Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal V. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties V. Č. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2018 m. liepos 28 d. nutarimu V. Č. buvo nubaustas 300 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 6 dalį, už tai, kad jis 2018 m. gegužės 28 d., 1.04 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

2. Nesutikus V. Č. su Institucijos 2018 m. liepos 28 d. nutarimu jis kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus prašydamas minėtą nutarimą panaikinti ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną V. Č. atžvilgiu.

5. Institucija atsiliepime prašė apelianto V. Č. skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Apeliacinis skundas tenkinamas.

7. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

8. Nagrinėjamu atveju V. Č. Institucijos nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį dėl transporto priemonės vairavimo apsvaigus nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Apeliantas ginčija teismo atliktą įrodymų vertinimą ir tvirtina, kad jo kaltė dėl šio administracinio nusižengimo neįrodyta pakankamais ir neabejotinais byloje surinktais įrodymais, todėl administracinė teisena turi būti nutraukta.

9. ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

10. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad V. Č. kaltė buvo grindžiama administracinio nusižengimo bylos medžiaga, administracinio nusižengimo protokolu, V. Č. siuntimu į LSMUL neblaivumui ir apsvaigimui nuo psichiką veikiančių nustatymo, LSMUL Kauno klinikų medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 811, Valstybės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), buvo vertintas ir Klinikinės toksikologijos gydytojo J. Š. raštas dėl V. Č. tiriamosios medžiagos išvados, (duomenys neskelbtini) apskrities VPK patrulių rinktinės (duomenys neskelbtini) kuopos mobilaus būrio vyriausiojo patrulio Š. B. tarnybinis pranešimas, kuris pagarsintas teismo posėdžio metu, įvertintas ir pareiškėjo pateiktas 2018 m. rugpjūčio 8 d. medicinos dokumentų išrašas/siuntimas dėl jam diagnozuotos ligos kodu: D31.0 – junginės gerybinis navikas. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas apelianto pateiktą skundą, šiuos įrodymus dar kartą ištyrė, esančius prieštaravimus analizavo ir gretino su kitais byloje surinktais įrodymais, ko pasekoje įvertinęs juos visumoje nenustatė pagrindo skundo tenkinimui ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimui. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas padarė neteisingą išvadą dėl įrodymų vertinimo kas nulėmė neteisingo sprendimo priėmimą.

11. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sutiktina su skunde nurodyta apelianto pozicija, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Šiame kontekste, be kita ko paminėtina ir tai, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007).

12. Analizuojant bylos medžiagą apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvadomis, jog pareigūnams sustabdžius apelianto automobilį pagrįstai kilo abejonės dėl V. Č. būsenos ir jie, vadovaudamiesi Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (2016 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 503 redakcija) ėmėsi veiksmų vairuotoją (V. Č.) pristatyti į LSMUL Kauno klinikas medicininės apžiūros atlikimui dėl asmens apsvaigimo nustatymo. V. Č. atžvilgiu buvo paimtas jo kraujas bei šlapimas, atlikti tyrimai ir gautos medikų – specialistų išvados. Šių dokumentų turinys kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra reikšmingas vertinant nusižengimo požymių visumos inkriminavimą kaltininko atžvilgiu.

12.1. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo tiek medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 811 turinį, kur nurodyta, kad buvo atliktas bendras V. Č. būklės įvertinimas, padaryti įrašai apie asmens psichikos būklę (elgseną, nuotaiką, sąmoningumą, atmintį, dėmesį, mąstymą, kalbą, mimiką, gestikuliavimą) ir esant duomenų apie apsvaigimą nepakankamumui, galutinę išvadą nutarė padaryti po asmens šlapimo ar kraujo tyrimų, tiek ir specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuoti V. Č. kraujo, paimto 2018 m. gegužės 28 d., 1.45 val. ir jo šlapimo paimto 2018 m. gegužės 28 d., 1.50 val. tyrimo rezultatai, kurie patvirtino, kad pareiškėjo kraujyje amfetaminų, kokaino ir jo metabolitų, opiatų ir etilo alkoholio nerasta. Jo šlapime amfetaminų ir etilo alkoholio taip pat nerasta. Imuninės analizės duomenimis opiatų šlapime nerasta, be to, šiais tyrimais nustatyta, kad V. Č. kraujyje rasta tetrahidrokanabinolio, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties ir pėdsakų tetrahidrokanabinolio hidroksido, o jo šlapime, rasta benzoilekgoinino, ekgonino metilo esterio ir tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties. Apygardos teismas įvertinęs šių dviejų objektyvių dokumentų turinį, V. Č. apsvaigimo fakto konstatavimo neįžvelgia. Vis tik byloje lieka tik pareigūno tarnybinio pranešimo duomenys apie jo atliktą pirminį vairuotojo V. Č. elgsenos būsenos vertinimą ir abejonę dėl jo apsvaigimo, tačiau atlikus įstatyminę pareigą ir asmenį pristačius į medicinos įstaigą dėl šios abejonės patvirtinimo ar atmetimo, gauti duomenys pareigūnų išvados nepagrindė.

12.2. Iš apylinkės teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas savo išvadą grindė aplinkybėmis dėl V. Č. akių būklės, t. y. minėtame medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 811 nurodyta, kad jo vyzdžiai buvo išsiplėtę, į šviesą jis reagavo silpnai. Sutiktina, jog šios aplinkybės sutapo su pareigūno Š. B. nurodytais daliniais duomenimis, t. y. dėl akių, jo tarnybiniame pranešime, tačiau iš apelianto pateikto medicininio dokumento nustatytos galimos akių paraudimo ar įtarimą dėl akių būklės sukėlusios priežastys, kurias įtakojo nurodytos asmens ligos bei dėl jos pasireiškiantys požymiai. Tokias aplinkybes tvirtino ir pats apeliantas teigdamas, kad akys paraudusios jam nuo vaikystės, byloje tai paneigiančių duomenų nepateikta, todėl toks įrodymas dėl akių būklės, nesant jokių kitų objektyvių duomenų grindžiančių nusižengimo požymių buvimą negali būti laikytinas absoliučiu ir vienareikšmiškai patvirtinančiu apsvaigimo faktą V. Č. vairavimo metu.

12.3. Analizuojant Institucijos pareigūno ir apylinkės teismo vertintą specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) ANK 422 straipsnio 6 dalies dispozicijoje būtinojo požymio nustatymo fakto nėra. Atlikus šlapimo tyrimą, rasta benzoilekgonino, ekgonino metilo esterio ir tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, o kraujyje – tetrahidrokanabinolio, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties ir pėdsakų tetrahidrokanabinolio hidroksido, bet amfetaminų, kokaino ir jo metabolitų, opiatų ir etilo alkoholio nerasta, todėl tikėtina apelianto nurodyta versija, kuri buvo žinoma ir apylinkės teismui, jog tokio tyrimo rezultatas, pasireiškęs atitinkamų psichiką veikiančių medžiagų pėdsakų radimu yra greičiausiai nuo prieš dvi dienas vartotų kanapių. Byloje pateiktas gydytojo toksikologo J. Š. raštas dėl V. Č. tiriamosios medžiagos išvados ir jame nurodyta, kad iš turimų duomenų įvertinti V. Č. būklės, kuri buvo 2018 m. gegužės 28 d. 1.04 val., negalima. Nors buvo vertintas Institucijai pateiktas minėto gydytojo 2018 m. liepos 17 d. raštas dėl V. Č. tiriamosios medžiagos išvados ir jame pateikti gydytojo paaiškinimai bei jo nurodytos tikimybės, tačiau šiuo konkrečiu atveju, remtis šiais duomenims kaip kaltę grindžiančiais neabejotinais ir objektyviais įrodymais, teismas neturi pagrindo, juolab, kad įrodymai turi būti vertintini laikantis proceso įstatymo nuostatų. Apygardos teismo nuomone, ir šis įrodymas nėra konkrečiai patvirtinantis nusižengimo požymio – asmens apsvaigimo faktą.

12.4. Apylinkės teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo suformuota praktika panašaus pobūdžio bylose kuomet pagal anksčiau galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ATPK) yra absoliutus draudimas vairuoti transporto priemones, esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų bei atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį administracinėje teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-18-942/2015, kurioje nurodyta, kad ATPK 126 straipsnio 5 dalyje (atitinka ANK 422 straipsnio 6 dalį) neįtvirtinta nuostata dėl narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų koncentracijos, visa įvertinęs visumoje padarė galutinę teisinę išvadą dėl V. Č. kaltumo pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį įrodytinumo. Nagrinėjamu atveju be apelianto pozicijos, jog jis nebuvo apsvaigęs automobilio vairavimo metu bei policijos pareigūno įvertinimo dėl vairuotojo būsenos įtarumo, nurodant jį tarnybiniame pranešime, apygardos teismas nenustatė jokių patikimų ir objektyvių įrodymų apsvaigimo fakto buvimui konstatuoti. Aukščiau nurodyti įrodymai yra išanalizuoti ir motyvuotai nurodyta kodėl apygardos teismas jų nelaiko administracinio nusižengimo požymius, patvirtinančiais įrodymais ANK 422 straipsnio 6 dalies kontekste. Nepašalinus prieštaravimų tarp paties apelianto nurodytų aplinkybių ir pareigūno Š. B., kurio paaiškinimų nepatvirtino nei medikų specialistų duotos išvados, nesant galimybės ir duomenų pakankamumui konstatuoti asmens (V. Č.) apsvaigimo faktui, nei kiti objektyvieji įrodymai, kylant pagrįstų abejonių dėl nurodyto administracinio nusižengimo požymių nustatymo pagrįstumo, nurodyta apylinkės teismo teisminė praktika ir suformuota galutinė teismo išvada kaltės klausimu nesudaro pagrindo konstatuoti įrodytu administracinio nusižengimo požymių (nepatvirtintas požymis dėl apsvaigimo) visetą apelianto atžvilgiu. Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad apygardos teismui kilo pagrįstų abejonių dėl taikytos administracinės atsakomybės V. Č., todėl atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą bei iš jo išplaukiantį in dubio pro reo principą, visos abejonės bei neaiškumai, kurie liko nepašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

13. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, nustatęs ir vertinęs V. Č. Institucijos surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyto norminio teisės akto pažeidimo pagrįstumą, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir ANK 422 straipsnio 6 dalies taikymo nuostatas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikinamas ir nesant ANK 422 straipsnio 6 dalies būtinųjų požymių, administracinio nusižengimo teisena jam nutraukiama (ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 654 straipsniu,

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną V. Č. atžvilgiu nutraukti.

Šis Kauno apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.