Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Aivos Survilienės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. bei nuteistojo T. B. ir jo gynėjo apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį 200 MGL dydžio (10 000 Eur) bauda,

pagal BK 228 straipsnio 2 dalį 1 000 MGL dydžio (50 000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio l dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus iš dalies jas sudedant, subendrinta bausmė paskirta 1 100 MGL dydžio (55 000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio l dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šią bausmę subendrinus su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. liepos 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta 1 300 MGL dydžio (65 000 Eur) bauda.

Į paskirtą bausmę įskaityta viena sulaikymo para ir nustatyta, kad baudos dydis yra 64 900 Eur.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 68 straipsnio l ir 2 dalimis, E. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje 5 (penkerius) metus.

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį 860 MGL dydžio (43 000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio l dalimi, 3 dalimi paskirtas bausmes subendrinus jas sudedant, galutinė subendrinta bausmė paskirta 960 MGL dydžio (48 000 Eur) bauda.

Į paskirtą baudą įskaityta viena sulaikymo para ir nustatyta, kad baudos dydis yra 47 900 Eur.

Iš nuteistųjų E. B. ir T. B. solidariai priteista 43 027,82 Eur turtinės žalos atlyginimo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. B. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, o T. B. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį dėl to, kad E. B., būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės ligoninės specialistu viešiesiems pirkimams, pagal 2018 m. gegužės 14 d. darbo sutartį Nr. P3-2545 dirbdamas VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės ligoninėje (toliau ir ligoninė), esančioje adresu (duomenys neskelbtini), ir privalėdamas laikytis:

Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo, patvirtinto 2017 m. birželio 28 d. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1S-97, 6, 7 punktų, atitinkančių Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1, 3 dalies nuostatas,

E. B., veikdamas kartu su T. B., pastarajam suteikiant priemones ir tokiu būdu padedant, susitarė formaliai T. B. vardu, o faktiškai E. B. vardu, įgyti uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „E“, įmonės kodas xxxx, registruotai (duomenys neskelbtini), siekiant, kad ši jų faktiškai valdoma įmonė laimėtų viešuosius pirkimus, pagal užimamas pareigas vykdomus ir organizuojamus E. B. ligoninės vardu. Vykdant nusikalstamą sumanymą, T. B. sudarė 2019 m. rugpjūčio 28 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį su UAB „VT“ ir formaliai savo vardu įgijo 100 procentų bendrovės akcijų, o 2019 m. rugpjūčio 29 d. tapo jos formaliu direktoriumi, o E. B. – faktiniu šios įmonės vadovu bei akcininku ir taip, padedant T. B., pridengė save kaip faktinį bendrovės valdymo organą – direktorių. E. B., veikdamas bendrai su T. B., suteikusiu priemones ir taip padedančiu daryti nusikalstamą veiką, siekdamas turtinės naudos susijusiam asmeniui – UAB „E“, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, kadangi laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio iki 2020 m. rugsėjo 17 d. pagal užimamas pareigas žinodamas reikalingų ligoninei įsigyti prekių poreikį, ieškojo iš Lietuvos ar užsienio tiekėjų įsigyti ligoninei reikiamų prekių palankiausiomis kainomis, tačiau šių prekių paiešką ir įsigijimą, veikdamas išvien su kaltinamuoju T. B., vykdė UAB „E“ vardu bei pastarosios vardu pateikė rastų prekių pasiūlymą ligoninei, siūlydamas jas įgyti brangiau nei UAB „E“ įgijo iš pirminio tiekėjo. Tokiu būdu E. B. ir T. B., veikė priešingai teisės aktais nustatytai viešųjų pirkimų vykdymo tvarkai ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės interesams, ligoninėje organizavo mažos vertės pirkimus, kai pirkimas vykdomas neskelbiamos apklausos būdu, ir tyčia sudarė sąlygas pirkimus laimėti ne mažiausią prekės kainą galinčiai pasiūlyti įmonei, o savo valdomai ir atstovaujamai UAB „E“, ir taip laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. iki 2020 m. rugsėjo 17 d. ligoninei pardavė medicininių prekių iš viso už 122 616,89 Eur, kurias UAB „E“ įsigijo:

iš Lietuvos Respublikos ūkio subjektų pagal 32 PVM sąskaitas faktūras (2019-10-21 Nr. KL19009123, 2019-10-29 Nr. EPI03943, 2019-11-14 Nr. KL19009949, 2019-12-19 Nr. KL19010986, 2019-12-11 Nr. EPI04045, 2019-12-05 Nr. EPI04028, 2019-12-10 Nr. EPI04042, 2019-12-04 Nr. EPI04019, 2020-01-31 Nr. (duomenys neskelbtini)20, 2020-01-29 Nr. EPI04116, 2020-01-28 Nr. AJ74414, 2020-01-21 Nr. AJ4262, 2020-01-30 Nr. KL20000813, 2020-01-14 Nr. EPI04091, 2020-02-26 Nr. PRD000045754, 2020-02-07 Nr. (duomenys neskelbtini)20, 2020-02-17 Nr. (duomenys neskelbtini)20, 2020-02-20 Nr. (duomenys neskelbtini)20, 2020-02-05 Nr. EPI04111, 2020-02-17 Nr. ORT0005082, 2020-03-13 Nr. (duomenys neskelbtini)20, 2020-03-03 Nr. (duomenys neskelbtini)20, 2020-02-24 Nr. (duomenys neskelbtini)20, 2020-05-28 Nr. NGL6791, 2020-05-18 Nr. LAU0012989, 2020-06-23 Nr.EPI04693, 2020-06-15 Nr. NGL6837, 2020-07-03 Nr. NGL6885, 2020-08-24 Nr. WZ677, 2020-09-30 Nr. MPR000432, 2020-09-10 Nr. MPR000380, 2020-09-15 Nr. KL20006463) už 30 697,85 Eur, o tas pačias prekes pardavė ligoninei pagal 31 PVM sąskaitą faktūrą už 55 167,86 Eur (2019-10-23 Nr. ELE3, 2019-10-30 Nr. ELE5, 2019-11-15 Nr. ELE7, 2019-12-19 Nr. ELE15, 2019-12-18 Nr. ELE11, 2019-12-10 Nr. ELE10, 2020-01-31 Nr. ELE21, 2020-01-31 Nr. ELE22, 2020-01-29 Nr. ELE19, 2020-01-23 Nr. ELE17, 2020-01-30 Nr. ELE19, 2020-01-20 Nr. ELE16, 2020-03-05 Nr. ELE33, 2020-02-07 Nr. ELE24, 2020-02-07 Nr. ELE25, 2020-03-04 Nr. ELE30, 2020-02-18 Nr. ELE29, 2020-03-04 Nr. ELE31, 2020-02-10 Nr. ELE26, 2020-02-18 Nr. ELE29, 2020-03-16 Nr. ELE35, 2020-03-16 Nr. ELE35, 2020-03-06 Nr. ELE34, 2020-04-03 Nr. ELE36, 2020-06-01 Nr. ELE58, 2020-07-02 Nr. ELE63, 2020-07-02 Nr. ELE60, 2020-08-04 Nr. ELE65, 2020-09-02 Nr. ELE66, 2020-09-09 Nr. ELE68, 2020-09-17 Nr. ELE70, 2020-09-15 Nr. ELE69,), t. y. 24 470,00 Eur brangiau;

iš užsienio subjektų pagal 21 sąskaitą faktūrą (2019-09-12 Nr. VAT2469/SM1/2019, 2019-09-14 Nr. VAT2470/SM1/2019, 2019-09-23 Nr. 291190042, 2019-10-01 Nr. VAT2453/SM1/2019, 2019-10-09 Nr. VAT3002/SM1/2019, 2019-11-22 Nr. FSCH20191122002, 2019-12-10 Nr. VAT3227/SM1/2019, 2019-12-10 Nr. VAT3228/SM1/2019, 2019-12-10 Nr. VAT3332/SM1/2019, 2020-01-24 Nr. FSCH20191122003, 2020-01-02 Nr. (duomenys neskelbtini)SM1/2020, 2020-01-15 Nr. (duomenys neskelbtini)SM1/2020, 2020-02-06 Nr. FZ2010190, 2020-02-19 Nr. (duomenys neskelbtini)SM1/2020, 2020-03-26 Nr. XR200326, 2020-03-23 Nr. XR200322, 2020-03-28 Nr. XR200323, 2020-03-23 Nr. XR200324, 2020-03-21 Nr. XR200331, 2020-05-20 Nr. AT2020052001, 2020-07-17 Nr. BTBRA2020040101) už 39 133,85 Eur (UAB „E“ patyrė iš viso 9 757,36 Eur išlaidų, susijusių su importu (importo muitas pramoninėms prekėms – 1 978 Eur, importo PVM – 6 535 Eur, papildomos vežimo išlaidos – 630,60 Eur, papildomos draudimo, tarpininkavimo išlaidos – 512,76 Eur, komisinio atlygio išlaidos – 101 Eur), o tas pačias prekes pardavė ligoninei pagal 24 PVM sąskaitas faktūras už 67 449,03 Eur (PVM sąskaitų faktūrų Nr. 2019-09-30 Nr. ELE2, 2019-09-30 Nr. ELE1, 2019-11-13 Nr. ELE6, 2019-10-24 Nr. ELE4, 2019-12-18 Nr. ELE12, 2019-12-19 Nr. ELE14, 2019-12-09 Nr. ELE9, 2019-12-19 Nr. ELE 13, 2020-01-29 Nr. ELE18, 2020-01-31 Nr. ELE23, 2020-02-11 Nr. ELE28, 2020-02-11 Nr. ELE27, 2020-03-05 Nr. ELE32, 2020-04-09 Nr. ELE42, 2020-04-22 Nr. ELE46, 2020-04-07 Nr. ELE41, 2020-04-16 Nr. ELE44, 2020-04-16 Nr. ELE45, 2020-04-23 Nr. ELE53, 2020-08-04 Nr. ELE64, 2020-07-02 Nr.ELE62, 2020-09-02 Nr.ELE67, 2020-06-05 Nr. ELE59, 2020-07-02 Nr. ELE61), t. y. 18 557,82 Eur (67 449,03 – 39 133,85 – 9 757,36) brangiau.

Tokiais savo veiksmais E. B., būdamas tarnautojui prilygintu asmeniu – ligoninės specialistu viešiesiems pirkimams, padedant T. B., laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio iki 2020 m. rugsėjo 17 d., siekdami turtinės naudos susijusiam asmeniui – UAB „E“, panaudojo turimus įgaliojimus priešingais valstybės tarnybai interesais, pažeidė imperatyvius Viešųjų pirkimų įstatymo deklaruojamus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo vykdant viešuosius pirkimus principus ir sudarė sąlygas pirkimus laimėti ne mažiausią prekės kainą galinčiai pasiūlyti įmonei, o savo faktiškai valdomai ir atstovaujamai UAB „E“, diskreditavo ligoninės ir valstybės tarnautojo vardą, iškreipė valstybės tarnautojo funkcijų esmę, sumenkino pasitikėjimą šios viešosios įstaigos veiklos skaidrumu bei patikimumu ir taip piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi padarė didelę – 43 027,82 Eur (24 470,00 Eur + 18 557,82 Eur) – turtinę žalą bei didelę neturtinę žalą ligoninei.

2. Taip pat E. B. ir T. B. nuteisti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl to, kad E. B., būdamas tos pačios UAB „E“ realiu akcininku ir faktiškai vadovavęs UAB „E“ ūkinei finansinei veiklai, siekdamas pridengti save, kaip faktinį bendrovės valdymo organą – direktorių, veikdamas bendrininkų grupe su formaliai direktoriumi dirbusiu T. B., kuris realiai direktoriaus kompetencijai priklausiusių pareigų neatliko, o vykdė realaus bendrovės akcininko ir faktiškai bendrovei vadovavusio E. B. – nurodymus dėl UAB „E“ ūkinės finansinės veiklos, būdami atsakingi už bendrovės ūkinės finansinės veiklos organizavimą ir vykdymą pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. tyčia, siekdami iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, turėdami bendrą tikslą apgaulingai tvarkyti apskaitą ir išvengti mokesčių, veikdami bendrininkų grupe bei veikdami per UAB „E“ buhalterinę apskaitą pagal 2019 m. rugsėjo 16 d. apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. 2019/09/16 BA tvarkančią MB „A“ darbuotoją A. V., nesuvokusią jų nusikalstamų veiksmų pobūdžio, tyčia organizavo apgaulingą UAB „E“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, siekdami, kad nebūtų galima nustatyti UAB „E“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:

pažeisdami Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 6 straipsnio 2 dalies, kur nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, reikalavimus, laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. liepos 2 d. neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė ūkio subjektų vardu išrašytais dokumentais (sąskaitomis faktūromis) prekių įsigijimo, kurių pardavimą ligoninei pagrindė 3 sąskaitomis faktūromis (2020-02-11 Nr. ELE 27 – 310,30 Eur, 2020-06-05 Nr. ELE 59 – 2904 Eur, 2020-07-02 Nr. ELE 61 – 176,66 Eur), laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. 16 atvejų direktoriui T. B. išmokėjo 3 162,32 Eur (2019 m. – 744,82 Eur, 2020 m. – 2 417,50 Eur) darbo užmokesčio, kurio išmokėjimo nepagrindė apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais) ir nepagrindė 5 226,83 Eur darbo užmokesčio (išmokų) priskaitymo (2019 m. – 1 231,06 Eur, 2020 m. – 3 995,77 Eur), o šių ūkinių operacijų neįtraukė į apskaitą;

pažeisdami Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekine išraiška“, reikalavimus, t. y.: laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 6 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. įtraukė į apskaitą ir kasos pajamų orderiais, kuriuose ūkinių operacijų duomenys neatitinka tikrovės, pagrindė iš viso 33 201,76 Eur piniginių lėšų įnešimą į kasą,

pažeisdami Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalies „patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“, reikalavimus, nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą; be to, pažeisdamas Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „nevalstybinės institucijos privalo laikytis valstybinės archyvų sistemos įstaigų nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, reikalavimus, nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą; be to, pažeisdamas Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymo „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintų „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.15 punkto, kuriame nurodyta, kad „Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, <...> ir kita) saugomi 10 metų“ nuostatas, t. y.: neišsaugojo F. N. Textile Co., Ltd vardu išrašytų sąskaitų faktūrų (2020-03-23 Nr. XR200322 – 5 715,89 Eur (6 120 USD), 2020-03-19 Nr. XR200319 – 4 444,03 Eur (4 800 USD), 2020-03-31 XR200331 – 8 081,48 Eur (8 946 USD).

Dėl Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų pažeidimų nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „E“ laikotarpio nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

II. Apeliacinių skundų argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nuteistojo E. B. apeliacinis skundas atmetamas, o nuteistojo T. B. ir jo gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl nuteistojo T. B. keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai). Be to, jau po skundžiamo nuosprendžio priėmimo nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo 2023 m. birželio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925, pakeitęs BK 222 straipsnį. Naujosios redakcijos BK 222 straipsnis švelnina bausmes ir kitokiu būdu palengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Vadovaujantis jau galiojančia teismų praktika, dėl šios priežasties teisėjų kolegija skundžiamo nuosprendžio nekeičia, o nuteistųjų nusikalstamą veiką iš senosios redakcijos BK 222 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoja į naujosios redakcijos BK 222 straipsnio 1 dalį bei paskiria nuteistiesiems naujas bausmes, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

Dėl įrodymų leistinumo, jų vertinimo ir teismo šališkumo

11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančių dokumentų turinį, daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo nutartimis prieš E. B. ir T. B. sankcionuoti (taip pat E. B. atžvilgiu pratęsti), kriminalinės žvalgybos veiksmai patvirtina teisinio pagrindo buvimą taikyti prieš juos elektroninių ryšių tinklais asmenų perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą, sekimą ir asmenų pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų kontrolę ir fiksavimą, o turimi duomenys taip pat ir apie E. B. ir T. B. galimai rengiamas, daromas arba padarytas nusikalstamas veikas valstybės tarnybai (BK 225 straipsnio 2 dalis, BK 228 straipsnio 2 dalis) – faktinį tokių veiksmų atlikimo pagrindą (KŽĮ straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kriminalinis žvalgybos tyrimas prieš E. B. ir T. B. buvo pradėtas gavus informaciją dėl jų ir kitų asmenų galimai rengiamų, daromų ar padarytų nusikalstamų veiksmų, nustatytų BK 225 straipsnio 2 dalyje ir BK 228 straipsnio 2 dalyje, t. y. gauta informacija, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės ligoninės Viešųjų pirkimų skyriaus specialistas E. B. galimai papirkinėja įmonės UAB ,,E“ direktorių T. B. už tai, kad pastarasis leistų E. B. naudotis jo įmonės vardu, t. y. E. B. veikdamas kaip UAB ,,E“ atstovas iš įvairių įmonių užsakinėja ir perka prekes, kurias vėliau, jam pačiam kaip Viešųjų pirkimų skyriaus specialistui organizuojant viešąjį pirkimą, padidinta kaina, nusiperka (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės ligoninė.

12. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje byloje kriminalinės žvalgybos duomenys buvo gauti nepažeidžiant KŽĮ reikalavimų. Nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos subjekto atliktam pirminės informacijos patikrinimui, kriminalinės žvalgybos tyrimo pradėjimui ir vėliau sekusiems teismo sankcionuotiems kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmams buvo teisinis ir faktinis pagrindas ir tie veiksmai atlikti nepažeidžiant KŽĮ nustatytos tvarkos. Kriminalinės žvalgybos veiksmai pirmiausia buvo pradėti taikyti E. B., vėliau T. B. atžvilgiu. Kreipiantis tiek dėl konkrečių kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo, tiek dėl jų taikymo termino pratęsimo, buvo nurodoma, kokia nauja informacija apie galimai daromas nusikalstamas veikas yra surinkta ir kokių naujų tikslų siekiama, kokią informaciją rengiamasi patikrinti. Kriminalinės žvalgybos įstatyme nereglamentuojama, kiek laiko valstybės institucijos subjektai gali tęsti kriminalinės žvalgybos tyrimą, kokios apimties nusikalstamų veikų atskleidimo gali būti siekiama. Todėl neviešo pobūdžio žvalgybiniai veiksmai yra teisėti tiek, kiek būtina nusikalstamoms veikoms ir jas darantiems asmenims išaiškinti. Tačiau toks teisinis reguliavimas neatleidžia kriminalinės žvalgybos subjektų, prokurorų, teikiančių prašymus (teikimus) dėl šios kriminalinės žvalgybos priemonės taikymo, o teisėjų, priimančių sprendimus sankcionuoti tokių priemonių skyrimą (pratęsti jų taikymą), nuo pareigos įvertinti jos taikymo trukmės pagrįstumą ir proporcingumą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai ir jų trukmė buvo proporcingi tyrimo apimčiai ir galimai rengiamų, daromų ar padarytų nusikalstamų veikų išaiškinimo galimybėms. Kriminalinės žvalgybos veiksmai vyko nuo 2019 m. gruodžio 17 d. iki 2020 m. gegužės 19 d. E. B. atžvilgiu, o nuo 2020 m. kovo 4 d. iki 2020 m. gegužės 19 d. T. B. atžvilgiu ir šis terminas nebuvo tęsiamas neproporcingai ilgai. Teisėjų kolegija nenustatė, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai būtų tęsiami tol, kol E. B. padarys naujas nusikalstamas veikas. Paaiškėjus E. B. ir T. B. galimai padarytų nusikalstamų veikų požymiams, nedelsiant, t. y. 2020 m. gegužės 19 d., buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Šiame nuosprendyje jau buvo nurodyta ir apie tai, kad 2020 m. gegužės 19 d. pradėjus ikiteisminį tyrimą, praėjus dviem dienoms teismas patenkino prokuroro prašymus ir priėmė teismo nutartis, kuriomis patenkino prokuroro prašymus ir paskyrė E. B. ir T. B. jau BPK 154 ir 160 straipsniuose numatytas procesines prievartos priemones. Jos E. B. ir T. B. irgi taikytos nepažeidžiant BPK reikalavimų. Taikyti šias procesines prievartos priemones buvo teisinis ir faktinis pagrindas, nes atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus jau buvo surinkti duomenys apie E. B. ir T. B. galimai padarytą ar daromą nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje, kurios išaiškinimui buvo būtinas konkrečių BPK numatytų procesinių prievartos priemonių taikymas.

13. Dėl viso to teisėjų kolegija daro išvadą, kad šios bylos duomenys, gauti kriminalinės žvalgybos metu, o pradėjus ikiteisminį tyrimą – ir gauti taikant BPK numatytas procesines prievartos priemones, yra gauti teisėtu būdu ir laikantis KŽĮ ir BPK reikalavimų. Teismas galėjo pripažinti ir pagrįstai pripažino šiuos duomenis įrodymais ir pagrįstai pagrindė jais apkaltinamąjį nuosprendį.

14. Apeliantų skundų argumentus dėl to, kad teismas neteisingai įvertino įrodymus, netinkamai taikė baudžiamuosius įstatymus ir dėl to nepagrįstai pripažino E. B. ir T. B. kaltais ir nuteisė, teisėjų kolegija taip pat atmeta. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl E. B. ir T. B. dalyvavimo nusikalstamų veikų padaryme, jų kaltės ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo, kolegijos nuomone, yra teisingos ir pagrįstos išnagrinėtais įrodymais.

15. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Teismo nešališkumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Šio principo esmė – nagrinėjantis bylą teismas negali rodyti bet kokio palankumo vienai iš šalių. Tai reiškia, kad teismas turi būti subjektyviai nešališkas. Šališku teismas visada turėtų būti pripažįstamas ir tada, kai bylą nagrinėjęs teisėjas negalėjo dalyvauti procese BPK 58 straipsnyje nustatytais pagrindais. Apeliaciniame skunde teismo šališkumą apeliantai sieja su tuo, jog teismas neteisingai vertino įrodymus ir padarė jam nepalankias išvadas. Tokie argumentai nėra pagrindas konstatuoti teismo šališkumą. Tai, kad bylą išnagrinėjęs teismas įrodymus įvertino kitaip, nei pageidavo apeliantai, nėra teisinis pagrindas teigti, jog teismas buvo šališkas. Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymus vertina teismas, tai yra jo teisė bei pareiga. Proceso dalyviai gali tik siūlyti savo vertinimą. Tai, kad nuteistieji ir jų gynėjai bei teismas skirtingai įvertino įrodymus, nėra pagrindas keisti teismo sprendimą, jeigu teismas motyvavo, kodėl rėmėsi vienais įrodymais ir atmetė kitus. Skundžiamame teismo nuosprendyje tokie motyvai yra. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tirdamas ir vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl kurių būtų suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamųjų teisės ar kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, nepadarė ir, kaip to reikalauja BPK 301 straipsnio nuostatos, apkaltinamąjį nuosprendį pagrindė tik tais įrodymais, kurie išnagrinėti teisiamajame posėdyje.

Dėl apgaulingo UAB ,,E“ apskaitos tvarkymo

16. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nuteistųjų E. B. ir T. B. pripažinimo kaltais pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Nuteistasis T. B. dėl apgaulingai tvarkomos UAB ,,E“ buhalterinės apskaitos savo kaltę pripažino ir apeliaciniame skunde šios nuosprendžio dalies neskundžia. Nuteistasis E. B., ginčydamas teismo nuosprendį šioje dalyje, nurodo, kad UAB ,,E“ jis nedirbo, todėl už bendrovės buhalterinės apskaitos pažeidimus turėtų atsakyti ne jis, bet bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusi MB ,,A“. Tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl teisėjų kolegija juos atmeta.

20. Atsakant į nuteistojo apeliacinio skundo argumentus dėl šios nusikalstamos veikos subjekto, pirmiausia, teisėjų kolegija aptars, kodėl baudžiamojon atsakomybėn turi būti traukiamas ir faktinis vadovas, nors jis bendrovės dokumentuose neminimas ir nėra registruotas registrų centre kaip bendrovės vadovas.

22. Dėl formalaus ir faktinio vadovų atsakomybės yra pasisakyta ir teismų praktikoje baudžiamosiose bylose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pripažinus, jog formaliai juridinio asmens vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais padarytą žalą taikoma tais pačiais pagrindais kaip ir de jure (pagal teisę) vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-427/2013, e3K-3-324-915/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348-788/2017). Juridinio asmens vadovo baudžiamoji atsakomybė, ypač už kitų asmenų padarytus veiksmus, negali būti grindžiama vien tik jo pareigomis ir jam formaliai priskirta kompetencija. Bet kuri nusikalstama veika visada pasireiškia konkrečiu visuomenei pavojingu ir baudžiamojo įstatymo uždraustu veikimu ar neveikimu (BK 11 straipsnio 1 dalis, 12 straipsnis), o nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių inkriminavimas turi būti pagrįstas byloje esančiais įrodymais, o ne prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44-788/2019).

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas iš vadovavimo požymių yra nuolatinis vadovavimo pobūdis – asmuo sistemingai atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus būdingi juridinio asmens vadovui. Šioje byloje susidariusi situacija rodo, kad nuo pat UAB ,,E“ įsteigimo pradžios jai vadovavo E. B., nors formaliai, kaip bendrovės direktorius, dokumentus pasirašydavo ir mokėjimo pavedimus patvirtindavo T. B., tačiau būtent E. B. sprendė UAB ,,E“ veiklos, disponavimo piniginėmis lėšomis klausimus, pateikdavo finansinius dokumentus pasirašyti T. B., darydavo bankinius pavedimus, išgrynindavo bendrovės sąskaitos pinigus. Šios aplinkybės rodo, kad E. B. veikla buvo nuolatinio pobūdžio, todėl jis atitinka vadovo požymius. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. B. buvo faktinis UAB ,,E“ vadovas, yra pagrįsta ir teisinga.

27. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad E. B. veikoje yra nustatyti visi objektyvieji BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog E. B. sąmoningai netinkamai vykdė savo, kaip faktinio bendrovės vadovo, pareigas, neabejotinai suprato, kad dėl netinkamai tvarkomos buhalterinės apskaitos nebus galima visiškai ar iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, ir savo veiksmais sąmoningai to siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

28. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas pasisakė apie tai, kad net nustačius buhalterinės apskaitos pažeidimus, E. B. neturėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė asmeniui pagal BK 222 straipsnį kyla tada, kai dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi, kilus baudžiamojo įstatymo nustatytiems padariniams, asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Atsižvelgiant į tai, kad dėl E. B. apgaulingai tvarkomos buhalterinės apskaitos kilo baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, jam pagrįstai taikyta baudžiamoji atsakomybė. Dėl to E. B. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

29. Nors E. B. ir T. B. veika pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir buvo kvalifikuota teisingai, po skundžiamo nuosprendžio šioje byloje priėmimo, nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo 2023 m. balandžio 27 d. Baudžiamojo kodekso atitinkamų straipsnių, skyriaus pavadinimo pakeitimo, kodekso papildymo tam tikrais straipsniais ir atitinkamų straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925, kuriuo buvo pakeistas ir 222 straipsnis. Palyginus naują BK 222 straipsnio 1 dalies redakciją su nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusia šio straipsnio redakcija, matyti, kad naujoje nurodyto straipsnio redakcijoje nustatyti pakeitimai palengvina nuteistųjų teisinę padėtį, todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią. Naujos įstatymo redakcijos BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje, be terminuoto laisvės atėmimo, arešto ir baudos bausmių, nustatyta dar viena nauja alternatyvi bausmė – laisvės apribojimas. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą, dėl įsigaliojusio nuteistųjų teisinę padėtį palengvinančių baudžiamojo įstatymo pakeitimų E. B. ir T. B. padaryta nusikalstama veika iš BK 222 straipsnio 1 dalies perkvalifikuojama į BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Dėl piktnaudžiavimo ir padėjimo piktnaudžiauti

30. Skundžiamu nuosprendžiu E. B. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, o T. B. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį pripažinti kaltais ir nuteisti dėl to, kad, veikdami bendrininkų grupe, E. B., padedant T. B., piktnaudžiavo tarnyba, siekdami turtinės naudos UAB ,,E“. Išvadą dėl nuteistųjų kaltės padarius minėtą nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas pagrindė liudytojų E. A., I. N., L. R., M. G., J. M., R. B. V. G., D. N., J. Š., D. B., I. R. parodymais, viešųjų pirkimų dokumentais, kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolų duomenimis, kuriuose užfiksuoti E. B. ir T. B. pokalbiai, susirašinėjimai. Visi šie įrodymai buvo išnagrinėti pirmosios instancijos teisme ir jie išsamiai išdėstyti skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, todėl šiame nuosprendyje jie detaliai nekartojami.

31. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistųjų nusikalstama veika objektyviai pasireiškė tuo, kad E. B. susitarė su T. B., kad formaliai pastarojo vardu, o faktiškai E. B. vardu įgis UAB ,,E“, kuri laimės viešuosius pirkimus pagal užimamas pareigas vykdomus ir organizuojamus E. B. VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės ligoninės vardu. Vykdant nusikalstamą sumanymą, E. B., būdamas ligoninės viešųjų pirkimų specialistu ir pagal pareigas žinodamas reikalingų ligoninei įsigyti prekių poreikį, padedant T. B., sudarė sąlygas viešuosius pirkimus laimėti ne mažiausią prekės kainą galinčiam pasiūlyti tiekėjui, o savo faktiškai valdomai UAB „E“. Teismas nustatė, kad dėl tokių E. B. ir T. B. veiksmų VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės ligoninė patyrė didelę turtinę (43 027,82 Eur) ir neturtinę žalą.

32. Su šiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis apeliantai nesutinka aiškina apie tai, kad E. B. tarnybine padėtimi nepiktnaudžiavo, jokių veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų nepažeidė, o T. B. teigia neatlikęs jokių veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip padėjimas E. B. piktnaudžiauti tarnyba ir net nenutuokęs apie E. B. neteisėtai vykdomus viešuosius pirkimus. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi skundžiamo nuosprendžio motyvus bei apeliacinių skundų argumentus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad šioje byloje pasitvirtino nuteistiesiems E. B. ir T. B. inkriminuotos faktinės aplinkybės dėl viešųjų pirkimų neteisėto vykdymo.

33. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Pagal šio straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, o įgaliojimų viršijimas – įstatymais ir kitais teisės aktais valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas.

34. Pagal BK 228 straipsnį atsako specialus subjektas – valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, kurio sąvoka išaiškinta BK 230 straipsnyje ir leidžia nustatyti valstybės tarnautojo ir valstybės tarnautojui prilyginamo asmens požymius, pagal kuriuos sprendžiama, ar baudžiamąja teisine prasme asmuo yra valstybės tarnautojas (BK 230 straipsnio 1 dalis) ar valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo (BK 230 straipsnio 2 ir 3 dalis). Priešingai negu apeliaciniame skunde nurodo apeliantas, E. B. atitiko specialiojo nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, subjekto požymius. Byloje nustatyta, kad E. B. kaltinime nurodytu laikotarpiu buvo VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės ligoninės viešųjų pirkimų specialistas ir remiantis pareiginiais nuostatais privalėjo užtikrinti tikslų ir teisingą viešųjų pirkimų organizavimą ir atlikimą įstaigoje Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka bei dokumentacijos, susijusios su viešaisiais pirkimais, tvarkymą ir priežiūrą. Užimdamas nurodytas pareigas E. B. turėjo organizuoti ir vykdyti (duomenys neskelbtini) ligoninės prekių, paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų procedūras; atlikti viešųjų pirkimų pradinio objekto identifikavimą, planavimą ir parengimą, supažindinti proceso dalyvius su pirkimų vykdymo principais; rengti viešųjų pirkimų konkurso sąlygas ir technines specifikacijas; reikalui esant, įvertinti pagrindinius viešųjų pirkimų įgyvendinimo techninius, ekonominius, finansinius, socialinius ir institucinius kriterijus, susijusius su alternatyvų palyginimu, kainomis ar nauda; vykdyti kitus nenuolatinio pobūdžio (duomenys neskelbtini) ligoninės direktoriaus, tiesioginio vedėjo pavedimus, tam, kad būtų užtikrinti įstaigos strateginiai uždaviniai (t. 6, b. l. 53–55, 61–63). Taigi, VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės ligoninės teikiamos paslaugos neabejotinai buvo viešo pobūdžio, susijusios su kokybiškų ir kvalifikuotų sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimu, o VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės ligoninės viešųjų pirkimų specialisto pareigas ėjęs E. B. ligoninėje organizavo ir vykdė viešuosius pirkimus, jo pareigos buvo susijusios su teisiškai reikšmingų veiksmų, kuriais buvo užtikrinamas viešasis interesas vykdant VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės ligoninės veiklą, atlikimu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo veiksmus kvalifikavo kaip padarytus asmens, prilyginto valstybės tarnautojui, ir pripažino, jog jis atitinka BK 228 straipsnio 2 dalyje numatyto specialaus subjekto – valstybės tarnautojui prilyginto asmens – požymius. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad kitoje byloje (Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. liepos 15 d. baudžiamajame įsakyme) E. B. pripažino savo kaip specialiojo subjekto statusą.

35. Šioje byloje nustatyta, jog kaltinime nurodytu laikotarpiu VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės ligoninės viešųjų pirkimų specialistas E. B. organizavo mažos vertės pirkimus, kurie buvo vykdomi tiekėjų apklausos būdu, t. y. tai nėra atviras pirkimas, kai kiekvienas suinteresuotas tiekėjas gali pateikti pasiūlymą, o perkančioji organizacija gali kreiptis į konkrečius tiekėjus ir pasiūlyti jiems dalyvauti pirkime. Nepaisant to, kad pati perkančioji organizacija pasirenka potencialius tiekėjus, toks pirkimas turi atitikti pagrindinius lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principus bei Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, kitų teisės aktų nuostatas.

36. Iš nuteistojo E. B. viso proceso metu duotų parodymų matosi, jog jis laikėsi pozicijos, kad UAB ,,E“ teisėtai laimėjo viešųjų pirkimų konkursus, iš anksto nebuvo susitarta su T. B., kad UAB ,,E“ laimės pirkimus. Šiuos nuteistojo parodymus paneigia byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Kaip matyti iš bylos duomenų, pagrindinis įrodymų šaltinis, patvirtinantis teismo išvadą, jog E. B., būdamas VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės ligoninės viešųjų pirkimų specialistu ir pagal užimamas pareigas žinodamas ligoninei reikiamų prekių poreikį, skambino tiekėjams, domėjosi kainomis ir prekes užsakė ne mažos vertės konkursus organizavusios ligoninės vardu, o UAB „E“ vardu, kurios faktiniu vadovu jis pats buvo, iš kurios prekes brangiau jau įgijo ligoninė, yra kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti E. B. telefoniniai pokalbiai ir susirašinėjimai su tiekėjais, ligoninės, savivaldybės atstovais dėl reikiamų prekių kiekio, kainos, jų pristatymo. Su tiekėjais E. B. bendravo kaip UAB ,,E“ atstovas, kontaktavo bendrovės elektroniniu paštu. Be to, remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad E. B. iš UAB „E“ elektroninio pašto siuntė informaciją apie prekių įsigijimą, jų kainą ne tik tiekėjams, bet ir sau kaip ligoninės viešųjų pirkimų specialistui, pats kūrė dokumentus UAB „E“ vardu. Teisme apklausti prekių UAB „E“ pardavėjai patvirtino, kad bendrovei nedarė jokių nuolaidų, tokiomis pat sąlygomis prekes būtų pardavę tiesiogiai ligoninei. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kuriai teisėjų kolegija pritaria, kad E. B., veikdamas priešingai teisės aktais nustatytai viešųjų pirkimų vykdymo tvarkai, tyčia sudarė sąlygas pirkimus laimėti ne mažiausią prekės kainą galinčiam pasiūlyti tiekėjui, o savo faktiškai valdomai ir atstovaujamai UAB „E“. Apibendrindama šiame nuosprendyje jau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad E. B., pažeisdamas kaltinime nurodytas teisės aktų nuostatas, padedant T. B., sudarė sąlygas, kad viešuosius pirkimus laimėtų UAB ,,E“, o ne mažiausią prekės kainą pasiūlęs tiekėjas.

37. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo E. B. gynėjas atkreipė dėmesį į tai, jog net ir nustačius, kad jis atliko neteisėtus veiksmus, jis galėtų atsakyti tik drausmine tvarka. Su tokiu gynėjo teiginiu nėra pagrindo sutikti. Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Teismai, taikydami BK 228 straipsnį, pripažįsta žala ne tik turtinio, bet ir kitokio pobūdžio žalą, dėl kurios nukenčia valstybės, Europos Sąjungos, tarptautinės viešosios organizacijos, juridinio ar fizinio asmens turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Turtine žala pripažįstamas turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), negauta nauda ar negautos pajamos, kurios būtų gautos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Kitokio pobūdžio žala – fizinė, moralinė, organizacinė ar kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms – asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan. Didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju, taikant BK 228 straipsnį, nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į kilusios žalos pobūdį, pažeistų interesų teisinės apsaugos ypatybes, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, padarytos veikos neigiamą poveikį institucijos, kurioje dirba kaltininkas, reputacijai, valstybės autoritetui ir pan. Taigi didelės žalos požymis, žymintis didesnį piktnaudžiavimo pavojingumą ir nustatantis takoskyrą tarp baudžiamosios ir drausminės atsakomybės, turi būti pagrįstas byloje esančių duomenų visumos vertinimu. Kitokio, t. y. neturtinio, pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir dėl kitos nusikalstamos veikos padarymo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė didelės žalos požymį. Dėl tokių valstybės tarnautojui prilyginto asmens – VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės ligoninės viešųjų pirkimų specialisto E. B. ir jo padėjėjo T. B. veiksmų didelės turtinės (43 027,82 Eur) žalos ir didelės neturtinės žalos patyrė VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės ligoninė, nes tyčiniais ir neteisėtais savo veiksmais, ignoruodamas teisės aktų nuostatas, sumenkino medicinos įstaigos prestižą ir autoritetą visuomenėje bei diskreditavo asmens, prilyginamo valstybės tarnautojui, vardą. Byloje nustatyta, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės ligoninė už prekes UAB „E“ sumokėjo 43 027,82 Eur daugiau nei būtų pirkusi tiesiogiai iš tiekėjų, iš kurių ligoninei skirtas prekes pirko UAB „E“. Dėl išdėstytų argumentų nuteistojo E. B. veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 228 straipsnio 2 dalį.

38. Kaip jau minėta, T. B. nuteistas už tai, kad padėjo valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui E. B. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. Nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad T. B. neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip padėjimas. Juo labiau, jis net nenutuokė apie E. B. ketinimus neteisėtai organizuoti viešuosius pirkimus.

39. Nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams bylose dėl veikų, numatytų BK 228 straipsnyje, šių nusikalstamų veikų subjektais, atliekančiais vykdytojo vaidmenį, gali būti tik BK 230 straipsnyje išvardinti asmenys – valstybės tarnautojai ir jiems prilyginti asmenys, tačiau kitais bendrininkais, pvz., padėjėjais, kurstytojais – ir kiti asmenys, bendrai dalyvaujantys darant nusikalstamą veiką, kuriuos su vykdytoju sieja veikos bendrumas, tyčia (suvokimas savo veiksmų bendrumo) ir susitarimas daryti nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163-648/2015). Svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamą veiką atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką arba kartu su vykdytoju bent iš dalies realizavo jos požymius. Tokie asmenys atsako už vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Taigi, nors šie asmenys patys nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja ar realizuoja tik iš dalies, bet jų veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jie dalyvavo nusikalstamoje veikoje kaip vykdytojo bendrininkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-309-976/2015, 2K-599-976/2015, 2K-36/2013).

40. Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Baudžiamasis įstatymas pateikia baigtinį padėjimo daryti nusikalstamą veiką būdų sąrašą. Padėjėjo, kaip vieno iš nusikalstamos veikos bendrininkų rūšių, ypatybė yra ta, kad jis tiesiogiai nerealizuoja nusikalstamos veikos sudėties, tai yra neatlieka veiksmų, aprašytų nusikalstamos veikos dispozicijoje, bet atlieka BK 24 straipsnio 6 dalyje išvardytus veiksmus, kuriais palengvina vykdytojui realizuoti nusikalstamos veikos sudėtį. Taigi padėjimas yra aktyvūs veiksmai, kuriais padėjėjas sudaro sąlygas nusikalstamai veikai padaryti ar kitaip palengvina vykdytojui padaryti nusikaltimą.

41. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad T. B. veiksmai kvalifikuotini kaip padėjėjo, nes E. B. savo nusikalstamų veiksmų nebūtų galėjęs atlikti be T. B. indėlio, t. y. T. B. padėjo E. B. piktnaudžiauti teikdamas priemones, t. y. E. B. nurodymu T. B. formaliai įgijo UAB ,,Elevitra“ ir tapo jos formaliu vadovu. Pats T. B. iš esmės savo atliktų veiksmų neginčija, tačiau apeliaciniame skunde nurodoma, kad jis nežinojęs, jog tokiais veiksmais daro kokį nors nusikaltimą, nes su E. B., pasak apelianto, nebuvo kalbos apie kažką nelegalaus. Tačiau byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde, patvirtina T. B. žinojimą tiek apie E. B. užimamas pareigas, tiek ir apie jo atliekamų veiksmų esmę.

42. Sprendžiant apie nuteistųjų bendrą tyčią, ypač reikšmingos šis tarp nuteistųjų 2020 m. vasario 4 d. vykęs susirašinėjimas (t. 1, b. l. 187–192). E. B. rašo T. B.: „Gal pradėsi mokintis dirbti“, o T. B. jam atsako: „E, tu daugiau nei pakankamai gauni, aš tau suteikiau šią platformą užsidirbti, pasitikėdamas tavim, mes susitarėm, o tu net negalvoji laikytis susitarimo, laikai mane už durnelį, suprantu, pinigai daro savo, kai jų yra pakankamai tada darosi per mažai, prašiau būt sąžiningu tame reikale, deja taip nėra“. Tuomet E. B. jam atsako: „Kai tu užaugsi ir suprasi tuomet man galėsi.... protą ... o kai nk nežinai tai nedrįsk man pudrint mazgus ... kai iš 1000 pliuso tau realiai lieka max 200, nes visiems reikia dalint tai apie tai negalvoji... tau kas mėnesį duodama 400-450 e čia .... iš oro Kur kokį susitarimą aš pažeidžiau i tu negauni“. T. B. atsako: „Nu joa, per mėnesį nuimant nuo 3000 iki 5000 pinigų sau tik 200 pasilikt, nelogiška. Užteko su vertimu įsitikinti, kai sakei vežu paduoti už vertimą, o iš tikro pavedimą darai. „Buvau sakęs, kad gal nedarom to biznio jis skiria draugus“. Toliau E. B. rašo T. B.: „Tu gal skaityk nuo užsakymo vieno 200 ... man gal struktūra tau čia parašyt kas ir kaip duodama ir perkama, kad p. B patikėtų. Tarėmės į mėnesį 500 ... gauni 400-450 ... vertimas jei jau taip informuotas žiūrėk kas eina į ligoninę ... ant kiekvieno mielo įrenginio turi būt pasas tu ji padarysi... o tai kainuoja irgi eurus... būtent ne piniguose esme .... o žmogiškume“; „Kai tu ... ir darai... o kitas pasako tu pasiimi, o man neduodi...“ „Ir biznį reikia daryt... bet reik daryt, o ne depresuot atmink, kad už ačiū nk nenori visiems reikia mokėt ... kas sumasto kas nurašys kas padarys pavedima ir kas leis ... skaičiuok 4-5 žmonės ir visiems reikia mokėt“. „Ir jei per mėn tau asmeniškai lieka 1200-1300 tai va vyruti atmink, kad iš mano kišenės tau duodama 400-450 e“. Iš E. B. ir T. B. 2020 m. vasario 20 d. vykusio telefoninio pokalbio matyti, kad E. B. sako, kad reikia T. B. iš M prekybos užsakyti dar 100 vnt. paklotų į (duomenys neskelbtini) per ,,E“. T. B. klausia, kodėl pats neužsako, E. B. paaiškina, kad galėtų, tai užsakytų, bet negali, nes M prekybos atstovė buvo atvažiavusi ir jis su ja bendravo ligoninėje. 2020 m. kovo 30 d. tarp nuteistųjų vykusio telefoninio pokalbio metu E. B. pasakoja T. B. apie tai kaip vyksta pirkimas ir ką T. B. reikia kalbėti su savivaldybės atstovais. Nurodo, kad yra laimėję konkursą dėl medicininių kaukių ir kombinezonų pateikimo Plungės ligoninei ir savivaldybei. E. B. paaiškina, kad pats negali, nes „aš su jais derinu ligoninės reikalus ir dabar skambinu savo, ane“.

43. Taigi iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuotų E. B. ir T. B. tarpusavio pokalbių ir susirašinėjimo matyti, kad T. B. žinojo ir suprato E. B. daromų veiksmų neteisėtumą ir savo veiksmais jam aktyviai padėjo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs objektyvių bylos aplinkybių visumą, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog E. B. ir T. B. bendrą tyčią rodo jų bendri, tarpusavyje suderinti veiksmai. Abu nuteistieji siekė bendro tikslo – turtinės naudos UAB ,,E“. Neabejotina, kad T. B., atlikdamas jam inkriminuotus veiksmus, kurie objektyviai sudarė sąlygas E. B. įgyvendinti nusikalstamą sumanymą, t. y. sudarė sąlygas vėliau kilusioms pasekmėms, suvokė savo tokių veiksmų reikšmę bei tai, jog jis dalyvauja bendrai su kitu asmeniu padarant minėtas nusikalstamas veikas. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad T. B. veiksmai buvo reikšmingi bendroje daromoje nusikalstamoje veikoje, sudarė prielaidas, sąlygas bendrininko E. B. veiksmams. T. B. veiksmai nulėmė, kad E. B. įgytų realią galimybę piktnaudžiauti tarnybine padėtimi siekiant turtinės naudos. Jei T. B. nebūtų formaliai įgijęs UAB ,,E“ ir tapęs formaliu jo vadovu, bendro nusikaltimo E. B. būtų neįmanoma padaryti, jis tiesiog būtų negalėjęs perparduoti ligoninei reikalingų prekių ir būtų negavęs turtinės naudos. Padėjėjas atsako už vykdytojo padarytas veikas, kurias apėmė jo tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Nors padėjėjas nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja arba realizuoja tik iš dalies, bet jo veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jis padeda įvykdyti nusikalstamą sumanymą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad T. B., atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus, fiziškai padėjo E. B. įgyvendinti nusikalstamą sumanymą, t. y. įgydamas UAB „E“ savo vardu, bet realiai leisdamas veiklą vykdyti E. B., žinodamas apie E. B. daromus pirkimus ir pardavimus ligoninei, padėjo E. B. piktnaudžiauti. Dėl išdėstytų argumentų T. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

44. Apeliantai skunduose prašo sušvelninti nuteistiesiems paskirtas bausmes. Motyvuodamas prašymą švelninti bausmę, nuteistasis E. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog jis išlaiko nepilnametį sūnų, yra sumokėjęs dalį baudos, paskirtos ankstesniu nuosprendžiu. Nuteistasis T. B. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, skirdamas nuteistajam T. B. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, neatsižvelgė į BK 54 ir BK 58 straipsnių nuostatas, nemotyvavo ir neindividualizavo nuteistajam paskirtos bausmės, todėl paskyrė per griežtą bausmę. Šioje dalyje nuteistojo E. B. apeliacinis skundas irgi atmetamas, o nuteistojo T. B. ir jo gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

45. Bausmė yra skiriama vadovaujantis BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis apie bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, BK 58 straipsnio 1 dalis papildomai įpareigoja teismą individualizuoti nusikalstamos veikos bendrininkams, atsižvelgiant į bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką rūšį, formą, vaidmenį ir pobūdį.

46. Nuteistieji E. B. ir T. B. pripažinti kaltais ir nuteisti už apgaulingą apskaitos tvarkymą. BK 222 straipsnio 1 dalies sankcija, galiojusi veikos padarymo metu, numatė baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki ketverių metų. Ši nusikalstama veika pagal BK 11 straipsnio 4 dalį priskiriama apysunkiams tyčiniams nusikaltimams ir pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktą už apysunkį nusikaltimą bauda nustatoma nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio. Taip pat E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už piktnaudžiavimą, o T. B. – už padėjimą piktnaudžiauti. Tai nusikalstama veika, pagal BK 11 straipsnio 5 dalį priskiriama sunkiems tyčiniams nusikaltimams, BK 228 straipsnio 2 dalies sankcija numato baudą arba laisvės atėmimą iki septynerių metų. Tuo tarpu pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktą už sunkų nusikaltimą bauda nustatoma nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio. Taigi pripažinęs E. B. ir T. B. kaltais teismas pirmiausia turėjo spręsti kokios iš sankcijoje numatytų rūšių bausmės turi būti paskirtos, o jau po to spręsti, koks turi būti tų bausmių dydis.

47. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas nuteistojo E. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė. Nuosprendyje teismas atsižvelgė į tai, kad E. B. anksčiau neteistas, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Įvertinęs šias aplinkybes teismas pagrįstai nusprendė, kad E. B. tikslinga skirti ne terminuoto laisvės atėmimo, o švelnesnės rūšies bausmes – baudas. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), padarymą teismas E. B. paskyrė 200 MGL dydžio baudą, kurios dydis artimas minimumui, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė 1 000 MGL dydžio baudą, kurios dydis yra mažesnis už BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytos baudos vidurkį. Nuteistasis E. B. kartu su apeliaciniu skundu pateikė dokumentus, iš kurių matyti, kad jis sumokėjo dalį baudos, paskirtos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. liepos 15 d. baudžiamuoju įsakymu, išlaiko nepilnametį sūnų (t. 16, b. l. 12–20), tačiau tai nėra tos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti švelninama bausmė. Iš apelianto pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis sumokėjo tik nedidelę dalį (1 250 Eur) baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos, visos baudos dar nėra sumokėjęs. Duomenų, kad nuo paskutinio mokėjimo pavedimo, t. y. nuo 2023 m. balandžio 12 d. bauda mokama iki šiol, apeliantas nepateikė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam E. B. paskirtos bausmės nei rūšimi, nei dydžiu, nėra aiškiai per griežtos ir jas švelninti pagrindo nėra.

48. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistojo T. B. prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, teismo pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte. T. B. anksčiau neteistas, dirba. T. B. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo parinkta bausmės rūšis – bauda ir nustatytas baudos dydis, kuris yra ženkliai mažesnis už BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytos baudos, skiriamos už apysunkį nusikaltimą vidurkį, neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams bei negali būti vertinama kaip aiškiai per griežta.

49. Tačiau šiuo nuosprendžiu E. B. ir T. B. nusikalstamas veikas perkvalifikavus iš BK 222 straipsnio 1 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) į BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), turi būti sprendžiamas ir naujų bausmių paskyrimo klausimas. Skiriant nuteistiesiems bausmes pagal BK 222 straipsnio 1 dalį teisėjų kolegija atsižvelgia į skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmių skyrimo motyvus ir dar kartą pažymi, kad naujosios redakcijos BK 222 straipsnio 1 dalis vertinamas švelnesniu baudžiamuoju įstatymu tik todėl, kad, palyginus su BK 222 straipsnio 1 dalimi (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314), numatė tik dar vieną švelnesnės už terminuotą laisvės atėmimą bausmės rūšį, t. y. laisvės apribojimo bausmę. Tuo tarpu, nuteistiesiems E. B. ir T. B. jau yra paskirtos švelniausios rūšies bausmės – baudos. Bauda pagal BK bendrąją dalį laikoma netgi švelnesne bausme negu laisvės apribojimo bausmė. Be to, E. B. ir T. B. paskirtų baudų dydžiai yra artimesni minimaliam tų baudų dydžiui pagal BK 47 straipsnio 1 dalies 3 punktą, taip pat ir galiojusį nusikalstamų veikų padarymo metu. Todėl perkvalifikavus E. B. ir T. B. nusikalstamas veikas iš BK 222 straipsnio 1 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcijos) į BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakciją), teisėjų kolegija skiria jiems tokios pačios rūšies ir tokio paties dydžio bausmes – E. B. 200 MGL dydžio, o T. B. 100 MGL dydžio baudas. Šiuo nuosprendžiu nuteistajam E. B. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) paskirta bausmė ir skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė iš naujo bendrinamos bausmių dalinio sudėjimo būdu, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrinama su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. liepos 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

50. Pirmosios instancijos teismas už BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė T. B. 860 MGL dydžio baudą. Parinkdamas baudos dydį T. B. teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas sunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 5 dalis), jis teisiamas pirmą kartą, dirba, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Taip motyvuodamas savo sprendimą nustatyti bausmės dydį teismas formaliai vadovavosi BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytomis bausmės skyrimo nuostatomis, tačiau neatsižvelgė į kai kurias aplinkybes, į kurias, pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, privalėjo atsižvelgti.

51. BK įtvirtintas bausmės teisingumo principas suponuoja teismo pareigą paskirti nuteistajam teisingą bausmę, kuri atitiktų (būtų proporcinga) padarytos nusikalstamos veikos ir ją padariusio asmens pavojingumą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas T. B. pagrįstai už jo padarytą nusikalstamą veiką parinko straipsnio sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį – baudą, tačiau nustatydamas jos dydį, teismas nuosprendyje nepasisakė dėl nuteistojo vaidmens nusikalstamos veikos padaryme, kas yra ne mažiau svarbu nei kitos aplinkybės. Iš byloje nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių matyti, kad nuteistojo T. B. vaidmuo darant nusikalstamą veiką nebuvo pagrindinis, jis pats nepiktnaudžiavo tarnyba, o tik padėjo E. B. piktnaudžiauti tarnyba. Tai akivaizdžiai mažina T. B. veiksmų pavojingumą. Be to, nuteistasis T. B. teisiamas pirmą kartą, dirba, per laikotarpį nuo nusikaltimo padarymo nepadarė jokių naujų pažeidimų. Visos šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo asmenybę. Atsižvelgus į šiuos argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas T. B. paskyrė neteisingą bausmę, todėl pirmosios instancijos nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas), o nuteistajam pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė švelninama.

52. Iš dalies tenkinant nuteistojo T. B. ir jo gynėjo apeliacinį skundą, nuosprendis dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas) keičiamas dar ir dėl netinkamo BK bendrosios dalies normų taikymo skiriant nuteistajam subendrintą bausmę. BK 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei padaromos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Atsižvelgiant į tai, kad T. B. nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, padarė esant realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės turėjo būti subendrintos visiško ar dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 3, 4 dalys). Iš teisiamojo posėdžio protokolo matosi, kad pirmosios instancijos teisme prokurorė prašė taikyti dalinį bausmių sudėjimo būdą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, taikydamas visišką bausmių sudėjimo būdą, nuosprendyje net nenurodė jokių tokio bausmių bendrinimo būdo motyvų. Šiuo nuosprendžiu nuteistajam pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės iš naujo subendrinamos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnės bausmės dalį, kuri parenkama atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį bei nuteistojo asmenybę.

Dėl VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės ligoninės civilinio ieškinio

53. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dėl neteisėtų nuteistųjų E. B. ir T. B. veiksmų VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės ligoninei buvo padaryta turtinė žala. Nustačius tiesioginį priežastinį ryšį tarp nuteistųjų E. B. ir T. B. neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių ir dėl to atsiradusios turtinės žalos, nuteistieji E. B. ir T. B. byloje pripažinti materialiai atsakingais asmenimis. Byloje VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės ligoninės direktorius pateikė civilinį ieškinį ir prašė priteisti 43 027,82 Eur turtinei žalai atlyginti (t. 14, b. l. 162–164). Pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį patenkino visiškai ir solidariai iš nuteistųjų E. B. ir T. B. priteisė VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės ligoninei 43 027,82 Eur turtinei žalai atlyginti. Kolegijos nuomone, ši skundžiamo nuosprendžio dalis taip pat pagrįsta.

54. Civilinės ieškovės VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės ligoninės ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo grindžiamas tuo, kad neteisėtais veiksmais E. B. ir T. B. sudarė sąlygas pirkimus laimėti, ne mažiausią prekės kainą galinčiai pasiūlyti įmonei, o būtent UAB ,,E“. Jeigu E. B. ir T. B. nebūtų atlikę nusikalstamų veiksmų civilinė ieškovė būtų įsigijusi prekes pigiau. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad civilinės ieškovės patirta žala dėl brangiau įsigytų prekių yra pagrįsti, patenkino civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka ir pažymi, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti, kad civilinės ieškovės patirtų nuostolių suma buvo nurodyta nepagrįstai didelė. Iš byloje esančio civilinio ieškinio bei ligoninės atstovo paaiškinimų matyti, kad ligoninė atsiradusią žalą suskaičiavo kaip skirtumą tarp UAB ,,E“ įsigijimo kainos ir pardavimo ligoninei kainos. Teisme apklausti liudytojai patvirtino, kad įsigyjant prekes UAB ,,E“ nebuvo taikomos kokios nors nuolaidos, kurių ligoninė iš jų nebūtų gavusi pati tiesiogiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteista 43 027,82 Eur turtinė žala VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės ligoninei už jos patirtą žalą yra teisinga. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nesutikdamas su nuosprendžio dalimi dėl civilinio ieškinio klausimo išsprendimo, nuteistasis E. B. šį nesutikimą grindžia pirmiausia teigdamas, kad jis iš viso nenusikalto ir prašydamas priimti išteisinamąjį nuosprendį. Šiame nuosprendyje apelianto argumentai dėl jo kaltės jau buvo išnagrinėti ir atmesti, todėl tie patys skundo argumentai ir dėl iš nuteistojo priteistos žalos atlyginimo irgi atmestini.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 4 d. nuosprendį pakeisti.

T. B. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), perkvalifikuoti į BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir jam paskirti 100 MGL dydžio (5 000 Eur) baudą.

Nuteistajam T. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį paskirti 500 MGL dydžio (25 000 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio l dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę T. B. paskirti 550 MGL dydžio (27 500 Eur) baudą.

E. B. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), perkvalifikuoti į BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti jam 200 MGL dydžio (10 000 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtą bausmę ir Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę E. B. paskirti 1 100 MGL dydžio (55 000 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šią subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. liepos 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 225 straipsnio 1 dalį paskirta bausme, ir galutinę subendrintą bausmę E. B. paskirti 1 300 MGL dydžio (65 000 Eur) baudą.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.