie jų savybių sarkastišką pateikimą, ypač sustiprina Sprendimo 4 punktas, parodantis, kad minėtos publikacijos informacija iš esmės buvo skirta ne visuomenei nušviesti, o kovoti su opozicija. Šiame 4 punkte „Dėl kitų visuomenės informavimo principų“ Inspektorius, tirdamas Pareiškėjų skundą, atliko skundžiamų teiginių analizę Svetainės viešai prieinamuose Druskininkų savivaldybės tarybos posėdžių vaizdo įrašuose (teismas juos vertino teismo posėdyje) ir padarė išvadą, jog ginčo publikacijomis skleidžiama ne tik dalykiško informacinio pobūdžio informacija apie savivaldybės tarybos ir komitetų veiklą, siekiant objektyviai atvaizduoti esamą situaciją, bet ir savivaldybės opozicijos narius (Pareiškėjus) kritikuojanti, jų asmenines savybes sarkastiškai pateikianti, informacija. Inspektorius pažymi, kad vienpusiškas situacijos vaizdavimas, papildomai pateikiamos Druskininkų mero nuomonės, formuojančios teigiamą Druskininkų savivaldybės pagrindinės valdžios įvaizdį, galimybės Pareiškėjams išreikšti savo poziciją nesuteikimas ginčo publikacijose suponuoja, jog Administracija savo oficialioje svetainėje ne tik nesilaikė pagrindinių visuomenės informavimo principų ir reikalavimo informaciją pateikti teisingai, tiksliai ir nešališkai (VIĮ 3 straipsnio 2 ir 3 dalis), nustatytu atveju pažeidė Pareiškėjų garbę ir orumą, bet turimą interneto svetainę naudoja ir kaip politinį įrankį, tenkinant politinius interesus. Pabrėžtina, kad Administracija iš esmės šių pažeidimų neginčijo ir nepaneigė Inspektoriaus Sprendimo 4 punkte nustatytų aplinkybių.

Teismas atkreipia dėmesį, kad Inspektorius ypač teisingai pabrėžė, jog Druskininkų savivaldybės tarybos dauguma per Administracijos tinklapį siekė negatyviai parodyti opozicijos narius, o todėl Administracijos tinklapį naudojo savo politiniams tikslams. Iš Sprendimo 4 punkte dėstomų mero minčių matyti, kad jis nepatenkintas opozicijos siūlomomis Kontrolės komiteto pirmininko, net to komiteto narių kandidatūromis (tai matyti ir teismo tirtuose įrašuose). Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. liepos 25 d. išvadoje administracinėje byloje Nr. eI-24-822/2018 konstatavo:

„Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnyje numatyti Kontrolės komitetai yra vietos savivaldos vidaus priežiūros organai, proporcingai sudaromi iš savivaldybės tarybos frakcijų deleguotų atstovų. Vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, Kontrolės komitetą yra privaloma sudaryti kiekvienoje savivaldybėje.

Frakcijos pareigą deleguoti atstovus į savivaldybės tarybos Kontrolės komitetą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atskleidė vadovaudamasis Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsniu, kuriame yra numatyta imperatyvi sąlyga Kontrolės komiteto sudėčiai: į jį turi įeiti vienodas visų savivaldybės tarybos narių frakcijų ir savivaldybės tarybos narių grupės, jeigu ją sudaro ne mažiau kaip 3 savivaldybės tarybos nariai, deleguotų atstovų skaičius. Kadangi, pareiga savivaldybės tarybai sudaryti Kontrolės komitetą, kaip struktūrinį savo dalinį, kyla ex lege (lot. – pagal teisę), taigi, iš to implicitiškai išplaukia, jog savivaldybės tarybos opozicija turi pareigą į Kontrolės komitetą deleguoti savo atstovus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1323-602/2015).

Pirmiausiai pažymėtina, kad pareiga deleguoti atstovus į Kontrolės komitetą yra numatyta frakcijoms, bet ne atskiriems savivaldybės tarybos nariams. Kaip jau buvo konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, iš Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies išplaukiančius veiksmus – atstovų delegavimą į Kontrolės komitetą – gali atlikti tik visa opozicinė frakcija in corpore (visi, visi drauge), o ne kiekvienas opozicijos narys atskirai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 30 d. išvada administracinėje byloje Nr. eI-15-556/2018). Dėl to nagrinėjamoje byloje negali būti pripažįstama, kad savivaldybės tarybos narys nevykdė aptariamos pareigos deleguoti kandidatus į Kontrolės komitetą – tokia pareiga jam nenumatyta, tai yra frakcijos pareiga. Tačiau iš savivaldybės tarybos nario priesaikos tarybos nariams, be kita ko, kyla elgesio standarto reikalavimai kaip kolegialių organų nariams. Jeigu savivaldybės tarybos narys jų nesilaiko ir dėl to yra sutrikdoma vietos savivaldos organo veikla (be kita ko, frakcija neįvykdo pareigos pateikti kandidatus į Kontrolės komitetą), gali būti pripažįstama, kad savivaldybės tarybos narys sulaužė priesaiką. Tiriant šį klausimą nagrinėjamoje byloje turi būti atsižvelgiama į jo konkrečius veiksmus ar neveikimą – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad tai gali būti nustatoma įvertinus frakcijos narių individualiai ir savarankiškai atliktus veiksmus, kuriais galėjo būti sulaužyta priesaika ir nevykdomi įstatymuose nustatyti įgaliojimai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 30 d. išvada administracinėje byloje Nr. eI-15-556/2018).

Šiame kontekste taip pat svarbu pažymėti, kad pareiga deleguoti atstovus į Kontrolės komitetą opozicinėms frakcijoms sustiprina jų galias daryti įtaką savivaldybės tarybos veiklai, be kita ko, užtikrinant veiklos skaidrumą. Pagal Vietos savivaldos 14 straipsnio 4 dalį Kontrolės komitetas teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos rezultatų (1 p.); siūlo savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindai (2 p.); svarsto savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą ir teikia pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo, reglamento nustatyta tvarka iki einamųjų metų lapkričio 5 dienos grąžina šį plano projektą savivaldybės kontrolieriui tvirtinti (3 p.); įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti reikalingus asignavimus ir išvadą dėl jų teikia savivaldybės tarybai (4 p.); svarsto savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo, tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos (5 p.); siūlo savivaldybės tarybai atlikti nepriklausomą savivaldybės turto ir lėšų naudojimo bei savivaldybės veiklos auditą, teikia savo išvadas dėl audito rezultatų (6 p.); periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos planas, savivaldybės kontrolieriaus ar savo iniciatyva išklauso institucijų, įstaigų ir įmonių vadovus dėl savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) atlikto finansinio ir veiklos audito metu nustatytų trūkumų ar teisės aktų pažeidimų pašalinimo, prireikus kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių arba savivaldybės tarybą dėl savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) reikalavimų įvykdymo (7 p.); dirba pagal savivaldybės tarybos patvirtintą veiklos programą ir kiekvienų metų pradžioje už savo veiklą atsiskaito savivaldybės tarybai reglamento nustatyta tvarka (8 p.); nagrinėja iš asmenų gaunamus pranešimus ir pareiškimus apie savivaldybės administracijos, įmonių, įstaigų ir jų vadovų veiklą ir teikia dėl jų siūlymus savivaldybės administracijai ir savivaldybės tarybai (9 p.). Savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba) yra subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai (Vietos savivaldos įstatymo 3 str. 4 d.).

Šios Kontrolės komiteto funkcijos leidžia daryti išvadą, kad jo paskirtis yra vietos savivaldos veiklos skaidrumas, be kita ko, prisidedant prie savivaldybės kontrolieriaus veiklos. Nagrinėjamu atveju, kaip pažymėjo bylos šalys, kaltinami Tarybos nariai yra opozicinių Druskininkų savivaldybės tarybos frakcijų atstovai. Opozicinėms frakcijoms suteikiant galias dalyvauti Kontrolės komitete stiprinamos prielaidos demokratiškai subalansuotam savivaldybės valdymui, kuriame valdančiosios savivaldybės tarybos daugumos bei savivaldybės merų galios yra ribojamos skaidrumo ir atskaitingumo bendruomenei principais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principą, atskleidė, kad jo pagrindinis tikslas yra užtikrinti tarybos mažumos interesus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-718/2014, Administracinė jurisprudencija, 2014 m., Nr. 27, p. 266–273). Taigi, Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta opozicinės frakcijos teisė deleguoti savo atstovus į Kontrolės komitetą yra susijusi su mažumos interesų užtikrinimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 30 d. išvada administracinėje byloje Nr. eI-15-556/2018).

Aptarti principai suponuoja, kad Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos opozicinių frakcijų pareiga taip pat įgyvendina rinkėjų lūkesčius, kad būdami opozicijoje jų atstovai pagal galimybes dalyvaus savivaldybės valdyme ir stebės bei naudodamiesi įstatymuose numatytomis priemonėmis prižiūrės valdančiosios savivaldybės tarybos daugumos bei savivaldybės merų veiklą. Antra vertus, savivaldybės tarybos frakcijos narių delegavimas į Kontrolės komitetą yra politinio pobūdžio veikla (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 30 d. išvada administracinėje byloje Nr. eI-15-556/2018). Atitinkamai, sudėtingame politiniame kontekste įmanoma, kad susiklostys tokios situacijos, kuriose atstovų nedelegavimas į Kontrolės komitetą gali atitikti frakciją sudarančių tarybos narių rinkėjų valią bei interesus ir juo bus įgyvendinami demokratinio valdymo principai. Dėl to aplinkybė, kad opozicinė savivaldybės tarybos frakcija nevykdo savo pareigos deleguoti atstovus į Kontrolės komitetą, savaime nėra pagrindas išvadai, kad tokią frakcijos veiklą įgyvendinę jos nariai sulaužė savivaldybės tarybos nario priesaiką ar nevykdė įstatymuose nustatytų įgaliojimų – papildomai turi būti įvertinama, ar faktiniame ir teisiniame kontekste kiekvienu individualiu atveju tai gali būti laikoma šiurkščiu pažeidimu.“

Ypač pastaroji cituotoji LVAT išvados nuostata reiškia, jog rinkėjai renka savo atstovus į savivaldybės tarybas ir rinkimų procese teikia pasitikėjimo mandatą savo atstovams. Todėl ne savivaldybės tarybos daugumos reikalas, prisidengiant politiniais tikslais, ieškoti savivaldybės tarybos opozicijos narių neigiamų ypatybių ir jas, esą, atradus, pateikti visuomenei kaip, esą, reikšmingą informaciją. Dar daugiau, minėtoji LVAT išvada buvo teikiama dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų K. K., J. Š. ir V. S., o tai taip pat netiesiogiai (nors ir post factum (lot. po fakto)) įrodo, kad šioje byloje nagrinėtoje publikacijoje Druskininkų savivaldybės tarybos dauguma per Administracijos tinklapį siekė nepagrįsta ir neteisėta forma neigiamai pateikti opozicijos narių savybes.

6. Taip pat pareiškėja teigia, kad neturėjo galimybės pareikšti išsamios pozicijos dėl Pareiškėjų skundo, kadangi jie kreipėsi kaip opozicija ir Administracija nebuvo informuota apie Pareiškėjų, kaip fizinių asmenų, skundo nagrinėjimą.

Sprendimo 2 dalyje pateikta teisinis vertinimas dėl skundo, paduoto Pareiškėjų, kaip fizinių asmenų, nagrinėjimo. Padaryta išvada, kad opozicija negali būti savarankišku teisės subjektu ir šioje dalyje skundo dėl opozicijos garbės ir orumo gynimo Inspektorius nenagrinėjo. Jokio pranešimo ar sprendimo Inspektorius neturėjo pateikti, nes, nagrinėdamas vientisą skundą, padarė išvadą pačiame Sprendime dėl tinkamo pareiškėjo. Nagrinėti skundo argumentai pareiškėjai buvo žinomi, t. y. skunde buvo nurodyti argumentai susiję tiek su opozicijos narių, tiek ir su pačių Pareiškėjų nurodytais pažeidimais. Pati pareiškėja pasirinko kokius paaiškinimus bei kokius papildomus įrodymus pateikti Inspektoriui. Šiuo aspektu teismas nenustatė pareiškėjos procesinių teisių pažeidimo. Be to, pareiškėja betarpiškai teismo posėdyje per įgaliotus jos atstovus turėjo teisę teikti papildomus paaiškinimus, įrodymus. Pareiškėja nei pareiškime, nei teismo posėdyje neginčijo minėtų Inspektoriaus išvadų ir nepateikė jokių konkrečių ir naujų paaiškinimų, kurie turėtų esminės įtakos vertinant Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Teismas, įvertinęs visumą nustatytų aplinkybių, daro išvadą, kad Inspektoriaus priimto Sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, skundžiamas sprendimas pagrįstas priėmimo metu turimais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Sprendimą, remiantis pareiškėjos pareiškime išdėstytomis aplinkybėmis, todėl Administracijos pareiškimas atmetamas kaip nepagrįstas.

8. Kadangi pareiškėjos pareiškimas šiuo sprendimu atmestas kaip nepagrįstas, ji neįgijo teisės reikalauti atlyginti bylinėjimosi išlaidas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniai, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos Druskininkų savivaldybės administracijos pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Beata MartišienėIveta PelienėErnestas Spruogis