- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-06-01
- Bylos Nr.
- 1-89-805/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-38841-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Civilinis atsakovas
- T. V.
- Civilinis ieškovas
- D. I.
- Kaltinamasis
- T. V.
- Advokatai
- Vytautas Aliuškevičius, Artūras Bauža, Gražina Goštautaitė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.25.4.2.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (vairuojant transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų), dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos (BK 281 str. 2 d.)
- 2.1.15.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.15.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.15.3.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.15.3.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.15.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.16.1.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.16.2.12Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
- 2.3.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. I., jo atstovei advokato padėjėjai Gražinai Goštautaitei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Prienuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis T. V. 2017 m. liepos 31 d. apie 21.46 val., Prienuose, Statybininkų g., prie namo pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 2,78 promilės etilo alkoholio koncentracija kraujyje), vairuodamas automobilį Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių 14 punktą, nurodantį, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims neblaiviems, 127 punktą, nurodantį, kad vairuotojas privalo važiuoti pasirinkdamas važiavimo greitį, atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, t. y. būdamas eismo dalyviu ir, privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, neatsižvelgė į važiavimo greitį, dėl to nesuvaldė vairuojamo automobilio, užvažiavo ant šaligatvio ir partrenkė šaligatviu ėjusį pėsčiąjį D. I. ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajam D. I. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs muštine žaizda galvos plaukuotoje dalyje, veide, dešinėje ausyje, dešinėje plaštakoje, daugybiniais kūno nubrozdinimais, dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžimais, kairės pėdos išorinės kulkšnies lūžimu, kairės pėdos IV padikaulio lūžimu, apatinio žandikaulio lūžimu, kepenų sumušimu.
Kaltinamasis T. V. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad buvo liepos 31 d. vakaras, po 21.00 val., tačiau dar šviesus paros laikas. Buvo išgėręs, su šeima nuėjo prie prūdo, kur sutiko A. M.. Čia dar išgėrė alaus. Pasiėmė mašinos raktelius ir vežė A. M. namo, jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio. Viskas įvyko prie Statybininkų gatvės (duomenys neskelbtini) namo, Prienuose. Važiavo žmonos automobiliu iš Kęstučio gatvės. A. M. sėdėjo šalia. Nežino kokiu greičiu važiavo. Nuo išvažiavimo vietos iki įvykio vietos nėra kilometro atstumo Važiojant mašina pradėjo nestabdyti, nes po pedalu užstrigo jo apavas, automobilis pradėjo važiuoti į namo sieną. Kai įstrigo „tapkė“ jis pagalvojo, kad stabdžiai dingo. Suko kairiau, norėdamas išvengti smūgio į sieną, ir nepamatė einančio D. I., kurį partrenkė ant šaligatvio. Pavažiavęs 50 metrų sustabdė mašiną, užsuko į aikštelę ir joje pastatė automobilį, priėjo prie nukentėjusiojo, tačiau jo neprileido. Įvykio vietoje nukentėjusysis buvo kruvinas, persukta koja, buvo sukrečiantis vaizdas. Nukentėjusįjį išvežė į ligoninę. Supranta, kad tokiu būdu galėjo nužudyti žmogų. Įvykio vietoje buvo liudytojų, t. y. mergaitė ir berniukas. Negalėjo liepti liudytojams sakyti, jog vairavo ne jis, gal iš streso ir panikos galėjo ką pasakyti. Su nukentėjusiuoju pažįstamas iš anksčiau. Bandė skambinti nukentėjusiajam, tačiau šis nekėlė ragelio. Bandė susisiekti su jo mama, bet ir ši atmetinėjo skambučius. Norėjo duoti pinigų ar nupirkti vaistų, bet jie nebendravo. Iš jo pusės jokių grasinimų nebuvo. Mano, kad ieškinio suma per didelė, tačiau negali įvardinti tikslios sumos, kuri būtų tinkama kompensuoti patirtą skriaudą. Žalos nukentėjusiajam neatlygino, dalį jos atlygino draudimas. Draudimui pagal susitarimą sumokėjo 3000,00 Eur. Šiuo metu nedirba, bet deda pastangas atlyginti ieškinį. Neturi iš karto tiek pinigų sumokėti, galėtų tik dalimis sumokėti, nes turi šeimą, vaiką, reikia išlaikyti butą. Žalą nukentėjusiajam atlygins.
Nukentėjusysis D. I. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad išėjęs iš diedukų namų vienas ėjo šaligatviu, paėjo apie 100 metrų ir atsibudo reanimacijoje Kauno ligoninėje, skaudėjo visą kūną. Atvažiuojančio automobilio jis nematė. Mano, kad smūgis turėjo būti į jo dešinę pusę, nes didžioji dalis sumušimų buvo dešinėje kūno pusėje. Jam sakė, kad buvo sąmoningas, bet jis nieko nepamena. Sužalota dešinė koja, lūžęs blauzdikaulis, buvo vidinių sužalojimų, visur siūta. Iš karto medikai nenustatė, kad lūžusi ir kairė koja, tai nustatė tik po pusantro mėnesio. Šios kojos medikai nesužiūrėjo iki nepradėjo vaikščioti, manė, kad skausmas yra likęs dėl dešinės kojos lūžio. Iš pradžių pusantro mėnesio gydėsi Kauno klinikose, po to išleido į namus. Būnant gydymo įstaigose paaiškėjo, kad susidarė infekcija. Dešinėje kojoje įsukti metalai liks visam gyvenimui. Kaire koja šiai dienai gali priminti, o dešinė koja nesugijusi. Iki šiol jaučia pasekmes, geria raminamuosius vaistus, dėl stiprių antibiotikų, kurie buvo leidžiami kojos gydymui, atsirado skrandžio problemų. Diagnozuoti dešinės kojos blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžimai, kairės kojos lūžis, apatinio žandikaulio lūžimas. Paaiškino, kad negalėjo lovoje apsiversti beveik du mėnesius, gulėjo tik ant nugaros. Smakro dešinėje dalyje po įvykio yra likęs randas. Dėl žandikaulio lūžio apie tris mėnesius negalėjo kalbėti bei išsižioti. Tuo metu per šiaudelį buvo maitinamas sriubomis, skystu maistu. Gydytojai gijimui rekomendavo papildus, leido antibiotikus, naudojo vaistus nuo skausmo, gijimą skatinančius vaistus. Nuo besikeičiančių orų skauda lūžio vietas, blauzdikaulį. Iki pavėluotai nustatė įvykio pasekoje buvusį ir kairės kojos lūžį, skaudėjo ir kairę koją. Draudimo kompanijai jis pateikė čekius patirtiems nuostoliams atlyginti. Daug rūpinosi mama, nes į tualetą realiai pats galėjo nueiti tik po 3-4 mėnesių. Nesijaučia saugus dėl savo sveikatos, jaučia baimę dėl liekamųjų reiškinių. Po įvykio sutriko miegas, nes labai skaudėjo, sunku ir dabar užmigti namuose, todėl geria vaistus miegui pagerinti. Mokymo centre įgijęs vidaus apdailos profesiją, 2017 m. birželio 8 d. buvo pradėjęs individualią veiklą. Iki šiol dėl sveikatos būklės dirbti negali. Jeigu būtų buvęs sveikas, būtų dirbęs ir gavęs bet jau minimalią algą, o dabar patiria nuostolius. Baigęs vidurinę mokyklą toliau nesimokė, jokios kitos specialybės įgijęs neturi.
Liudytojas M. V., dalyvaujant vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. B., teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad buvo vasara, apie 19.00 val. ėjo su M. Š. nuo prūdo pusės. Ėjo pas D. I., kadangi su juo draugai. Įvykio vietoje yra trys konteineriai. D. I. ėjo ne kelio važiuojamąja dalimi, ne gatve, o keliuku. Išgirdo didėjantį mašinos garsą. Mašina pagreitino ir partrenkė D. I., smūgis buvo į kojas. Buvo mėlynas Ford markės automobilis. Mašina važiavo gal iki 50 km. greičiu. Iki atsitrenkiant automobilis važiavo greitai, didėjo apsukos prieš įvykį. Automobilis „neišėmė“ posūkio, dėl to partrenkė D. Matė smūgį, kurio metu D. pakilo nuo žemės, sukosi ore kokius 3 metrus, parkrito prie šaligatvio. Vairuotojas sustojo prie medžio, po to nuvažiavo iki stovėjimo aikštelės, esančios prie maisto prekių parduotuvės. D. buvo be sąmonės, po to atsigavo, bandė keltis, tačiau jis sakė jam nesikelti. Jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir laukė. Mašinoje buvo vairuotojas, vyras ir mergina. Vyras ir mergina atėjo už kokios 20 minučių. Nematė, kuria mašinos dalimi buvo partrenktas D., bet buvo sumaitota dešinė mašinos pusė. T. V. į tą vietą atėjo po 20 minučių, jį kvietėsi pakalbėti, bet jis nėjo. Atvažiavus greitajai D. prašė padėti atsikelti. Koja buvo išsukta, iš galvos guzais bėgo kraujas, buvo kruvinas, kai kėlė į greitąją šaukė, kad skauda. Mergina, buvusi mašinoje, M. Š. sakė užtilti, nes M. rėkė, jog vairuotojas bando bėgti.
Liudytoja M. Š., dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. B., motinai L. Š., teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad su draugu M. V. ėjo šaligatviu nuo prūdo pusės. Eidami išgirdo, kaip greitai pradėjo važiuoti mašima. Jie ėjo mašinos važiavimo kryptimi. D. I. taip pat ėjo šaligatviu, tik iš priešingos pusės. Atvažiavo mašina ir nutrenkė D. Matė kaip D. pakilo į orą tokiame aukštyje kaip lubos ir nukrito ant žemės. Jie nubėgo prie vaikino, iškvietė pagalbą. Iš vairuotojo pusės išlipo kaltinamasis. Šalia jo sėdėjo vyras. Daugiau iš mašinos niekas neišlipo. Automobilis, kuris partrenkė D., buvo tamsiai mėlynos spalvos. Po smūgio automobilis nesustojo, važiavo gretai. Kai padanga sprogo, tada automobilis sustojo. Vairuotojas buvo išgėręs, matė kaip davė jam pūsti į alkotesterį, įpūtė 3 promiles. Kaltinamojo žmona jai sakė nesikišti kur nereikia, nesakyti kas vairavo, nes bus blogiau, jei dalyvaus teisme ir pasakys ką matė. Tai buvo kaltinamojo žmona I. Pats V. prie jos nebuvo priėjęs.
Liudytojas A. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad prie prūdo T. V. išgėrė vieną skardinę alaus, o jis – dvi skardines. Vizualiai nesimatė, kad T. V. būtų neblaivus. Buvo šviesus paros laikas. Įvykio neprisimena, nes buvo pasilenkęs pasiimti nuo kilimėlio nukritusią elektroninę cigaretę. Važiavo dviese automobiliu Ford Mondeo, kurį vairavo T. V.. Nežino kokiu reikalu važiavo. Nepastebėjo, kaip buvo partrenktas nukentėjęs asmuo, jautė tik smūgį. Išsigando, tačiau jis pats sužalotas nebuvo. Nuo smūgio į bordiūrą ant jo pabiro stiklai. T. V. sakė, kad dingo stabdžiai, pagalvojo, kad juokauja. Automobilis iš karto nesustojo. T. V. buvo šoke, dėl to nesustojo, dėl to jam sakė sustoti. Automobilis sustojo gal už 50 metrų prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Atėjęs į vietą pamatė kruviną žmogų, buvo kruvina galva, išsukta koja, sakė iškviesti greitąją. Išgirdusi trenksmą į įvykio vietą nuo prūdo atėjo T. V. žmona. Nežino, kokiu greičiu važiavo T. V., mano, kad ne daugiau kaip 50 km. Nuo T. V. namų iki įvykio važiavo 100-150 metrų atstumą. Negirdėjo kalbos, kad vairuotojas prašytų liudytojų, kad nesakytų kad šis vairavo. Su vairuotoju jie draugai. T. V. stengėsi atlyginti žalą, bet nukentėjusiojo mama neleidžia bendrauti, jo lankyti.
Liudytoja I. V. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymus atsisakė motyvuodama tuo, kad yra kaltinamojo sutuoktinė.
Specialistas L. U., atlikęs ekspertizę dėl sveikatos sutrikdymo mąsto D. I. pagal byloje nukentėjusiojo pateiktus medicininius dokumentus, apklaustas teisiamajame posėdyje, paaiškino, kad pasilieka prie duotos išvados, kad nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas dėl to nesikeičia. Nurodė, kad davė išvadą kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl prašymo patikslinti nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mąstą, būtų galima spręsti pilnai užbaigus reabilitacinį gydymą, nes tik tada galima būtų nustatyti netekto darbingumo procentus Tik tokiu atveju specialistas galėtų pateikti išvadą ar dėl įvykio metu patirtų sužalojimų keistųsi sveikatos sutrikdymo mastas lyginant su tuo, kuris buvo jo nustatytas. Atsakydamas į užduodamus kausimu nurodė, kad vėliau nustatyta aplinkybė – nukentėjusiojo kairės kojos lūžis, jo duotos išvados nesikeistų, dėl šios aplinkybės vis tiek liktų nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas. Dėl nukentėjusiajam gydymo eigoje nustatytos infekcijos dėl vidinio sąnario fiksavimo priemonės gali būti, kad ir keistųsi sveikatos sutrikdymo mastas, bet tai būtų galima nustatyti tik po reabilitacinio gydymo pabaigos pagal komisijos nustatytus nedarbingumo procentus. Dėl veido deformacijos, nukentėjusiojo atstovės nurodomo veido subjaurojimo, paaiškinti negali, nes tai ne jo kompetencija, tokias aplinkybes nustato ekspertai po reabilitacinio gydymo. Tik turint duomenis po reabilitacijos galima būtų konkrečiai pasakyti dėl sveikatos sutrikdymo mąsto sunkinimo, o šiuo metu galima tik spėlioti ar išvada keistųsi. Yra laikinojo nedarbingumo, reabilitacijos terminai iki metų, po reabilitacijos, išnaudojus visas priemones, dėl to sprendžia nedarbingumo medikų komisija dėl nedarbingumo lygio procentais nustatymo ir tada duoda galutinę išvadą. Jei viršytų nedarbingumo lygis 30 procentų, tada keistųsi sveikatos sutrikdymo mastas, priešingu atveju – ne. Po reabilitacijos būna funkcijos praradimo nedarbingumo praradimo skaičiavimas pagal lenteles, sprendžia komisija.
Kaltinamasis T. V. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Be teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų, kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti faktiniai bylos duomenys, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai, specialisto išvados, kurie laikytini tinkamais įrodymais, kurių patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti, o būtent:
Tarnybiniame panešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (1 t., b. l. 3) pažymėta, jog 2017 m. liepos 31 d. apie 21.46 val. T. V., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,93 promilių girtumas, Statybininkų gatvėje prie (duomenys neskelbtini) namo, Prienuose, vairuodamas automobilį Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir užvažiavęs ant šalia Statybininkų gatvės esančio pėsčiųjų tako partrenkė juo einantį D. I., kuris dėl patirtų sužalojimų nugabentas Į LSMUL Kauno klinikas, kur nustatytas dešinės kojos kaulų lūžis;
kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir fotonuotraukos (1 t., b. l. 4-6, 7-12) patvirtina, kad kelių eismo įvykio vieta yra Statybininkų gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), Prienuose. Įvažiavimo į kiemus plotis yra 3,7 m. Šiame įvažiavime 12,43 m atstumu nuo 7-ojo namo rytinės sienos (statmenai sienai) ir 0,6 m atstumu nuo 7-ojo namo šiaurinės sienos išvestinės ant asfalto yra raudonos spalvos dėmė, kurios plotis 0,32 cm, ilgis 0,51 cm. Automobilis Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po eismo įvykio yra Statybininkų gatvėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje. Atstumas nuo automobilio Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinės ašies dešinės pusės iki įvažiavime į Statybininkų gatvės (duomenys neskelbtini) namo kiemą esančios raudonos spalvos dėmės yra 74,55 m.;
papildomame įvykio vietos apžiūros protokole, fotonuotraukose ir plane prie autoavarijos vietos apžiūros protokolo (1 t., b. l. 13, 14-15, 16) užfiksuota, jog įvykio vieta yra Prienuose, Statybininkų gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini). Kairėje pusėje yra sankryžą ir prie jos kairės pusės yra daugiabutis namas. Prie gatvės kairės pusės yra žolė 1,5 m. atstumu ir prie jos šaligatvis. Dešinėje gatvės pusėje yra du išvažiavimai iš gatvės, vienas įvažiavimas į aukštelę, kitas – į gatvę. Gatvės dešinėje pusėje yra parkas;
transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole (1 t., b. l. 17-21) užfiksuota, kad automobilio Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai yra tokie: išdužęs priekinis lango stiklas, sugadintas dešinės pusės priekinis ratlankis ir padanga, galinio rato padanga;
priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu (1 t. b. l. 22) automobilis Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 22017 m. liepos 31 d. 23.25 val. iš įvykio vietos vilkiku išvežtas į policijos komisariatą, iš kurio 2017 m. rugpjūčio 3 d. pakvitavimu grąžintas I. V. (1 t., b. l. 23);
Valstybės įmonės „Regitra“ automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina (1 t., b. l. 24), jog automobilis Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso I. V.;
automobilio FordMondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) techninė apžiūra galioja iki 2018 m. rugpjūčio 13 d. (1 t., b. l. 25);
automobilis Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apdraustas draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“ (1 t., b. l. 26);
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 91) nurodyta, kad T. V. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,78 promilės etilo alkoholio;
asmens blaivumo testu (1 t., b. l. 92) T. V. 2017 m. liepos 31 d. 22.18 val. nustatytas 2,93 promilių girtumas.
2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu D. I. baudžiamojoje byloje pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 31);
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje (1 t., b. l. 35-36) D. I. muštinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje, veide, dešinėje ausyje, dešinėje plaštakoje, daugybiniai kūno nubrozdinimai, dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžimai, kairės pėdos išorinės kulkšnies lūžimas, kairės pėdos IV padikaulio lūžimas, apatinio žandikaulio lūžimas, kepenų sumušimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžimų, kairės pėdos išorinės kulkšnies lūžimo, kairės pėdos IV padikaulio lūžimo, apatinio žandikaulio lūžimo, kepenų sumušimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui;
medicinos dokumentų išrašas (1 t., b. l. 74-75), iš kurio matyti, kad D. I. gydantis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose 2018 m. rugpjūčio 1 d. uždėtas išorinės fiksacijos prietaisas, nefiksuojamas kitur – atlikus apie 0,5 cm. pjūvelius vidiniame dešinės blauzdos paviršiuje įvesti Šanso strypai į blauzdikaulį tipine metodika, 2017 m. rugpjūčio 11 d. atliktas išorinės fiksacijos prietaiso pašalinimas ir blauzdikaulio kūno lūžio atvira repozicja su vidine fiksacija;
nuketėjusiojo pateiktose fotonuotraukose fiksuotas vaizdas likęs po autoįvykio (2 t., b. l. 23-27);
Kauno teritorinės ligonių kasa pretenzija kreipės į AB „Lietuvos draudimas“ dėl 2276,43 Eur žalos atlyginimo (1 t., b. l. 57), kuria draudimo bendrovės prašoma atlyginti D. I. gydymo ir sveikatos priežiūros paslaugas;
AB „Lietuvos draudimas“ raštas Kauno teritorinei ligonių kasai (1 t., b. l. 58), kuriuo draudimo bendrovė pranešė, jog nutarė kompensuoti 2276,43 Eur už D. I. suteiktas gydymo paslaugas.
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos.
Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo sudėtis yra materialioji, todėl būtinas šio nusikaltimo sudėties požymis – BK 281 straipsnyje numatytų padarinių kilimas. BK 281 straipsnyje baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, diferencijuojama ir pagal kilusius sveikatos sutrikdymo padarinius: nesunkų (BK 281 straipsnio 1, 2 dalys) ir sunkų sveikatos sutrikdymą (BK 281 straipsnio 3, 4 dalys). Pagal teismų praktiką BK 281 straipsnio 1-4 dalyse numatyti padariniai – nesunkus ir sunkus sveikatos sutrikdymai – nustatomi remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86, nes BK 281 straipsnis traktuojamas kaip specialioji nusikalstamų veiksmų, kuriomis kėsinamasi į žmogaus sveikatą, norma.
Ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu darytina išvada, kad T. V. veika pagal BK 281 straipsnio 2 dalį kvalifikuota tinkamai. Visi aukščiau aptarti bylos faktiniai duomenys gauti teisėtais būdais, įstatymo nustatyta tvarka, todėl teismas laiko juos patikimais įrodymais, kurie visumoje neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis T. V. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje, nes jis, būdamas neblaivus sunkiame girtumo laipsnyje, vairuodamas transporto priemonę, dėl neatsargumo pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta D. I. sveikata. Kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir privalėjo tai numatyti. Tarp kaltinamojo veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamojo padaryta veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.
Pagrindiniai bylos duomenys, patvirtinantys nukentėjusiojo D. I. sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą šioje byloje, yra Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada (1 t., b. l. 35-36) kurioje nurodyta, kad D. I. nustatyta muštinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje, veide, dešinėje ausyje, dešinėje plaštakoje, daugybiniai kūno nubrozdinimai, dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžimai, kairės pėdos išorinės kulkšnies lūžimas, kairės pėdos IV padikaulio lūžimas, apatinio žandikaulio lūžimas, kepenų sumušimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas kvalifikuotas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžimų, kairės pėdos išorinės kulkšnies lūžimo, kairės pėdos IV padikaulio lūžimo, apatinio žandikaulio lūžimo, kepenų sumušimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Apklaustas teisiamajame posėdyje specialistas patvirtino savo duotą išvadą ir atsakė į iškilusias abejones dėl nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo masto nustatymo. Specialistas dėl prašymo patikslinti nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mąstą, nurodė, kad galėtų spręsti tik visiškai baigus nukentėjusiojo reabilitacinį gydymą, kuris pagal prognozines medikų galimybes dar yra tęsiamas ir nėra aiški jo pabaigos data. Turint reabilitacijos duomenis, galima konkrečiai pasakyti dėl sveikatos sutrikdymo mąsto, o šiuo metu galima tik spėlioti ar sveikatos sutrikdymo išvada keistųsi. Yra reabilitacijos terminai iki metų, ne anksčiau kaip po 120 dienų po traumos, išnaudojus visas priemones, baigus reabilitaciją dėl to sprendžia medikų komisija dėl nedarbingumo lygio procentais nustatymo ir duoda išvadą. Tik viršijus 30 procentų nedarbingumo lygį, keistųsi sveikatos sutrikdymo mastas, priešingu atveju – ne. Po reabilitacijos būna funkcijos praradimas, nedarbingumo praradimas skaičiuojamas pagal lenteles, sprendžia komisija. Taigi, remiantis bylos duomenų visetu, teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų ir specialisto parodymais pagal nukentėjusiajam nustatytą nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą ir kilusius padarinius, teismas sprendžia, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina tinkamai pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, nes dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Dėl civilinio ieškinio
Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, kurioje interalia yra įtvirtinta, kad žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. CK 6.291 straipsnio 1 dalyje numatytas laidojimo išlaidų atlyginimas, kurį privalo atlyginti asmuo, atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusiojo asmens gyvybės draudimu. Pagal BPK 109 straipsnio prasmę civilinis ieškinys baudžiamajame procese – dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. CK 6.247 straipsnyje (priežastinis ryšys) nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas; šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu.
Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas baudžiamojoje byloje D. I. pateikė patikslintą civilinį ieškinį (2 t., b. l. 60-63), kuriuo prašo iš kaltinamo T. V. nukentėjusiojo D. I. naudai priteisti 10000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, 422,37 Eur turtinei žalai atlyginti, 3700,00 Eur kompensaciją už D. I. negautas darbines pajamas ir 1600,00 Eur D. I. turėtas išlaidas advokato padėjėjos suteiktoms paslaugoms apmokėti, iš viso 15722, 37 Eur.
Civilinis atsakovas baudžiamojoje byloje AB „Lietuvos draudimas“ pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį (2 t., b. l. 77), kuriame nurodė, kad D. I. išmokėjo 3232,54 Eur, t. y. 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 181,92 Eur gydymosi išlaidų ir 50,62 Eur kelionės į gydymo įstaigas išlaidų. Paaiškino, kad nukentėjusiojo patikslintame ieškinyje nurodyti kokybiškesni maisto produktai yra įprastas žmonių maustas, kurį valgo sveiki žmonės, o maisto papildus skiria gydytojai – dietologai ir/ar kitų sričių specialistai, byloje šių duomenų nėra. Nurodė, kad ieškinyje neteisingai apskaičiuotos nukentėjusiojo negautos pajamos, nenurodomi išskaitomi mokesčiai. Pažymėjo, kad asmeniui, kuris vertėsi individualia veikla , negautos pajamos apskaičiuojamos pagal 12 paskutinių mėnesių iki individualios veiklos nutraukimo dėl sveikatos sužalojimo vidutines apmokestinamąsias pajamas arba, jeigu šių pajamų negalima tiksliai nustatyti, pagal pajamas deklaruotas už praėjusįjį mokestinį laikotarpį iki sveikatos sužalojimo. Eismo įvykis buvo 2017 metais, todėl nukentėjusysis turėjo/turi deklaruoti Valstybinei mokesčių inspekcijai savo pajamas iš individualios veiklos ir iš patvirtintos deklaracijos būtų galima apskaičiuoti išmoką dėl negautų pajamų ne ginčo tvarka.
Bylos duomenimis matyti, kad kaltinamasis T. V. ir civilinis atsakovas baudžiamojoje byloje AB „Lietuvos draudimas“ (duomenys neskelbtini) pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį vekselio davėjas T. V. įsipareigojo sumokėti 2469,24 Eur per 30 mėnesių nuo jo pasirašymo dienos (2 t., b. l. 7), (duomenys neskelbtini) pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį vekselio davėjas T. V. įsipareigojo sumokėti 3000,00 Eur per 40 mėnesių nuo jo pasirašymo dienos (2 t., b. l. 4) bei (duomenys neskelbtini) pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį vekselio davėjas T. V. įsipareigojo sumokėti 506,34 Eur per 40 mėnesių nuo jo pasirašymo dienos (2 t., b. l. 5). Kaltinamasis T. V. prašymu AB „Lietuvos draudimas“ prašė jo įsiskolinimą leisti mokėti kiekvieną mėnesį po 100,00 Eur, pripažino, kad 2017 m. gruodžio 13 d. jo įsiskolinimas draudimo bendrovei yra 3376,43 Eur (2 t., b. l. 8). Kaltinamasis T. V. prašymu AB „Lietuvos draudimas“ prašė jo įsiskolinimą leisti mokėti kiekvieną mėnesį ne mažiau kaip po 150,00 Eur, pripažino, kad 2018 m. sausio 16 d. jo įsiskolinimas draudimo bendrovei yra 3232,54 Eur (2 t., b. l. 6).
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pateikė mokėjimo kvitus, kurie patvirtina, jog 2017 m. gruodžio 13 d. kaltinamasis AB „Lietuvos draudimas“ sumokėjo 100,00 Eur, 2018 m. sausio 25 d. – 150,00 Eur, 2018 m. vasario 28 d. – 150,00 Eur (2 t., b. l. 9). Į bylą pateiktas ir mokėjimo patvirtinimas, kuriuo kaltinamasis sumokėjo 2276,43 Eur sumą AB „Lietuvos draudimas“ (2 t., b. l. 10).
Dėl neturtinės žalos
Patikslintame civiliniame ieškinyje nurodė, kad jam fizinis skausmas pasireiškė iškart po auto įvykio kai atgavo sąmonę Prienų ligoninėje. Čia buvo stacionarizuotas RITS, konsultuotas traumatologo, nejautroje buvo atlikta uždara dešinės blauzdos kaulų repozicija į fiziologinę padėtį, buvo atliktas pirminis chirurginis dauginių žaizdų sutvarkymas, paviršinių žaizdų ir nubrozdintų žaizdų antiseptika. Tolimesniam gydymui ir ištyrimui buvo pervežtas į LSMUL KK TC-CR. Vos atvykus buvo padaryta kompiuterinė tomografija, buvo apžiūrėtas. Atvykus į gydymo įstaigą būklė buvo sunki. Atliktos dvi operacijos: išorinės fiksacijos prietaiso uždėjimas su bendra nejautra ir išorinės fiksacijos prietaiso pašalinimas bei blauzdikaulio kūno lūžio atvira repozicija su vidine fiksacija, regioninė nejautra. Taip pat patyrė daugybę nubrozdinimų ir hematomų įvairiuose kūno vietose, nuo to skaudėjo visą kūną. Nuolat labai skaudėjo ir svaigo galva, buvo sutrikusios judėjimo ir apsitarnavimo funkcijos, raumenų jėgos sutrikimas. Reabilitacinis gydymas prasidėjo tik po 2 mėnesių, iki negalėjo judėti ir savęs apsitarnauti. Tik reablitacijos metu nukentėjusiojo savarankiškumas padidėjo, galėjo savarankiškai atsisėsti, mindamas dešine koja galėjo savarankiškai nueiti 70 metrų, lipti laiptais be pagalbos, savarankiškai apsirengti. Nepatogumus ir emocinę depresiją lėmė tai, kad gulint ligoninėje, o vėliau namuose, negalėjo laisvai judėti ir gyventi įprastu rimu, buvo apribotas bendravimas su aplinkiniais, pats negalėjo pasirūpinti savimi, buvo slaugomas artimųjų ligoninėje ir namuose. Dėl eismo įvykio metu patirtų traumų buvo padaryta didele moralinė ir dvasinė žalą, patyrė dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus ir nepatogumus. Dėl patirtų sužalojimų sutriko miegas, vakare sunkiai užmiega, o gatvėse atsirado automobilių baimė. Dėl patirtos traumos galvos ir kojos skausmai kankina iki šiol, dėl galvos skausmų sunkiai užmiega ir prabunda naktimis. Šiuo metu vis dar negali normaliai judėti ir pilnavertiškai gyventi, kadangi eismo įvykio metu patirti sužalojimai komplikavosi, juos gydosi iki šiol, gydytojai prognozuoja, kad dėl esamų komplikacijų pasekmių gali netekti dalies darbingumo. Atsižvelgdamas į eismo įvykio metu patirtų sužalojimų pasėkoje patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus, kurie tebesitęsia iki šiol, ir likusius liekamuosius reiškinius, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, stengdamasis realiai vertinti patirtas fizines kančias bei dvasinius ir emocinius sukrėtimus, išgyvenimus dėl sužalojimo siekia bent iš dalies atkurti pažeistą pusiausvyrą, kompensuoti atsiradusias pasekmes bei mano, kad turi teisę gauti 10000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog atsakingas draudikas moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Atsakingas draudikas moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo (TPVCAPDĮ 19 straipsnio 6 dalis). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000,00 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000,00 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000,00 Eur dėl žalos turtui (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teismų praktikoje dėl nesunkių sveikatos sutrikdymų kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose paprastai priteisiama nuo 2000,00 iki 7000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į veikos padarinius (tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio – D. I. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs muštine žaizda galvos plaukuotoje dalyje, veide, dešinėje ausyje, dešinėje plaštakoje, daugybiniais kūno nubrozdinimais, dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžimais, kairės pėdos išorinės kulkšnies lūžimu, kairės pėdos IV padikaulio lūžimu, apatinio žandikaulio lūžimu, kepenų sumušimu, nukentėjusysis patyrė skausmingų periodų tiek gydymosi metu, tiek reabilitacijos metu, buvo atliktos dvi operacijos, teko išgyventi po operacinį laikotarpį, iki šio tęsiamas gydymas, eina ramentų pagalba, jaučiami patirtų sužalojimų liekamieji reiškiniai ne tik, kad nukentėjusysis nėra pasveikęs, bet ir tai, kad D. I., būdamas jauno ir darbingo amžiaus, iki įvykio neturėjęs sveikatos problemų iki šiol yra prižiūrimas vienišos motinos, negali nei dirbti, nei mokytis, tuo pačiu leisti laisvalaikį su bendraamžiais, savarankiškai bendrauti su artimaisiais bei draugais, pramogauti, jo galimybė judėti be pagalbos yra apribota, kojoje yra svetimkūniai, kurie liks, kaip nurodo jis pats, likusį gyvenimą, jaučiamas skausmas, nemiga, jauno žmogaus pergyvenimas dėl ateities. Be to, pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis neblaivaus kaltinamojo buvo sužalotas ne kelyje, o pėsčiųjų zonoje keliaujant iš senelių namų link, t. y. įvykio vietoje atsiradus atsitiktinai, nieko bendra neturėjus su kaltinamuoju. Todėl nedvejotina, kad nukentėjusiojo patirti ir iki šiol patiriami nepatogumai yra nekvestionuojami, dėl to kaltas asmuo, vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus. Teismas, vertindamas padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, tuo pačiu vertina kaltininko šeiminę – turtinę padėtį – jauno ir darbingo amžiaus, sveikatos problemų neturi, o tos aplinkybės, kad turi šeimą, kurioje auga vaikas, turi butą, kurį reikia išlaikyti, teismo manymu, neatleidžia kaltinamojo T. V. nuo pareigos kuo optimaliau kompensuoti nukentėjusiajam dėl savo paties kaltų veiksmų patirtą skriaudą, taip pat atsižvelgiama į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir spręstina, jog prašomas priteisti neturtinės žalos D. I. tenkintinas dydis yra 8000,00 Eur. Taigi, nagrinėjamu atveju piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti neviršija draudiko įsipareigojimų pagal sutartį, todėl 2000,00 Eur sumą turi civilinis atsakovas, t.y. draudimo bendrovė. Įvertinus tai, kad civilinis atsakovas baudžiamojoje byloje AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajam jau atlyginimo 3000,00 Eur neturtinės žalos, todėl 2000,00 Eur neturtinė žala priteistina iš civilinio atsakovo, o 3000,00 Eur neturtinės žalos iš kaltinamojo T. V.. Tokios praktikos laikosi ir Kauno apygardos teismas (2018 m. balandžio 30 d. nutartis, baudžiamosios bylos Nr. 1A-233-397/2018).
Dėl turtinės žalos
Dėl eismo įvykio, kurio metu nukentėjo, dalį turtinės žalos – 3232,54 Eur jam atlygino AB „Lietuvos draudimas“, kuriame buvo apdraustas kaltinamojo T. V. vairuotas automobilis. Dalies turtinės žalos draudimas neatlygino, t. y. liko neatlyginta 309,68 Eur žala už Sodros įmokas ir maisto, kuris gulint ligoninėje ir gydantis namuose buvo perkamas nukentėjusiajam papildomai, orientuojantis į kokybiškesnius ir daugiau naudingų medžiagų bei vitaminų turinčius produktus, turint tikslą sustiprinti nuo operacijų ir pasyvaus gulėjimo bei fizinių kančių-skausmo išalintą organizmą bei 112,69 Eur žala už maisto papildus, skirtus organizmui stiprinti bei sužalojimų gijimui skatinti, kurie nebuvo paskirti gydytojo receptu, tačiau buvo rekomenduoti gydytojų kaip po sužalojimų būtini organizmą stiprinantys ir gijimą skatinantys preparatai. Iš viso neatlyginta 422,37 Eur turtinės žalos. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovė pateikė prašymą papildomai priteisti iš kaltinamojo T. V. 17,13 Eur už alkūninius reguliuojamus ramentus (2 t., b. l. 83), pateikė mokėjimą patvirtinantį dokumentą (2 t., b. l. 84).
Pastebėtina, kad prašomo priteisti dalies turtinio nuostolio dydžio pagrįstumo klausimas jau buvo vertintas AB „Lietuvos draudimas“ ir civilinio atsakovo yra priimtas sprendimas išmokėti atitinkamas sumas, kurias nukentėjusysis gavo ir pretenzijų dėl jų dydžio nereiškė. Jokių naujų duomenų, pagrindžiančių reikalavimą priteisti už maisto papildus ir maisto produktus byloje nepateikta. Taip pat nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad draudimo bendrovės nustatyta ir atlyginta žala yra per maža bei realiai neatitinka patirtų nuostolių. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti civilinio atsakovo raštiškais paaiškinimais, kad žalos dydis buvo apskaičiuotas atsižvelgiant į pateiktus duomenis, įvertinus reikšmingas aplinkybes, be to, visi skaičiavimai atlikti ir žalos dydis nustatytas, vadovaujantis žalos atlyginimą reguliuojančiais teisės aktais, o nukentėjusysis pretenzijų dėl to nereiškė. Tuo tarpu teismui pateikti duomenys patvirtina, kad už Sodros įmokas nukentėjusiojo buvo sumokėta 136,80 Eur suma (2 t., b. l. 85) ir 17,13 Eur už alkūninius reguliuojamus ramentus, šias sumas teismas laiko pagrįstomis, todėl priteisia iš kaltinamojo 153,93 Eur. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.
Dėl negautų pajamų
Iki eismo įvykio nukentėjusysis pagal „Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, vykdė statybos baigimo ir apdailos individualią veiklą (kodas 433000). Įvykus eismo įvykiui dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų yra nedarbingas iki šiol, vaikšto ramentų pagalba, kadangi dešinės kojos blauzdikaulio lūžis nėra sugijęs, vis dar tęsia gydymą. Įvykus eismo įvykiui nebegalėjo dirbti, nes gydėsi ligoninėje, iki šiol tęsia gydymą namuose. Negalėdamas dirbti prarado darbines pajamas iš vykdomos individualios veiklos. Jeigu nebūtų patekęs į eismo įvykį, iš individualios veiklos būtų gavęs nuo 380,00 iki 700,00 Eur pajamų per mėnesį. Nedarbingas bus dar mažiausiai du mėnesius. Dėl įvykusio eismo įvykio prarado savo klientus ir dėl to negavo pajamų, todėl mano, kad kaltinamasis T. V. turėtų jam išmokėti kompensaciją dėl negautų darbinių pajamų bent minimalios mėnesinės algos dydžio už kiekvieną nedirbtą mėnesį, laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 31 d. iki 2018 m. gegužės 15 d. Kadangi nustatytas minimalios algos dydis nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. buvo 380,00 Eur, o nuo 2018 m. sausio 1 d. iki šiol minimalios algos dydis yra 400,00 Eur, todėl kaltinamasis turėtų kompensuoti 3700,00 Eur (5 mėnesiai x 380,00 Eur + 4,5 mėn. x 400,00 Eur = 1900,00 Eur + 1800,00 Eur = 3700,00 Eur) netekto darbo užmokesčio.
Nukentėjusysis D. I. pateikė Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (2 t., b. l. 21), kurioje nurodyta, jog nukentėjusysis nuo 2017 m. birželio 8 d. vykdo individualią veiklą statybos baigimo ir apdailos bei dažymo ir stiklinimo srityse. Nukentėjusysis negautas pajamas iš esmės grindžia vien šia pažyma. Nukentėjusysis patikslintame civiliniame ieškinyje nurodė, kad įvykus eismo įvykiui dėl patirtų sužalojimų yra nedarbingas, vaikšto ramentų pagalba, kadangi dešinės kojos blauzdikaulio lūžis nėra sugijęs, tęsia gydymą. Įvykus eismo įvykiui nebegalėjo dirbti, nes gydėsi ligoninėje. Negalėdamas dirbti prarado darbines pajamas iš vykdomos individualios veiklos. Jeigu nebūtų patekęs į eismo įvykį, iš individualios veiklos būtų gavęs nuo 380,00 iki 700,00 Eur pajamų per mėnesį. Dėl įvykusio eismo įvykio prarado savo klientus ir dėl to negavo pajamų, todėl mano, kad kaltinamasis T. V. turėtų jam išmokėti kompensaciją dėl negautų darbinių pajamų bent minimalios mėnesinės algos dydžio už kiekvieną nedirbtą mėnesį, laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 31 d. iki 2018 m. gegužės 15 d. Kadangi nustatytas minimalios algos dydis nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. buvo 380,00 Eur, o nuo 2018 m. sausio 1 d. iki šiol minimalios algos dydis yra 400,00 Eur, todėl kaltinamasis turėtų kompensuoti 3700,00 Eur (5 mėnesiai x 380,00 Eur + 4,5 mėn. x 400,00 Eur = 1900,00 Eur + 1800,00 Eur = 3700,00 Eur) netekto darbo užmokesčio. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 10 punkte nurodyta, kad asmeniui, kuris vertėsi individualia veikla, negautos pajamos apskaičiuojamos pagal 12 paskutinių mėnesių iki individualios veiklos nutraukimo dėl sveikatos sužalojimo vidutines apmokestinamąsias pajamas arba, jeigu šių pajamų negalima tiksliai nustatyti, pagal pajamas, deklaruotas už praėjusį mokestinį laikotarpį iki sveikatos sužalojimo (Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje ir jos patvirtintoje metinėje pajamų deklaracijoje nurodytas gautas individualios veiklos pajamas). Šios pajamos, atskaičius sumokėtą ar mokėtiną gyventojų pajamų mokestį ir nukentėjusio trečiojo asmens turėtas išlaidas, vykdant individualią veiklą, dalijamos iš 12 paskutinių mėnesių arba praėjusio mokestinio laikotarpio kalendorinių dienų skaičiaus ir dauginamos iš kalendorinių dienų, kurias asmuo dėl sveikatos sužalojimo negalėjo dirbti, skaičiaus. Jeigu asmuo individualia veikla vertėsi trumpiau negu 12 mėnesių, žalos dydis apskaičiuojamas ta pačia tvarka už visą individualios veiklos laikotarpį. Įvertinus tai, kad nukentėjusysis prašo iš kaltinamojo priteisti iš viso 3700,00 Eur negautų pajamų, tačiau nepagrindžia šių aplinkybių jokiais įrodymais: nepateikia Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktos ir jos patvirtintos metinės pajamų deklaracijos, kuriose būtų nurodytos gautos individualios veiklos pajamos, nepateikia duomenų, kad nuo verslo liudijimo įsigijimo, kurį, beje, buvo išsiėmęs neseniai iki eismo įvykio, t. y. 2017 m. birželio 8 d., įrodymų, kad realiai dirbo pagal minėtą verslo liudijimą ir gavo pajamų iš darbinės veiklos, ką nagrinėjamu atveju privalėjo įrodyti nukentėjęs asmuo. D. I. nurodomos planuotos gauti pajamos nelaikytinos įrodymu, besąlygiškai patvirtinančiu jo nurodytas aplinkybes prašomoms negautoms pajamos pagrįsti. Nukentėjusiojo ieškiniui šioje dalyje įrodyti taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) 176-185 straipsniuose numatytos įrodinėjimo taisyklės. Todėl nukentėjusiojo patikslintas ieškinys šioje dalyje atmestinas.
Dėl atstovavimo išlaidų
Iš kaltinamojo T. V. turėtų būti išieškotos ir turėtos išlaidos advokato Artūro Baužos padėjėjos Gražinos Goštautaitės, kuri dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovė, paslaugoms apmokėti bendroje sumoje 1600,00 Eur.
Nukentėjusiojo D. I. į bylą pateiktas 2017 m. rugpjūčio 16 d. pinigų priėmimo kvitas serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 65) ir 2018 m. kovo 2 d. pinigų priėmimo kvitas serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 64) patvirtina, kad D. I. už atstovavimą, dokumentų surašymą, patarimą bei kitas teisines paslaugas advokato padėjėjai Gražinai Goštautaitei sumokėjo 1600,00 Eur. Pagal BPK 105 straipsnį, 106 straipsnio 2 dalį, teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti proceso išlaidas, nukentėjusiojo patirtas baudžiamojoje byloje. Pagal BPK 103 straipsnio 6 dalį proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias turi proceso dalyviai ar teismas ir, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo turėtos išlaidos dėl atstovavimo, dokumentų surašymo, patarimo bei kitų teisinių paslaugų yra pagrįstos, įrodytos pateikiamais dokumentais, todėl pripažintos proceso išlaidomis ir priteistinos iš T. V..
Dėl bausmės skyrimo
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, pobūdį, pasekmes, kaltininko asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.), nukentėjusiojo poziciją.
Kaltinamasis T. V. padarė neatsargų nusikaltimą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tuo tarpu kaltinamojo nuoširdaus gailėjimosi teismas neįžvelgė. Vien kaltinamojo kaltės pripažinimas, esant byloje surinktiems neginčijamiems įrodymams kaltei pagrįsti, nesuponavo teismo išvados pripažinti, nenustačius nuoširdaus gailėjimosi, atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis skeptiškai reagavo į nukentėjusiojo atstovės aiškinimus dėl D. I. sveikatos sutrikdymo masto, liekamųjų reiškinių, civilinio ieškinio įrodinėjimo, jis nebuvo nuoširdus ir kritiškas. Kaltinamojo T. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis), nes girtumas laikytinas nusikalstamą veiką kvalifikuojančiu požymiu. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad T. V. vedęs, turi sūnų (1 t., b. l. 78-80), praeityje neteistas (1 t., b. l. 81, vieną kartą baustas administracine tvarka už greičio viršijimą, galiojančių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 82), jis psichiatro ir narkologo įskaitoje neįrašytas (1 t., b. l. 88), nuo 2017 m. liepos 3 d. vykdo individualią veiklą (1 t., b. l. 83, 2 t., b. l. 3). Baudžiamojo įstatymo numatyta bausmė už BK 281 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymą – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, laipsnį, į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, nusikaltimas baigtas, į kaltinamojo prisipažinimą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę – nusikalto pirmą kartą, nusikalstamą veiką pripažino, baustas administracine tvarka, jauno ir darbingo amžiaus, dirba paklausų darbą ir gauna pastovias pajamas, turi nuosavybės teise registruoto turto, todėl manytina, kad bausmės tikslai T. V., kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – 60 MGL dydžio baudą.
Kaltinamasis T. V. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. liepos 31 d. 22.20 val. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. 14.30 val. (1 t., b. l. 102, 103 41), todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65-66 straipsniai).
Kaltinamajam T. V., vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 117-118).
Dėl BK 68 straipsnio taikymo
Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Viena iš BK 67 straipsnyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešiotis ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė, t. y. teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti ar nuspręsti netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Kelių eismo saugumo bylose šio klausimo sprendimas didele dalimi priklauso nuo teismo išvados dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo pobūdžio, ar asmuo sąmoningai šiurkščiai pažeidė eismo taisykles, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, ar eismo įvykis kilo dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl kažkokių aplinkybių kaltininkui nesuvokiant rizikingo elgesio pobūdžio ir nenumatant galimų padarinių. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs kelių eismo taisyklių. Teismų praktikoje laikoma, kad eismo įvykio padarymas apsvaigus nuo alkoholio yra šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Šiurkštus kelių eismo taisyklių pažeidimas nagrinėjamu atveju akivaizdus, nes T. V. būdamas neblaivus (nustatytas 2,78 promilės neblaivumo laipsnis kraujyje), veikė sąmoningai ir lengvabūdiškai tikėjosi išvengti numatytų padarinių, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones atėmimas 2 metams.
Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo
BPK 151 straipsnyje numatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra procesinė prievartos priemonė, kuri taikoma civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BPK 723 straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą. Priimdamas nuosprendį, teismas turi išspręsti klausimą ir dėl procesinių prievartos priemonių taikymo.
Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimu kaltinamojo T. V. turtui – bendrąja jungtine nuosavybės teise su I. V. priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), uždraudžiant disponuoti šiuo turtu bei kaltinamojo T. V. turimoms banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini) banke, piniginėms lėšoms, iki 2017 m. gruodžio 14 d. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas (1 t., b. l. 95). Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajam pratęstas iki 2018 m. kovo 4 d. (1 t., b. l. 144-145), o 2018 m. kovo 13 d. teismo nutartimi – pratęstas iki 2018 m. birželio 14 d. (2 t., b. l. 41-42). Šioje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo paskirtas siekiant užtikrinti civilinio ieškovo D. I. galimybes išieškoti padarytos žalos atlyginimą. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pateikto civilinio ieškinio reikalavimus mano, jog tikslinga laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą kaltinamajam palikti galioti iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 304-307 straipsniais,
nusprendžia:
T. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, T. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 2 metams uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais į bausmės laiką T. V. įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. liepos 31 d. 22.20 val. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. 14.30 val., t. y. 1 parą, ją prilyginant 2 MGL (75.32 Eur) dydžio baudai.
Civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos tenkinti iš dalies.
Iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajam D. I. priteisti 2000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Iš kaltinamojo T. V. nukentėjusiajam D. I. priteisti 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 153,93 Eur turinei žalai atlyginti ir 1600,00 Eur advokato pagalbai apmokėti.
Kaltinamajam T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrąja jungtine nuosavybės teise su I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Prienuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant disponuoti šiuo turtu bei kaltinamojo T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turimoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini)banke, esančioms piniginėms lėšoms, leidžiant kas mėnesį iš minėtos banko sąskaitos disponuoti ne daugiau kaip 250,00 Eur piniginėmis lėšomis, laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti galioti iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo.
T. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.