Kauno apygardos teismo nutartis

2008-05-19 · Civilinė byla Nr. 2A-384-378/2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-05-19
Bylos Nr.
2A-384-378/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gražina Davidonienė (pirm.), Ramūnas Mitkus, Jolita Cirulienė
Ieškovas
UAB „Ketora“
Atsakovas
UAB „Autopanorama“
Trečiasis asmuo
UAB „SEB VB lizingas“
Advokatai
Laimutis Jankauskas, Rasa Grada
Kategorijos
  • 45.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-384-378/2008

Pirmosios instancijos teismo teisėja Virginija Simanavičienė

Procesinio sprendimo kategorija 45.1, 44.5.1, 121.15, 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. gegužės 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Gražinos Davidonienės,

kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės, Ramūno Mitkaus,sekretoriaujant Vaidai Urbanavičienei,

dalyvaujant ieškovo UAB „Ketora“ atstovams direktoriui Artūrui Vdovyciai ir advokatui Laimučiui Jankauskui,

atsakovo UAB „Autopanorama“ atstovui Vincui Gerdžiūnui ir advokatei Rasai Gradauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Ketora“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 24 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Ketora“ ieškinį atsakovui UAB „Autopanorama“, trečiajam asmeniui UAB „SEB VB lizingas“ dėl netinkamos kokybės daikto pirkimo kainos sumažinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Ketora“ pareiškė ieškinį atsakovui UAB „Autopanorama“, prašydamas sumažinti 2005-11-10 Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties Nr.PPK2005-110007 tarp UAB „SEB VB lizingas" ir UAB „Autopanorama" kainą 11 517 Lt ir priteisti UAB „SEB VB lizingas" iš UAB „Autopanorama" 11 517 Lt, priteisti ieškovui iš atsakovo 6 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad pagal 2005-11-10 pirkimo-pardavimo sutartį Nr.PPK2005-110007 atsakovas pardavė, o tretysis asmuo pirko automobilį Toyota Yaris (pagaminimo metai 2005, pirmosios registracijos data 2005-01-04, rida 11 700 km., kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) ) (t.1, b.l.5-6). Pagal 2005-11-08 tarp trečiojo asmens ir ieškovo sudarytą lizingo sutartį Nr.K2005-110007 automobilis buvo perduotas ieškovui (t.1, b.l.9-12). Ieškovui 2005-11-15 dėl automobilio gedimo kreipusis į UAB „Livs" Kauno filialą, buvo nustatyta, kad automobilis turi defektus: deformuota apatinė svirtis ir variklio traversas bei iššokusi lauk apatinės svirties guminė įvorė (t.1, b.l.15). 2006-04-19 UAB „Autotoja" nustatė, kad automobilis turi ir daugiau trūkumų: keistini greičių dėžės korpusas, galinis balkis, pr. k. p. amortizatorius, pr. k. p. stebulė ir guolis, saugos diržai (2 vnt.), atliktinas ratų geometrijos suvedimas, remontuotinas starteris, daugiafunkcinis vairas, įmontuotina keleivio pusės oro pagalvė (t.1, b.l.17-18). Ieškovo nuomone, atsižvelgiant į automobilio defektus, akivaizdu, kad automobilis neparuoštas saugiai eksploatacijai ir neatitinka kokybės reikalavimų CK 6.333 str. 6 d. prasme - neturi savybių, kurios yra būtinos automobilio įprastinei saugiai eksploatacijai ir kurių automobilio pirkėjas galėjo protingai tikėtis. Todėl yra neįvykdyti atsakovo įsipareigojimai, numatyti CK 6.327 str. 1 d. ir 6.333 str. 1 d. bei pirkimo-pardavimo sutarties 6.3 p. ir 6.4 p. Ieškovo vertinimu, atsakovas yra atsakingas už automobilio kokybės defektus, kadangi defektai egzistavo nuosavybės teisės perėjimo momentu, nors buvo pastebėti vėliau, tuo labiau, kad pagal pirkimo-pardavimo sutarties 6.4 p. atsakovas garantavo, kad automobilis atitinka visus kokybės reikalavimus. Kadangi CK 6.334 str. 1 d. 2 p. suteikia teisę pirkėjui, nusipirkusiam netinkamos kokybės daiktą, reikalauti, kad pardavėjas atitinkamai sumažintų pirkimo kainą, ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad automobilio defektų pašalinimas kainuotų 11 517 Lt (2006-04-19 UAB „Autotoja" remonto išlaidų skaičiuotė -11 449 Lt (t.1, b.l.17) ir UAB „Livs" Kauno filialo PVM sąskaita faktūra - 68 Lt (t.1, b.l.16), automobilio pirkimo kainą prašė sumažinti 11 517 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas, vadovaudamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatė, kad parduodamas automobilis atitiko kokybinius rodiklius, kurių galima tikėtis, atsižvelgiant į daikto prigimtį, automobilis tiko naudoti tam, kam tokios rūšies (ridos, metų ir eksploatavimo sąlygų) automobiliai paprastai naudojami (CK 6.363 str. 3 d. 2 ir 3 p.). Automobilis buvo apžiūrėtas specialistų, buvo atlikta jo techninė apžiūra. Visi ieškinyje nurodyti automobilio trūkumai pastebėti nebuvo, nors, jeigu jie būtų buvę, pirkėjui jie privalėjo būti matomi. Priėmimo-perdavimo aktas (t.1, b.l.14) patvirtino, kad ieškovo atstovas priėmė automobilį, jo kokybė ir komplektacija atitiko 2005-11-08 finansinio lizingo sutartyje nurodytą specifikaciją. Rašytiniai įrodymai - UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ techninės apžiūros rezultatų kortelės (t.1, b.l.41-42), UAB „Kauno techninės apžiūros centro“ 2006-11-27 raštas dėl techninės apžiūros (b.l.78) patvirtino, kad automobilis pardavimo momentu atitiko kokybės reikalavimus, automobilį buvo leista eksploatuoti, nurodžius, kad automobilis be trūkumų (t.1, b.l.42). Atsakovo pateikti įrodymai (b.l.82-83) bei VĮ „Regitra“ Kauno filialo pateikti automobilio registravimo dokumentai (t.1, b.l.84-102) patvirtino, jog automobilis atitiko šalių aptartos kokybės reikalavimus, o ieškovas turėjo galimybę pilnai susipažinti su visa automobilio dokumentacija. Teismo nuomone, ieškovo nurodyti automobilio trūkumai atsirado dėl netinkamo automobilio eksploatavimo, jau jį perdavus ieškovui, kadangi trūkumai fiksuoti faktiškai po penkių mėnesių po daikto eksploatavimo (t.1, b.l.17,18, 77-78). Įrodymų, kad defektai būtų atsiradę iki priėmimo-perdavimo akto sudarymo momento, ieškovas nepateikė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Ketora“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

Ieškovo nuomone, teismo išvada, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog ieškovo minėti automobilio defektai atsirado iki priėmimo-perdavimo akto sudarymo momento, yra visiškai nepagrįsta. Kadangi CK 6.333 str. 3 d. nustato specialią taisyklę CK 6.333 str. 1 d. atžvilgiu, atsakovui pirkimo-pardavimo sutarties 6.4 p. garantavus, jog automobilis atitinka visus kokybės reikalavimus, ieškovas (pirkėjas) neprivalo įrodinėti daikto trūkumų buvimo iki perdavimo momento (taigi, CK 6.333 str. 1 d. netaikoma). Todėl atsakovas atsakys visais atvejais už daikto trūkumus, jei neįrodys, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ir saugojimo taisykles, trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos buvimą. Teismas sprendime nepasisakė dėl CK 6.333 str. 3 d., nustatančios griežtą pardavėjo atsakomybę už pareigos perduoti tinkamos kokybės daiktą pažeidimą, jei pardavėjas garantuoja daiktų kokybę. Atsakomybė neatsiras tik pardavėjui įrodžius CK 6.333 str. 3 d. nurodytas aplinkybes arba CK 6.327 str. 2 d. aplinkybę, kad pirkėjas sutarties sudarymo metu žinojo ar turėjo žinoti apie tokius kokybės neatitikimus. Atsakovas tokios pareigos neįvykdė, todėl teismas ieškinį atmetė nepagrįstai. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas yra verslininkas, besiverčiantis prekyba automobiliais. Jis yra šios srities profesionalas, gerai išmano savo sferą. Kadangi atsakovas yra profesionalas, jam turi būti taikomas didesnis atsargumo, atidumo ir rūpestingumo standartas. Jis privalo sąžiningai padėti klientui įvertinti automobilio savybes, kurias įvertinti neprofesionalui būtų sudėtinga. Pirkdamas iš tokio asmens automobilį, pirkėjas teisėtai tikisi, kad jam profesionalus pardavėjas atskleis visą informaciją apie parduodamą prekę, kurios gali prireikti klientui, apsisprendžiant pirkti automobilį, kad jam bus pasiūlyta prekė tokios kokybės, kokios galima protingai tikėtis, kad būtų galima daiktą saugiai naudoti pagal paskirtį (CK 6.333 str. 6 d.). Pardavėjas privalėjo informuoti pirkėją apie esmines automobilio savybes, jo silpnąsias vietas, kurių žinojimas galėjo nulemti pirkėjo apsisprendimą dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Pareiga atskleisti informaciją kyla iš bendro reikalavimo sutarties šalims elgtis sąžiningai (CK 6.158 str.)

Šalies argumentai

Ieškovas nurodo, kad teismo išvada, jog automobilis „Olmitoje" buvo apžiūrėtas specialistų, yra nepagrįsta. Ieškovo direktorius A. V. išsamiai apžiūrėjo automobilį, vadovaudamasis savo bendromis žiniomis, todėl negalima iš jo reikalauti išsamaus automobilio būklės įvertinimo (pvz. ratų geometrijos, oro pagalvių būklės), reikalaujančio specialių žinių. Pirkėjo atstovas turėjo bendrą pareigą įvertinti tik akivaizdžius, plika akimi matomus trūkumus, kurių negalėtų nepastebėti vidutinis, protingas, racionalus, rūpestingas ir atidus žmogus. Be to, pažeisdamas CPK 270 str. 4 d. 3 p., teismas nevertino dokumento, kuris įrodo, jog atsakovas, įsigydamas automobilį Vokietijoje, žinojo, kad automobilis yra po avarijos, neparuoštas važiavimui. Tai patvirtina įrašas 2005-07-28 pirkimo-pardavimo sutartyje tarp R. K. ir atsakovo (t.1, b.l.84-86). Šioje sutartyje esantys faktai patvirtina apžiūrų UAB „Tokvila", UAB „Autoja", UAB „Lvis" servisuose duomenis.

Ieškovo vertinimu, teismas neišsamiai ištyrė techninių apžiūrų centrų pateiktą informaciją apie automobilio technines apžiūras. 2005-11-11 techninė apžiūra, atlikta UAB „Kauno techninės apžiūros centre" neatspindi tikrosios automobilio būklės, kadangi patikrinimas neįvertina visų automobilio savybių. 2005-11-11 atlikus automobilio techninę apžiūrą, buvo pastebėti automobilio defektai - nesureguliuoti artimų ir tolimų šviesų žibintai, naudojamos vasarinio tipo padangos. Pašalinus šiuos trūkumus, automobilį buvo leista eksploatuoti, tačiau jau 2005-11-15 dėl automobilio gedimo ieškovas kreipėsi į UAB Livs", kuri nustatė, jog deformuota apatinė svirtis ir variklio traversas bei iššokusi lauk apatinės svirties guminė įvorė. Šie gedimai UAB „Kauno techninės apžiūros centre" rasti nebuvo, todėl akivaizdu, kad automobilis techninės apžiūros metu nėra išsamiai ir visapusiškai tikrinamas. Atsakovas šiuos defektus pašalino savo sąskaita, šiais veiksmais netiesiogiai pripažindamas, kad minėti gedimai atsirado iki automobilio perdavimo ieškovui. Techninės apžiūros metu tikrinama, ar automobilis atitinka keliamus saugumo reikalavimus, ar yra tinkamas eksploatuoti keliuose pagal susisiekimo ministro 2003-04-08 įsakymą Nr.3-241 „Dėl techninių reikalavimų naudojamoms kelių transporto priemonėms". Techninės apžiūros metu tikrinama tik dalis automobilių prietaisų, todėl, ieškovo nuomone, negalima teigti, kad techninės apžiūros perėjimas reiškia visų automobilio agregatų nepriekaištingą darbą. 2006-12-13 ieškovas pakartotinai atliko techninę apžiūrą Vilniaus techninės apžiūros įmonėje „Tuvlita" ir 2007-01-04 UAB „Kauno techninės apžiūros centre". Jų metu nustatyta, kad persisunkia skysčiai per reduktoriaus sujungimus, priekinės pakabos elementai bei gabaritiniai žibintai neatitinka techninių normatyvų. Po to ieškovas atliko apžiūrą pas oficialų "Toyota" atstovą - UAB "Tokvila". Jos metu nustatyta defektų, kurių nenustatė techninės apžiūros. Todėl darytina išvada, jog vien vadovaujantis patikrinimu UAB „Kauno techninės apžiūros centre", negalima teigti, kad automobilis neturėjo defektų pirmą kartą, praeidamas techninę apžiūrą, o ieškovas visapusiškai susipažino su automobilio būkle.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškovo UAB „Ketora“ apeliacinį skundą atsakovas UAB „Autopanorama“ nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Atsakovo nuomone, skundo argumentas, kad atsakovas atsako visais atvejais už daikto trūkumus, jei neįrodo, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ir saugojimo taisykles, trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimą jėgos buvimą, visiškai nepagrįstas, prieštarauja CK 1.5 str. nuostatoms. Pagal CK 6.333 str. pirkėjas apie nurodytus daikto trūkumus privalėjo žinoti, kadangi jie turėjo būti tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas turėjo juos pastebėti be jokios specialios apžiūros. Šiuo atveju automobilis buvo apžiūrėtas ieškovo pasirinktu būdu bei aplinkybėmis ir visi nurodyti trūkumai pastebėti nebuvo, nors jie neišvengiamai privalėjo būti matomi, jeigu jie būtų buvę. Todėl akivaizdu, kad šie trūkumai atsirado dėl netinkamo automobilio eksploatavimo, jau jį perdavus ieškovui. Atsakovas už daikto trūkumus po to, kai daiktas buvo perduotas ieškovui, neatsako ir atsakyti negali, o juo labiau, jeigu trūkumai atsirado dėl netinkamo naudojimosi daiktu ar dėl nepakankamai atsakingo bei pareigingo daikto saugojimo.

Skundo argumentas, kad atsakomybė pardavėjui neatsiranda tik jam įrodžius CK 6.333 str. 3 d. arba CK 6.327 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, visiškai nepagrįstas. Pirkėjas nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar nuo ofertos pateikimo turi teisę prieš mokėdamas ar prieš priimdamas daiktus juos patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus (CK 6.328 str. ). Be to, lizingo sutarties 5.5 p. numato, jog, prieš priimdamas turtą iš pardavėjo, klientas turi atlikti veiksmus, kuriuos paprastai atliktų atidus ir rūpestingas pirkėjas - įsitikinti, ar turtas atitinka sutarties specifiką, yra nepažeistas, kokybiškas, reikalauti nedelsiant pašalinti pastebėtus trūkumus. Sutarties 5.12 p. numatyta kliento pareiga nedelsiant informuoti pastebėjus trūkumus SEB VB lizingą, nurodant turto trūkumus ir defektus. Įsigydamas automobilį, lizingo gavėjas (ieškovas) su savo atstovais jį atidžiai apžiūrėjo, tikrino ne vieną kartą, automobilio apžiūrai ieškovo atstovai pasitelkė savo specialistus ir, tik įsitikinę, jog prekės kokybė juos tenkina, išreiškė ketinimą prekę įsigyti, dėl ko reikalavimai, susiję su kokybės neatitikimais, yra nepagrįsti. Pardavėjas neatsako pagal CK 6.327 str. 1 d. už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad automobilis buvo eksploatuotas, jo kaina - 30 000 Lt, kai tuo tarpu perkant tų pačių metų ir tos pačios komplektacijos naują automobilį, jo kaina būtų 44 431 Lt (t.1, b.l.39-40). Todėl, atsakovo nuomone, parduodamas automobilis atitiko kokybinius rodiklius, kurių galima tikėtis, atsižvelgiant į daikto prigimtį, bei pardavėjo pareiškimus dėl daikto kokybės, automobilis tiko naudoti tam, kam tokios rūšies (ridos, metų ir eksploatavimo sąlygų) automobiliai paprastai naudojami (CK 6.363 str.).

Atsakovo vertinimu, skundo argumentai, kad automobilis nebuvo apžiūrėtas specialistų, yra visiškai nepagrįstas. Ieškovo atstovai nuvarė automobilį į „Olmitos" servisą, kuriame su savo specialistu, atsisakę „Olmita" specialistų paslaugų ir naudodamiesi serviso įrenginiais, automobilį nuodugniai apžiūrėjo. Šią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino liudytojas V. V. . Be to, skundo argumentas dėl automobilio būklės (kad automobilis buvo po avarijos) tik patvirtina aplinkybę, kad ieškovui, prieš įsigyjant automobilį, buvo pateikti visi dokumentai, kurių pagalba jis galėjo matyti bei įvertinti automobilio tikrąją būklę, visiškai nesiekiant jos nuslėpti. Iš dokumentų šalims buvo žinoma, kad automobilis yra po avarijos, tačiau suremontuotas ir paruoštas eksploatacijai, dėl ko automobilio kaina buvo mažesnė nei vidutinė, tai ieškovą tenkino ir jis nutarė automobilį įsigyti.

Atsakovo nuomone, skundo argumentai dėl automobiliui vykdytų techninių apžiūrų yra visiškai nepagrįsti, kadangi tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodyti automobilio trūkumai nėra nežymūs, ir automobilis, esant tokiems trūkumams, negalėjo būti tiek laiko eksploatuojamas saugiai bei pagal paskirtį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas apeliacinį skundą palaikė. Atsakovo atstovai pirmosios instancijos teismo sprendimo prašė nekeisti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinis skundas grindžiamas netinkamu materialinės teisės normų taikymu ir aiškinimu. Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl Civilinio kodekso 6.333 straipsnio nuostatų aiškinimo. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2005 11 10 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. PPK2005-110007 pagrindu atsakovas UAB „Autopanorama" pardavė, o UAB „SEB VB lizingas" pirko automobilį Toyota Yaris, pagaminimo metai 2005, pirmosios registracijos data 2005 01 04, rida 11700 km., kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) už 30 000 Lt (b.l. 5,6). 2005 11 08 finansinio lizingo sutarties Nr. K2005-110007 tarp UAB „SEB VB lizingas" ir UAB „Ketora" pagrindu automobilis buvo perduotas UAB „Ketora" (b.l. 9-14). Pareikštu ieškiniu ieškovas prašė sumažinti parduoto automobilio pirkimo kainą dėl daikto netinkamos kokybės.

Pirkimo–pardavimo sutartis yra konsensualinė dvišalė atlygintinė sutartis, nukreipta į daikto pirkėjui perdavimą nuosavybėn ar patikėjimo teise (CK 6.305 straipsnis). Sudarius pirkimo–pardavimo sutartį atsiranda teisinis prievolinis santykis, kurio turinys – pardavėjo ir pirkėjo tarpusavyje susijusios teisės ir pareigos; jas vykdydamos šalys pasiekia rezultatą, kurio tikėjosi sudarydamos sutartį. CK 6.200 straipsnyje įtvirtinti sutarties vykdymo principai; tai – imperatyviosios įstatymo nuostatos, pagal kurias privalo elgtis abi sutartinės prievolės šalys – tiek skolininkas, tiek ir kreditorius. Pardavėjo pareiga perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, nustatyta įstatyme (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Kai pardavėjas neįvykdo šios pareigos, pirkėjas turi teisę pasinaudoti įstatyme nustatytomis priemonėmis savo pažeistai teisei apginti (CK 6.334 straipsnis).

Ieškovė yra lizingo gavėja; pagal CK 6.573 straipsnį lizingo gavėjas turi teisę pareikšti tiesiogiai pardavėjui reikalavimus, atsirandančius iš lizingo dalyko pirkimo–pardavimo sutarties. Pardavėjas pagal sutartį ir CK normas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis). Nuostata, kad pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, reiškia, kad jis atsako už pirkimo–pardavimo sutarties dalyką sudarančių daiktų kiekį, svorį, asortimentą, komplektiškumą, kokybę ir kt.; skirtingų pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų pažeidimas sukelia nevienodas teisines pasekmes. Bendrieji parduodamų daiktų kokybės reikalavimai, pardavėjo pareigos ir jo atsakomybės už parduotų daiktų kokybės trūkumus sąlygos nustatyti CK 6.333 straipsnio normose.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį konstatavo, jog ieškovui buvo žinoma, kad jis įsigyja eksploatuotą automobilį, kuris yra patyręs autoįvykį. Šios aplinkybės neginčijo ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavę ieškovo atstovai. Teismui yra pateikti rašytiniai įrodymai – kopijos dokumentų, kurie buvo pateikti registruojant ginčo automobilį VĮ „Regitra“ Kauno filiale (t.1, b.l.87-102). Šių dokumentų tarpe yra dokumentas vokiečių kalba (jo vertimas byloje yra pateiktas t.1, b.l.84,85), iš kurio matyti, kad automobilis yra po avarijos (t.1, b.l.95). Kolegija konstatuoja, jog esant tokioms aplinkybėms, ieškovas, kaip atidus ir rūpestingas pirkėjas turėjo pareigą įsitikinti perkamo automobilio kokybe. Šią pareigą ieškovas prisiėmė sudarydamas su trečiuoju asmeniu UAB SEB VB lizingas finansinio lizingo sutartį, kurios 5.5 punktu įsipareigojo prieš priimdamas turtą iš pardavėjo atlikti veiksmus, kuriuos paprastai atliktų atidus ir rūpestingas pirkėjas – įsitikinti, ar pateiktas turtas atitinka sutarties specifikaciją, yra nepažeistas, kokybiškas, ar yra pateikta visa būtina su turtu susijusi dokumentacija, reikalauti pardavėjo nedelsiant pašalinti pastebėtus trūkumus (t.1, b.l.9). Iš priėmimo – perdavimo akto, kurį yra pasirašę ieškovo ir atsakovo atstovai, matyti, kad UAB „Ketora“ atstovas automobilį priėmė ir patvirtino, jog jis atitinka visus reikalavimus (b.l.14, t.1). Kolegija konstatuoja, jog ieškovo elgesio apskritai negalima vertinti kaip apdairaus ir rūpestingo pirkėjo, kadangi jis, įsigydamas automobilį po avarijos, apžiūrėdamas perkamą transporto priemonę, nesinaudojo specialistų paslaugomis, o pasikliovė savo žiniomis, ko atstovas neginčijo ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (t.1, b.l.43).

Kolegija sprendžia, jog byloje surinktų įrodymų visuma suponuoja išvadą, jog ieškovo nurodyti automobilio defektai atsirado jau po jo perdavimo ieškovo naudojimui. Nustatyta, kad 2005-11-11 buvo atlikta automobilio TOYOTA YARIS techninė apžiūra, tokių trūkumų, kurių buvimu yra grindžiami ieškovo reikalavimai, techninės apžiūros centras nenustatė (t.1, b.l.41,42). Pastebėtina tai, kad techninę automobilio apžiūrą atliko pats ieškovas (t.1, b.l.70 antroji pusė). Byloje yra pateiktas UAB Kauno techninės apžiūros centras raštas, jog su ieškinyje ieškovo nurodytais trūkumais automobilio techninė apžiūra nebūtų buvusi atlikta (t.1, b.l.78). LR susisiekimo ministro 2003-04-08 įsakymu Nr.3-241 patvirtintų „Techniniai reikalavimai naudojamoms kelių transporto priemonėms“ 6 punktas nustato, kad transporto priemonių apžiūra apima pateikimą dokumentų ir transporto priemonės identifikavimo, įrengimo bei techninių savybių kontrolę (patikrinimą ir įvertinimą). Minėtų reikalavimų 8 punktas numato kontrolės būdus, o 14,16 ir 17 punktai detalizuoja transporto priemonės techninių savybių, jos veikimo bei konstrukcijos kontrolės atlikimą. Šio norminio akto analizė suponuoja išvadą, jog tuo atveju, jeigu ieškovo nurodyti trūkumai būtų egzistavę automobilio 2005-11-11 atliekamos techninės apžiūros metu, jų nepastebėti nebūtų buvę įmanoma.

Kolegija įvertina ir tai, kad ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai dėl ginčo automobilio techninės būklės, yra prieštaringi. 2006-04-19 UAB „Autotoja“ rašte Nr.3-33 nurodyti automobilio Toyota Yaris remonto darbų ir keistinų detalių sąrašas (b.l,.17, t. 1) akivaizdžiai skiriasi nuo 2007-01-10 UAB „Tokvila“ rašte nurodytų defektų. Kolegija pažymi, kad automobilis ieškovui buvo perduotas 2005-11-10 (t.1, b.l.14). Ieškovas automobilį visą laiką eksploatavo ir eksploatuoja iki šiol, kaip pripažino atstovas apeliacinės instancijos teisme, neremontuotą. Pirmieji trūkumai, kuriais yra grindžiamas ieškinys, nustatyti 2006-04-19 (1, b.l.17), t.y. praėjus penkiems mėnesiams nuo automobilio buvimo ieškovo žinioje ir jo eksploatavimo. Kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėti trūkumai atsirado dėl netinkamo automobilio eksploatavimo yra pagrįsta visa minėtų byloje esančių įrodymų visuma (CPK 185 straipsnis).

Kolegija pažymi, kad ta aplinkybė, jog ieškovas automobilį eksploatuoja iki šiol (t.y. jau pustrečių metų) neremontuotą, suponuoja išvadą, jog parduoto automobilio kokybė atitinka įprastus reikalavimus, kurie gali būti keliami tokios markės automobiliui, patyrusiam autoavariją (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Ta aplinkybė, kad automobilyje nėra vienos keleivio pusės oro pagalvės, ieškovui įsigyjant automobilį buvo žinoma. Kita vertus, ieškovas, kaip sąžiningas ir apdairus pirkėjas, negalėjo nežinoti apie kai kuriuos automobilio neatitikimus naujo automobilio, kuris įsigyjamas automobilių prekybos salone, reikalavimams, kadangi pirko eksploatuotą automobilį, patyrusį autoavariją. Tokiu būdu, CK 6.327 straipsnio 2 dalis pardavėjo atsakomybę eliminuoja.

Dėl išdėstytų argumentų pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas, apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsakovui iš ieškovo priteistinos jo turėtos išlaidos, advokatės, atstovavusios apeliacinės instancijos teisme, pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui UAB „Autopanorama“, į.k. 135945646, 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) litų advokato atstovavimo išlaidų iš ieškovo UAB „Ketora“, į.k. 13506189.

Kolegijos pirmininkė Gražina DavidonienėKolegijos teisėjai Jolita CirulienėRamūnas Mitkus