- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-18
- Bylos Nr.
- 2-3843-823/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35672-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Ieškovas
- S. M., Ž. M., K. A.
- Atsakovas
- VšĮ „Šeškinės poliklinika“
- Trečiasis asmuo
- K. V.
- Kategorijos
- 44.5.2.15pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovių S. M., Ž. M. ir K. A. ieškinį atsakovui VšĮ „Šeškinės poliklinika“ dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje - K. V., „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvoje vykdanti savo veiklą per „BTA Insurance Company“ SE filialą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovės kreipėsi į teismą, prašydamos priteisti iš atsakovo VšĮ „Šeškinės poliklinika“ ieškovių naudai po 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad VšĮ „Šeškinės poliklinika“ buvo prižiūrima ir tikrinama ieškovių tėvo S. M. sveikata. 2010 m. rugsėjo 20 d. tikrinant S. M. sveikatą buvo nustatyta, kad jis yra sveikas, tačiau jau 2011 m. balandžio 18 d., t.y. mažiau kaip po 6 mėnesių, S. M. Vilniaus universiteto onkologijos institute buvo diagnozuotas IV stadijos plaučių vėžys su komplikacijomis. 2011 m. rugpjūčio 13 d. S. M. mirė. Mirties priežastis - plaučių (bronchų) piktybinis navikas. 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija konstatavo, kad ieškovių reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas. Ieškovės su nurodytu sprendimu nesutinka, mano, kad dėl vėlyvos jų tėvo S. M. ligos diagnozės ir mirties kalti atsakovo gydytojai. Gydytojų neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jie nevykdė pareigos užtikrinti, jog medicininė paslauga S. M. būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t.y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. VšĮ „Šeškinės poliklinika“ dirbantis gydytojas K. V., išduodamas S. M. sveikatos pažymą į darbo biržą, S. M. nepakankamai aiškiai informavo apie būtinumą nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją. Dėl to šiam gydytojui buvo paskirta drausminė nuobauda. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme yra formuojama teisminė praktika, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi ir pilnamečiai vaikai, nepaisant darbingumo, jeigu santykiai su žuvusiuoju buvo gana artimi ir glaudūs. Ieškovių santykiai su tėvu visuomet buvo labai artimi, tėviški ir stiprūs.
Atsakovas VšĮ „Šeškinės poliklinika“ su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimas Nr. 56-69, Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos pasitelktų gydytojų specialistų išvados įrodo, jog sveikatos priežiūros paslaugos ieškovių tėvui S. M. buvo suteiktos tinkamai. Ligos letalinę išeitį apsprendė aplinkybės, kurios nėra susijusios su atsakovo gydytojų neteisėtais veiksmais: 1) besimptomė plaučių vėžio vystymosi eiga - pacientas gerai jautėsi, pas gydytojus planine tvarka nesikreipė, 2) pacientas nesilaikė Profilaktinių apžiūrų kabineto gydytojo K. V. rekomendacijų dėl kreipimosi pas savo šeimos gydytoją detalesniam ištyrimui (kreipėsi tik po pusės metų), 3) patologijos (plaučių vėžio) diagnostikos ir jos išgydymo ribotos galimybės. Sergant plaučių vėžiu, prognozė yra prasta - 5 metų išgyvenamumas Lietuvoje siekia tik apie 9 procentus. Be to, 2012 m. gegužės 18 d. S. M. sutuoktinė G. M. kreipėsi į atsakovą, prašydama atlyginti jai turtinę ir neturtinę žalą, susijusią su S. M. mirtimi. Atsakovas atlikto tyrimo metu nustatė, kad atsakovo kaltės dėl S. M. mirties nėra, todėl žalą atlyginti atsisakė. 2012 m. rugsėjo 7 d. G. M. dėl žalos atlyginimo kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją. Atsakovas, nesutikdamas su G. M. pareiškimu, tačiau siekdamas išvengti brangaus ir ilgo bylinėjimosi teismuose, su G. M. sudarė taikos sutartį, pagal kurią jai buvo išmokėta kompensacija ir ji atsisakė bet kokių pretenzijų atsakovui. Sprendžiant klausimą dėl taikos sutarties sudarymo, buvo svarbu, ar nėra kitų asmenų, turinčių teisę reikšti pretenzijas dėl S. M. mirties. G. M. atstovaujantis advokatas A. P. raštu patvirtino, kad tokių asmenų nėra. Faktas, kad ieškovės neprisidėjo prie S. M. sutuoktinės G. M. pretenzijų atsakovui, taip pat G. M. atstovo advokato A. P. raštas, patvirtinantis, kad be G. M. daugiau artimų asmenų S. M. nebuvo, leidžia teigti, kad ieškovės su mirusiuoju S. M. artimų ir glaudžių santykių nepalaikė, todėl neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą.
Trečiasis asmuo BTA Insurance Company“ SE su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovės nepateikia jokių įrodymų, paneigiančių gydytojų specialistų išvadas, o visi ieškovių išdėstyti teiginiai apie neva netinkamai S. M. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas yra tik ieškovių nuomonė.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo K. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad vykdė profilaktinį S. M. sveikatos patikrinimą pažymai į darbo biržą dėl darbo pastatų remontininku. Profilaktinio patikrinimo metu atlikus krūtinės ląstos rentgenogramą buvo įtarti patologiniai pakitimai, rentgenograma buvo kartojama. Trečiasis asmuo teigia, kad apie būtinybę kreiptis į šeimos gydytoją tolimesniam sveikatos tyrimui S. M. išaiškino žodžiu, pažyma darbo biržai buvo išduota, kadangi jokių kontraindikacijų norimam dirbti darbui nebuvo nustatyta. Siuntimus pas specialistus išduoda šeimos gydytojas, o ne profilaktinio kabineto gydytojas. Į šeimos gydytoją S. M. kreipėsi tik po pusės metų, ir ne dėl plaučių tyrimo, o dėl kitų priežasčių (kirkšnio išvaržos).
Šalies argumentai
Ieškovė Ž. M. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad beveik visą laiką gyveno su tėvais, su tėvais gyveno ir S. M. mirties metu, į Jungtinę Karalystę išvyko su motina po tėvo mirties, apytiksliai 2012 m. vasario viduryje. S. M. sveikata niekada nesiskundė. 2011 m. pavasarį netikėtai S. M. ištiko stiprus skausmo priepuolis, jam buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Grįžęs iš ligoninės S. M. nieko konkretaus nepasakė. Šeima nusprendė padaryti tyrimus Medicinos diagnostikos ir tyrimų centre, kur buvo nustatyta plaučių vėžio diagnozė, paskutinė stadija. Ž. M. patvirtino, kad jos santykiai su motina taip pat visada buvo artimi. Ji žinojusi, kad motina pradėjo žalos atlyginimo procesą po S. M. mirties, jį vedė per advokatą iš Jungtinės Karalystės. Dukterys nusprendusios prie proceso prisijungti vėliau. Apie tai, kad sudaryta taikos sutartis, Ž. M. teigė nežinojusi, tačiau žinojusi, kad motina gavo pinigų. Kodėl motina neinformavo apie taikos sutartį, nežino, galimai dėl to, kad informacija buvo neskelbtina.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė S. M. papildomai paaiškino, kad į Jungtinę Karalystę gyventi išvyko 2009 metais, su tėvais palaikė artimus ir glaudžius ryšius, bendraudavo Skype programos pagalba, atvykdavo į Lietuvą per šventes. 2010 m. Kalėdas šventė visa šeima, tėvas atrodė sveikas ir niekuo nesiskundė. Apie sunkią tėvo ligą sužinojo besilaukdama, tuo metu neturėjo jokios galimybės atvykti į Lietuvą dėl skrydžių nėščiosioms draudimo. Kai atsirado galimybė išvykti į Lietuvą, iš sesers sužinojo apie tėvo mirtį. Santykiai su motina taip pat visada buvę artimi, apie motinos pradėtą žalos atlyginimo procesą žinojusi, davusi pinigų advokatui, tačiau pati neprisijungusi, nes auginusi kūdikį. Apie taikos sutartį teigė nieko nežinojusi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje nustatyta, kad atsakovo Profilaktinės apžiūros kabinete S. M. 2010 m. rugsėjo mėn. buvo profilaktiškai tikrinama sveikata dėl galimybės dirbti pastatų remontininku. 2010 m. rugsėjo 17 d. pacientui atlikta kontrolinė krūtinės ląstos rentgenograma. Įtarus papildomą darinį šalia aortos, rentgenograma kartota 2010 m. rugsėjo 20 d. Buvo įtarti plaučių patologiniai pakitimai, nustatytas papildomų tyrimų poreikis. Profilaktinės apžiūros kabineto gydytojas K. V. 2010 m. rugsėjo 21 d. išdavė S. M. pažymą, patvirtinančią, kad jis gali dirbti pastatų remontininku. Paciento sveikatos istorijoje įrašo apie tai, kad būtinos tolimesnės specialisto konsultacijos, K. V. nepadarė. Trečiojo asmens teigimu, tokia būtinybė pacientui buvo išaiškinta žodžiu.
2011 m. kovo 30 d. S. M. kreipėsi į šeimos gydytoją dėl skausmo dešinio kirkšnies srityje. Šeimos gydytoja, pastebėjusi, kad paciento rentgenogramoje atliekant profilaktinį patikrinimą buvo rasti pakitimai, pacientas toliau netirtas, skyrė atlikti papildomus tyrimus, onkologo konsultaciją po tyrimų. 2011 m. balandžio 7 d. SK Impeks medicinos diagnostikos centre atlikus tyrimus S. M. nustatytas kairės pusės plaučių tumoras su metastazėmis į dešinį ir kairį antinksčius. 2011 m. balandžio 8 d. pacientas šeimos gydytojos buvo nukreiptas onkologo ir onkohematologo konsultacijoms. S. M. gydytas VU Onkologijos institute 2011 m. balandžio 12-30 d. Nustatytas IV stadijos plaučių vėžys. S. M. mirė 2011 m. rugpjūčio 13 d., mirties priežastis – C 34.9 (plaučių piktybinis navikas).
2012 m. gegužės 18 d. S. M. sutuoktinė G. M. kreipėsi į atsakovą, prašydama atlyginti turtinę ir neturtinę žalą dėl S. M. mirties. Atsakovas 2012 m. gegužės 21-25 d. atliko vidaus medicininį auditą. Medicininis atsakovo kaltės dėl S. M. mirties nenustatė. Atsakovui atsisakius atlyginti žalą, G. M. 2012 m. rugsėjo 7 d. kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją. Ginčas baigtas 2012 m. spalio 11 d. taikos sutartimi, G. M. išmokėta 30 000 Lt žalos atlyginimo suma. G. M. atstovaujantis advokatas A. P. 2012 m. spalio 31 d. pareiškėjos vardu atsisakė Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai adresuoto pareiškimo ir nurodė, kad G. M. santuokoje su S. M. turėjo vieną dukterį, su kuria šeima ryšių nepalaikė.
2013 m. kovo 28 d. nagrinėjamos bylos ieškovės kreipėsi į atsakovą, reikalaudamos neturtinės žalos dėl S. M. mirties atlyginimo. Atsakovas 2013 m. balandžio 23 d. raštu atsisakė tenkinti ieškovių reikalavimą. 2013 m. gegužės 17 d. ieškovės kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, kuri 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškovių pareiškimo netenkino. Komisija nurodė, kad S. M. teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo kokybiškos ir tinkamos, profilaktinių apžiūrų kabineto gydytojas K. V. S. M. išaiškino, kad jam būtina kreiptis į šeimos gydytoją tolimesniam sveikatos ištyrimui, tačiau į gydytoją S. M. kreipėsi tik po pusės metų, t.y. pats nesirūpino savo sveikata, dėl ko gydytojų pastangos buvo bevaisės.
Kasacinis teismas yra suformavęs nuoseklią sveikatos priežiūros įstaigų deliktinės civilinės atsakomybės ir jai taikyti būtinų sąlygų nustatymo praktiką. Teismo konstatuota, kad gydytojo civilinė atsakomybė pripažįstama viena iš profesinės atsakomybės rūšių, kuriai būdinga tai, kad profesionalo veiksmai vertinami taikant griežtesnius atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010; kt.). Gydytojų veiksmai vertintini ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicininės paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių bei jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2008). Klausimas dėl sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės analizuotinas ne a priori, bet atsižvelgiant į konkrečioje situacijoje susiklosčiusias aplinkybes, tarp jų ir į tai, ar atsakovas teikė būtinosios medicinos pagalbos ar gydymo paslaugas, ar atliko profilaktinį sveikatos tikrinimą. Pastaruoju atveju atsakovo darbuotojų veiksmų teisėtumas tikrintinas būtent šios veiklos ypatumų aspektu, vadovaujantis profilaktinių sveikatos tikrinimų vykdymą sveikatos priežiūros įstaigose reglamentuojančiais teisės aktais bei atsižvelgiant į konkrečioje nagrinėjamoje situacijoje susiklosčiusias faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2010).
Ieškovės teigia, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog trečiasis asmuo K. V., atlikdamas profilaktinį S. M. sveikatos tikrinimą ir jo metu įtaręs patologinius plaučių pakitimus, neinformavo S. M. apie poreikį nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją ar atitinkamus specialistus detalesniam tyrimui.
Kaip nustatyta, trečiasis asmuo K. V. yra darbo medicinos gydytojas. Darbo medicinos gydytojo teisės, pareigos ir atsakomybė reglamentuoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-516 patvirtinta Lietuvos medicinos norma MN 73:2007 „Darbo medicinos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“. Šiuo atžvilgiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovių teismui pateiktoje specialisto išvadoje klaidingai remiamasi Medicinos norma MN 14:2005, reglamentuojančia ne darbo medicinos, o šeimos gydytojo teises, pareigas ir atsakomybę (b.l. 121). Darbo medicinos gydytojo praktika – teisės aktų reglamentuota darbo medicinos gydytojo pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją atliekama asmens sveikatos priežiūra, apimanti darbuotojų sveikatos būklės stebėjimą, su darbu susijusių sveikatos pakenkimų ir profesinių ligų priežasčių nustatymą, šių pakenkimų ir ligų pasireiškimo formų tyrimą, diagnostikos, gydymo, reabilitacijos, slaugos ir profesinių sveikatos pakenkimų profilaktikos priemonių taikymą. Taigi, darbo medicinos gydytojo veikla yra į darbuotojų sveikatos tikrinimą orientuota veikla, skirtingai nei šeimos gydytojo veikla, apimanti visapusišką ir nepertraukiamą pacientų priežiūrą. S. M. atliekamas sveikatos tikrinimas buvo tikslinis, t.y. siekiant nustatyti, ar nėra medicininių kontraindikacijų jo pageidaujamam dirbti darbui. Teismo paskirtos ekspertizės akte nurodoma, kad profilaktinis sveikatos tikrinimas S. M. buvo atliktas tinkamai. Ieškovės taip pat neįrodinėjo, kad K. V. būtų nepagrįstai išdavęs S. M. pažymą, patvirtinančią medicininių kontraindikacijų norimam dirbti darbui nebuvimą.
Lietuvos medicinos normos MN 73:2007 10.5 punkte įtvirtinta darbo medicinos gydytojo pareiga nepriskirtais darbo medicinos gydytojo kompetencijai atvejais siųsti pacientą konsultuotis ir gydytis pas atitinkamos srities specialistą. Ginčo dėl to, kad K. V. privalėjo išaiškinti S. M. būtinybę kreiptis į šeimos gydytoją dėl diagnozės patikslinimo, profilaktinio tikrinimo metu įtarus plaučių patologinius pakitimus, byloje iš esmės nėra, to neginčija nei atsakovas, nei pats trečiasis asmuo. Ginčas kilęs dėl to, ar ši pareiga buvo įvykdyta, kadangi K. V. neįrašė atitinkamų rekomendacijų į paciento sveikatos istoriją. Teismo ekspertizės akte išvada, ar ši pareiga buvo įvykdyta, nepateikiama, nurodant, kad ekspertų komisija neturi galimybės spręsti apie tai nesant paciento sveikatos istorijos 2010 m. rugsėjo 21 d. įraše atitinkamų rekomendacijų.
Teismas pažymi, kad atsakovo ar jo darbuotojų neteisėti veiksmai pagal įstatymą nėra preziumuojami; tam, kad būtų nustatyta ši atsakovo civilinės atsakomybės sąlyga byloje turi būti surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių neteisėtų veiksmų, buvusių žalos atsiradimo priežastimi, faktą. Ieškovės atitinkamų rekomendacijų neįrašymą į S. M. sveikatos istoriją prilygina pareigos išaiškinti būtinybę kreiptis tolimesnių konsultacijų neįvykdymui, tačiau, teismo vertinimu, tinkamas pareigos išaiškinti įvykdymas negali būti siejamas išimtinai su atitinkamų rekomendacijų įrašymu į paciento sveikatos istoriją. Sutikus su ieškovių teiginiu, kad būtent nurodytų rekomendacijų neįrašymas į S. M. sveikatos istoriją lėmė tai, kad S. M. nežinojo apie nustatytus plaučių pakitimus ir dėl to laiku nesikreipė dėl diagnozės patikslinimo, būtų ignoruojamas byloje nustatytas faktas, kad atitinkamos rekomendacijos profilaktinio patikrinimo metu visgi buvo įrašytos, tačiau ne gydytojo K. V., o gydytojos V. K., atlikusios S. M. plaučių rentgenogramą. Ieškovės nepaaiškina, kokiu būdu K. V. atlikto papildomo įrašo faktas būtų iš esmės pakeitęs susiklosčiusią situaciją. Tuo pačiu atitinkamo įrašo S. M. sveikatos istorijoje nebuvimo faktas savaime nėra pakankamas teigti, kad būtinybė kreiptis į šeimos gydytoją detalesniam tyrimui S. M. nebuvo išaiškinta žodžiu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008; kt.). Tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad S. M. buvo išaiškinta būtinybė kreiptis dėl diagnozės patikslinimo, išskyrus paties trečiojo asmens K. V. paaiškinimus, byloje nėra, tačiau, teismo vertinimu, šie paaiškinimai yra nuoseklūs ir atitinka kitus byloje esančius įrodymus. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atliekant S. M. profilaktinį sveikatos tikrinimą krūtinės ląstos diagrama, įtarus pakitimus, buvo kartojama. Teismas sutinka su atsakovo ir trečiojo asmens argumentais, kad vien ši aplinkybė apdairiam ir rūpestingam asmeniui būtų sukėlusi įtarimą dėl jo sveikatos būklės. Kaip minėta, nors trečiojo asmens K. V. įrašas apie įtariamus plaučių pakitimus sveikatos istorijoje nepadarytas, joje yra profilaktinio tikrinimo metu padaryti gydytojos V. K. įrašai apie įtariamą papildomą darinį šalia aortos (2010 m. rugsėjo 17 d.), papildomų tyrimų ir pulmonologo – onkologo konsultacijos būtinumą (2010 m. rugsėjo 20 d.). Teismas laiko mažai įtikinamu, kad trečiasis asmuo K. V., tinkamai atlikęs sveikatos tikrinimą, būtų nuslėpęs nuo S. M. nurodytas gydytojo radiologo išvadas. Kaip nustatyta byloje, iki 2011 m. pavasario S. M. jautėsi gerai ir atrodė sveikas. Esant tokioms aplinkybėms atsakovo teiginiai, kad pats S. M. galimai nepakankamai rimtai įvertino kilusią grėsmę jo sveikatai, ir dėl to laiku nesikreipė tolimesnėms konsultacijoms, išlieka nepaneigti.
Ieškovės tvirtina, kad dėl artimų santykių tarp šeimos narių jos būtų žinojusios apie įtariamus S. M. plaučių pakitimus iš paties S. M., jei jis būtų buvęs apie tai tinkamai informuotas, tačiau tarp šių ieškovių tvirtinimų ir kitų byloje surinktų įrodymų yra prieštaravimų. Ieškovė Ž. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad apie tėvo sveikatos sutrikimus sužinojo tik 2011 m. balandžio mėn. jį ištikus skausmo priepuoliui, po kurio nuspręsta nedelsiant kreiptis į Medicinos diagnostikos ir tyrimų centrą tyrimams, ir būtent šių tyrimų metu buvo nustatyta plaučių vėžio diagnozė. Tačiau iš S. M. sveikatos istorijos matyti, kad jau 2011 m. kovo 30 d. S. M. apsilankius pas šeimos gydytoją jam skirta atlikti kontrolinę krūtinės ląstos rentgenogramą dėl įtariamo kairio plaučio tumoro. Paciento sveikatos istorijoje yra atitinkami šeimos gydytojos įrašai. Iš ieškovės paaiškinimų galima spręsti, kad S. M. šeimos narių apie tai neinformavo, šeimos nariai žinojo tik apie kirkšnies išvaržos diagnozę.
Ieškovės be kita ko remiasi tuo, kad pats atsakovas trečiajam asmeniui skyrė drausminę nuobaudą už tai, jog jis nepakankamai aiškiai informavo pacientą apie būtinumą nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją, tokiu būdu pripažindamas neteisėtų veiksmų faktą. Atsakovo 2012 m. gegužės 21-25 d. atlikto vidaus medicininio audito išvados teismui nepateiktos, tačiau iš atsakovo paaiškinimų galima daryti išvadą, kad drausminė nuobauda trečiajam asmeniui skirta būtent dėl atitinkamų rekomendacijų neįrašymo į paciento sveikatos istoriją, dėl ko atsakovo gynybinė pozicija kilus ginčui dėl žalos atlyginimo tapo apsunkinta. Lietuvos medicinos normos MN 73:2007 11.13 punktas įtvirtina darbo medicinos gydytojo pareigą tvarkyti medicinos dokumentus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Priešingai nei nurodo ieškovės, byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų pripažinęs savo darbuotojų kaltę dėl S. M. mirties. Viso ginčo nagrinėjimo metu atsakovas nuosekliai laikėsi pozicijos, kad K. V. išaiškino S. M. būtinybę kreiptis į šeimos gydytoją (b.l. 82). Pareigos tinkamai pildyti medicininius dokumentus pažeidimas nagrinėjamu atveju negali būti vertinamas kaip neteisėtas veiksmas, sąlygojęs žalos atsiradimą, juolab įvertinus tai, kad S. M. sveikatos istorijoje profilaktinio tyrimo metu buvo padaryti įrašai, leidę šeimos gydytojai spręsti apie būtinybę atlikti papildomus tyrimus, kai pacientas į ją kreipėsi.
Ta aplinkybė, kad atsakovas taikos sutarties pagrindu išmokėjo žalos atlyginimo kompensaciją G. M., taip pat negali būti vertinama kaip trečiojo asmens veiksmų neteisėtumo įrodymas, kadangi taikų susitarimą gali lemti ir kitos priežastys, tarp jų atsakovo nurodomas siekis išvengti teismo proceso. Teismo vertinimu, taikaus susitarimo faktas negali būti panaudotas prieš atsakovą kituose teisminiuose ginčuose, nes tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis), neskatintų civilinių teisinių santykių dalyvių kilusius ginčus spręsti taikiai, nesikreipiant į teismą.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą – trečiojo asmens paaiškinimus, S. M. sveikatos istorijoje esančius gydytojos V. K. įrašus, vėlesnius šeimos gydytojos įrašus, ieškovių paaiškinimus, daro išvadą, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka spręsti, jog trečiasis asmuo atliko ieškovių įrodinėjamus neteisėtus veiksmus, t.y. nenurodė S. M. būtinybės kreiptis dėl tolimesnio diagnozės patikslinimo.
Teismo paskirtos ekspertizės akte nurodoma, kad tikimybė, jog S. M. būtų pasveikęs, jei plaučių naviko diagnozė būtų nustatyta 2010 m. rugsėjo mėnesį, abejotina, galimybė, kad naviko diagnozės nustatymas būtų prailginęs S. M. gyvenimo trukmę, neatmetama. Teismo posėdyje apklaustas ekspertas S. Z. patikslino, kad S. M. nustatytas nesmulkialąstelinis plaučių vėžys (eksperto išvadoje per klaidą nurodyta – smulkialąstelinis), ir kad nors ši ligos forma yra lengvesnė nei smulkialąstelinis vėžys, išgyvenamumo procentas susirgus šia liga taip pat labai mažas. S. Z. taip pat nurodė, kad iš 2010 m. rugsėjo 20 d. atliktos S. M. plaučių rentgenogramos galima įtarti, kad tuo metu liga jau buvo trečios stadijos, operacinis gydymas tokiu atveju netaikytinas, išgyvenamumo prognozės blogos. Ankstesnis diagnozės nustatymas galimai būtų pailginęs paciento gyvenimo laikotarpį keliais mėnesiais. Taigi, byloje surinktų įrodymų visetas leidžia teigti, kad nustačius S. M. diagnozę išsyk po profilaktinio patikrinimo, paciento mirties vis tiek nebūtų išvengta.
Ieškovės pagrįstai nurodo, kad civilinėje atsakomybėje pripažįstamas atsakomybės pagrindu ir netiesioginis priežastinis ryšys, tačiau svarstant, kokio laipsnio netiesioginis priežastinis ryšys yra svarbus civilinei atsakomybei, reikia vadovautis tuo, kad priežastinis ryšys yra civilinės atsakomybės sąlyga, jei nustatyta, kad žala yra neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reikštų, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu sąlygojo žalos atsiradimą. Kadangi byloje surinkti įrodymai leidžia teigti, kad diagnozės S. M. nustatymas išsyk po profilaktinio patikrinimo nebūtų leidęs išvengti paciento mirties dėl jau tuo metu pažengusios ligos stadijos, teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad tarp ieškovių įrodinėjamų neteisėtų K. V. veiksmų, net jei jie byloje būtų nustatyti, ir S. M. mirties bei jos sąlygotos neturtinės žalos ieškovėms nepakanka priežastinio ryšio.
Pagal kasacinio teismo praktiką, paciento mirties atveju teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi pilnamečiai vaikai, nepaisant darbingumo, jeigu santykiai su žuvusiuoju buvo gana artimi ir glaudūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2005). Nurodytą kriterijų atitinkantys santykiai turėtų pasižymėti nuolatiniu pobūdžiu, emociniu tvirtumu, nuoširdumu, artumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2007). Tokie santykiai savaime nėra tapatūs giminystės santykiams (ryšiui), dėl to mirusiojo vaikai, reikšdami reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi įrodyti tokių santykių egzistavimo faktą, jų (santykių) objektyviuosius ir subjektyviuosius aspektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010).
Byloje nustatyta, kad visos ieškovės S. M. mirties metu buvo pilnametės, atitinkamai 31, 27 ir 24 metų amžiaus, ieškovės K. A. ir S. M. gyvena Jungtinėje Karalystėje nuo 2009 metų, K. A. yra susituokusi, S. M. gyvena kartu su gyvenimo draugu. Taigi, ieškovės yra sukūrusios savo šeimas, ilgą laiką gyvena atskirai nuo tėvų. Aplinkybės apie ieškovių ir mirusiojo S. M. itin artimą ryšį byloje įrodinėjamos tik pačių ieškovių paaiškinimais, be to, pačių ieškovių nurodomos aplinkybės (bendravimas su tėvais Skype programos pagalba, telefonu, šeimos švenčių šventimas drauge, tėvų lankymas atvykstant į Lietuvą kelis kartus per metus), teismo vertinimu, atitinka normalius savo šeimas sukūrusių pilnamečių vaikų ir tėvų santykius ir negali būti vertinamos kaip liudijančios išskirtinį, itin artimą ryšį su mirusiuoju, pagal nurodytą teismų praktiką sudarantį pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė Ž. M., kaip nustatyta byloje, gyveno kartu su S. M. iki pat jo mirties, tačiau ši aplinkybė pati savaime taip pat nėra pakankama itin artimam ryšiui konstatuoti. Kaip jau minėta, jokių tokį ryšį patvirtinančių įrodymų, išskyrus pačių ieškovių paaiškinimus, į bylą nepateikta. Ketinę šią aplinkybę įrodinėti liudytojų parodymais, ieškovės vėliau šio ketinimo atsisakė.
Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad aplinkybės, susijusios su ieškovių motinos vestu žalos atlyginimo procesu taip pat yra reikšmingos, sprendžiant dėl ieškovių reiškiamo reikalavimo pagrįstumo. Teismo vertinimu, ieškovių paaiškinimai, kodėl dėl neturtinės žalos atlyginimo jos kreipėsi tik po to, kai jų motinai buvo išmokėta žalos kompensacija, stokoja nuoseklumo ir patikimumo. Šią aplinkybę ieškovės grindžia proceso vedimo sunkumais iš Jungtinės Karalystės, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės augino mažamečius vaikus, tačiau byloje nustatyta, kad ieškovių motina G. M. žalos atlyginimo procesą per advokatą taip pat vedė iš Jungtinės Karalystės, išvykusi ten kartu su Ž. M. po S. M. mirties. Teismas pripažįsta neįtikinamais ieškovių tvirtinimus, kad apie G. M. su atsakovu sudarytą taikos sutartį jos sužinojusios tik po to, kai pačios kreipėsi dėl žalos atlyginimo iš atsakovo. Pačių ieškovių paaiškinimu, jų visų santykiai su motina yra artimi, apie motinos pradėtą žalos atlyginimo procesą jos žinojusios, finansiškai prisidėjusios prie advokato pagalbos išlaidų apmokėjimo, ieškovė Ž. M. teismo posėdžio metu patvirtino žinojusi ir tai, kad motina gavusi pinigų. Nei viena iš ieškovių nesugebėjo paaiškinti, kodėl G. M. atstovaujantis advokatas raštu nurodė atsakovui, kad kitų asmenų, pretenduojančių į žalos atlyginimą nėra. Apklausti byloje liudytoja G. M. ieškovės neprašė. Dėl žalos atlyginimo ieškovės kreipėsi praėjus beveik dviems metams po S. M. mirties, ir penkiems mėnesiams po G. M. ir atsakovo taikos sutarties sudarymo, jų reikalaujama žalos atlyginimo suma atitinka G. M. iš atsakovo gautą sumą. Teismo vertinimu, tai leidžia manyti, kad arba ieškovės nevertino patyrusios neturtinę žalą dėl tėvo mirties, ir atitinkamą reikalavimą pareiškė tik dėl sėkmingos jų motinos pradėto proceso baigties, arba kad ieškovių nurodomos aplinkybės apie jų ir tėvų artimus santykius neatitinka tikrovės.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus teismas sprendžia, kad ieškovių pareikštas reikalavimas yra nepagrįstas, ir teismo negali būti tenkinamas.
Atmetus ieškinį, atsakovui iš ieškovių priteisiama 742 EUR ekspertizės išlaidų (b.l. 169). Likusi nepanaudota atsakovo sumokėto avanso už ekspertizę dalis – 25,48 EUR (b.l. 146) grąžinama atsakovui iš teismo depozitinės sąskaitos.
Iš ieškovių taip pat priteisiama 13,80 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (pagal byloje esančią pažymą).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 270 straipsniu, 279 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendė:
Priteisti iš ieškovių S. M., Ž. M. ir K. A. 742 EUR (septynis šimtus keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų atsakovo VšĮ „Šeškinės poliklinika“ naudai ir 13,80 EUR (trylika eurų ir aštuoniasdešimt euro centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Grąžinti atsakovui VšĮ „Šeškinės poliklinika“ iš teismo depozitinės sąskaitos 25,48 EUR (dvidešimt penkis eurus ir keturiasdešimt aštuonis euro centus) permokėto avanso už ekspertizę.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.