Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Venckienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. L. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria priimtas ieškovo atsisakymas nuo ieškinio ir civilinė byla nutraukta, panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-18355-151/2011,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas prašė (b.l.3-5) įpareigoti atsakovę nutraukti nelegalaus viešbučio Family Hotel veiklą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2011-11-21 teisme gautas ieškovo prašymas (b.l.48) nutraukti civilinę bylą. 2011-11-24 pranešimu ieškovas buvo informuotas apie ieškinio atsisakymo ir bylos nutraukimo pasekmes (b.l.49). 2011-11-30 teisme gautas ieškovo patvirtinimas (b.l.52), kad jis ieškinio atsisako.

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 6 d. nutartimi (b.l. 58) priėmė ieškovo R. L. atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą Nr. 2-18355-151/2011 pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovei R. S. dėl civilinių teisių gynimo nutraukė. Įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovui R. L. 104,25 Lt sumokėto žyminio mokesčio, apmokėto 2011-09-22 banke Swedbank, AB. Priteisė iš ieškovo R. L. atsakovei R. S. 2420,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Nutartyje nurodyta, kad ieškovo atsisakymas nuo ieškinio nepažeidžia dalyvaujančių byloje asmenų teisių ir pareigų. Bylos nutraukimo pasekmės ieškovui yra išaiškintos 2011-11-24 pranešimu (CPK 294 str. 2 d.). Ieškovas, atsisakydamas ieškinio, nurodė, jog atsakovė pateikė verslo liudijimą pateisinantį viešbučio Family Hotel veiklą. Ieškovas, pateikdamas ieškinį, turėjo galimybę surinkti visus įrodymus ir ginčą išspręsti neteisminiu būdu. Atsakovė byloje turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl ieškovui atsisakius ieškinio, jos priteistinos iš ieškovo (LR CPK 94 str. 1 d., 98 str.).

Ieškovas atskiruoju skundu (b.l. 62-66) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartį panaikinti ir atsakovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti. Nurodo, kad jis teismui pateikė visų atsakingų institucijų atsakymus, kurie yra prijungti prie bylos, šios institucijos pastarąjį suklaidino. Be to, pareikšdamas ieškinį procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo. Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai atsakymu dėl verslo liudijimo ieškovą suklaidino, priešingu atveju jis nebūtų ieškinio atsisakęs. Apie 2011-12-06 žodinio proceso tvarka vykusį teismo posėdį jam įstatymo nustatyta tvarka nebuvo pranešta. Ieškovas nėra bylą pralaimėjusi šalis, todėl iš pastarojo neturi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos.

Atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l. 76-78) atsakovė nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka, prašo priteisti turėtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovo argumentai, kad jį atitinkamos institucijos, pateikdamos atsakymus, suklaidino, nesusiję nei su ieškovo prašymu dėl bylos nutraukimo, nei su priešingos šalies prašymu priteisti šioje civilinėje byloje bylinėjimosi išlaidas. Teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, vadovavosi ne LR CPK 95 straipsnio, kaip nurodo ieškovas, bet CPK 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Jokių prieštaravimų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui apeliantas nenurodo, todėl teismas ieškinio atsisakymą priėmė pagrįstai. Prašymas dėl bylos nutraukimo gali būti išnagrinėtas ir rašytinio proceso tvarka. Apeliantas vadovaujasi LR CPK 137 straipsnio 2 dalimi, tačiau ši norma reglamentuoja teismo teisę atsisakyti priimti ieškinį, o ne atsisakymą nuo jo. Ieškovas turėjo teisę atsisakyti savo prašymo dėl atsisakymo nuo ieškinio ir bylos nutraukimo, tačiau ja nepasinaudojo. Šioje byloje joks papildomas sprendimas nebuvo priimtas. Atsakovės advokatės išlaidos atitinka 2004-04-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nurodytas rekomendacijas ir nėra maksimalios.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėja konstatuoja, kad nustatytas absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte.

Apeliantas R. L. savo atskirąjį skundą grindžia aplinkybe, kad jam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovui nebuvo išsiųstas nei pranešimas, nei teismo šaukimas apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovui nebuvo pranešta apie 2011 m. gruodžio 5 d. vyksiantį teismo posėdį, todėl jis neturėjo galimybių į teismo posėdį atvykti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėja konstatuoja, kad apylinkės teismas pažeidė CPK normas, reglamentuojančias bylos nagrinėjimo teismo posėdyje tvarką (CPK 133 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą ir priėmęs teismo nutartį nedalyvaujant ieškovui, kai nėra patikimų duomenų apie jo tinkamą informavimą, pažeisdamas CPK 122 straipsnio 1 dalies nuostatas, pažeidė ieškovo CPK jam suteiktas procesines teises, įgalinančias ginti savo poziciją ir siekti teisingo teismo sprendimo (nutarties): teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus, pateikti prašymus, duoti paaiškinimus, teikti argumentus ir kt. (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad atsakovė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pateikė tik 2011-12-05 teismo posėdžio metu (b.l.54, 55). Taigi ieškovui dalyvaujant teismo posėdyje, jis būtų buvęs informuotas ir apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, dėl kurių būtų galėjęs pasisakyti, teikti paaiškinimus, prieštarauti jų priteisimui.

Pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas bylos išnagrinėjimas pirmosios instancijos teisme nesant bent vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo, remdamasis šia aplinkybe, skundžia teismo sprendimą (nutartį), pripažįstamas absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo teisėja sprendžia, jog šiuo atveju, kai nustatytas absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas, bylos grąžinimas būtent pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atitinka ir kasaciniame teisme formuojamai praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta UAB „Giedra“ v. R. P. ir J. P. byloje Nr. 3K-3-228/2005, kat. 104.10; 112; 121.19.8, „Teismų praktika“ Nr. 24).

Esant aukščiau išdėstytiems motyvams, apeliacinės instancijos teismo teisėja sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.