Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-03-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-359-193/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-31
Bylos Nr.
1S-359-193/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ričardas Gilys
Kategorijos
Teisėjas Kęstutis Venckus Nr. 1S-359-193/2014
Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. kovo 31 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ričardas Gilys, sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei, teismo posėdyje išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-03-14 nutarties,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Panevėžio apskrities VPK tyrėjos 2013-12-20 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal R. P. skundą (pareiškimą) dėl sukčiavimo ir dokumento klastojimo jam perkant automobilį MAZda3 iš S. R., nenustačius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 2014-02-17 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros nutarimu R. P. skundas dėl 2013-12 -20 tyrėjos nutarimo panaikinimo buvo atmestas. Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014-03-14 nutartimi tenkinant R. P. skundą paminėti tyrėjos ir prokuroro nutarimai buvo panaikinti, nutarta medžiagą ikiteisminio tyrimo tolimesniam organizavimui perduoti Panevėžio apskrities VPK tais motyvais, kad R. P. ir R. N. su S. R. teikia prieštaringus parodymus, tam, kad pašalinti prieštaravimus būtina atlikti papildomą ikiteisminio tyrimo veiksmą-skirti rašysenos ekspertizę, siekiant nustatyti, kas pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį už S. R. ir tik išsprendus šį klausimą galima spręsti klausimą dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos buvimo ar nebuvimo, nes 2012-07-17 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis yra dokumentas, kurio pagrindu susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. Nutartyje konstatuota, kad nėra jokio pagrindo iš naujo svarstyti klausimo dėl BK 182 straipsnio požymių buvimo galimų kaltininkų veiksmuose, nes šis klausimas išspręstas 2012-08-27 Panevėžio miesto VPK Panevėžio miesto PK nutarimu, kuris yra galiojantis.

Šalies argumentai

Skundu aukštesniajam teismui prokuroras prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014-03-14 nutartį kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Teigia, kad ne bet kokie neatitinkantys tikrovės duomenys gali būti vertinami kaip pavojinga veika, numatyta LR BK 300 str. Baudžiamoji teisė nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus, ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Jei dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių veikų pavojingumas turi būti pakankamai didelis, t.y. veika turi daryti esminę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (kasacinės nutartys Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, Nr. 2K-161/2012).

Tvirtina, kad nagrinėjant R. P. 2013-12-09 pareiškime nurodytas aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas 2012-07-17 sudaręs transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį iš S. R. įsigijo 2004 m. pagamintą automobilį „Mazda 3". Kadangi R. P. netenkino įsigyto automobilio techninė būklė, jis kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui S. R. dėl pirkimo - pardavimo sutarties panaikinimo ir restitucijos taikymo. 2013-12-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-31295-934.2013 yra užfiksuota, kad nagrinėjant civilinę bylą ieškovo R. P. atstovas informavo teismą, jog ieškovui kilo abejonės, ar pasirašytoje sutartyje yra S. R. parašas, tačiau nei ieškovas, nei jo atstovas nepageidavo skirti teismo ekspertizės parašo autentiškumui patvirtinti, motyvuodami, kad byloje esantys įrodymai pagrindžia ieškinyje nurodytas aplinkybes. Teismų sprendimai civilinėse bylose Nr. 2-65-534/2013, Nr. 2A-2436-464/2013 ir Nr. 2-31295-934/2013 patvirtina, kad R. P. reiškė pretenzijas ne dėl pačios transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo aplinkybių, o dėl S. R. jam parduoto nesaugaus bei jo poreikių neatitinkančio automobilio. S. R., kurį R. P. kaltina jam pardavus nekokybišką automobilį, neginčija sudarytos transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties autentiškumo ir pripažįsta tarp jo ir R. P. įvykusį sandorį.

Prokuroras teigia, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas ir mano, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti.

Tvirtina, kad nagrinėjamu atveju tarp R. P. ir S. R. yra susiklostę teisiniai santykiai pirmiausia yra civilinio proceso teisės reguliavimo dalykas, todėl baudžiamoji atsakomybė, kaip paskutinė priemonė, kuria galima užkirsti kelią teisės pažeidimams, esant visoms sąlygoms ir galimybėms taikyti švelnesnę atsakomybės rūšį, neturi būti taikoma, o dėl R. P. nuomone, netinkamai įgyvendinto sandorio kylantys neaiškumai turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka, ką pareiškėjas ir padarė kreipdamasis į Vilniaus m. apylinkės teismą su ieškiniu S. R. dėl pirkimo - pardavimo sutarties panaikinimo ir restitucijos taikymo. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad jeigu nagrinėjant civilinę bylą paaiškėja dalyvaujančio byloje ar kito asmens veiksmuose nusikaltimo požymių, įstatymas įpareigoja teismą apie tai pranešti prokurorui (LR. CPK 300 str. 1 d) teigia, kad atsižvelgiant į duomenis, kurie užfiksuoti teismų sprendimuose civilinėse bylose, darytina išvada, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 300 str. 1 d.

Prokuroras nurodo, kad pareiškėjas R. P. civilinėje byloje nepageidavo skirti teismo ekspertizės S. R. parašo autentiškumui patvirtinti, o į ikiteisminio tyrimo įstaigą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai suklastoto S. R. parašo kreipėsi po priimto jam nepalankaus sprendimo, ir teigia, kad tai tik patvirtina, kad pareiškėjas nepagrįstai siekia savo iš civilinės teisės kylančias teises bei interesus apginti baudžiamosios teisės priemonėmis, taip stabdant procesą civilinėje byloje.

Šių argumentų pagrindu prokuroras tvirtina, kad ikiteisminis tyrimas dėl R. P.. 2013-12-09 pareiškime nurodomų aplinkybių nepradėtas pagrįstai, todėl Panevėžio m. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas K. Venckus neturėjo jokio teisinio pagrindo panaikinti 2014-02-17 prokuroro bei 2013-12-20 ikiteisminio tyrimo pareigūno priimtus nutarimus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, skundžiamą teismo nutartį ir tyrėjos ir prokuroro nutarimus dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tyrėjo nutarimu priimtas ir prokuroro nutarimu paliktas galioti teisėtai ir pagrįstai, o skundžiama ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi šie sprendimai panaikinti nepagrįstai.

Iš pateiktos skundą nagrinėjančiam teismui ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad 2013-11-28 R. P. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas su pareiškimu dėl R. N. ir S. R. veiksmų atitikimo BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymiams, o R. N. veiksmų atitikimo dar ir BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymiams R. P. perkant, o R. N. ir S. R. parduodant pareiškėjui jo manymu akivaizdžiai techniškai netvarkingą transporto priemonę- automobilį Mazda 3 pagal 2012-07-17 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį. Pažymėtina, kad dėl tų pačių S. R. veiksmų atitikimo BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymiams R. P. jau buvo kreipęsis su pareiškimu į ikiteisminio tyrimo institucijas 2012-07-24 d. ir ikiteisminio tyrimo institucijos nutarimu pagal šį jo pareiškimą buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, šis institucijos sprendimas nustatyta tvarka skundžiamas nebuvo, taigi yra galiojantis ir juo nustatyta, kad S. R. veiksmuose parduodant automobilį R. P. nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taigi, 2013-11-28 pareiškimu ( jo dalyje) R. P. į ikiteisminio tyrimo institucijas kreipėsi tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko, kuris ikiteisminio tyrimo institucijų buvo išspręstas įsiteisėjusiu nutarimu. Į tai apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje dėmesį atkreipė pagrįstai.

Iš skundą nagrinėjančiam teismui pateiktos kitos medžiagos matyti, kad tarp pareiškėjo R. P. ir S. R. vyksta civilinis ginčas dėl 2012-07-17 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo ir restitucijos taikymo, kurio iš esmės ginčijama R. P. įsigytos iš S. R. transporto priemonės techninė būklė, o ne pačios sutarties sudarymo aplinkybės. Iš 2013-12-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo matyti, kad šiam teismui R. P. buvo pateikęs ir ikiteisminio tyrimo institucijai pateiktus argumentus dėl išduoto įgaliojimo R. N. atitikimo CPK reikalavimams ir dėl jo abejonių esančiu sutartyje atsakovo (S. R.) parašu, tačiau teismas konstatavo, kad šie argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo sprendimui. Iš paminėto teismo sprendimo bei ikiteisminio tyrimo medžiagos akivaizdu, kad ginčo automobilį Mazda 3 pardavė S. R., o jį nupirko R. P.. Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties argumentai, kad tarp aukščiau nurodytų asmenų parodymų yra prieštaravimų ir jie galimi pašalinti tik ikiteisminio tyrimo veiksmu- ekspertizės atlikimu, todėl būtina atlikti ikiteisminį tyrimą, atmetami. Prieštaravimų visada yra civiliniuose ginčuose ir jie nėra sprendžiami baudžiamojo proceso priemonėmis. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su prokuroro skundo argumentais, kad:

- ne bet kokie neatitinkantys tikrovės duomenys gali būti vertinami kaip pavojinga veika, numatyta LR BK 300 str. Baudžiamoji teisė nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus, ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Jei dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių veikų pavojingumas turi būti pakankamai didelis, t.y. veika turi daryti esminę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-31295-934.2013 yra užfiksuota, kad nagrinėjant civilinę bylą ieškovo R. P. atstovas informavo teismą, jog ieškovui kilo abejonės, ar pasirašytoje sutartyje yra S. R. parašas, tačiau nei ieškovas, nei jo atstovas nepageidavo skirti teismo ekspertizės parašo autentiškumui patvirtinti, motyvuodami, kad byloje esantys įrodymai pagrindžia ieškinyje nurodytas aplinkybes. Teismų sprendimai civilinėse bylose Nr. 2-65-534/2013, Nr. 2A-2436-464/2013 ir Nr. 2-31295-934/2013 patvirtina, kad R. P. reiškė pretenzijas ne dėl pačios transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo aplinkybių, o dėl S. R. jam parduoto nesaugaus bei jo poreikių neatitinkančio automobilio. S. R., kurį R. P. kaltina jam pardavus nekokybišką automobilį, neginčija sudarytos transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties autentiškumo ir pripažįsta tarp jo ir R. P. įvykusį sandorį;

-negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas , o baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė, naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti;

- nagrinėjamu atveju tarp R. P. ir S. R. yra susiklostę teisiniai santykiai pirmiausia yra civilinio proceso teisės reguliavimo dalykas, todėl baudžiamoji atsakomybė, kaip paskutinė priemonė, kuria galima užkirsti kelią teisės pažeidimams, esant visoms sąlygoms ir galimybėms taikyti švelnesnę atsakomybės rūšį, neturi būti taikoma, o dėl R. P. nuomone, netinkamai įgyvendinto sandorio kylantys neaiškumai turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka, ką pareiškėjas ir padarė kreipdamasis į Vilniaus m. apylinkės teismą su ieškiniu S. R. dėl pirkimo - pardavimo sutarties panaikinimo ir restitucijos taikymo,

- pareiškėjas siekia savo iš civilinės teisės kylančias teises bei interesus apginti baudžiamosios teisės priemonėmis nepagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,

NUTARIA:

Panaikinti skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014-03-14 nutartį ir priimti naują sprendimą:

R. P. skundą, kuriuo prašoma panaikinti 2014-02-17 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimą netenkinti jo skundo dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 50-At-00168-13, atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Ričardas Gilys