Kauno apygardos teismo nutartis

2012-10-23 · Civilinė byla Nr. 2A-1999-395/2012

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-01-31Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-10-23Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-23
Bylos Nr.
2A-1999-395/2012
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-13685-2011-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Izolda Nėnienė (pirm.), Evaldas Burzdikas, Albinas Čeplinskas (pran.)
Ieškovas
R. L.
Atsakovas
R. S.
Kategorijos
  • 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1999-395/2012Teisminio proceso Nr. 2-05-3-13685-2011-7Procesinio sprendimo kategorijos: 30.2;121.18;121.21; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Albino Čeplinsko (pranešėjas), Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. L. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4234-475/2012 pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovei R. S. dėl nuosavybės teisės gynimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė įpareigoti atsakovę nutraukti nelegalaus viešbučio Family Hotel veiklą ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovui ir atsakovei priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovo nuomone, atsakovė piktnaudžiauja CK 4.72 straipsnio 1 dalyje, 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatytomis teisėmis, nes gyvenamojo namo priestate įsteigė nelegalų viešbutį Famyli Hotel, kuriam įsteigti ieškovas leidimo nedavė. Pažymėjo, kad viešbučio klientai po ieškovo langais stato transporto priemones, jo garažo durys nuolatos užstatomos. Dėl bet kokiu paros metu galinčių atvykti viešbučio svečių bendro kiemo vartai laikomi neuždaryti, nerakinami, dėl ko jo turtas yra nesaugus. Dėl viešbučio svečių automobilių atsakovė prie bendro kiemo tvoros įrengė žibintą, dėl kurio pirmo aukšto miegamasis apšviestas ne tik šviestuvo, esančio prie įėjimo į atsakovės gyvenamąją namo dalį, bet dar ir nuo gatvės, t.y. abu miegamojo langai. Be to, viešbučio veikla neįmanoma pagal atsakovės turimą verslo liudijimą, nes EVRK klasė 68.20 suteikia teisę nuomoti patalpas gyventojams ir nesuteikia teisės teikti apgyvendinimo paslaugų (EVRK klasė 55.20). Taip pat nurodė, kad atsakovė pažeidžia STR.07.01:2002 reikalavimus, Statybos techninio reglamento STR.2.06.01:1999 reikalavimus bei Vyriausybės 1995-12-29 nutarimo Nr. 1640 reikalavimus. CK 4.75 str. 1 d. nustatyta pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Siekimas maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka ir CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų. Taip pat pažymėjo, kad gyventojų teisė reikalauti, kad nebūtų pažeista jų šeimos aplinka, turi būti ginama, kaip pagrindinė žmogaus teisė (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti nelegalios veiklos fakto, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės vykdoma veikla yra neteisėta, t. y., kad kompetentingų institucijų yra nustatytos aplinkybės, jog atsakovė vykdo veiklą neturėdama tinkamo Verslo liudijimo. Teismas nurodė, kad šiuo atveju iš esmės tarp šalių yra kilęs ginčas dėl jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio objekto naudojimosi tvarkos, t.y. atsakovės vykdoma veikla sudaro nepatogumų naudojantis prie gyvenamojo namo esančiu sklypu (b. l. 112, 117-125), todėl bendraturtis kilus nesutarimams dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe turėtų kreiptis į teismą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo (CK 4.75 str. 1 d.). Tačiau ieškovas savo kaip bendraturčio teisių pažeidimus gina, prašydamas įpareigoti bendraturtę nutraukti veiklą, kuri, jo nuomone, yra nelegali. Asmenų, kuriems yra išduoti verslo liudijimai arba asmenų, kurie vykdo veiklą neturėdami verslo liudijimo, kontrolę vykdo Valstybinių kontrolės institucijų pareigūnai teisės aktų nustatyta tvarka (Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2002-11-19 nutarimu Nr. 1797 22, 23 p.). Šie pareigūnai turi įgaliojimus atlikti fizinių asmenų vykdomos individualios veiklos patikrinimus ir nustatyti pažeidimus, paskirti ATPK nustatytas administracines nuobaudas. Kauno miesto savivaldybės administracijos specialistai, remdamiesi ieškovo prašymu dėl gyvenamojo namo Benediktinių g. 22, Kaunas, patalpose galimai neteisėtai įrengto viešbučio, dalyvaujant ieškovui, atliko patikrinimą, kurio metu gyvenamojo namo, adresu Benediktinių g. 22, Kaunas, ar jo patalpų naudojimo ne pagal paskirtį fakto nenustatė (b.l. 109-110). Teismas pažymėtina, kad nepagrįstas ieškovo teiginys, kad atsakovė vykdo veiklą negavusi jo sutikimo, nes Verslo liudijimo išdavimui nereikalaujama pateikti bendraturčio sutikimo (b.l. 39). Taip pat teismas nurodė, kad iš byloje esančios medžiagos matyti, kad internetiniuose puslapiuose yra reklamuojamas viešbutis „Family Hotel“, esantis adresu Benediktinių g. 22, Kaunas (b.l. 15-20, 126-140), tačiau toks viešbutis nėra klasifikuotas kaip teikiantis apgyvendinimo paslaugas, nėra išduotas leidimas šiuo adresu įrengti viešbutį „Family Hotel“, tokio viešbučio patalpos nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (b.l. 11, 13, 14). Atsižvelgdama į minėtą reklamą internetiniuose puslapiuose ir ieškovo pateiktas nuotraukas, 2011-11-09 Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto skyrius raštu įspėjo atsakovę, kad, vadovaujantis LR Statybos įstatymo 40 str. 1 p., statinys būtų naudojamas pagal paskirtį, kuri yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, priešingu atveju būtų taikomos administracinio poveikio priemonės (ATPK 189² str.). Tokiu būdu teismas padarė išvadą, kad ieškovo keliamas reikalavimas kildintinas iš administracinių teisinių santykių, todėl civilinio proceso tvarka, norint įpareigoti nelegalios veiklos nevykdyti, reikalinga konstatuoti, kad tokia veikla yra vykdoma. Teismas tai gali padaryti tik pagal byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius, kad nelegalią veiklą, neturint verslo liudijimo ar vykdant kitokią veiklą negu išduotas verslo liudijimas leidžia, patikrinimo metu nustatė įgaliojimus turintys pareigūnai. Teismo vertinimu, vien tai, kad atsakovė teikdama patalpų nuomos paslaugas reklamuojasi internete, įvardindama patalpas viešbučiu, ir tai, kad ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype statomos nuomininkų mašinos, bei tai, kad jis negali laisvai naudotis bendrosios dalinės nuosavybės teise jam priklausančiu objektu, nelaikytina pakankamu pagrindu, konstatuoti nelegalią atsakovės veiklą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo, kad teismas, vertindamas atsakovės parodymus, nustatė, jog viešbučio nėra įregistruota, tuo pačiu pateisino atsakovės parodymus, kad taip ji reklamuojasi vykdydama savo teisėtą veiką. Teismas teigiamai vertino atsakovės klaidinamos reklamos naudojimą, nustatė, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, jog būtų galima konstatuoti atsakovės vykdomą nelegalią veiklą, tuo pažeidė LR CK 6.301 straipsnio l dalies reikalavimus, LR Turizmo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies reikalavimus, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos aiškinimus. Teismas atsakovės veiklą nagrinėjo tik pagal jos pateiktą Verslo liudijimą, tačiau neatkreipė dėmesio, kokia ir kaip vykdoma „teisėta" atsakovės veikla pagal LR Turizmo įstatymą. Atsakovė apgyvendina gyvenamosiose patalpose t.y. viešojoje erdvėje vadinamomis viešbučiu Family Hotel, adresu Benediktinių g. 22, Kaune, turistus iš kitų šalių kelioms paroms. Šią aplinkybę patvirtina prie civilinės bylos prijungti turistų atsiliepimai. Pagal VMI prie FM aiškinimą - gyvenamosios paskirties patalpų nuomos veikla įeina į EVRK klasę 68.20 apima tik ilgalaikę nuomą bei pagal LR Statistikos departamento paaiškinimą trumpalaikę nuomą be nakvynės. Ilgalaikė nuoma yra 1 mėnuo. Tuo tarpu turistų atsiliepimuose matosi, jog jie šiose patalpose gyvena po 1-5 dienas arba tik pernakvojo. Tai, apelianto nuomone, aiškus veiklos vykdymas ne pagal įstatymą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad jai priklausančias gyvenamas patalpas, esančias gyvenamojo namo priestate la²p, ir į kurias jai nuosavybės teisės atsirado teisėtos statybos pagrindu (b.l. 40,41), ji išnuomodavo fiziniams asmenims, vadovaujantis teisėtai išduotu 2011 metams Verslo liudijimu Nr. RG214711-2, kuris nėra panaikintas ar pripažintas negaliojančiu ir kurio ieškovas neginčija. Teismas, įvertinęs rašytinius įrodymus, sprendime teisingai nurodė, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsakovei buvo išdavusi verslo liudijimą užsiimti patalpų nuoma (įeina į EVRK klasę 68.20) laikotarpiu nuo 2011-05-16 iki 2011-12-31 (b.l. 38-39), taip pat 2012-04-19 buvo išduotas atsakovei verslo liudijimas gyvenamosios paskirties patalpų nuomai (kaimo turizmo arba nakvynės ir pusryčių paslaugos įeina į EVRK klases 68.20, 55.20; 55.90) laikotarpiui nuo 2012-04-19 iki 2012-06-01 (b.l. 153). Ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl netinkamai vykdomos individualios veiklos. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija patvirtino, kad jei nuomojamos patalpos ir priklauso keliems asmenims, išduodamas tik vienas patalpų nuomos verslo liudijimas, kuriam įsigyti bendraturčių sutikimo nereikia. Verslo liudijimas patalpų nuomai suteikia teisę teikti paslaugas tik gyventojams (b.l. 39), ką atsakovė ir vykdo. Atsakovės vykdoma teisėta veikla yra skatinama ir tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (b.l. 42-45). Tai, kad nėra įsteigta jokio viešbučio atsakovei priklausančiose naudotis patalpose, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai (b.l. 53, 113, 109). Kauno miesto savivaldybės administracijos sudaryta komisija, turto skyriaus specialistai ne kartą pagal ieškovo nepagrįstus skundus tikrino padėtį vietoje ir konstatavo, kad ginčo patalpos naudojamos pagal paskirtį ir patikrinimo metu apelianto skundai dėl nelegalaus įkurto viešbučio veiklos nepasitvirtino. Apelianto nurodyti argumentai dėl Verslo liudijimų išdavimo, LR Turizmo įstatymo taikymo yra nesusiję su ieškovo reikalavimu dėl tariamai neteisėto nelegalaus viešbučio veikla, kadangi šioje byloje nėra ginčijami atsakovei teisėtai ir pagrįstai išduoti Verslo liudijimai, o įrodymų, kad šalių bendroje valdoje būtų įsteigtas viešbutis, apeliantas nepateikė. Apelianto teiginiai dėl CK 4.75 straipsnio pažeidimų taip pat nepagrįsti. Bendraturčiams nesutarus dėl naudojimosi tvarkos, ji buvo nustatyta teismo sprendimu (CK 4.75 str. 1 d.). Atsakovė pagal verslo liudijimus nuomoja tik jai priklausančias naudotis dvi gyvenamas patalpas, esančias gyvenamojo namo priestate.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo. Tai – pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3426/2005).

Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde ieškovas R. L. iš esmės kelia du klausimus – netinkamai nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir neteisingai įvertintų byloje esančių rašytinių įrodymų. Apeliantas nurodo, kad jis ir atsakovė R. S. yra namų valdos, esančios adresu Benediktinų g. 22-1, Kaune bendraturčiai, todėl pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalies nuostatas bendrosios dalinės nuosavybės objektas turi būti valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tuo pačiu apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas , vertindamas faktines bylos aplinkybes, be pagrindo jas kvalifikavo kaip ginčą tarp šalių dėl naudojimosi namų valdos žemės sklypu, o ne kaip ieškovo nuosavybės teisų pažeidimą. Apeliantas nurodo, kad būtent dėl atsakovės įsteigto nelegalaus viešbučio veiklos yra suvaržytos jo, kaip bendraturčio, teisės naudotis jam nuosavybės teise priklausančia namų valdos dalimi, nes atsakovei priklausančio nelegalaus viešbučio Family Hotel klientai, savo veiksmais bei poreikių tenkinimu, trikdo atsakovo ir jo šeimos gyvenimo rimtį bei sukuria kasdieninės buities diskomfortą.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, bylos nagrinėjimo metu detaliai išsiaiškino konflikto tarp šalių kilimo priežastis ir įvertinęs tai, jog pats apeliantas teisme pripažino, kad ginčai prasidėjo po to, kuomet atsakovė įteisino šalių bendrai valdomoje namų valdoje gyvenamojo namo priestatą (b. l. 8-9, 160-162), pagrįstai konstatavo naudojimosi namų valdos žemės sklypu nebuvimą pagrindine ginčo priežastimi. Šias teismo išvadas, be antstolės G. Andrijauskienės 2009 m. faktinių aplinkybių konstatavimo akto (b. l. 112), patvirtina ir įsiteisėjas 2011-07-11 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-568-657/2011, kuriame nustatyti faktai dėl ginčo namų valdoje esančio gyvenamojo namo rekonstrukcijos pasekmių (b. l. 28-31), kurių ginčo atveju detaliau aptarinėti teisėjų kolegija neturi pagrindo (CPK 182 str., 2 p.).

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, bei įvertinus tai, kad, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovės veiksmuose, disponuojant sau priklausančia turto dalimi, tarp bendraturčių apelianto skundus administracine tvarka nagrinėję kompetentingi valdžios organai, pažeidimų, apimančių vertimąsi neteisėta ūkine - komercine veikla, nenustatė (b. l. 109-101), todėl nesant savarankiško reikalavimo dėl Verslo liudijimo (b. l. 153-154) pripažinimo negaliojančiu, teisėjų kolegija sprendžia, jog ginčo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymo vertinimo taisykles bei pažeidė CPK 178 straipsnio nuostatas, nes priešingu atveju būtų įstatymiškai nepateisinamas išėjimas už ieškinio reikalavimo ribų, kuris ginčo atveju nenumatomas (CPK 265 str., 2 d.). Kiti apeliacinio skundo motyvai, liečiantys atsakovei R. S. išduoto verslo liudijimo (b. l. 153), suteikiančio jai teisę teikti gyvenamojo ploto nuomos paslaugas išdavimo teisėtumą ir jo pagrindu teikiamų paslaugų atitikimą šios paskirties veiklai, plačiau neaptartini, nes šalių ginče šioje byloje laikytini nereikšmingais. Būtent dėl aukščiau išvardintų aplinkybių, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas reikšmingas bylai faktines aplinkybes ir tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu, o ieškovo apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Tuo pačiu, atmetant ieškovo apeliacinį skundą ir sutinkamai su CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis atsakovei priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, patirtos ryšium su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme pagal pateiktą atsakovės sąskaitą (b. l. 184-185).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo R. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei R. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) advokato teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su advokato pagalba apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Evaldas BurzdikasAlbinas ČeplinskasIzolda Nėnienė