Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Tamašauskas, sekretoriaujant Evelinai Stuinaitei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Ž. K., atsakovės atstovams P. B., advokatei D. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės AB „Autrolis“ ieškinį atsakovei Kauno troleibusų vairuotojų profesinei sąjungai dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atsakomybė galima tik tuo atveju, kai yra visos keturios jos sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Neteisėti veiksmai yra viena iš bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Bendriausia prasme ji suprantama kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Taikant civilinę atsakomybę neteisėti veiksmai yra tie, kurie neatitinka ne tik civilinės teisės, bet ir kitų teisės šakų teisės aktų reikalavimų, principų.

Atsakomybę dėl neteisėto streiko atveju patirtų nuostolių atlyginimo reglamentuoja DK 85 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodoma, jog „Neteisėto streiko atveju nuostolius darbdaviui savo lėšomis ir turtu privalo atlyginti profesinė sąjunga, jeigu ji šį streiką skelbė“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog streikas, kaip kolektyvinių darbo ginčų sprendimo būdas, yra kraštutinė priemonė, kuri gali būti naudojama tik esant įstatyme nustatytiems pagrindams, kai kitos įstatymuose įtvirtintos ginčo sprendimo galimybės yra išnaudotos. Pats streikas ar jo grėsmė gali sukelti neigiamų padarinių tiek darbdaviui, tiek darbuotojams, tiek ir kitoms visuomenės grupėms. Atsižvelgiant į tai, DK 85 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, kurios paskirtis ir tikslas - įpareigoti organą siekiantį panaudoti šią kraštutinę priemonę - streiką keliamų darbdaviui reikalavimų įvykdymo užtikrinimui, griežtai laikytis DK nuostatų, reglamentuojančių streiko skelbimo ir vykdymo tvarką numatant atsakomybę už šios tvarkos pažeidimus.

Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2010-05-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-181-324/2010 pripažino atsakovės Kauno troleibusų vairuotojų profesinės sąjungos komiteto nutarimu Nr. S-l9-099 paskelbtą AB „Autrolis“ troleibusų vairuotojų įspėjamąjį streiką vykusį 2009-08-17, ir neterminuotą streiką paskelbtą nuo 2009 m. rugpjūčio 24 d. ir vykusį 2009-08-24, 2009-09-01, 2009-09-10, 2009-09-24, 2009-09-28, neteisėtais, t.y. paskelbtus ir vykdytus pažeidžiant DK X skyriuje “Kolektyvinių darbo ginčų reglamentavimas” įtvirtintas teisės normos. CPK 182 straipsnio 2 punkte ir 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nebereikia įrodinėti aplinkybių, kurios buvo įrodinėjimo dalykas ir yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, jeigu nagrinėjamoje civilinėje byloje dalyvauja tie patys asmenys (nepriklausomai nuo jų teisinės padėties) ar jų teisių perėmėjai. Tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-181-324/2010 patenka į CPK 182 straipsnio 2 punkte nurodytą kategoriją. Kauno apygardos teismui pripažinus, jog tiek įspėjamasis streikas, tiek neterminuotas streikas yra neteisėti, jų vykdymo laikotarpiai ir jų metu nutrauktos ieškovės vykdomos paslaugos pervežant keleivius vietinio susisiekimo maršrutais Kauno mieste nutraukimas negali būti laikoma teisėtu veiksmu. Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ieškovė yra pelno siekianti bendrovė, kuri organizuoja ir vykdo keleivių vežimą vietinio susisiekimo maršrutais Kauno regione vadovaudamasi 2006 m. rugpjūčio 19 d. visuomenės aptarnavimo sutartimi Nr. 894, sudaryta tarp jo ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (b. l. 31-70, 1 t.). Pagal šios sutarties nuostatas ieškovė įsipareigojo teikti viešąją paslaugą pervežant keleivius troleibusais reguliariais reisais miesto susisiekimo maršrutais. Sutarties 1.2.p. šalys sutarė, kad Užsakovas (Kauno miesto savivaldybės administracija) paveda Vežėjui (ieškovei) vežti keleivius troleibusais reguliariais reisais vietinio (miesto) susisiekimo maršrutais pagal Kauno miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento transporto skyriaus (toliau - Transporto skyrius) vedėjo patvirtintus tvarkaraščius ir kompensuoja Vežėjui išlaidas (negautas pajamas), susijusias su lengvatų taikymu bei kompensuoja Vežėjo patirtus nuostolius dėl keleivių vežimo troleibusais minėtais maršrutais. Sutarties 12.1. p. Užsakovas (Kauno miesto savivaldybės administracija) įsipareigojo ieškovės patirtus nuostolius, susidarančius dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos nustatytų keleivių vežimo vietinio susisiekimo troleibusais tarifų nepakankamo dydžio, kompensuoti iš Kauno miesto savivaldybės biudžete tam tikslui numatytų lėšų. Užsakovas įsipareigojo kompensuoti ieškovei jos patirtus keleivių pervežimo nuostolius ta tvarka, kuri nustatyta Visuomenės aptarnavimo sutarties Nr. 894 III skyriuje „Užsakovo teisės ir įsipareigojimai“. 2008-07-01 susitarimu Nr. 129 “Dėl 2006 m. rugpjūčio 19 d. Visuomenės aptarnavimo sutarties Nr. 894 (kartu su 2007 m. lapkričio 21 d. pakeitimais Nr. 894(5)) 12.4, 12.5 ir 12.6 punktų įgyvendinimo” ieškovė ir Užsakovas (Kauno miesto savivaldybės administracija) sutarė, kad vieno kelionės kilometro troleibusu kaina yra 4 litai 28 centai (b. l. 71, 1 t). Pagal sutarties sąlygas šia išmoka susitarta kompensuoti kiekvieną nuvažiuotą planinės ridos kilometrą, jei ieškovės pajamos, gaunamos iš keleivių už lengvatinių bilietų subsidijavimą yra mažesnės nei 4,28 Lt kiekvienam nuvažiuotos ridos kilometrui. Kompensavimo dydis, t. y. 4,28 Lt, yra nekintantis, nors ir reali nuvažiuoto planinės ridos kilometro savikaina viršija 2008-07-01 susitarimu Nr. 129 nustatytą kompensavimo dydį. Tai yra, vadovaujantis visuomenės aptarnavimo sutartyje nustatyta kompensavimo tvarka, sąnaudų dydis, kurį patiria ieškovė nuvažiuodama vieną kilometrą, neįtakoja kompensacijos, mokamos Užsakovo, dydžiui. Tiesioginę įtaką kompensacijai dėl patiriamų ieškovės nuostolių pervežant keleivius vietinio susisiekimo maršrutais turi tik ieškovės gaunamos pajamos iš keleivių už suteiktas paslaugas ir subsidijos už lengvatinius bilietus. Sutarties 4.2. p. Užsakovas (Kauno miesto savivaldybės administracija) įsipareigojo iki kiekvienų metų einamojo mėnesio 25 d. pateikti ieškovei ateinančio mėnesio troleibusų Transporto skyriaus vedėjo patvirtintą eismo planą, o ieškovė sutarties 5.2. p. įsipareigojo vežti keleivius troleibusais reguliariais reisais vietinio (miesto) susisiekimo maršrutais pagal Transporto skyriaus vedėjo patvirtintus tvarkaraščius ir patvirtintą mėnesio eismo planą. Pagal pateiktą Kauno savivaldybės administracijos Transporto skyriaus vedėjo patvirtintą eismo planą 2009 m. rugpjūčio mėnesiui (b. l. 72-80, 1 t.) ieškovė, vadovaujantis Sutarties 5.1. p., įsipareigojo nuvažiuoti 701190,129 km pervežant keleivius troleibusais vietinio susisiekimo maršrutais Kauno mieste pagal Kauno savivaldybės administracijos Transporto skyriaus vedėjo patvirtintus grafikus. Dėl 2009-07-21 nutarimu Nr. S-19-099 atsakovės paskelbto ir vykdyto neteisėto įspėjamojo streiko 2009-08-17 ieškovė nenuvažiavo 567,365 km užsakytos ridos pagal patvirtintus grafikus, o 2009-08-24 vykusio neteisėto neterminuoto streiko metu nenuvažiavo 15650,496 km. užsakytos 2009 m. rugpjūčio mėnesio ridos pagal patvirtintą planą. Darytina išvada, kad iš viso per 2009 m. rugpjūčio mėnesį vykusius neteisėtus streikus ieškovė nenuvažiavo 16217,861 km užsakytos ridos pagal patvirtintą planą (b. l. 98, 1 t.). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė, siekdamas užtikrinti neatidėliotiniems (gyvybiniams) visuomenės poreikiams tenkinti būtinos minimalios paslaugos vykdymą pagal 2009-08-24 streiko dienai sudarytus eismo grafikus nuvažiavo 3380,005 km. Tokiu būdu streiko metu nenuvažiuota suplanuota rida pagal patvirtintą eismo planą 2009 m. rugpjūčio mėnesiui buvo sumažinta 3380,005 km., todėl 2009 m. rugpjūčio mėnesį vykusio streiko metu nenuvažiuota patvirtinta planinė rida (dėl vykusio neteisėto streiko) sudarė 12837,856 km. Iš byloje pateiktos 2009-09-10 pažymos subsidijų skaičiavimui dėl keleivių vežimo vietinio susisiekimo troleibusų maršrutais nuostolio už 2009 m. rugpjūčio mėnesį Nr. 2573 (b. l. 9, 2 t.) spręstina, kad pajamos yra mažesnės nei 4,28 Lt kiekvienam nuvažiuotam ridos kilometrui. Visuomenės aptarnavimo sutarties Nr. 894 3.1. p. Užsakovas įsipareigojo šios sutarties 12.2 p. nustatyta tvarka kompensuoti ieškovės patirtus nuostolius. Nustatant subsidijos dydį už rugpjūčio mėnesį vertintina faktiškai nuvažiuota planinė rida (b. l. 10-11, 2 t.), kuri sudarė 685354,717 km. atmetus nutrauktų reisų ridą, t.y. 15930,084 km., iš kurių 12837,856 km. sudarė nutrauktų dėl neteisėtų streikų rida. Tokiu būdu rugpjūčio mėnesį, kurio planinė nuvažiuota rida sumažėjo 12837,856 km dėl neteisėtų streikų, ieškovė negavo 54946,02 Lt pajamų, kurias sudarė subsidijos 4,28 Lt, išmokamos Užsakovo dėl patirto nuostolio pervežant keleivius vietinio susisiekimo maršrutais.

Teismo vertinimu, sutiktina su ieškovės argumentais, jog vykdydama veiklą pagal visuomenės aptarnavimo sutartį Nr. 894 ir turėdama iš anksto pateiktą Užsakovo patvirtintą eismo planą pagrįstai galėjo tikėtis ir numatyti gautiną subsidiją kompensuojant nuostolius, patirtus dėl keleivių vežimo troleibusų maršrutais. Kadangi dėl vykusių neteisėtų streikų, kuriuos paskelbė ir vykdė atsakovė, ieškovė nenuvažiavo 12837,856 km planinės ridos, tokiu būdu negavo 54946,02 Lt pajamų, kurias sudaro kompensacija. Todėl šiuo atveju negautos ieškovės pajamos sumoje 54946,02 Lt laikytinos nuostoliais, kuriuos atsakovė pagal DK 85 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti.

Atsakovės argumentai, jog 54946,02 Lt negali būti laikomi patirtu nuostoliu, kadangi streiko metu nenuvažiavus 12837,856 km ieškovė, esant vieno kilometro savikainai 4,68 Lt, išvengė 60081,17 Lt nuostolio, yra nepagrįsti, kadangi tiek iš pateiktų pažymų (b. l. 19, 2 t.), tiek iš liudytojos ieškovės vyr. finansininkės J. L. parodymų darytina išvada, kad ieškovės veiklos kaštus sudaro pastovūs ir kintantys kaštai. Pastovūs kaštai sudaro didžiąją veiklos dalį, t. y. išlaidos šiluminei energijai, amortizaciniai atskaitymai, valstybiniai mokesčiai ir kiti. Šiuos kaštus, t. y. pastovius, nepriklausomai nuo kintamų kaštų buvimo ar nebuvimo ieškovė dengia iš gaunamų pajamų, kurias sudaro pajamos iš keleivių, subsidijos už lengvatinius bilietus ir kompensacijos už patirtus nuostolius.

Byloje pateiktos Visuomenės aptarnavimo sutarties 12.8. p. šalys susitarė, jog ieškovei (Vežėjui) už veiklos, susijusios su paslaugos apimtimi ir paslaugos kokybe, pažeidimus taikomos 10 priede nustatytos baudos. Sutarties 10 priedo A. dalies 1 p. nurodoma, jog už einamojo mėnesio nutrauktus reisus, kurių rida viršija 1 procentą nuo mėnesio patvirtintos planinės ridos, ir apie kuriuos Vežėjas pranešė Užsakovui, kompensuojamų nuostolių suma mažinama dydžiu, lygiu nutrauktų reisų kilometrų sumos ir ataskaitinio laikotarpio 1 kilometro Konkurso metu pasiūlytos indeksuotos kainos sandaugai. 2009 m. rugpjūčio mėnesį ieškovė vykdydama sutartinius įsipareigojimus, kaip jau minėta, nenuvažiavo 15930,084 km., tame tarpe dėl 2009-07-21 nutarimu Nr. S-19-099 atsakovės paskelbto ir vykdyto neteisėto įspėjamojo streiko 2009-08-17 ir 2009-08-24 vykusio neteisėto neterminuoto streiko metu ieškovės transporto priemonės nenuvažiavo 12837,856 km. Vadovaujantis Sutarties 12.8. p. ir sutarties 10 priedo A. dalies 1 p., ieškovei Užsakovas paskyrė 36472,60 Lt baudą. Pažymoje dėl subsidijų skaičiavimo Nr. 2571 (b. l. 10-11, 2 t.) pateikta informacija, kad minėta bauda paskirta už 8521,635 km nenuvažiuotos planinės ridos, kuri viršija 1 proc. patvirtintos Kauno savivaldybės administracijos Transporto skyriaus vedėjo planinės ridos 2009 m. rugpjūčio mėnesiui -701190,129 km., o už 7012,848 km. nenuvažiuotos planinės ridos ieškovei bauda nebuvo paskirta.

Ieškovės patirtus nuostolius susidarančius dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos nustatytų keleivių vežimo vietinio susisiekimo troleibusais nepakankamo dydžio Užsakovas kompensuoja vadovaujantis visuomenės aptarnavimo sutarties 12.2. p. aptarta metodika, įvertinant ir kompensuojant faktinę nuvažiuotą ridą. Byloje pateiktose pažymose Nr. 2571 (b. l. 10-11, 2 t.), Nr. 2572 (b. l. 12-13, 2 t.) apskaičiuota 2009 m. rugpjūčio mėnesio kompensuojama suma. Pagal šiose pažymose pateikiamus, duomenis, faktinė rida yra be 12837,856 km., kurie buvo nenuvažiuoti dėl vykusio 2009 m. rugpjūčio mėn. neteisėto streiko. Kadangi vadovaujantis visuomenės aptarnavimo sutarties 12.8. p. ir sutarties 10 priedo A. dalies 1 p. bauda paskaičiuojama tik už ridą, kuri viršija 1 proc. planinės patvirtintos ridos, todėl spręstina, kad 2009 m. rugpjūčio mėnesį ieškovė vadovaujantis visuomenės aptarnavimo sutarties 12.2. p. negavo 54946,02 Lt pajamų dėl nenuvažiuotos 12837,856 km ir vadovaujantis visuomenės aptarnavimo sutarties 12.8 p. ieškovei buvo priskaičiuota bauda už nenuvažiuotus 8521,635 km, kurie viršijo 1 proc. patvirtintos planinės ridos 2009 m. rugpjūčio mėnesiui.

DĖL NUOSTOLIŲ, PATIRTU IŠMOKANT PAPILDOMĄ DARBO UŽMOKESTĮ PAGAL DK 193 str., 194 str.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad 2009-07-21 Kauno troleibusų vairuotojų profesinės sąjungos komitetas nutarimu Nr. S-19-099 “Dėl troleibusų vairuotojų streiko paskelbimo ir naujų reikalavimų iškėlimo” 2009-08-17 paskelbus įspėjamąjį streiką ir nuo 2009-08-24 neterminuotą troleibusų vairuotojų streiką, buvo nevykdomos DK 80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos streiko komiteto pareigą užtikrinti neatidėliotiniems (gyvybiniams) visuomenės poreikiams tenkinti būtinos minimalios paslaugos. Iš byloje pateiktų 2009-08-13 rašto Nr. (A27V128)-R-3399 ir 2009-08-21 rašto Nr. (A27V128)-R-3490 turinio spręstina (b. l. 92-93, 1 t.), kad Kauno miesto savivaldybės administracija, vadovaujantis DK 77 straipsnio 4 dalimi, 80 straipsnio 2 ir 3 dalimis, nustatė neatidėliotiniems visuomenės poreikiams būtinas minimalias keleivių vežimo viešuoju transportu sąlygas Kauno mieste 2009-08-17 įspėjamojo ir 2009-08-24 neterminuoto troleibusų vairuotojų streiko metu. Byloje esantys įrodymai, teismo vertinimu, patvirtinta ieškovės nurodytus argumentus, jog vykdydama jai DK nuostatų numatytą pareigą ieškovė ėmėsi priemonių, kad 2009-08-17 įspėjamojo streiko metu bei 2009-08-24, 2009-09-01, 2009-09-10, 2009-09-24, 2009-09-28 neterminuoto streiko metu būtų užtikrintos visuomenės poreikiams būtinos minimalios keleivių vežimo viešuoju transportu sąlygos Kauno mieste, nustatytos Kauno miesto savivaldybės administracijos. Iš ieškovės priimtų įsakymų spręstina, kad ieškovė pasitelkė bendrovės darbuotojus, kurie nedalyvavo streike, turėjo poilsio dienas ir kurie sutiko dirbti viršvalandžius. Šie darbuotojai dirbti vykusių streikų metu buvo paskirti ieškovės generalinio direktoriaus įsakymais (b.l.100-131, 1 t.), nustatant jiems darbo apmokėjimą, vadovaujantis DK 193 straipsnio ir 194 straipsnio nuostatomis. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šiems darbuotojams ieškovė, vykdydama DK 193 straipsnio ir 194 straipsnio reikalavimus, papildomai už darbą vykusių 2009-08-17 įspėjamojo streiko metu ir 2009-08-24, 2009-09-01, 2009-09-10, 2009-09-24, 2009-09-28 vykusio neterminuoto streiko metu išmokėjo 42173,12 Lt bei sumokėjo privalomas socialinio draudimo įmokas bei įmokas į garantinį fondą (b. l. 95, 1 t.), tokiu būdu ieškovės papildomos darbo užmokesčio sąnaudos, t.y. neskaičiuojant troleibusų vairuotojų valandinio tarifinio atlygio ir kitų darbo užmokesčio sudedamųjų dalių, kurį jie būtų gavę dirbdami įprastomis darbo sąlygomis, sudarė 55332,10 Lt.

Teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su atsakovės teiginiais, jog darbo užmokestis išmokėtas streiko metu darbuotojams už viršvalandinį darbą bei darbą poilsio ir švenčių dienomis buvo pažeidžiant DK nuostatas, kadangi užtikrinant minimalių gyvybiškai svarbių poreikių užtikrinimą, ieškovė privalėjo imtis priemonių užtikrinant šių poreikių tenkinimą.

Tokiu būdu, nagrinėjamos bylos atveju yra nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: ieškovės patirta žala – negautos pajamos, paskirta bauda, papildomo darbo užmokesčio išmokėjimas; neteisėti atsakovės, veikiančios pas ieškovę, veiksmai, paskelbiant neteisėtą streiką; priežastinis neteisėto atsakovės elgesio - streiko paskelbimo, ir dėl nenuvažiuotų kilometrų negautų pajamų, baudos paskyrimo ir papildomo darbo užmokesčio išmokėjimo ryšys; atsakovės kaltė dėl neteisėto streiko paskelbimo. Nustačius šiuos bylos faktus, spręstina, kad yra pagrindas taikyti atsakovei civilinę atsakomybę.

Pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas, vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas, taip pat įtvirtinta galimybė nustatyti šio principo išimtį. Tokią išimtį nustato CK 6.251 straipsnio 2 dalis, suteikianti teismui teisę, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių padarinių. Teismas tai gali padaryti tiek savo iniciatyva, tiek atsakovo prašymu. Ši teisės norma gali būti taikoma tiek sutartinės, tiek ir deliktinės atsakomybės atveju. Ji leidžia teismui įgyvendinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus tais atvejais, kai visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimas sukeltų atsakovui arba kitiems asmenims labai sunkių padarinių, todėl visiškas nuostolių atlyginimas pažeistų šiuos principus.

Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad ieškovės įmonėje veikia Kauno troleibusų vairuotojų profesinė sąjunga, pagal DK 19 straipsnio nuostatas galinti atstovauti darbuotojų teisėms ir interesams bei juos ginti, esant darbo santykiams. Profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotu atstovu bei gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus. Šia norma profesinėms sąjungoms suteikta teisė, kartu nustatyta pareiga atstovauti savo nariams santykiuose su darbdaviu bei teisių pažeidimo atvejais ginti šias teises įstatymų nustatyta tvarka. Profesinės sąjungos lėšas sudaro profesinės sąjungos nario mokestis, tiksliniai įnašai. Pagal byloje pateiktus duomenis atsakovės lėšos bankinėje įstaigoje sudarė 15213,64 Lt (b. l. 91, 2 t.). Teismas atsižvelgdamas į atsakovės, kaip darbuotojus atstovaujančio asmens statusą, kad streikuodami darbuotojai siekė patenkinti savo darbo, socialinius ir ekonominius interesus, tačiau ir į tai, kad streikas sukėlė neigiamus ekonominius padarinius, bei į tai, kad patenkinus pilnai ieškinį ir atsakovei neišgalinant dėl savo turtinės padėties pilnai atlyginti nuostolius gali būti sunaikinta visa struktūra ir dėl to nukentėti visų profesinės sąjungos narių (darbuotojų) interesai, yra pagrindas spręsti, kad visiško nuostolių atlyginimo principo taikymas šioje byloje nagrinėjamu atveju pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis), teismas sprendžia, kad yra pagrindas sumažinti priteistiną ieškovei iš atsakovės nuostolių dydį nuo 146750,62 Lt iki 10 000 Lt.

Šalys pateikė prašymus priteisti iš kitos šalies bylinėjimosi išlaidas. Šalys nepateikė duomenų apie išlaidų už advokato pagalbą paskaičiavimą ir jų pagrindimą, todėl jos iš šalių nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). 2010-06-16 teismo nutartimi buvo atidėtas ieškovei 8 586 Lt žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį, kurio suma 458 633,74 Lt, sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo. Byloje yra priimtas ieškovės patikslintas ieškinys, kurio suma 146 750,72 Lt, todėl mokėtinas žyminis mokestis sudaro 3 935 Lt (CPK 84 straipsnis). Ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovės priteistina 300 Lt žyminio mokesčio valstybei ir iš ieškovės priteistina 3 635 Lt žyminio mokesčio valstybei (CPK 93, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Kauno troleibusų vairuotojų profesinės sąjungos (kodas 135903871) ieškovei AB „Autrolis“ (kodas 132715138) 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) nuostolių atlyginimo.

Priteisti iš ieškovės AB „Autrolis“ 3 635 Lt žyminio mokesčio valstybei, sumokant valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM į Surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovės Kauno troleibusų vairuotojų profesinės sąjungos 300 Lt žyminio mokesčio valstybei, sumokant valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM į Surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliaciniu skundu per Kauno apygardos teismą.