- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-12
- Bylos Nr.
- e2-5033-637/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02335-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audra Ežerskė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugos būstui“
- Trečiasis asmuo
- B. V.
- Advokatai
- Giedrius Gvildys, Ingrida Varanavičė
- Kategorijos
- 2.6.4Reikalavimo perėjimas trečiajam asmeniui regreso tvarka (subrogacija)
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 2.6.39.2.5.1.1Gyvenamųjų pastatų draudimas
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
sekretoriaujant Ritai Bružinskienei, Deimantei Žilienei, Danguolei Gedvilaitei, Jolantai Palčiauskienei,
dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugos būstui“ atstovui advokatui Giedriui Gvildžiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos būstui“ dėl žalos priteisimo, tretiesiems asmenims, akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“, V. L., A. A. Š., A. B., G. B., V. L., A. L., S. G., J. B., R. P., Liudai J. S., Onai E. P., V. D., L. R., I. B., O. B., A. Z., S. J., J. J., G. B., D. B., N. S., I. S., V. V., B. M., A. K., L. M., P. Ž., J. Ž., A. K., J. G., L. M., D. P., E. S., D. B., L. M., T. D., M. S., M. Š., L. B., E. R., B. V., R. J., D. T., Z. Ž., A. E., J. B., A. Č., Ž. B., A. B., A. K., A. V., J. V., D. K., L. K., E. A., V. J., A. K., T. P., D. P. M., I. G., A. P., A. P., A. V., L. V., D. G., S. G., L. S., E. Š., D. S., A. D., R. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 332 Eur turtinę žalą, 33,84 Eur kompensacines palūkanas, 6 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovė advokato padėjėja Ingrida Varanavičė teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2016 m. birželio 6 d. įvykio metu buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). AB „Lietuvos draudimas” atstovas žalų ekspertas vertintojas nustatė, kad buvo sulietos dvi sienų plokštumos, ardant vamzdyną apgadintos grindų plytelės WC patalpoje, išardyta tualeto patalpos siena. Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė pagal lokalinę sąmatą, sudaromą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu ND1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamų kainų nustatymo normatyvus” patvirtinta Sistela programa, apskaičiavo, kad turto remonto kaina sudaro 340 Eur ir kompensavo atsiradusią žalą išmokėdama draudimo išmoką. Ieškovės apdraustas turtas buvo apgadintas dėl šalto vandens stovo avarijos. Pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratoriumi paskirta atsakovė, todėl ji privalėjo prižiūrėti jos administruojamo pastato bendrąją inžinerinę įrangą, organizuoti jos remontą. Atsakovė yra atsakinga už viso pastato priežiūrą (eksploatavimą) ir turi pareigą atlikti daugiabučio namo techninės priežiūros pagrindinius darbus. Atsakovė privalo atlyginti atsiradusią 332 Eur žalą, kadangi: 1) neprižiūrėjusi daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios inžinerinės įrangos ir iki avarijos neorganizavusi jos remonto atsakovė elgėsi nerūpestingai (neteisėtai). Būtent atsakovė privalėjo prižiūrėti jos administruojamo pastato bendrąją inžinerinę įrangą, organizuoti jos remontą; 2) dėl vandens prasiskverbimo trūkus bendro naudojimo šalto vandens stovui ieškovės apdraustam turtui atsirado žalos; 3) žala yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas.
Atsiliepimas
3. Atsakovės UAB „Paslaugos būstui“ atstovas advokatas Giedrius Gvildys posėdžio metu paaiškino, kad ieškinys nepagrįstas, kadangi nėra visų sąlygų civilinei atsakomybei kilti. Daugiabučių gyvenamųjų namų, tarp jų ir (duomenys neskelbtini) namo, šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemos yra namo butų ir kitų patalpų savininkų, o ne namo administratoriaus (atsakovės) nuosavybė, todėl sprendimą dėl minėtos sistemos atnaujinimo turi priimti būtent namo savininkai. UAB „Paslaugos būstui“ susirinkimus dėl (duomenys neskelbtini) namo bendrojo naudojimo objektų būklės pagerinimo organizavo ne kartą, tačiau minėtojo namo butų ir kitų patalpų savininkai nesusirinko nei į vieną organizuotą susirinkimą, todėl sprendimai nebuvo ir iki šio laiko nėra priimti. Be butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo dėl vamzdynų remonto bendrovė negalėjo ir negali pati priimti sprendimo atlikti minėtus darbus, kuriuos įmanoma atlikti tik patekus į gyventojų butus, nes vandens stovai praeina ir per butus. Vykdydama priskirtas funkcijas, UAB „Paslaugos būstui“ kasmet atlieka (duomenys neskelbtini) namo kasmetines apžiūras, o pagal butų savininkų pranešimus ir neeilines apžiūras. Neeilinę apžiūrą pagal (duomenys neskelbtini) buto savininkės B. V. iškvietimą ieškovė atliko ir 2016 m. birželio 7 d. Šios apžiūros metu buvo nustatyta, jog tualeto patalpoje per karšto vandens stovą lengvai lašėjo vanduo. (duomenys neskelbtini) buto savininkai tualeto patalpos sienas, tarp jų ir sieną, kurioje yra šachta su vandens stovais, išklijavo apdailos plytelėmis ir tokiu būdu sandariai paslėpė stovus, todėl buto savininkai patys ir turėtų prisiimti dėl sienos išardymo ir jos atstatymo patirtas išlaidas. Apžiūros metu atidarytoje šachtoje matėsi stipriai sukorodavę šalto ir karšto vandens stovai. Kitos buto patalpos, taip pat ir virtuvės patalpa, nebuvo apžiūrėtos, kadangi buto savininkė nurodė, jog vanduo bėga tik tualeto patalpoje. 2016 m. liepos 7 d. pakartotinai nuvykus į (duomenys neskelbtini) butą ir apžiūrėjus tualeto patalpą, nustatyta, kad vanduo tualeto nišoje lašėjo maždaug 120 cm aukštyje nuo grindų, o virtuvės didžiojoje sienoje, kuri yra priešingoje pusėje nei tualetas, matėsi pūslės sienoje prie pat lubų, todėl ši siena negalėjo būti apipilta 2016 m. birželio 6 d. įvykio metu.
4. Trečiasis asmuo B. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad jai nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pradėjo drėkti virtuvės siena, atsirado pūslės, susideformavo grindjuostė. Tam, kad išsiaiškinti iš kur sunkiasi vanduo tualeto patalpoje nuardė plyteles, kad būtų priėjimas prie vamzdyno. Pamatė, kad vamzdynų būklė avarinė, todėl pirmadienį paskambino UAB „Paslaugos būstui“, jiems atvykus ir apžiūrėjus, atvyko darbuotojai iš UAB „SOBO sistemos“ pakeitė karšto ir šalto vandens vamzdžius bei kanalizacijos vamzdį. Užliejimo padariniai padarė žalos ir apačioje gyvenantiems kaimynams. Kadangi butas buvo draustas AB „Lietuvos draudimas“, parnešė apie įvykį draudimo bendrovei. Buvo atvykęs ekspertas bei įvertino padarytą žalą ir išmokėjo išmoką. Namo gyventojai yra kategoriškai prieš namo vamzdyno keitimą, kadangi nenori, kad būtų ardomos sienos, tačiau yra svarstomas klausimas dėl namo renovacijos. Avarinių situacijų jau yra buvę iš aukščiau esančiuose butuose. Namo gyventojai vangiai dalyvauja susirinkimuose, organizuojamuose UAB „Paslaugos būstui“. Apie sudrėkusią virtuvės sieną informavo UAB „Paslaugos būstui“, tačiau jiems ši informacija buvo neaktuali, todėl virtuvės patalpos jie neapžiūrėjo.
5. Kiti tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, procesiniai dokumentai įteikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 130 straipsnio 2 dalimi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui B. V..
7. Tarp ieškovės ir trečiojo asmens B. V. 2015 m. rugpjūčio 01 d. buvo sudaryta būsto draudimo sutartis TIA Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Draudimo laikotarpis nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2016 m. rugpjūčio 27 d.
8. 2016 m. birželio 6 d. įvykio metu buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini).
9. Ieškovė 2016 m. birželio 13 d. paskaičiavo, kad draudimo išmokos suma yra 340 Eur bei 2016 m. birželio 14 d. nurodytą sumą pervedė į B. V. sąskaitą.
10. 2016 m. birželio 9 d. AB „Lietuvos draudimas“ turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodyta, kad 2016 m. birželio 6 d. trūkus bendro naudojimo šalto vandens vamzdžiui buvo užlietos buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvės patalpos. Atvykus UAB „SOBO sistemos“ darbuotojams buvo pakeisti šalto ir karšto vandens vamzdžiai ir dalis kanalizacijos vamzdžio.
11. UAB „Paslaugos būstui“ 2016 m. birželio 7 d. apžiūros akte nurodyta, kad: „WC patalpose vanduo lengvai lašėjo per karšto vandens stovą. Atidarytoje šachtoje matėsi stipriai sukorodavę šalto ir karšto vandens stovai. Kanalizacijos stovo dalis pažeista korozijos. Kitos patalpos apžiūrėtos nebuvo, kadangi buto savininkė nurodė, kad vanduo bėga tik WC patalpoje“.
12. Ieškovė 2016 m. birželio 20 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į atsakovę prašydama sumokėti 340 Eur sumą, kuri buvo išmokėta B. V. už padarytą žalą.
13. Pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratoriumi paskirta atsakovė UAB „Paslaugos būstui“.
14. 2012 m. liepos 9 d. buvo šaukiamas susirinkimas dėl dalyvavimo modernizacijos (renovacijos) programoje, kuris neįvyko, kadangi iš 60 butų savininkų, susirinko tik 21 buto savininkas.
15. 2014 m. gruodžio 3 d. buvo šaukiamas susirinkimas dėl karšto vandens šilumokaičio keitimo, į susirinkimą atvyko 13 butų savininkai, todėl susirinkimas neįvyko.
16. 2015 m. gruodžio 1 d. daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), balsavimo raštu biuletenių skaičiavimo aktas, patvirtina, kad balsavimas raštu dėl namo paskirstomųjų vamzdynų, karšto ir šalto vandens stovų keitimo bei (duomenys neskelbtini) namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų neįvyko, nes iš 60 butų savininkams išdalintų balsavimo raštu biuletenių, administratoriui grąžinta tik 18 biuletenių.
17. 2016 m. liepos 19 d. buvo šaukiamas susirinkimas dėl namo karšto ir šalto vandens bei šildymo sistemos vamzdynų keitimo, dėl šilumos punkto ir šildymo sistemos pertvarkymo, dėl namo dalyvavimo atnaujinimo (modernizavimo) programoje. Į susirinkimą iš 60 butų savininkų atvyko 23, kvorumo nebuvo ir sprendimai darbotvarkės klausimais nepriimti.
18. 2017 m. liepos 27 d. buvo šaukiamas susirinkimas, kurio darbotvarkėje numatyti namo karšto ir šalto vandens bei šildymo sistemos vamzdynų keitimo, šilumos punkto ir šildymo sistemos pertvarkymo klausimai. Susirinkimas neįvyko, nes iš 60 butų savininkų atvyko 16, kvorumo nebuvo ir sprendimai darbotvarkės klausimais nepriimti.
19. UAB „Paslaugos būstui“ atliko kasmetines namo apžiūras. 2014 m. spalio 13 d. gyvenamojo namo apžiūros akte nurodyta, kad vandentiekio techninė būklė patenkinama, kanalizacijos nuotekų tinklų techninė būklė patenkinama, tinkama naudoti. 2015 m. balandžio 13 d. ir 2015 m. rugpjūčio 10 d. gyvenamojo namo apžiūros aktuose nurodyta, kad šalto vandens stovai praeina sienoje, jų patikrinti neįmanoma, paskirstomųjų vamzdynų techninė būklė patenkinama, kanalizacijos nuotekų tinklų techninė būklė patenkinama, tinkama naudoti. 2016 m. balandžio 8 d. gyvenamojo namo apžiūros akte nurodyta, kad šalto vandens stovai praeina sienoje, jų patikrinti vizualiai nėra galimybės.
20. Byloje kilo ginčas kilo dėl to, ar atsakovė yra atsakinga už žalos atlyginimą bei dėl žalos dydžio.
21. Administratoriaus pareigos numatytos įvykio metu galiojusiame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ (toliau ir Statybos techninis reglamentas), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. D1-347 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių technologiniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintuose nuostatuose „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau ir „Nuostatai“).
22. Atsakovė nurodo, kad ieškovė, pateikdama ieškinį, nepateikia įrodymų, kurie patvirtintų, jog žala patirta būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip ir nepateikia įrodymų ir nepagrindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) numatytų pagrindinių sąlygų kilti atsakovės civilinei atsakomybei t. y. nepagrindžia ir neįrodo neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir žalos.
23. Gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektai priklauso šio namo butų savininkams (CK 4.82 straipsnio 1 dalis), kurie proporcingai savo namo daliai privalo apmokėti išlaidas namui išsaugoti ir išlaikyti, nustatyta tvarka mokėti mokesčius, kitas įmokas ir rinkliavas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis), reguliariai kaupti lėšas, skirtas namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (CK 4.82 straipsnio 4 dalis). Namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius) įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus šiame straipsnyje nustatyta tvarka, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 8 dalis). Ginčo byloje nėra, jog atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ yra paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), administratore, kuri atsakinga už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą.
24. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).
25. Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK teisės normas, kuriose nurodyta, kad civilinei atsakomybei atsirasti yra privalomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalą padariusio asmens kaltė. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta griežtoji atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje Nr. 3K-7-57/2014 byloje yra išaiškinęs, kad minėtai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nustatyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, nenustatinėjant neteisėtų statinio valdytojo veiksmų ir kaltės. Minėta teismo nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų.
26. Statybos techninio reglamento 5 punkte, be kita ko, nustatyta, jog privalomųjų reikalavimų visumą sudaro: 5.1 reikalavimai išlaikyti daugiabučio gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus; 5.2 reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (5.2.3 punktas).
27. Statybos techninio reglamento 7.1 punkte nustatyta, jog privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, savalaikiu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais.
28. Iš teismui pateiktų įrodymų darytina išvada, kad atsakovė netinkamai vykdė savo, kaip administratoriaus pareigas tinkamai prižiūrėti bendro naudojimo inžinerines sistemas, dėl ko 2016 m. birželio 6 d. dėl trūkusio šalto vandens stovo trečiajam asmeniui B. V. priklausančiam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo padaryta žala. UAB „Paslaugos būstui“ atlikdama kasmetines namo apžiūras 2014 m. spalio 13 d. gyvenamojo namo apžiūros akte nurodė, kad vandentiekio techninė būklė patenkinama, tačiau 2015 m. balandžio 13 d. ir 2015 m. rugpjūčio 10 d. gyvenamojo namo apžiūros aktuose nurodyta, kad šalto vandens stovai praeina sienoje, jų patikrinti neįmanoma, paskirstomųjų vamzdynų techninė būklė patenkinama, 2016 m. balandžio 8 d. gyvenamojo namo apžiūros akte nurodyta, kad šalto vandens stovai praeina sienoje, jų patikrinti vizualiai nėra galimybės. Dėl kokių priežasčių atsakovei nuo 2015 m. nebebuvo galimybės apžiūrėti šalto vandens stovų nėra aišku, nes dar 2014 m. atsakovė tokias galimybes turėjo. Atsakovės argumentas, kad dėl įvykusios šalto vandens stovo avarijos yra kalti patys daugiabučio namo savininkai, nes nepriėmė atitinkamų sprendimų, laikytinas neįrodytu. Atsakovės pateikti įrodymai dėl namo butų savininkų šaukimo į susirinkimus įrodo, kad namo vamzdynų, karšto ir šalto vandens stovų būklė tokia, kad jau nuo 2014 m. reikalingas jų pakeitimas. Atsakovės pateikti duomenys dėl susirinkimų neįrodo, kad administratorius buvo aktyvus organizuodamas šiuos susirinkimus, t.y. teismui nepateikti įrodymai kaip butų savininkai buvo kviečiami dalyvauti susirinkime, t.y. kokiu būdu gavo kvietimus, kaip buvo išdalyti balsavimo biuleteniai ir pan. Pažymėtina, kad nors 2014 m. gruodžio 3 d. susirinkimas neįvyko, tačiau dalyvavę butų savininkai pritarė kad kuo skubiau būtų pakeistas nesandarus karšto vandens šilumokaitis (b.l. 66). Iš atsakovės pateiktų įrodymų nustatyta, kad jau nuo 2012 m. keliamas klausimas dėl dalyvavimo modernizavimo (renovacijos) programoje. Pažymėtina, jog nors susirinkimas neįvyko, bet dauguma susirinkusių butų gyventojų pasisakė už namo modernizavimą (b.l. 63). Teismui administratorius nepateikė įrodymų, ar rengė namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą, jeigu rengė, tai kas juose buvo suplanuota ir ar jie buvo pateikti butų savininkams (Nuostatų 4.4, 4.5 punktai, Statybos techninio reglamento 18 punktas). Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti administratorius privalo apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 punktas). Jeigu asmenys pažeidžia teisės aktus, reglamentuojančius namo techninę priežiūrą ir naudojimą, administratorius privalo informuoti kompetentingas institucijas; jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (informuoti savivaldybės vykdomąją instituciją, statinių priežiūrą vykdančias institucijas) (Nuostatų 7.6, 7.7, 7.8 punktai). Įstatyminis reglamentavimas įpareigoja administratorių būti aktyviam, tuo tarpu administratorius laikosi pozicijos, kad nieko negali padaryti, nes neturi namo butų savininkų sprendimų, nepateikdamas duomenų kokia informacija apie namo bendrojo naudojimo objektų būklę pateikta namo butų savininkams šaukiant 2015 m. gruodžio 1 d. susirinkimą (b.l. 71), tiek kompetentingoms institucijoms. Pažymėtina, kad detalesnė informacija gyventojams suteikta 2016 m. liepos 19 d. šaukto susirinkimo metu, kuris buvo šaukiamas jau po 2016 m. birželio 6 d. įvykio, tačiau iš atsakovės pateikto protokolo (b.l. 73 ) matyti, kad susirinkimas neįvyko, todėl neaišku kaip galėjo būti priimti sprendimai karšto ir šalto vandens vamzdynų keitimą atidėti vėlesniam laikui, namo atnaujinimo (modernizavimo) programą atidėti vėlesniam laikui. Iš ieškovės pateikto 2017 m. liepos 28 d. susirinkimo protokolo matyti, kad konstatuota, jog susirinkimas neįvyko, tačiau nutarta, kad gyventojai pageidauja jog namas būtų įtrauktas į modernizavimo programą. Pažymėtina, kad administratorius turi teisę atsisakyti savo įgaliojimų (CK 4.251 straipsnis, Nuostatų 6.4 punktas).
29. Byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, jog virtuvės sienos apgadinimai galėjo būti padaryti kito įvykio metu, kaip teigė atsakovė. Trečiasis asmuo B. V. posėdžio metu patvirtino, jog pakeitus vamzdžius tualeto patalpoje virtuvės sienos nebedrėko. Byloje taip pat nėra duomenų patvirtinančių, jog butui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo padaryta žala ne dėl bendro naudojimo inžinerinės įrangos gedimo. Atsiliepime atsakovė nurodo, kad už (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemą pagal sutartį prižiūri UAB “Sobo sistemos”, teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad atsiliepimą ruošė kitas advokatas ir jis negali paneigti, kad sutartį su UAB “Sobo sistemos” pasirašo administratorius. Pažymėtina, kad pati atsakovė pateikė UAB “Sobo sistemos” 2015-05-21(b.l.91-94) teiktą informaciją UAB „Paslaugos būstui“ apie gyvenamųjų namų (tame tarpe esančio (duomenys neskelbtini)) šildymo ir karšto vandens sistemų vamzdynų ir stovų uždaromosios armatūros stovį. Šie įrodymai patvirtina, kad namo bendro naudojimo inžinerinių tinklų (vamzdynų, stovų) būklė bloga.
30. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tualeto patalpoje buvo pakeisti karšto ir šalto vandens stovai bei kanalizacijos vamzdis. Akivaizdu, kad neišgriovus sienos, nebūtų buvę galimybės jų pakeisti, todėl nepagrįstais laikytini atsakovės teiginiai, jog avariją būtų buvę galima likviduoti be sienos griovimo, jei trečiasis asmuo B. V. nebūtų užsandarinusi sienos. Aplinkybė, kad buvo pakeisti karšto ir šalto vandens stovai bei kanalizacijos vamzdis patvirtina, kad atsakovė sutiko su tuo, kad jie buvo netinkamos būklės eksploatuoti. Jokių įrodymų, kurie nuginčytų ieškovės prašomos priteisti patirtos žalos dydį, atsakovė nepateikė, atsisakė teismo siūlymo byloje skirti ekspertizę.
31. Įvertinus nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad ieškovė įrodė, kad dėl netinkamai atsakovės vykdytos inžinerinės įrangos priežiūros, būtent šalto vandens stovo, ieškovės apdraustam turtui atsirado žalos, žala yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas, todėl ieškinys dėl reikalavimo priteisti 332 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintinas.
32. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 33,84 Eur kompensacinių palūkanų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę. CK 6.53 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus atvejus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas. Bylos duomenimis nustatyta, jog pretenzija atsakovei buvo siųsta 2016 m. birželio 20 d., ieškovė nurodė, kad terminą skaičiuoja nuo 2016 m. liepos 5 d. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad gavusi pretenziją, ėmėsi tam tikrų veiksmų, siekiant išsiaiškinti žalos atsiradimo aplinkybes ir susidariusios žalos dydį, ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą su ieškiniu. Pažymėtina, kad atsakovė ir neginčijo ieškinio reikalavimo dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, neginčijo ieškovės nurodyto termino. Esant išdėstytų aplinkybių visumai, konstatavus atsakovės skolinę turtinę prievolę ieškovei, ieškovei iš atsakovės priteistina 33,84 Eur kompensuojamųjų palūkanų.
33. Ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2018 m. balandžio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje rašytinais įrodymais patvirtinta, kad ieškovė už pareikštus reikalavimus yra sumokėjusi 15 Eur žyminio mokesčio, 70,08 Eur už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus, viso 85,08 Eur, todėl ši suma priteistina iš atsakovės. Ieškovė taip pat prašo priteisti 52,80 Eur ir 55,31 Eur kelionės išlaidų iš Kauno į Klaipėdą, į teismo posėdį. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 3 punktas nustato, jog advokato atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pačios ieškovės buveinės adresas yra Vilniuje, todėl darytina išvada, kad ieškovės sudaryta sutartis su advokato padėjėju iš Kauno, nedidina ieškovės išlaidų, be to ieškovė neprašo atskirai priteisti išlaidų už atstovavimą teisme (Rekomendacijų 8.19 punktas), be to atsakovė neprašė teismo šias ieškovės išlaidas pripažinti nepagrįstomis, todėl tenkintinas ieškovės prašymas ir dėl šių bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 88 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais,
Teismas nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugos būstui“ 332 Eur (trijų šimtų trisdešimt dviejų Eur) turtinės žalos atlyginimą, 33,84 Eur (trisdešimt trijų Eur 84 ct) kompensuojamas palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 365,84 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt penkių Eur 84 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2018 m. balandžio 3 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 193,19 Eur (vienas šimtas devyniasdešimt trys Eur 19 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.