- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-12-18
- Bylos Nr.
- 2-11421-877/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Liukaitytė
- Trečiasis asmuo
- „ERGO Insurance“ SE, L. R.
- Ieškovas
- UAB „Vikunijos logistika“
- Atsakovas
- UAB „Perkūno trestas“
Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Ramunei Beržinskienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokato padėjėjui A. B., atsakovės atstovei advokatei D. D., trečiojo asmens „ERGO Insurance“ SE Lietuvos filialo atstovui M. K., nedalyvaujant tretiesiems asmenims L. R. įmonei „Vikunija“, A. Z., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Vikunijos logistika“ ieškinį atsakovei UAB „Perkūno trestas“, tretiesiems asmenims L. R. įmonei „Vikunija“, A. Z., „ERGO Insurance“ SE Lietuvos filialui dėl vienašališko įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu atsakovo UAB „Perkūno trestas“, įmonės kodas 300612801, vienašalį 8704,51 Lt dydžio reikalavimo teisės įskaitymą, apie kurį atsakovas UAB „Perkūno trestas“ informavo ieškovą UAB „Vikunijos logistika“ 2013-03-14 pranešimu „Tarpusavio užskaitos aktas“, taikyti restituciją ir priteisti ieškovui iš atsakovo 8 704,51 Lt, priteisti ieškovo naudai iš atsakovo 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 8 704,51 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (3-4 b.l., 1 t.).
Ieškovė ieškinyje nurodė, jog 2013-02-18 ieškovas su atsakovu sudarė vienkartinę krovinio vežimo keliais sutartį Nr. 2013 02 18/J3 (toliau -Sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo pervežti krovinį- krano mazgus į Rusiją ir jį iki 2013-02-27 pristatyti CMR važtaraštyje nurodytam gavėjui. Minėtas krovinys buvo pristatytas Sutartyje ir CMR važtaraštyje nurodytu laiku (t. y. 2013-02-27) gavėjui, tačiau iškrovimo metu paaiškėjo, jog krovinys yra pasislinkęs, dėl ko dalis krovinio buvo apgadinta (toliau - 2013-02-27 įvykis). 2013-02-27 įvykio tyrimą atliko ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, kuris kreipėsi į nepriklausomus ekspertus Survey Service LLC, jog pastarieji apžiūrėtų krovinį ir nustatytų krovinio sugadinimo priežastis bei sugadinto krovinio nuostolių dydį. Nepriklausomi ekspertai atliko tyrimą ir nustatė, kad krovinio apgadinimo priežastys buvo netinkamas krovinio išdėstymas bei paruošimas transportavimui, t. y. krovinys buvo pakrautas tiesiogiai ant betoninių blokelių ir nebuvo panaudoti guminiai kilimėliai, kad būtų išvengta krovinio pasislinkimo transportavimo metu; be to, krovinys nebuvo pakankamai pritvirtintas (krovinys sunkus, todėl siuntėjas turėjo panaudoti papildomas krovinio tvirtinimo priemones). Atsižvelgiant į šias ekspertų pateiktas išvadas, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas 2013-04-23 priėmė sprendimą, kuriuo pripažino, kad vežėjas UAB „Vikunijos logistika“ nėra atsakingas už 2013-02-27 įvykį, t. y. krovinio sugadinimą. Tačiau, nepaisant aukščiau minėtų aplinkybių, atsakovas pateikė ieškovui pretenziją, kuria reikalavo atlyginti dėl 2013-02-27 įvykio patirtą žalą, o 2013-03-14 pranešimu „Tarpusavio užskaitos aktas“ informavo ieškovą, jog vienašališkai įskaito 8 704,51 Lt ieškovo turimą piniginį reikalavimą pagal 10 013,12 Lt dydžio PVM sąskaitą-faktūrą Serija VL Nr. 13021469 už suteiktas vežimo paslaugas, todėl atsakovas dėl šio įskaitymo ieškovui yra skoliningas tik 1 308,61 Lt. Ieškovas, nesutikdamas su šiuo atsakovo atliktu vienašališku 8 704,51 Lt dydžio piniginio reikalavimo įskaitymu, 2013-05-02 atsakovui pateikė reikalavimą dėl vienašališkai įskaitytos 8 704,51 Lt dydžio piniginės sumos grąžinimo. Į šį ieškovo 2013-05-02 reikalavimą atsakovas atsakė 2013-05-13 raštu, kuriame nurodė, jog nesutinka su ieškovo reikalavimu dėl vienašališkai įskaitytos 8 704,51 Lt dydžio piniginės sumos grąžinimo. Ieškovas pabrėžia, kad atsakovas vienašališkai 8 704,51 Lt dydžio ieškovo reikalavimo teisę įskaitė nesant priešpriešinio vienarūšio reikalavimo ieškovui, kadangi ieškovas nėra atsakingas už 2013-02-27 įvykio padarinius, t. y. ieškovas nėra atsakingas už aukščiau minėto krovinio sugadinimą. Dėl šios priežasties akivaizdu, jog atsakovo atliktas vienašalis įskaitymas neatitinka CK 6.130 str. 1 d. įtvirtintos įskaitymo sampratos, todėl yra akivaizdžiai niekinis bei negalioja kaip imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris. Remiantis šiomis aplinkybėmis, ieškovas kreipiasi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiu atsakovo atliktą vienašalį įskaitymą apie kurį ieškovas buvo informuotas atsakovo 2013-03-14 pranešimu „Tarpusavio užskaitos aktas“. Vienašalį įskaitymą pripažinus negaliojančiu sandoriu dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms CK 1.80 str. pagrindu, taikytina restitucija (CK 1.80 str. 2 d., 6.145 str. 1 d.) ir ieškovui iš atsakovo grąžintina (priteistina) minėta suma. Ieškovas, remdamasis CK 6.37 str. 2 d., taip pat prašo priteisti 6 proc. metines palūkanas nuo restitucija priteistinos 8 704,51 Lt sumos.
Ieškovės atstovas advokato padėjėjas A. B. teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus palaikė jame nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
2013 m. birželio 5 d. atsiliepimu į ieškinį atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (31-37 b.l.). Atsiliepime nurodyta, kad Rusijos įmonė „Kramaks“ įsigijo bokštinį kraną „Potain“ (MD 285B, serijos Nr. 410147, 2008 m.) kartu su betoniniais atsvaros blokais ir užsakė šio krovinio parvežimą iš Italijos (Imola miesto) į Rusiją (Maskvos miestą). Pervežimui organizuoti įmonė „Kramaks“ pasamdė ekspedicinę įmonę „Geo Trans Balta“, kuri užsakymo vykdymą perdavė įmonei „Balta Trucks“, pastaroji pasamdė įmonę „AKG Commerce Ine“, kuri užsakymą perdavė atsakovei UAB „Perkūno trestas“. Krovinys buvo gabenamas išardytas dalimis penkiomis transporto priemonėmis. Viena iš transporto priemonių iš Italijos važiavo tiesiai į Rusiją, likusios keturios transporto priemonės atvyko į Lietuvą (UAB „Aitura“ sandėlį, adresu Palemono g. 171, Kaunas), kur krovinys turėjo būti perkrautas į kitas transporto priemones, užmuitintas Lietuvoje ir toliau vežamas krovinio gavėjui Rusijoje. Ieškovas ir atsakovas 2013-02-18 sudarė vienkartinę krovinio vežimo keliais sutartį Nr. 20130218/J3, pagal kurią ieškovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis vykdyti atsakovo užsakytą krovinio pervežimą. Šalys Sutartimi susitarė, kad ieškovas pateiks dvi transporto priemones į krovinio pakrovimo vietą UAB „Aitura“ sandėlį ir pakrautą krovinį nugabens krovinio gavėjui į Rusiją. Šalių sudarytos Sutarties turinys buvo nustatytas atsižvelgiant į atsakovo gautus nurodymus, taikytinus šio pervežimo metu. Krovinys UAB „Aitura“ sandėlio teritorijoje iš atvykusių keturių transporto priemonių į kitas transporto priemones buvo perkrautas krano pagalba, nes krovinys turėjo būti perkrautas per transporto priemonių viršų, išlaikant tą pačią krovinio išdėstymo tvarką. Perkraunant krovinį dalyvavo keli sandėlio darbuotojai, atsakovo atstovas bei pakraunamų transporto priemonių vairuotojai, kurie stebėjo ir kontroliavo krovinio pakrovimo procesą, rūpinosi krovinio tvirtinimu, atliko kitus su pasirengimu krovinio gabenimui susijusius veiksmus. Pakrautos keturios transporto priemonės išvyko į Rusiją. Iš krovinio gavėjo buvo gauta informacija apie tai, jog krovinio iškrovimo metu (2013-02-27) nustatyta, kad dalis krovinio, gabenta su viena iš ieškovo pateiktų transporto priemonių (valst. Nr. CRV133/BV096), gabenimo metu buvo sužalota. Preliminariai padarytos žalos dydis buvo įvertintas 3500 EUR. Ieškovo pasitelktos transporto priemonės vairuotojui jau krovinio iškrovimo metu buvo pareikštos pretenzijos dėl gabentam kroviniui pervežimo metu padarytos žalos (įrašas apie sužalojimus padarytas CMR važtaraštyje). Atsakovas gavo pretenziją iš atsakovą pasitelkusios įmonės „AKG Commerce Ine“. Atsakovui pateiktoje pretenzijoje buvo paaiškinta, kad atsakovas privalo atlyginti kroviniui padarytą žalą; paskaičiuota bendra atlygintinų nuostolių suma siekia 2521 EUR; ši suma yra pagrįsta ir tinkamai įvertinta, todėl ji yra išskaičiuojama iš atsakovui skirtų mokėjimų. Įmonė „AKG Commerce Ine“ pareikalavo, kad atsakovas nurodytai sumai išrašytų ir pateiktų kreditinę sąskaitą. Atlikdama atsakovui skirtą mokėjimą už įvykdytus ir užsakytus pervežimus, įmonė „AKG Commerce Ine“ sumokėjo atsakovui 2521 EUR mažesnę sumą, mokėjimo paskirtyje pakartotinai paaiškindama, kad iš mokėtinų sumų buvo išskaityta pareikštos pretenzijos suma. Atsakovas, gavęs įmonės „AKG Commerce Ine“ pretenziją, tą pačią dieną (2013-03-14) ieškovui pateikė atitinkamo turinio pretenziją lietuvių kalba. Atsakovas ieškovui išrašė sąskaitą 2521 EUR (t.y. 8704,51 Lt) sumai, nurodydamas, kad ši suma yra už krovinio, vežto pagal užsakymą Nr. 20130218/J3 su transporto priemone CRV133/BV096, sugadinimą pagal pretenziją. Atsakovas taip pat surašė 2013-03-14 Tarpusavio užskaitos aktą, kurį 2013-03-15 išsiuntė ieškovui. Šiuo aktu atsakovas ieškovui pranešė, kad piniginiai šalių tarpusavio reikalavimai, t.y. ieškovo reikalavimas atsakovui dėl 10013,12 Lt sumokėjimo ir atsakovo reikalavimas ieškovui dėl 8704,51 Lt sumokėjimo, yra tarpusavyje įskaitomi, o įskaitymu nepadengtas atsakovo skolos ieškovui likutis, lygus 1308,61 Lt, bus sumokėtas ieškovui. 2013-03-18 mokėjimu atsakovas ieškovui sumokėjo 1308,61 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad tai galutinis atsiskaitymas pagal ieškovo atsakovui pateiktą sąskaitą Nr. 13021469. 2013-05-07 atsakovas gavo ieškovo reikalavimą dėl įskaitytos 8704,51 Lt sumos sumokėjimo ieškovui. Šiuo reikalavimu buvo prašoma ieškovui sumokėti 10013,12 Lt. 2013-05-13 atsakovas pateikė ieškovui atsakymą, kuriuo atmetė ieškovo nepagrįstą reikalavimą. Vežėjas dalyvavo krovinio pakrovime, turėjo prižiūrėti ir kontroliuoti šio proceso eigą, krovinį priėmė gabenti pasirašydamas važtaraštyje, nepadarė važtaraštyje jokių pastabų apie krovinį ar jo pakuotę, nesiėmė veiksmų pagal teisės aktų reikalavimus užtikrinti krovinio saugumą, neinformavo atsakovo apie kokias nors pastebėtas kliūtis, dėl kurių krovinio vežimas būtų negalimas, nepadarė važtaraštyje jokių su tuo susijusių žymų, neprašė atsakovo jokių instrukcijų, o tiesiog pradėjo priimto krovinio vežimą. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo atleisti vežėją nuo atsakomybės pagal CMR konvencijos 17 str. 4 d. b) punktą arba c) punktą. Be to, nurodytais veiksmais vežėjas pažeidė aukščiau minėtas teisės normas ir savo sutartinius įsipareigojimus. Vežėjo elgesys neatitiko atidaus ir rūpestingo vežėjo standarto, todėl vežėjo veiksmuose nustatytinas didelis neatsargumas. Esant šioms aplinkybėms, CMR konvencija net neleidžia vežėjui vadovautis CMR konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės. Taigi, iš šalis siejusių vežimo teisinių santykių atsirado šalių tarpusavio teisės ir pareigos — atsakingo už krovinio sužalojimą ieškovo pareiga adyginti padarytus nuostolius ir atsakovo pareiga sumokėti ieškovo suteiktų vežimo paslaugų kainą. Akivaizdu, kad ginčijamo įskaitymo atlikimo metu šalys viena kitai turėjo abipusių teisių ir pareigų. Salys turėjo reikalavimus viena kitai, o ne kitiems asmenims, kas reiškia, kad šalių reikalavimai buvo priešpriešiniai. Kadangi ieškovo ginčijamas įskaitymas atitinka abi aptartas sąlygas, šis įskaitymas yra pagrįstas ir teisėtas. Įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai (CK 6.131 str. 2 d.). Kadangi atsakovo prievolė ieškovui yra pasibaigusi įskaitymu (CK 6.130 str. 1 d.), ieškovo reikalavimas taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo skolą yra atmestinas.
Trečiasis asmuo L. R. įmonė „Vikunija“ su ieškinio reikalavimais sutiko ir prašė jį tenkinti, nurodė, kad už krovinio apgadinimą nėra atsakingas nei tretysis asmuo L. R. įmonė „Vikunija“, nei ieškovas UAB „Vikunijos logistika“, o krovinio apgadinimą lėmė siuntėjo netinkamai atliktas krovinio išdėstymas bei paruošimas transportavimui.
Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ADB „ERGO Lietuva“ 2012-11-16 su draudėju L. R. individualia įmone „Vikunija“ sudarė Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartį Nr. 710-932-0247223, kuria buvo apdrausta krovinio vežėjo automobiliais atsakomybė pagal 1956 m. CMR konvenciją. 2013-02-18 Ieškovas su atsakovu sudarė vienkartinę krovinio vežimo sutartį Nr. 20130218/J3, pagal kurią ieškovas įsipareigojo įvykdyti atsakovo krovinio pervežimą. Kroviniui vežti buvo pasamdyta L. R. individuali įmonė „Vikunija“. Pristačius krovinį gavėjui paaiškėjo, kad dalis krovinio yra apgadinta. Su pretenziją dėl krovinio apgadinimo į ERGO Insurance SE Lietuvos filialą kreipėsi ieškovas UAB „Vikunijos logistika“. ERGO Insurance SE Lietuvos filialas siekdamas nustatyti žalos atsiradimo priežastį, kreipėsi į nepriklausomus ekspertus Survey Service LLC, kurie nustatė, kad krovinio apgadinimo priežastys yra netinkamas krovinio išdėstymas bei paruošimas transportavimui, t.y. krovinys buvo pakrautas tiesiogiai ant betoninių blokelių, kad krovinys išvengtų tiesioginio pasislinkimo nebuvo panaudoti guminiai kilimėliai. Be to, dėl didelio svorio krovinys turėjo būti papildomai pritvirtintas. Kadangi šiuo atveju nebuvo užtikrintas saugus krovinio pervežimas dėl siuntėjo netinkamo krovinio paruošimo transportavimui, todėl dėl krovinio apgadinimo vežėjo kaltės nėra. Šioje byloje ginčas tarp šalių vyksta dėl vienašalio įskaitinio pripažinimo negaliojančiu, ne dėl žalos kroviniui padarymo, todėl savo pozicijos ERGO Insurance SE Lietuvos filialas dėl bylos baigties nereiškia.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas
Byloje nustatyta, kad 2010 m. rugsėjo 1 d. tarp UAB „Kramaks“ ir RAB „GeoTransBalta“ sudaryta transporto ekspedicijos sutartis Nr. 1/2010 (I t. 71-76 b.l.). UAB „Kramaks“ 2013-02-14 RAB „GeoTransBalta“ pateikė krovinio vežimo paraišką- sutartį Nr. 3/13 bokštinio krano pervežimui iš Italijos į Rusijos Federaciją (I t. 64 b.l.). 2013-02-18 ieškovė UAB „Vikunijos logistika“ su atsakove UAB „Perkūno trestas“ sudarė vienkartinę krovinio vežimo keliais sutartį Nr. 2013 02 18/J3 (I t. 11-12 b.l.), pagal kurią ieškovė įsipareigojo pervežti krovinį- krano mazgus į Rusiją ir jį iki 2013-02-27 pristatyti CMR važtaraštyje nurodytam gavėjui, taigi ji laikytina vežėja. Sutarties 2.2.2 punktu vežėjas įsipareigojo inter alia kontroliuoti krovimo eigą. Minėtas krovinys buvo pristatytas Sutartyje ir CMR važtaraštyje nurodytu laiku (2013-02-27) gavėjui, tačiau iškrovimo metu paaiškėjo, jog krovinys yra pasislinkęs, dėl ko dalis krovinio buvo apgadinta ir atsakovei „AKG COMMERCE INC“ pateikė pretenziją (I t. 48 b.l.). Pagal šią pretenziją ir 2013 03 14 kreditinę sąskaitą Nr. 0484C UAB „Perkūno trestas“ sumokėjo „AKG COMMERCE INC“ 2521 EUR (I t. 50-52 b.l.). RAB „Survey Service“ ERGO Insurance SE Lietuvos filialo užsakymu patikrinimo aktu Nr. SR.13.025 nustatė krovinio pažeidimo pobūdį, priežastį ir dydį (I t. 90-96 b.l.). 2013-02-27 įvykio tyrimą atliko ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, kuris 2013-04-23 sprendimu dėl 2013-02-27 įvykio Nr. 710-932-247223/001 (I t. 13-14 b.l.) nurodė, kad krovinio apgadinimo priežastys buvo netinkamas krovinio išdėstymas bei paruošimas transportavimui, t. y. krovinys buvo pakrautas tiesiogiai ant betoninių blokelių ir nebuvo panaudoti guminiai kilimėliai, kad būtų išvengta krovinio pasislinkimo transportavimo metu; be to, krovinys nebuvo pakankamai pritvirtintas (krovinys sunkus, todėl siuntėjas turėjo panaudoti papildomas krovinio tvirtinimo priemones) ir pripažino, kad vežėjas UAB „Vikunijos logistika“ nėra atsakingas už 2013-02-27 įvykį, t. y. krovinio sugadinimą. Atsakovė pateikė ieškovei pretenziją, kuria reikalavo atlyginti dėl 2013-02-27 įvykio patirtą žalą (I t. 15 b.l.). UAB „Perkūno trestas“ 2013 m. kovo 14 d. pranešimu „Tarpusavio užskaitos aktas“ informavo ieškovę, jog vienašališkai įskaito 8 704,51 Lt ieškovo turimą piniginį reikalavimą pagal 10 013,12 Lt dydžio PVM sąskaitą-faktūrą Serija VL Nr. 13021469 už suteiktas vežimo paslaugas, todėl atsakovas dėl šio įskaitymo ieškovui yra skolingas tik 1 308,61 Lt (I t. 10, 39-46 b.l.).
Ieškovė, nesutikdama su šiuo atsakovės atliktu vienašališku 8 704,51 Lt dydžio piniginio reikalavimo įskaitymu, 2013-05-02 atsakovei pateikė reikalavimą dėl vienašališkai įskaitytos 8 704,51 Lt dydžio piniginės sumos grąžinimo (I t. 17-18 b.l.). Į šį ieškovės 2013-05-02 reikalavimą atsakovė atsakė 2013-05-13 raštu, kuriame nurodė, jog nesutinka su ieškovo reikalavimu dėl vienašališkai įskaitytos 8 704,51 Lt dydžio piniginės sumos grąžinimo ir mano, kad už kroviniui padarytą žalą yra atsakingas vežėjas (I t. 19-21 b.l.).
Tarp bylos šalių buvo sudaryta krovinio vežimo sutartis, pagal kurią krovinio siuntėjo ir krovinio vežėjo susitarimu vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį (CK 6.808 str. 1 d.). Šiuo atveju krovinio vežimas turi tarptautinių elementų (vežama iš vienos valstybės į kitą), todėl taikytinos materialinės teisės klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į tai, kad tarptautinių sutarčių normos turi prioritetą nacionalinės teisės atžvilgiu jų konkurencijos atveju (CK 1.13 str.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CMR konvencija turi būti taikoma visais atvejais, kai vežimo sutartis atitinka jos 1 straipsnyje įtvirtintus požymius: vežama kelių transporto priemone, vežama sausumos keliais, vežama už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingose valstybėse, krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2006). Taikant CMR konvenciją turi būti įvertinta tai, kad ši tarptautinė sutartis turi griežto (specialaus) reguliavimo efektą, t. y. klausimai, kurie patenka į jos reglamentavimo sritį, laikomi sureguliuotais išsamiai ir jokie nukrypimai nuo šio reglamentavimo negalimi – pagal CMR konvencijos 41 straipsnio 1 dalį visi susitarimai (išskyrus 40 straipsnyje leistus vežėjų susitarimus), kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo šios Konvencijos normų, laikomi negaliojančiais. Nacionalinė teisė tarptautinio pervežimo santykiuose taikoma subsidiariai – tik tiems su tarptautiniu krovinių pervežimu susijusiems santykiams, kurių CMR konvencija tiesiogiai nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2009; 2012-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2012). Jei vežimo sutarčiai taikytina CMR konvencija, tai ji turi būti taikoma ne tik ieškiniams, kurie reiškiami vežėjams, bet ir vežėjo ieškiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 31 7 p.).
Kadangi ginčo santykiams taikytinos CMR konvencijos nuostatos, siuntėjui pakraunant krovinį vežėjas pagal CMR konvencijos 8 straipsnį turėjo patikrinti: a) ar teisingai nurodytas krovinių vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje; b) krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Be to, pagal KTK 32 straipsnį vežėjas tokiu atveju privalo patikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. Tai reiškia, kad vežėjo pareigos siuntėjui kraunant krovinį apsiriboja tik išorinių ir aiškiai matomų krovinio savybių patikrinimu bei krovinio išdėstymo automobilyje kontrole. Pažeidus minėtas pareigas bei nenurodžius atitinkamų pastabų važtaraštyje, vežėjui pagal CMR konvencijos 9 straipsnį perkeliama pareiga įrodyti, kad važtaraštyje nurodyti krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo netinkamos būklės, krovinio vietų skaičius, jo žymėjimas ir numeracija neatitiko važtaraščio įrašų. Be to, siuntėjas pagal CMR konvencijos 10 straipsnį tokiu atveju gali būti atleistas nuo atsakomybės, jei bus nustatyta, kad priimant krovinį pakuotės pažeidimas vežėjui buvo žinomas ar akivaizdus, tačiau apie tai jis važtaraštyje neįrašė atitinkamų pastabų.
Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008-02-21 įsakymu Nr. 3-56 (toliau - Taisyklės), numato vežėjo pareigą kontroliuoti krovinio išdėstymą ir tvirtinimą (9 punktas). Prieš pradėdamas važiuoti vairuotojas privalo patikrinti ar krovinys išdėstytas ir pritvirtintas pagal reikalavimus, apie pastebėtą neatitikimą privalo nedelsiant pranešti, kad jis būtų pašalintas, priešingu atveju — vairuoti draudžiama (10 punktas). Vežėjas atsakingas už tai, kad krovinio tvirtinimo įranga būtų tinkama (6 punktas). Vairuotojas privalo reguliariai tikrinti krovinio tvirtinimą kelionės metu, papildomai tvirtinimas turi būti tikrinamas po staigaus stabdymo ar kitos ekstremalios situacijos (10.1. punktas). Vairuotojui numatyta pareiga važiuoti saugiai — pasirinkti greitį pagal aplinkybes, kad išvengtų staigaus krypties keitimo ir stabdymo (10.2. punktas). Vežėjo atsakomybė už krovinį prasideda nuo to momento, kai krovinys yra priimamas vežti, ir pasibaigia krovinio perdavimo jo gavėjui momentu (CMR konvencijos 17 str. 1 d.). Vežėjo atsakomybė pagal CMR konvenciją yra preziumuojama (CMR konvencijos 17-18 str.). Vežėjas, siekdamas būti atleistas nuo atsakomybės, turi įrodyti jo atsakomybę šalinančias aplinkybes (CMR konvencijos 18 str.). Ieškovas remiasi CMR konvencijos 17 str. 4 d. b) ir c) punktais, teigdamas, kad yra pagrindas ieškovą atleisti nuo atsakomybės. Jeigu vežėjas remiasi CMR konvencijos 17 str. 4 d. b) punkte numatytu pagrindu, jis turi įrodyti, kad krovinį buvo būtina įpakuoti, bet krovinys buvo vežamas neįpakuotas ar blogai įpakuotas, kad neįpakavimas ar netinkamas įpakavimas buvo krovinio sužalojimo priežastis, kad vežėjas negalėjo patikrinti pakuotės, nes jeigu galėjo, bet nepatikrino, arba buvo nepakankamai atidus, arba jeigu tikrinimo metu pastebėtų trūkumų neįrašė į važtaraštį, tai laikoma, kad pakuotė buvo tinkama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 31 30 punktas). Tokiu atveju nėra pagrindo vežėją atleisti nuo atsakomybės. Jeigu vežėjas remiasi CMR konvencijos 17 str. 4 d. c) punkte numatytu pagrindu, jis turi įrodyti, kad krovinį paruošė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė siuntėjas, gavėjas ar jų pavedimu trečiasis asmuo, šie veiksmai atlikti netinkamai ir turi įrodyti priežastinį ryšį tarp nurodytų asmenų netinkamai atliktų veiksmų ir atsiradusios žalos. Tačiau vežėjas neatleidžiamas nuo atsakomybės už nuostolius, jeigu jis matė, kad su kroviniu atlikti veiksmai kelia grėsmę krovinio saugumui, bet neatsisakė krovinio vežti ir/ar nepadarė apie tai atitinkamos žymos CMR važtaraštyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 31 30 punktas). CMR konvencija nustato, kad vežėjas neatleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams (CMR konvencijos 29 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra konstatavęs, kad CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta vežėjo kaltė suprantama kaip: 1) žalos padarymas tyčia; 2) žalos padarymas veiksmais, kurie pagal bylą nagrinėjančio teismo taikomus įstatymus prilyginami tyčiniams. Civilinėje atsakomybėje pagal teisinę reikšmę tyčinei kaltės formai gali būti prilyginamas didelis neatsargumas. Lietuvos nacionalinėje teisėje, kurios taikymas yra aktualus pagal CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį teismui sprendžiant dėl tyčiniams prilyginamų veiksmų sąvokos, didelis neatsargumas tiesiogiai nevertinamas tyčia, suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas, tačiau teisiniai tyčinių veiksmų ir didelio neatsargumo padariniai neretai yra vienodi. Taikant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį vežėjo didelis neatsargumas pagal bylos aplinkybes gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2009). Pagal nacionalinę teismų praktiką tyčiai prilygintu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2009; 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2012; 2013 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2013; 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2013). Atsargumas reiškia tai, kad rūpestingas ir apdairus vežėjas turi numatyti galimas grėsmes ir pavojus žalai atsirasti, t. y. kroviniui sugadinti, todėl privalo imtis adekvačių priemonių jam išsaugoti.
2013 m. vasario 18 d. sutartyje-užsakyme 1.1 punkte (11-12 b.l., 1 t.) nurodyta, kad krovinys yra „krano dalys, iki 20 t. Pakrovimas per viršų“. Kaip matyti iš bylos medžiagos, vežėjas jokių pastabų dėl krovinio ar pakuotės būklės važtaraštyje (2 t. 6-7 b.l.) nepažymėjo. CMR konvencijos 9 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu vežėjas važtaraštyje neįrašo motyvuotų pastabų dėl krovinio ir pakuotės būklės, tai iki priešingo įrodymo laikoma, kad krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo tinkamos būklės ir kad krovinio vietų skaičius, jo žymėjimas ir numeracija atitiko važtaraščio įrašus. Vertinant bylos medžiagą ir Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) nuostatas, darytina išvada, kad vežėjui važtaraštyje neįrašius motyvuotų pastabų dėl krovinio ir pakuotės būklės, laikoma, kad krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo tinkamos būklės. Pagal 2011 m. spalio 25 d. AKG COMMERCE INC ir UAB „Perkūno trestas“ daugkartinę krovinių pervežimo keliais sutarties 5 punktą, pakraunant krovinį vežėjas turi gauti CMR važtaraštį, sąskaitą faktūrą, pakavimo dokumentą, eksporto deklaraciją ir kitus siuntėjo nurodytus dokumentus; pakrovimas turi vykti pagal siuntėjo nustatytas sąlygas; transporto priemonė į pakrovimo vietą turi atvykti visiškai paruošta pakrovimui ir vežėjas turi kontroliuoti pakrovimo procesą (II t. 46 b.l.). 2013 m. vasario 18 d. sutartyje-užsakyme 1.1 punkte (11-12 b.l., 1 t.) UAB „Vikunijos logistika“ Sutartimi įsipareigojo į krovinio pakrovimo vietą atvykti visiškai pasiruošęs krovimui bei kontroliuoti krovimo eigą (2.2.2 punktas), apie krovinio pakrovimą, iškrovimą bei kitas su tuo susijusias Sutarties vykdymui svarbias aplinkybes nedelsiant informuoti atsakovą (2.2.6 punktas), Sutarties vykdymo metu susidūręs su bet kokia kliūtimi ar iškilus bet kokioms nenumatytoms aplinkybėms, privalo kuo skubiau apie tai pranešti atsakovui, visas Sutarties vykdymo metu iškilusias kliūtis ar problemas spręsti tik pagal atsakovo instrukcijas (2.2.7 punktas). Į bylą įrodymų, kad atsakovė būtų informuota apie kokią nors kliūtį pakraunant ar vežant krovinį, ieškovė nepateikė. Nors ieškovė teigia, kad vairuotojui A. Z. nebuvo leista dalyvauti pakraunant krovinį, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Priešingai, kitų šio krovinio vežime dalyvavusių vairuotojų J. D., I. Š. paaiškinimai (II t.107,112 b.l.) leidžia teigti, jog visų transporto priemonių vairuotojai, o taip pat ir A. Z., dalyvavo krovinio pakrovime. Šį faktą patvirtina ir UAB „Aitura“ raštas, kuriame nurodyta, jog pakraunamų vilkikų vairuotojai dalyvavo pakrovime, stebėjo ir kontroliavo krovimą (I t. 105 b.l.). „Holgo Partner“ 2013-06-05 rašte „Balta Truck LP“ nurodyta, kad perkrovimo metu reikėjo vadovautis „Res Omnia“ atliktu tvirtinimu kaip pagrindu tam, kad krovinį pristatyti nepažeistą (I t. 115 b.l.). Iš UAB „Aitura“ 2013-06-19 pranešimo (I t. 105 b.l.) matyti, kad šios įmonės sandėlyje buvo vykdomas krovinio perkrovimas iš vienų vilkikų su priekabomis į kitus pagal nurodymą, kad visiems dalyvavusiems pakrovime asmenims buvo nurodyta, jog krovinys turi būti perkrautas, išdėstytas ir pritvirtintas lygiai taip pat, kaip buvo pirmiau iš Italijos atvykusiuose vilkikuose, pakraunamų vilkikų vairuotojams buvo nurodyta sutvirtinti krovinį tuose pačiuose tvirtinimo taškuose. Į A. Z. vairuojamą automobilį buvo perkraunama paskiausiai, todėl jis turėjo pakankamai laiko patikrinti, kaip krovinys buvo pakrautas ir pritvirtintas iš Italijos jį atgabenusiame vilkike. Taigi akivaizdu, kad krovinio pradinis siuntėjas jokių krovinio pakrovimo ir jo tvirtinimo schemų, rašytinių nurodymų dėl pakrovimo nebuvo vežėjui nebuvo davęs, tačiau vykdant pakrovimą buvo nurodyta vadovautis tokiu krovinio išdėstymo ir tvirtinimo būdu, koks faktiškai buvo naudotas atvykusiuose į perkrovimą vilkikuose, t.y. prieš perkraunant krovinį privalu buvo išanalizuoti, kaip jis buvo išdėstytas vilkiko priekaboje ir kaip pritvirtintas, tokią pareigą turėjo ieškovė pagal sutarties 2.2.2 punktą, o tuo pačiu ir jos atstovas vilkiko vairuotojas. Iš RAB „Survey Service“ patikrinimo akte užfiksuotų A. Z. paaiškinimų matyti, kad jis pakrovimo procese nedalyvavo, krovinio tokiu būdu, koks buvo padarytas „Res Omnia“ pakrovus krovinį Italijoje, savo vilkiko priekaboje nepritvirtino (kaip jis pats nurodė- jam buvo uždrausta būti šalia pakrovimo vietos, pakrovimo vietoje krovinio siuntėjas nepateikė jokių instrukcijų dėl krovinio tvirtinimo, krovinį prispaudžiamaisiais diržais pritvirtino pats pagal standartinę schemą ( I t. 93 b.l.). Byloje surinkti kiti įrodymai prieštarauja tokiems trečiojo asmens paaiškinimams, kadangi tiek kitiems vairuotojams, tiek sandėlio darbuotojams buvo žinoma, kad krovinys turi būti pakrautas ir pritvirtintas identiškai, kaip buvo pakrautas iki perkrovimo vietos jį atgabenusiose transporto priemonėse; kiti vairuotojai pasirūpino guminių kilimėlių patiesimu prieš pakraunant detales, idant išvengti krovinio pasislinkimo. Šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. Z. nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nesilaikė sutarties 2.2.2 punkte sutartos sąlygos kontroliuoti krovimo eigą, priėmė krovinį vežti, vežė sausumos keliu nuo Kauno iki Maskvos, nė karto kelyje jo nepatikrino, tokiu būdu prisiėmė visą su tokiu vežimu susijusią riziką, nors manydamas, kad krovinys netinkamai pakrautas, galėjo įrašyti pastabas važtaraštyje, reikalauti, jog krovinys būtų tinkamai sukrautas ir supakuotas arba iš viso atsisakyti vežti krovinį. Taigi, sutikdama vežti krovinį, pati ieškovė ir prisiėmė visą su tuo susijusią riziką (CMR konvencijos 8-10 straipsniai). Ekspertui duoti A. Z. paaiškinimai rodo jo siekį išvengti atsakomybės, o remiantis neatitinkančiais tikrovės vairuotojo paaiškinimais (nenurodžius ieškovės pareigos kontroliuoti pakrovimą bei krovinio siuntėjo nurodymų krovinį tvirtinti būtent tokiu būdu, kaip buvo padaryta vilkike, iš kurio krovinys buvo perkrautas) grįsta eksperto išvada negali būti vertinama kaip parengta objektyviai nustačius visas krovinio vežimo aplinkybes ir vežimo dalyvių teises ir pareigas. Faktinis vežėjas L. R. įmonė „Vikunija“ sutartyje nurodo, kad turi ilgametę krovinių gabenimo patirtį, tai reiškia, kad yra savo srities profesionalas, todėl atsakovė, patikėdama krovinio vežimą tokiai įmonei, pagrįstai iš jos tikėjosi atidaus ir rūpestingo elgesio krovinio vežime. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovo įgaliotas asmuo – vairuotojas nesivadovavo krovinio išsaugojimo prioritetu, nesielgė atidžiai ir atsakingai, kas reiškia atsakovo didelį neatsargumą. Tokie vežėjo veiksmai pagal aukščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką yra prilyginami tyčiniams veiksmams (CMR konvencijos 29 str.). Atsakovė pagrįstai teigia, kad dėl to ieškovas negali remtis CMR konvencijos 17 straipsnio nuostatomis, atleidžiančiomis jį nuo atsakomybės.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas įskaitymo sampratą ir įskaitymo teisinius santykius (CK 6.130 str., 6.131 str.) yra nurodęs įskaitymo sąlygas: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius - ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2010; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009; kt.).
Iš šalis siejusių vežimo teisinių santykių atsirado šalių tarpusavio teisės ir pareigos — atsakingo už krovinio sužalojimą ieškovo pareiga atlyginti padarytus 8704,51 Lt nuostolius ir atsakovo pareiga sumokėti ieškovo suteiktų vežimo paslaugų kainą 10013,12 Lt (I t. 16 b.l.). Šalys turėjo reikalavimus viena kitai, o ne kitiems asmenims, t.y. šalių reikalavimai buvo priešpriešiniai. Ieškovo ginčijamas įskaitymas atitinka visas įskaitymui keliamas sąlygas, todėl šis įskaitymas yra pagrįstas ir teisėtas. Įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai (CK 6.131 str. 2 d.). Įskaitymas yra vienašalis sandoris, todėl tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies valios išreiškimo (pareiškimo apie įskaitymą) (CK 6.131 str. 1 d.). Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tačiau būtina apie tokio veiksmo atlikimą pranešti kitai šaliai. Šiuo atveju, apie įskaitymą buvo pranešta raštu (I t. 10 b.l.), ieškovė neginčija pranešimo apie įskaitymą fakto ar tinkamumo. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atliktas įskaitymas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl ieškovo reikalavimas pripažinti įskaitymą negaliojančiu atmestinas. Nustačius, kad atsakovės prievolė ieškovei yra pasibaigusi įskaitymu (CK 6.130 str. 1 d.), ieškovo reikalavimas taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo skolą bei palūkanas yra atmestinas. Pažymėtina, kad žalos dydis šioje byloje nebuvo nustatinėjamas, šalys jos dydžio neginčijo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Atsakovę atstovaujanti advokatė rengė atsiliepimą į ieškinį, dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 4 val. 17 min. Įrodymais apie jų sumokėjimą pagrįstos 2000 Lt išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio už šias paslaugas, todėl priteistinos atsakovei iš ieškovės.
Pagal atsakovės pateiktus įrodymus, iš ieškovės jai priteistinos 175,76 Lt išlaidos už dokumentų vertimą į valstybinę kalbą (I t. 99-104 b.l.; II t. 24-25 b.l.) .
Nagrinėjant bylą susidarė 79 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis. Ieškinį atmetus, šios išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės (CPK 88 str. 1 d. 3 p.; 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259str., 263 str.-267 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Iš UAB „Vikunijos logistika“, į. k. 302448247, priteisti UAB „Perkūno trestas“, į.k. 300612801, 2175,76 Lt (du tūkstančius šimtą septyniasdešimt penkis litus 76 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Iš UAB „Vikunijos logistika“, į. k. 302448247, priteisti valstybei 79 Lt (septyniasdešimt devynis litus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.