- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-17
- Bylos Nr.
- 2A-2436-464/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05670-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė
- Atsakovas
- S. R.
- Ieškovas
- R. P.
- Kategorijos
- 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainiaus Rinkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovui S. R. dėl pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo, restitucijos taikymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas R. P. su 2012-08-16 su ieškiniu kreipėsi į Panevėžio m. apylinkės teismą, kurį 2012-09-07 patikslinęs (b.l. 2-5,19-22) prašė panaikinti 2012-07-17 automobilio „Mazda 3“ pirkimo-pardavimo sutartį, taikyti restituciją – grąžinti automobilį „Mazda 3“ atsakovui S. R., priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 13 130 Lt, sumokėtus už automobilį, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ginčo sutartį su atsakovu sudarė 2012-07-17. Automobilio pardavimo skelbime internetiniame tinklapyje „Autoplius.lt“ buvo nurodyta, kad automobilis yra tvarkingas, o jo kaina 13 800 Lt. Susitikimo metu jo pardavėjas taip pat jokių automobilio trūkumų nenurodė, išskyrus buvusius nedidelius apibraižymus, dėl kurių reikėjo perdažyti priekinį ir galinį bamperius. Apžiūrėjęs automobilį, pastebėjo vairo stiprintuvo skleidžiamą pašalinį garsą, neveikiančius lango pakėlimo mygtukus, variklio apsaugos nebuvimą. Panevėžio techninės apžiūros centre „Tuvlita“ paaiškėjo dar ir tai, kad neveikia atbulinės eigos lemputė, netinkamai veikia rankinis stabdys, nesureguliuotas priekinių lempų darbas. Dėl išaiškėjusių trūkumų galutinė automobilio kaina suderėta 13 130 Lt ir ją ieškovas sumokėjo, tačiau atsakovo prašymu automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta mažesnė - 10 700 Lt kaina. Po sandorio sudarymo važiuodamas iš Panevėžio į Vilnių, pastebėjo, kad nėra traukos, o apsukos kilo tik iki 3000 apsisukimų per minutę. Jau kitą dieną UAB „Matsuda“ serviso meistrai nustatė, kad automobilio variklis buvo mechaniškai pažeistas - suskilusios žarnos į turbiną, nuo turbinos į interkulerį, taip pat po mechaninio poveikio į automobilio priekį pažeistas vairo stiprintuvo siurblys, kuris netinkamai veikia. Kadangi buvo perdažytas ir priekinis automobilio kapotas, tai įrodo, jog automobilis buvo daužtas. Atliekant variklio diagnostiką paaiškėjo, kad tinkamai neveikia EGR vožtuvas. Servise išaiškėjusių gedimų šalinimas įvertintas 14 171 Lt, tačiau tai tik detalių kaina, neįskaitant darbų vertės. Sutarties sudarymo metu pardavėjas nenurodė paminėtų gedimų, o jų vizualiai neįmanoma nustatyti. Automobilio be remonto eksploatuoti negalima. Grąžinti sumokėtus pinigus atsakovas, dieną pagalvojęs, atsisakė.
Atsiliepimas
Atsakovas S. R. 2012-11-02 atsiliepimu (b.l. 58-61) prašė ieškinį atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas už automobilį sumokėjo 10 700 Lt, t.y. kiek ir nurodyta sutartyje. Ieškovas pirko automobilį žinodamas, kad perką naudotą, susidėvėjusį automobilį, jį apžiūrėjęs, apsukęs ratą pardavimo aikštelėje, patikrinęs automobilio techninę būklę „Tuvlitoje“, žinojo ir visus jo trūkumus. Visuotinai žinoma, kad naudotų automobilių resursai riboti, jie genda ir dėvisi, juos reikia remontuoti. Jokie gedimai nebuvo nuo ieškovo nuslėpti. Atsakovas nėra profesionalus pardavėjas, jokių garantijų automobiliui nesuteikė. Automobilio gedimai atsirado po sandorio sudarymo, netinkamai jį eksploatuojant, ieškovas galėjo sukeisti detales, sugadinti automobilį, todėl atsakovas už gedimus neatsako. UAB „Matsuda“ nėra įgaliotas „Mazdos“ automobilių gamintojų atstovas, automobilio remonto, detalių pardavimo ir garantinių įsipareigojimų sutartis nėra pasirašyta įgalioto UAB „Matsuda“ asmens, šis dokumentas neatitinka ir CPK 114 str. 1 d. reikalavimų. Ieškovas neįrodė, kad automobilis jo įsigijimo metu buvo netinkamos kokybės, turėjo paslėptų trūkumų, apie kuriuos žinojo atsakovas ar jo įgaliotas asmuo.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-12-05 nutartimi (b.l.87) byla pagal teismingumą perduota nagrinėti Vilniaus m. apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus m. apylinkės teismas 2013-03-05 sprendimu (b.l. 119-121) ieškinį iš dalies patenkino: panaikino 2012-07-17 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį; taikė restituciją, įpareigodamas atsakovą per 3 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovui 10 700 Lt, o ieškovą – grąžinti atsakovui automobilį „Mazda 3“, įpareigojęs atsakovą automobilį pasiimti savo sąskaita iš ieškovo nurodytos automobilio saugojimo vietos; priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-09-07 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė 1821 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovo parduotas automobilis turėjo užslėptų defektų, kurių vizualiai nustatyti neįmanoma, o techninės apžiūros centre “Tuvlita” kompiuterinė automobilio diagnostika neatliekama. Ieškovas į atsakovo įgaliotą asmenį kreipėsi 2012-07-18 ir 2012-07-19, po automobilio patikros. Defektų, dėl kurių reikia keisti vairo stiprintuvo siurblį, EGR vožtuvą, lėtai važiuojant aikštelėje ir neįšilus automobilio varikliui, nustatyti neįmanoma. EGR vožtuvo gedimą galima nustatyti tik automobilių servise, kadangi automobilio traukos nebuvimą gali lemti ir kiti faktoriai. Teismas sprendė, kad atsakovas pardavė ieškovui daiktą, kurį naudoti galima tik investavus į daikto techninį remontą didesnę pinigų sumą, nei šis daiktas kainavo, todėl pagal CK 6.363 str. 8 d. sutartis nutrauktina. Tokiu atveju atsakovas turi grąžinti pagal sutartį sumokėtą 10 700 Lt daikto kainą, didesnės pinigų sumos sumokėjimo ieškovas neįrodė. Teismas atmetė atsakovo atsikirtimus dėl ieškovo pateiktų įrodymų nepatikimumo, pažymėjęs, kad sutartis yra pasirašyta ieškovo ir patikrinimą atlikusio asmens UAB “Matsuda” servise. Reikalauti tokios sutarties patvirtinimo bendrovės vadovo parašu ir bendrovės spaudu nesąžininga ir neprotinga. Teismas nepripažino pagrįstais ir tokių atsakovo argumentų, kad detales sukeitė ieškovas, neįrodžius kur ir kada tai galėjo būti padaryta. Kadangi atsakovo parduotas automobilis turėjo trūkumų, būtent jam teko pareiga įrodyti, kad automobilis jų neturėjo iki perdavimo pirkėjui momento.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas S. R. 2013-04-08 apeliaciniu skundu (b.l. 124-132) prašo panaikinti Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-03-05 sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkinti ieškovo reikalavimai, ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas priimdamas, vertindamas ir remdamasis ieškovo į bylą pateiktomis, įstatymo nustatyta tvarka nepatvirtintomis UAB „Matsuda“ automobilio remonto, detalių pardavimo ir garantinių įsipareigojimų sutarties Nr.0718, automobilio kompiuterio diagnostikos klaidų suvestinės kopijomis, kuriose iš viso nenurodytas asmuo, atlikęs diagnostiką, nenurodyta, kad ji atlikta būtent ginčo automobiliui “Mazda“, pažeidė CPK 113 str. 1 d., 114 str. 1 d., taip pat CPK 14 str. 1 d., 183 str. 1 d., 185 str. 1 d. bei 198 str. 2 d. reikalavimus. Atsakovas ir savo atsiliepime, ir teismo posėdyje laikėsi pozicijos, kad tokio turinio ir formos dokumentais negalima remtis, tačiau ieškovas originalų nepateikė, o teismas į atsakovo argumentus neatsižvelgė. Priimant ir vertinant tokius įrodymus, buvo pažeisti asmenų lygybės įstatymui bei teismui, šalių rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiško principai. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovo nurodyti vairo stiprintuvo ir EGR vožtuvo gedimai, kurių kaina – 14 171 Lt, yra tik galimi. Ieškovas neįrodė tokių atliktinų darbų būtinumo ar kad EGR vožtuvas iš tiesų yra sugedęs ir jį reikia keisti nauju. Automobilio kompiuterio diagnostikos klaidos, kuriomis pasirėmė pirmosios instancijos teismas, numato tik galimus (tikėtinus) gedimus, kurie gali būti elektros grandinėje, o ne pačiame EGR vožtuve, kuris be kita ko, gali būti užstrigęs nuo susikaupusių suodžių, kuriuos galima išvalyti. Neatlikus automobilio techninės patikros, t.y. faktiškai nepriėjusi ir nepatikrinus detalių, negalima konstatuoti, jog tam tikrus darbus būtinai reikia atlikti, o detales pakeisti. Ieškovo nurodyta remonto darbų kaina yra neprotingai didelė ir nepagrįsta. Atsakovas pats kreipėsi į UAB „Matsuda“, šio atstovas patvirtino, kad UAB „Matsuda“ negali atlikti ir neatlieka tokių darbų, apie kuriuos kalba ieškovas. Oficialus automobilių gamintojas UAB „Inchacape Motors“ nurodė, kad vairo stiprintuvo ir EGR vožtuvo remonto kaina, pakeičiant juos naujais, sudarytų 8513,21 Lt su PVM, o ne 14 171 Lt, kaip nurodė ieškovas.Pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados, kad ieškovas galėjo nepastebėti automobilio traukos ir vairo defektų, nes juos pastebėti lėtai važiuojant yra sunku, o techninės apžiūros centre tai nėra tikrinama, yra nemotyvuotos ir nepagrįstos jokiais faktiniais bylos duomenimis. Todėl remiantis CPK 329 str. 2 d. 4 p., skundžiamas sprendimas naikintinas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsakovas kreipėsi į UAB „Panevėžio techninės priežiūros centras“, kuriame 2012-07-17 buvo tikrinamas ginčo automobilis. Iš pateiktos techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) Nr.800-0073601 matyti, kad atliekant apžiūrą taip pat yra tikrinamas ir vairo stiprintuvo veikimas, ir vairavimo sistema, ir garso signalo veikimas, o ginčo automobilio Mazda atliktos patikros metu šio automobilio traukos ir vairo stiprintuvo sutrikimų nebuvo užfiksuota. Taigi šis dokumentas paneigia teismo nuomonę, kad technines apžiūros metu nebuvo ir nėra atliekamos automobilio traukos ir vairo defektų (vairo stiprintuvo funkcionavimo) patikrinimas. Pirkėjas teigdamas, kad pardavėjas pažeidė pirkimo-pardavimo sutartį (neatskleidė visos informacijos apie parduodamą daiktą ir kt.), negali apsiriboti vien teiginiu, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, pirkėjas turi tą įrodyti. Šiuo atveju ieškovas (pirkėjas) to neįrodė. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantas nėra profesionalus pardavėja, todėl jam nekyla pareiga atsakyti už daikto trūkumus. Pats atsakovas automobilį įsigijo ne naują, o naudotą, su didele rida, nesuteikė ir ieškovui garantijų, kad automobilio nereikės remontuoti. Automobilis buvo patikrintas ieškovo pasirinktu būdu. Po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo automobilis buvo ieškovo žinioje, automobilio vėliau atsiradusių gedimų priežastis nėra aiški. Ieškovas neįrodė, kad automobilio gedimai atsirado ar kai kurių detalių remonto darbai buvo būtini dar iki ginčo sutarties sudarymo, todėl teismo motyvai dėl CK 6.353 str. 10 d. reikalavimų pažeidimo nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas nepateikė konkrečių motyvų, kuo remiantis darytina išvada, kad atsakovas nuslėpė nuo ieškovo automobilio trūkumus. Teismų praktika taip pat formuojama ta linkme, kad perkant eksploatuotą automobilį, jo pirkėjas, kaip atidus ir rūpestingas asmuo, turi pareigą įsitikinti perkamo automobilio kokybe, taip pat turi pateikti įrodymus, kad pardavėjas nuslėpė žinomus parduodamo automobilio trūkumus, arba kad jis buvo suklaidintas ar apgautas pardavėjo (Kauno apygardos teismo c.b. Nr. 2A-384-378/2008; Šiaulių apygardos teismo 2012-10-03 nutartis c.b. Nr. 2A-460-154/2012). Tokių įrodymų byloje nėra. Atsakovas pardavė tokios kokybės daiktą (naudotą, o ne naują automobilį), kurį buvo galima naudoti pagal paskirtį, t.y. eksploatuojamą automobilį (CK 327 str. 1 d.). Ieškovas jį nevaržomai apžiūrėjo ir patikrino bet kuriuo pasirinktu būdu, taip pat ir profesionaliame techninės apžiūros centre. Ir automobilio techninė būklė, ir ją atitinanti nedidelė kaina ieškovą tenkino. Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos esmę. Šiuo atveju nukentėjusysis yra ne ieškovas, o atsakovas, nes ieškovas pateikė nepagrįstą ieškinį, pridėjo įrodymus, tariamai patvirtinančius būtinus remonto darbus, nurodė, kad automobilio negalima eksploatuoti, nors atsakovo pateikti įrodymai patvirtina priešingas aplinkybes. Nepagrįsti ir tokie teismo motyvai, kad atsakovas neįrodė teiginio apie ieškovo galimai sukeistas detales - atsakovas to ir negalėjo įrodyti, nes neturėjo galimybės kontroliuoti, kaip ieškovas eksploatuoja šį daiktą (CK 6.327 str. 4 d.). Taikyti restituciją prašė ieškovas, todėl jo pareiga buvo pateikti teismui įrodymus apie tai, kad automobilio techninė būklė po jo perdavimo ieškovui nepakito. Tačiau automobilio būklei užfiksuoti į antstolius ieškovas nesikreipė, nepateikė net automobilio nuotraukų, kuriose būtų užfiksuota automobilio, jo variklio būklė, nepaaiškino didelio (227 km) ridos neatitikimo pagal pardavimo dokumentus ir ieškovo teiginius, jog šiuo automobiliu nuvažiavo tik iš Panevėžio m. į Vilnių ir į servisą (iš viso apie 150 km).Skundžiame sprendime nepasisakyta ir dėl tokių atsakovo atsikirtimo į ieškinį argumentų, kad ieškovas apskritai nėra pateikęs apeliantui jokių rašytinių pretenzijų dėl automobilio kokybės ar jo trūkumų, išaiškėjusių po jo įsigijimo (CK 6.327 str. 5 d., 6.338 str. 1 d. ir 2 d.), taigi ir negali remtis šio daikto neatitikimais pardavimo sutarčiai. Teismas, sukurdamas atsakovui daugiau prievolių, negu prašė ieškovas (atlyginti saugojimo išlaidas, savo sąskaita automobilį atsiimti iš nurodytos ieškovo saugojimo vietos), peržengė ieškinio ribas. Tenkindamas ieškinį tik iš dalies, teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo maksimalias bylinėjimosi išlaidas. Taip pat nepagrįstai priteistos procesinės palūkanos, nes ginčas buvo ne dėl piniginės prievolės vykdymo pažeidimų, o dėl sandorio panaikinimo ir restitucijos taikymo.
Atsiliepimas
Ieškovas R. P. 2013-04-29 atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 150-153) prašo apeliacinio skundo netenkinti, priteisti iš apelianto ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad atsakovas netinkamai interpretuoja teismo nustatytas faktines aplinkybes. Teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus ir konstatavo, kad atsakovas pardavė ieškovui daiktą, kurį naudoti gali tik investavus į daikto techninį remontą didesnę pinigų sumą, nei daiktas kainavo. Todėl teisėtai ir pagrįstai nutraukė sutartį bei įpareigojo atsakovą grąžinti pirkėjui pagal sutartį sumokėtą pinigų sumą ir pasiimti daiktą savo sąskaita. Pardavėjas skelbime ir žodžiu garantavo, kad automobilis nedaužtas, o autoservise „Matsuda“, kuris specializuojasi Mazda markės automobilių tvarkyme, buvo nustatyti tokie pažeidimai, kurie įrodo buvus priešingai. Tokiu atveju pažeisti CK 6.353 str. reikalavimai pateikti informaciją apie siūlomą vartojimo prekę bei Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 str. 1 d. 3 p. nuostatos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Šioje byloje yra sprendžiamas ginčas dėl atsisakymo nuo pirkimo-pardavimo sutarties, pardavus pirkėjui kokybės reikalavimų neatitinkantį daiktą. Byloje nustatyta, kad šalys 2012-07-17 pasirašė transporto priemonės Mazda 3 pirkimo-pardavimo sutartį (b.l. 23), pagal kurią ieškovas įgijo aštuonerius metus eksploatuotą automobilį. Nors į bylą nėra pateiktas šio automobilio registracijos pažymėjimas (teismas jo iš pirkėjo nepareikalavo), pirmos jo registracijos data - 2004-09-09 yra nurodyta ieškinyje. CK 6.333 str. 1 d. nustato, kad parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t.y. daikto savybės neturi būti blogesnės, nei numatyta tam daiktui taikomame techniniame reglamente (kokybę nustatančiuose dokumentuose), jei tokie yra, ir šio daikto pirkimo-pardavimo sutartyje. Atsakomybė už daikto trūkumus pardavėjui atsiranda tuomet, kai pirkėjas įrodo šių trūkumų buvimą iki daikto jam perdavimo ar dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo. Visais atvejais turi egzistuoti galimybė daiktą normaliai eksploatuoti pagal įprastinę paskirtį (CK 6.327 str., 6.333 str. 2 d., 4 d., 6 d.). Kita vertus, atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiškumą – įgytas anksčiau jau ne vienerius metus eksploatuotas automobilis, jo pirkėjas negali tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas, kadangi eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi. Anksčiau eksploatuotas daiktas neabejotinai reikalauja papildomų investicijų, kas ir apsprendžia tokio daikto kainos (daikto vertės) ženklius skirtumus, lyginant su visiškai nauju daiktu. Šiame kontekste teisėjų kolegija pirmiausiai akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius kaip vartojimo pirkimą-pardavimą, ir nepagrįstai taikė šiuos teisinius santykius reglamentuojančias teises normas, nustatančias padidintą vartotojo teisių ir interesų apsaugą ar kitokias įrodinėjimo pareigas, nei įprastiniuose pirkimo-pardavimo santykiuose. Vartojimo prikimo-pardavimo santykiai susiklosto tik tuomet, kai pardavėjas yra asmuo, kuris verčiasi prekyba (profesionalus pardavėjas), o pirkėjas yra fizinis asmuo, įsigyjantis iš profesionalaus pardavėjo daiktą, reikalingą jo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, patenkinti. Tokį vartojimo santykių apibrėžimą pateikia CK 6.350 str. Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo (Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo) 2 str. 5 d., pardavėjas turi būti asmuo, kuris verčiasi prekyba ir vykdydamas savo verslą siūlo ir parduoda prekes vartotojams, o vartojimo sutartis – prekių ar paslaugų įsigijimo sutartis, su pardavėju ar paslaugų teikėju sudaroma su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t.y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti (2 str. 14 d.). Be to, vartojimo ginčuose ieškovai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 1 p.), o šiuo atveju toks mokestis buvo sumokėtas. Kadangi aplinkybei, kad apeliantas S. R. yra profesionalus pardavėjas nustatyti byloje visiškai jokių duomenų nebuvo, teismas nagrinėjamojoje byloje nepagrįstai taikė CK 6.363 str. 8 d. įtvirtintą sutarties vienašalio nutraukimo institutą. Ši norma taikytina tuomet, kai daikto kokybė turi būti patvirtinta pardavėjo suteikiama garantija, o pirkėjas turi diskrecijos teisę pasirinkti kurį nors CK 6.363 str. 4 d., 7 d. ar 8 d. įvardintą vartotojo (pirkėjo) teisių gynimo būdą, jeigu jam buvo parduotas netinkamos kokybės, t.y. neatitinkantis teisės aktų bei pardavėjo privalomai suteikiamos garantijos pagal įstatymą, daiktas (CK 6.363str. 1 d.).
Apeliantas nesuteikė (ir neturėjo pareigos suteikti) garantijos ginčo automobiliui, taigi jam gali būti keliami reikalavimai tik pagal CK 6.334 str. nuostatas (netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisės). Tokiu atveju nėra viešo intereso gynimo pareigos ir nėra silpnosios sutarties šalies (šalis siejo ne vartojimo santykiai), taigi rungimosi ir įrodinėjimo principai galioja visa apimtimi. Pagal bendrąją taisyklę, turi įrodyti tas, kas teigia, o ne kas neigia (CPK 12 str., 178 str.). Todėl ieškovui, siekiant grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sandorio (CK 6.334 str. 1 d. 4 p.), privalu įrodyti ne tik neaptartų (paslėptų) trūkumų buvimo faktą, ne tik paneigti apelianto atsikirtimus, kad jam šitie trūkumai turėjo būti žinomi (t.y. kad pirkėjas turėjo galimybę patikrinti daiktą bet kuriuo savo paties pasirinktu būdu), ne tik įrodyti, kad rizikos jis už šiuos trūkumus, pirkdamas daiktą iš neprofesionalaus pardavėjo (CK 6.334 str. 4 d.), neprisiėmė ir tai jų buvimas neįtakojo kainos nustatymo, bet įrodyti ir tai, kad netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Tokioje situacijoje, galiojant šalių lygybės įstatymui ir teismui bei rungimosi principams (CPK 12 str., 17 str.), vien suinteresuotos ginčo baigtimi šalies paaiškinimų nepakanka esminių trūkumų faktui ir jų reikšmingumui pagrįsti. Teismas, netinkamai identifikavęs šalių santykius, nepasiūlė šalims tokių įrodymų pateikti, nors jie yra būtini teisingam šio ginčo išnagrinėjimui, t.y. nebendradarbiavo su šalimis (CPK 8 str., 179 str. 1 d.). Tokiais įrodymais galėtų būti ir vieša apelianto oferta, paskelbta tinklapyje „Autoplius.lt“, kurioje apibūdinama parduodamo automobilio techninė būklė ir jo kaina, ir automobilio privalomos valstybinės techninės apžiūros dokumentai, patvirtinantys arba paneigiantys buvusius trūkumus, šių trūkumų reikšmę automobilio saugiam eksploatavimui, specialistų (ekspertų) atlikti tyrimai ir pan.
Bylą nagrinėjusio teismo klaidos ir paviršutiniškas šios bylos išnagrinėjimas, iš esmės neatliekant sprendime jokios įrodymų analizės sutartinių santykių (sandorio) nutraukimo atveju, nepagrįstos įrodinėjimo priemonėmis teismo išvados, kokie techniniai duomenys ar parametrai yra vertinami specializuotos automobilio patikros metu, ką galima ir ko negalima nustatyti važiuojant vienokiu ar kitokiu režimu (CPK 14 str. 2 d.), nors jas iš dalies paneigia ir apelianto pateikti rašytiniai įrodymai (b.l.135-138), leidžia sutikti su skundo argumentais ir dėl netinkamai įgyvendinto įrodinėjimo proceso, ir dėl šalių lygiateisiškumo principo pažeidimo. Apeliantas pagrįstai nurodo ir tokius skundžiamo teismo sprendimo trūkumus, kad teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimą, rėmėsi vien netinkamos formos ir turinio į bylą pateiktais įrodymais. Nei pirkimo - pardavimo sutarties (b.l. 23), nei ieškovo su UAB „Matsuda“ sudarytos sutarties Nr. 0718 dėl automobilio remonto, detalių pardavimo ir garantinio įsipareigojimo (b.l. 24, 25-36) kopijos nėra patvirtintos tokiu būdu, kaip to reikalauja įstatymas (CPK 114 str.), nežinoma net asmens, pasirašiusio sutartį UAB „Matsuda“ vardu ir nustačiusio tokius reikšmingus faktus (vien jais remiamasi ieškinyje), tapatybė. Pažymėtina, kad apeliantas nuosekliai - tiek atsiliepime į ieškinį, tiek ir teismo posėdžiuose - įvardijo šį dokumento formos (jo nepatvirtinimo) trūkumą ir rėmėsi juo savo atsikirtimuose. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šias pastabas ignoravo. Tokioje situacijoje abejonėms dėl šio dokumento, kaip įrodinėjimo priemonės, patikimo pašalinti, kartu atsižvelgiant ir į apeliacinės instancijos teismui pateiktus duomenis (b.l. 139-140), yra privalu išreikalauti dokumentų originalus ar advokato patvirtintas jų kopijas (CPK 198 str. 2 d.). Priešingu atveju dėl rašytinių įrodymų su trūkumais įrodomosios galios (CPK 202 str.) spręstina pagal kitus įrodymus, patikimai patvirtinančius šio dokumento atsiradimo aplinkybes (pavyzdžiui, apklausiant liudytojais juo surašiusius asmenis).
Apibendrindama argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, pilnai patenkinęs ieškinį, neištyrė visų reikšmingų faktinių aplinkybių tokiam klausimui išspręsti, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias netinkamos kokybės daiktą įsigijusio pirkėjo teisių įgyvendinimo formą ir būdus, taip pat procesinės teisės normas, reglamentuojančių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo institutą, kas galėjo nulemti ydingą faktinių aplinkybių nustatymą bei nepagrįstų teismo išvadų dėl ieškovo teisės atsisakyti nuo sutarties, susiformavimą. Bylos esmė liko neatskleista ir pagal esančius įrodymus ginčo negalima teisingai išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Tokiu atveju sprendimas panaikintinas, o byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.). Pažymėtina, kad bylos esmė teismų praktikoje suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 str. 1 d. 2 p. taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobūdžio yra pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai sudaro prielaidas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą. Šie motyvai yra pakankami, kad skundžiamą sprendimą panaikinti, todėl dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nebepasisako.
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas išsprendžiamas galutiniu procesiniu pirmosios instancijos teismo dokumentu. Pažymėtina, kad privalu spręsti ir valstybės naudai mokėtinų pašto išlaidų paskirstymo šalims klausimą, ko pirmosios instancijos teismas taip pat nepadarė (CPK 92 str., 96 str.). Kaip matyti iš bylos, pirmosios instancijos teisme tokių išlaidų (iki bylą išsiunčiant apeliacinės instancijos teismui) jau buvo ženkli- 68,85 Lt suma, o apeliacinės instancijos teisme - 6,70 Lt.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.