Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ atstovui, atsakovei B. Š. ir jos atstovui advokato padėjėjui Vitaliui Venckui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovei B. Š.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. 2023 m. rugpjūčio 25 d. teisme gauti ieškovės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodo, kad nesutinka su skolos išdėstymu. Po kreipimosi į teismą atsakovė neatliko nei vieno mokėjimo. Pagal paskolos sutarties įmokų grafiką atsakovės kas mėnesį mokėtina suma turėjo būti 237,73 Eur. Atsakovė nevykdė mokėjimų laiku pagal paskolos sutarties įmokų grafiką, todėl (duomenys neskelbtini) paskolos sutartis buvo nutraukta. Ieškinyje prašoma priteisti negautų pajamų (nuostolių) suma paskaičiuota pagal paskolos įmokų grafike išdėstytus mokėjimus ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos, t. y. 2025 m. liepos 25 d., todėl atsakovės skolos mokėjimą išdėsčius po 200 Eur būtų pratęstas paskolos terminas, o tai didintų ieškovės nuostolius. Atsakovės prašymas sudaryti taikos sutartį taip pat negali būti tenkinamas. Pagal turimus duomenis, atsakovė įsidarbino į naują darbovietę nuo (duomenys neskelbtini), tačiau per laikotarpį nuo darbo pradžios naujoje darbovietėje iki ieškinio pateikimo teismui neatliko nei vieno mokėjimo, turi kitų finansinių įsipareigojimų. Taip pat iki paskolos sutarties nutraukimo nebandė susisiekti su ja ir derinti skolos mokėjimo grafiko, todėl neturi pagrindo manyti, kad išdėsčius skolos mokėjimą dalimis ar sudarius taikos sutartį, mokėjimai bus atliekami laiku.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

5. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys 2022 m. rugpjūčio 9 d. sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovei suteiktas 5 500,00 Eur vartojimo kreditas (5 002,25 Eur paskolos suma ir 497,75 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis) 36 mėnesių terminui. Atsakovė nesilaikė įsipareigojimo nustatytu grafiku grąžinti paskolą, ieškovė siuntė atsakovei raginimus sumokėti skolą, tačiau atsakovė į raginimus nereagavo ir skolos nesumokėjo, todėl ieškovė (duomenys neskelbtini) vienašališkai nutraukė sutartį su atsakove.

6. Sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė prievoliniai vartojimo kredito teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1-6.4 straipsniai). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

Dėl skolos priteisimo

7. Byloje ginčo dėl skolos priteisimo nėra. Atsakovė sutinka sumokėti prašomas sumas, prašo tenkinti ieškinį, priteistos skolos mokėjimą išdėstyti dalimis po 200 Eur per mėnesį.

8. Byloje nustatyta, kad ieškovė suteikė atsakovei vartojimo kreditą, tačiau atsakovė savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito negrąžino, sutarties sudarymo mokesčio nesumokėjo, todėl atsakovė pažeidė prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovė sutinka grąžinti ieškovei visą suteiktą vartojimo kreditą, todėl iš atsakovės ieškovei priteisiama 4 570,82 Eur negrąžinto kredito suma bei 428,65 Eur sutarties sudarymo mokestis.

9. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti 516,56 Eur paskolos palūkanas už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 26 d. iki 2023 m. birželio 21 d., taip pat 774,41 Eur sutarties administravimo mokestį.

10. Pagal tarp atsakovės ir ieškovės sudarytos sutarties specialiąsias sąlygas, atsakovė įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 23 procentų dydžio metines palūkanas, taip pat kas mėnesį sutarties administravimo mokestį. Minėtos palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis. Pagal tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas, kreditą, mokėjimo palūkanas ir administravimo mokestį atsakovė turėjo mokėti iki 2025 m. liepos 25 d. Sutartį nutraukus nuo (duomenys neskelbtini), ieškovė paskaičiavo iki sutarties nutraukimo dienos mokėtinas 516,56 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, taip pat 774,41 Eur administravimo mokestį, toks reikalavimas, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

11. CK 6.256 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę ieškovei, teismas daro išvadą, kad ieškovei iš atsakovės priteisiami 51,71 Eur delspinigiai.

12. Ieškovė taip pat prašo iš atsakovės priteisti 12,88 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. birželio 26 d. ir 23 procentų dydžio nuostolių atlyginimą nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki 2025 m. liepos 25 d. (sutarties termino pabaigos), skaičiuojant nuo tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 1 093,06 Eur sumos.

13. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos.

14. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

15. Nagrinėjamu atveju atsakovė pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo vartojimo kredito sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, todėl vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta. Faktas, jog ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovei pinigus ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, kad ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Būtent mokestinių palūkanų dydis pripažintinas orientaciniu negautų pajamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki jo termino pabaigos dydžiu, jeigu sutartis būtų vykdoma tinkamai, būtent tokias pajamas iš sutarties sudarymo būtų gavusi kredito įstaiga, o dėl pažeidimo ji šias pajamas prarado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, Teismų praktika Nr. 52; Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-26-413/2021).

16. Taigi, atsakovei taikytina civilinė atsakomybė, iš jos priteisiant ieškovės negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Teismo vertinimu, paskolos davėjas (ieškovė) pagrįstai nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. liepos 25 d.), galėjo tikėtis gauti 23 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš atsakovės ieškovei priteisiamos 12,88 Eur negautos pajamos (mokėjimo palūkanos), paskaičiuotos nuo (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. birželio 26 d. ir 23 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. birželio 27 d.) iki kredito grąžinimo termino pabaigos pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, neviršijant bendros 1 093,06 Eur sumos.

18. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkinamas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl skolos išdėstymo dalimis

19. Atsakovė prašo išdėstyti skolos mokėjimą, mokant po 200 Eur į mėnesį. Nurodo, kad dėl pablogėjusios finansinės padėties negalėjo laiku vykdyti įsipareigojimų, kylančių iš su ieškovu sudarytos vartojimo kredito sutarties. Šiuo metu taip pat nėra finansiškai pajėgi sumokėti visą susidariusią skolą iškart. Tačiau šiuo metu pradėjo dirbti, gauna nuolatines pajamas ir yra pasiruošusi grąžinti susidariusią skolą dalimis. Galėtų ieškovei susidariusią skolą grąžinti, mokėdama po 200 Eur kas mėnesį.

20. Ieškovė nurodė, kad nesutinka su skolos išdėstymu. Po kreipimosi į teismą atsakovė neatliko nei vieno mokėjimo. Pagal paskolos sutarties įmokų grafiką atsakovės kas mėnesį mokėtina suma turėjo būti 237,73 Eur. Atsakovė nevykdė mokėjimų laiku pagal paskolos sutarties įmokų grafiką, todėl (duomenys neskelbtini) paskolos sutartis buvo nutraukta. Ieškinyje prašoma priteisti negautų pajamų (nuostolių) suma paskaičiuota pagal paskolos įmokų grafike išdėstytus mokėjimus ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos, t. y. 2025 m. liepos 25 d., todėl atsakovės skolos mokėjimą išdėsčius po 200 Eur būtų pratęstas paskolos terminas, o tai didintų ieškovės nuostolius. Atsakovė iki paskolos sutarties nutraukimo nebandė susisiekti su ja ir derinti skolos mokėjimo grafiko, todėl neturi pagrindo manyti, kad išdėsčius skolos mokėjimą dalimis mokėjimai bus atliekami laiku.

Prašymas atmestinas.

21. CPK 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Išdėstyti teismo sprendimo vykdymą galima tada, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių, siekiant užtikrinti socialinį teisingumą. Šis institutas taikytinas tik išimtinais atvejais, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimą. Sprendžiant tokio pobūdžio klausimą teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, interesus ir nustatyti, ar tokio prašymo tenkinimo atveju nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai.

22. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė dirba (duomenys neskelbtini), gauna apie 400 Eur darbo užmokestį į mėnesį. Registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Prašyme dėl skolos išdėstymo atsakovė nurodė, kad šiuo metu nėra finansiškai pajėgi apmokėti visą susidariusią skolą, tačiau pradėjo dirbti, gauna nuolatines pajamas ir yra pasiruošusi grąžinti susidariusią skolą dalimis, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių atsiliepime išdėstytas aplinkybes, nepateikė. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis atsakovė turi ir daugiau finansinių įsipareigojimų. Teismas, įvertinęs atsakovės prašyme išdėstytas aplinkybes, duomenis apie atsakovės turtinę padėtį, taip pat ieškovės nurodytas aplinkybes, jog atsakovė iki paskolos sutarties nutraukimo nebandė susisiekti su ieškove ir derinti skolos mokėjimo grafiko, kad po įsidarbinimo atsakovė neatliko nei vieno mokėjimo, taip pat tai, jog skolos mokėjimą išdėsčius po 200 Eur būtų pratęstas paskolos terminas, o tai didintų ieškovės nuostolius, sprendžia, kad pateikti byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja išimtinis atvejis, kuriam esant būtų pagrindas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. Teismas pažymi, kad pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai ar atsikirtimai, įstatymas priskiria juos pareiškusioms šalims (šiuo atveju atsakovei) (CPK 12, 42, 178 straipsniai).

23. Atsakovės nurodytos aplinkybės, jog šiuo metu ji nėra finansiškai pajėgi sumokėti visą susidariusią skolą, tačiau pradėjo dirbti, gauna nuolatines pajamas ir yra pasiruošusi grąžinti susidariusią skolą dalimis negali būti pagrindu sprendimo vykdymo išdėstymui, nes prieš prisiimant turtinius įsipareigojimus, kiekvienas asmuo privalo įvertinti savo finansines galimybes ir neperkelti finansinių nesėkmių ir iš to kylančių pasekmių kreditorei. Tai, kad atsakovei kyla sunkumų atsiskaityti su kreditore, nėra pagrindas konstatuoti išimtines aplinkybes teismo sprendimo išdėstymui.

24. Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pakankamai duomenų apie sunkią atsakovės finansinę padėtį, kuri leistų teismui, nepažeidžiant šalių interesų balanso ir sąžiningumo principų, išdėstyti sprendimo vykdymą, teismas konstatuoja, kad atsakovė neįrodė pagrindo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, todėl jos prašymas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovei priteisiamos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 167,00 Eur žyminis mokestis ir 605,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos, iš viso 772,00 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

26. Iš atsakovės valstybei priteisiamos 13,28 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 284 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 570,82 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų septyniasdešimt eurų 82 ct) negrąžintą paskolą, 516,56 Eur (penkių šimtų šešiolikos eurų 56 ct) paskolos palūkanas už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 26 d. iki 2023 m. birželio 21 d., 774,41 Eur (septynių šimtų septyniasdešimt keturių eurų 41 ct) administravimo mokestį, 12,18 Eur (dvylikos eurų 18 ct) negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. birželio 26 d., 23 procentų dydžio negautas pajamas nuo ieškinio pateikimo dienos (2023 m. birželio 27 d.) iki visiško paskolos grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki 2025 m. liepos 25 d., skaičiuojant nuo tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 1 093,06 Eur sumos, 428,65 Eur (keturių šimtų dvidešimt aštuonių eurų 65 ct) sutarties sudarymo mokestį, 51,71 Eur (penkiasdešimt vieno euro 71 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 772,00 Eur (septynių šimtų septyniasdešimt dviejų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas – ieškovei UAB „Finansų bitė“, juridinio asmens kodas 304051511,

Priteisti iš atsakovės B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,28 Eur (trylikos eurų 28 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei, įmokos kodas 5662.

Atsakovės prašymą dėl skolos išdėstymo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.