- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-29
- Bylos Nr.
- e2A-1576-587/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03338-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Žemės tinklas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Cocos LT“
Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.10.5.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1
2019 m. spalio 29 d.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žemės tinklas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-1576-587/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žemės tinklas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Cocos LT“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Žemės tinklas“ (toliau – ir UAB „Žemės tinklas“) prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Cocos LT“ (toliau – ir UAB „Cocos LT“) 1874,57 Eur žalai atlyginti, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, kad:
2.1. 2017 m. birželio 19 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta Mobilios rampos terminuota nuomos sutartis Nr. ZT/170619-1, kurios pagrindu ieškovė laikinai nuo 2017 m. birželio 19 d. iki 2017 m. gruodžio 19 d. išnuomojo atsakovei mobilią rampą, o atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei nuomos mokestį. Atsakovė minėta sutartimi taip pat įsipareigojo savo lėšomis remontuoti mobilią rampą, saugoti bei rūpintis mobilios rampos technine būkle ir prisiimti visą atsakomybę už ją. 2017 m. birželio 19 d. priėmimo-perdavimo aktu ieškovė perdavė atsakovei mobilią rampą, turto perdavimo momentu mobilios rampos techninė būklė buvo užfiksuota fotonuotraukose. Turto perdavimo-priėmimo momentu atsakovė nepareiškė ieškovei jokių pastabų dėl mobilios rampos techninės būklės, atsakovei perduota mobili rampa buvo techniškai tvarkinga ir tinkama naudoti pagal paskirtį.
2.2. 2017 m. spalio 26 d. ieškovė ir atsakovė sudarė susitarimą dėl sutarties nutraukimo anksčiau termino atsakovės iniciatyva, kuriuo šalys susitarė, kad 2017 m. birželio 19 d. Mobilios rampos terminuota nuomos sutartis Nr. ZT/170619-1 nutraukiama nuo 2017 m. spalio 26 d. Susitarimo pasirašymo dieną ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą Nr. KT 0002405 363,00 Eur sumai vadovaudamasi tarp šalių sudarytos sutarties 2 punktu, t. y. atsakovei nutraukus sutartį anksčiau termino ji sumoka ieškovei likusį nuomos termino mokestį (už kiekvieną mėnesį po 100,00 Eur +PVM). Atsakovė minėtą PVM sąskaitą-faktūrą apmokėjo.
2.3. 2017 m. lapkričio 10 d. atsakovė perdavė ieškovei mobilią rampą. Mobilios rampos perdavimo-priėmimo momentu ieškovė pastebėjo, kad mobili rampa yra stipriai apgadinta – sulankstyti mobilios rampos ratlankiai, nuleistos ir nenatūraliai apgadintos mobilios rampos ratų padangos. Mobilios rampos priėmimo-perdavimo metu buvo atlikta rampos apžiūra, kurios metu pastebėti mobilios rampos trūkumai, jie užfiksuoti fotonuotraukose, užpildytas 2017 m. lapkričio 10 d. turto perdavimo-priėmimo aktas su pastabomis apie priimto daikto trūkumus, aktą pasirašė ieškovė ir atsakovė. Atsakovė nepareiškė jokių pastabų dėl ieškovės fiksuojamų mobilios rampos apgadinimų ir su nustatytų apgadinimų faktu sutiko. Atsakovės grąžinta mobili rampa akivaizdžiai buvo apgadinta, buvo itin stipriai sulankstyti ratlankiai, nenatūraliai nudėvėtos ir pažeistos padangos, rampa negalėjo būti eksploatuojama, mobilios rampos apgadinimai negalėjo atsirasti natūralaus nusidėvėjimo metu. Šalys susitarė, kad mobilios rampos techninė būklė apžiūros metu bus fiksuojama fotonuotraukose, ieškovė nugabens mobilią rampą į savo teritoriją, kurioje atsakovės pasamdytas ekspertas atliks mobilios rampos apžiūrą. Mobilią rampą, pakraunant ją į automobilio puspriekabę, ieškovė nugabeno į savo buveinę, kur buvo saugoma. Atsakovė delsė pasamdyti ekspertą, vėliau atsisakė bendradarbiauti. Ieškovė, siekdama nustatyti turto apgadinimo mastą bei nuostolių, atsiradusių dėl netinkamo mobilios rampos eksploatavimo, dydį, pasamdė teismo ekspertą bei 2017 m. gruodžio 18 d. pranešimu informavo atsakovę apie 2018 m. sausio 5 d. įvyksiančią mobilios rampos apžiūrą bei pasiūlė atsakovei dalyvauti turto apžiūroje.
2.4. Lietuvos Respublikos teismo prekinių ekspertizių ekspertė L. N. 2018 m. sausio 5 d. atliko mobilios rampos apžiūrą ir 2018 m. sausio 8 d. surašė Ekspertizės aktą Nr. 20180108/1, kuriuo konstatavo, kad apžiūrimos mobilios rampos konstrukcija nebėra patikima ir nebegali būti be papildomos techninės būklės atstatymo ir atestacijos naudojama tiesioginėje veikloje, nesukeliant pavojaus aplink esantiems žmonėms, įrengimams ir kitai technikai; ieškovas dėl mobilios rampos apgadinimo patyrė mažiausiai 1874,57 Eur ekonominę žalą. Teismui pateiktas ekspertizės aktas yra tinkamas rašytinis įrodymas ir gali būti vertinamas šioje civilinėje byloje sprendžiant ieškinio pagrįstumo klausimą. Aplinkybė, kad ekspertė L. N. nėra įrašyta į teismo ekspertų sąrašą, nelaikytina pakankama šiam įrodymui paneigti.
2.5. Atsakovas nereiškė jokių žodinių pastabų ieškovui dėl išnuomoto daikto, neįrašė jokių rašytinių pastabų į perdavimo-priėmimo aktą, mobilia rampa naudojosi pakankamai ilgai, nuo 2017 m. birželio 19 d. iki 2017 m. lapkričio 10 d., todėl laikytina, kad atsakovui buvo perduotas tinkamas naudoti daiktas, neturintis jokių esminių trūkumų. Pareiga įrodyti aplinkybę, kad mobili rampa buvo naudojama pagal paskirtį ir buvo apgadinta ne dėl atsakovės kaltės, tenka pačiai atsakovei, ne ieškovei. Mobili rampa buvo apgadinta tuo laikotarpiu, kai ją naudojo atsakovė.
2.6. Ieškovė 2018 m. sausio 30 d. kreipėsi į atsakovę, ragindama geruoju iki raginime nustatyto termino atlyginti ieškovei 1874,57 Eur ekonominę žalą bei 280,00 Eur papildomas išlaidas (200,00 Eur teismo eksperto pagalba apmokėti bei 80,00 Eur advokato pagalbai ikiteisminio ginčo nagrinėjimo metu). Tačiau atsakovė atsisakė geruoju atlyginti ieškovei žalą.
3. Atsakovė UAB „Cocos LT“ su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas, procesiniuose dokumentuose ir jos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad:
3.1. Nuomos sutarties laikotarpiu nebuvo nustatyta, kad atsakovė mobiliąją rampą naudojo ne pagal jos tiesioginę paskirtį, jokių pretenzijų iš ieškovės dėl to negavo. Šalių pasirašytoje 2017 m. birželio 19 d. Mobilios rampos terminuotoje nuomos sutartyje nėra numatyta jokių specialių mobilios rampos naudojimo sąlygų, kurias galėjo pažeisti atsakovė, maksimalios mobilios rampos apkrovos, nebuvo nurodyti ir jokie kiti specialieji techniniai duomenys, kaip turi būti naudojama mobili rampa, mobilią rampą atsakovė naudojo savo ūkinėje veikloje, pagal jos tiesioginę paskirtį – iškraunant ir pakraunant iš atsakovės sandėlių medžio anglį. Atsakovė sudarydama sutartį nurodė ieškovei, kokiu tikslu yra nuomojama mobili rampa, pati ieškovė ją atgabeno į eksploatacijos vietą, kur mobili rampa visą nuomos laiką stovėjo toje pačioje vietoje nejudinama. Atsakovė nereiškė jokių pretenzijų ieškovei dėl išnuomoto daikto kokybės, kadangi žinojo, kad mobili rampa nėra nauja, buvo eksploatuojama ilgą laiką, jos būklė buvo atskleista iki nuomos sutarties pasirašymo persiųstose nuotraukose, be to nuomos kaina atitiko šio daikto kokybę.
3.2. 2017 m. lapkričio 10 d. atsakovė mobiliąją rampą perdavė ieškovei ir tik 2018 m. sausio 5 d. buvo atlikta mobilios rampos apžiūra. 2017 m. lapkričio 10 d. Turto perdavimo-priėmimo akte yra minimas vienas sulankstytas ratas ir nuleistos padangos, todėl darytina išvada, kad jokių kitų vizualiai matomų pažeidimų nebuvo. Mobili rampa nėra pati savaime transporto priemonė, todėl nesuprantamas Ekspertizės akto teiginys apie nenatūraliai nudėvėtas ir pažeistas padangas, apie tai nėra minima 2017 m. lapkričio 10 d. Turto perdavimo-priėmimo akte.
3.3. Prie 2017 m. birželio 19 d. Turto perdavimo-priėmimo akto pridėtų nuotraukų kokybė neleidžia nustatyti realios mobilios rampos būklės jos perdavimo momentu. Ieškovė pati 2017 m. lapkričio 10 d. Turto perdavimo-priėmimo akte nurodė „Grąžinama rampa tuščiomis padangomis ir sulankstytu rato disku“. Atsakovė dėl šios pastabos jokių prieštaravimų nepateikė ir pilnai sutiko. Atsakovė sutiko atlyginti ieškovei atsiradusius nuostolius dėl sulankstyto disko. Mobili rampa buvo grąžinta iš tos pačios vietos, į kurią ją pristatė pati ieškovė. Neaišku, kodėl ieškovė nenustatinėja žalos, kuri neva buvo padaryta naudojant mobiliąją rampą ne pagal paskirtį, o paskaičiuoja savo negautas pajamas už 15 mėnesių laikotarpį. Mobilios rampos kiti akivaizdūs pažeidimai galėjo atsirasti jos gabenimo ir mobilios rampos iškrovimo ieškovės buveinėje metu. Atsakovės direktoriui paprašius anksčiau termino nutraukti nuomos sutartį pats ieškovės direktorius pasiūlė įsigyti mobiliąją rampą už 1400 Eur sumą su PVM, t. y. už tikrąją šios mobilios rampos rinkos kainą, tačiau surašius Ekspertizės aktą, pareiškė 2154,54 Eur dydžio reikalavimą atsakovei. Ieškovė pati savo nuosavu transportu ar nuomotu transportu parsigabeno mobiliąją rampą, todėl po 2017 m. lapkričio 10 d. už mobiliosios rampos pažeidimus atsakovė negali ir neturi būti atsakinga. Iš pateiktų nuotraukų aiškiai matyti, kad mobilios rampos padangos yra stipriai nusidėvėjusios, pati mobili rampa yra ypač prastos techninės būklės, stipriai surūdijusi. Tie patys mobilios rampos trūkumai buvo užfiksuoti pačios ieškovės iki sudarant mobilios rampos nuomos sutartį, t. y. iki perduodant mobiliąją rampą atsakovei, išskyrus trūkumus nurodytus 2017 m. lapkričio 10 d. Turto perdavimo-priėmimo akte. Bylose pateiktose nuotraukose aiškiai matyti, kad mobilios rampos konstrukcijos yra labai stipriai paveiktos korozijos ir visi „ženklūs ratų ašių laikančiųjų ir atraminių sijų įlenkimai“ kaip nurodyta „Ekspertizės akte“, atsakovės nuomone yra atsiradę dėl natūralios mobilios rampos nusidėvėjimo.
3.4. Ekspertizės akte nėra nurodoma, kodėl mobili rampa nėra tinkama toliau naudoti, kaip yra suprantamas terminas „likvidacinė vertė“, kokiais apskaičiavimais, argumentais ir teisės aktais remiantis padaryta tokia išvada. Keturi iš Ekspertizės akte nurodytų dokumentų yra daugiausiai susiję su mokesčių teise, kitas dokumentas yra informacija iš tinklapio ir ieškovės direktoriaus įsakymas, neturi jokios sąsajos su mobilios rampos techninės būklės nustatymu, jos eksploatacinių savybių pablogėjimu, apskaičiuotų defektų atstatymo kaštų nustatymu, t. y. realiai padarytos žalos apskaičiavimu. Atsakovė nesutinka, kad ji atsakinga už ieškovės mokestines prievoles, kurias ji patirtų nuomodama mobiliąją rampą kitiems ūkio subjektams. Neaišku, apie kokią riziką kalbama ir kodėl ieškovė įtraukdama į sąnaudas 1040,46 Eur sumą, turėtų gauti pelną. Ekspertizės akte nurodomos 1040,46 Eur likutinės mobilios rampos vertės mokestine prasme nereikėtų tapatinti su jos tikrąją rinkos verte, t. y. jos kaina laisvoje rinkoje. Neaišku, kokios turto nuomos kainos rinkoje ir kaip jos yra nustatytos, kaip apskaičiuota negauta 1500 Eur suma, kuo remiantis ši nuomos kaina yra apskaičiuojama už 15 mėnesių, o ne už trumpesnį laikotarpį. Ekspertizės akte nenurodyta, kokie būtų mobilios rampos remonto kaštai ir už kokią sumą galimą būtų rinkoje parduoti mobiliąją rampą, taip gaunant ieškovei pajamas, o ne paprasčiausiai ją „nurašant“.
3.5. Į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą L. N. nėra įrašyta. Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie L. N. ekspertės darbo stažą ir pobūdį, taip pat nepateikė tinkamos ekspertės / specialistės „Kvalifikacinio pažymėjimo“ kopijos, iš kurios būtų galimą suprasti apie šios ekspertės kvalifikaciją ir išduoto dokumento autentiškumą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei UAB „Žemės tinklas“ iš atsakovės UAB „Cocos LT“ 50,00 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 26,59 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovei UAB „Cocos LT“ iš ieškovės UAB „Žemės tinklas“ priteisė 895,44 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendė, kad:
4.1. išnagrinėtos civilinės bylos medžiaga yra nustatyta ir atsakovas byloje neginčijo, kad mobiliajai rampai būnant atsakovės žinioje, rampa buvo apgadinta – sulankstytas mobilios rampos ratlankis, nuleistos ir apgadintos ratų padangos. Todėl ieškovės reikalavimas atlyginti mobiliajai rampai aukščiau nurodytais sužalojimais padarytą žalą, yra pagrįstas.
4.2. Ieškovė ir atsakovė į civilinę bylą pateikė privačios įmonės komercinius pasiūlymus, kuriuose nurodoma suma, už kurią šios įmonės sutiktų pašalinti sprendime aukščiau nurodytus pažeidimus. Atsakovės pasirinkta įmonė nurodytus rampos pažeidimus pašalintų už mažesnę sumą – už 50 Eur be PVM. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčo mobiliajai rampai yra būtinas specialus ratlankis, tačiau ieškovė byloje nenurodė, nepateikė ir neprašė išreikalauti jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Ieškovė civilinėje byloje taip pat nenurodė, nepateikė ir neprašė išreikalauti jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ji nėra PVM mokėtoja ir negalės susigražinti sumokėto PVM. Teismas sprendė, kad ieškovė ieškinį dalyje dėl aukščiau nurodytų mobiliosios rampos pažeidimų įrodė jo dalyje dėl 50 Eur dydžio padarytos žalos. Teismas konstatavo, kad kitoje dalyje ieškinys dėl nurodytų mobiliosios rampos pažeidimų atmestinas kaip neįrodytas.
4.3. Ieškovė savo ieškinį grindė aplinkybe, kad mobiliajai rampai esant pas atsakovę, buvo padaryti ir kiti jos pažeidimai. Ieškovė byloje privalėjo įrodyti tai, kad kiti rampos pažeidimai buvo padaryti rampai būnant pas atsakovę. Tokios aplinkybės ieškovė byloje neįrodė. Ieškovė į civilinę bylą pateikė įrodymus, kurie patvirtina, kad mobilioji rampa turi ir kitų sužalojimų (fotonuotraukas), tačiau ieškovė iš esmės nenurodė, nepateikė ir neprašė teismo išreikalauti jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad šie rampos sužalojimai atsirado būtent jai būnant pas atsakovę, o ne kuriuo nors kitu metu ir kitomis aplinkybėmis. Ieškovė šias aplinkybes iš esmės įrodinėjo tiktai savo paaiškinimais. Abiejų šalių atstovų pasirašytame mobiliosios rampos 2017 m. lapkričio 10 d. turto perdavimo-priėmimo akte buvo užfiksuoti tiktai tokie rampos pažeidimai – sulankstytas ratlankis, nuleistos ir apgadintos ratų padangos. Jokie kiti rampai būnant pas atsakovą padaryti pažeidimai fiksuoti nebuvo, nors pati ieškovė, teikdama į bylą fotonuotraukas, tokiais veiksmais iš esmės pripažino, kad kiti sužalojimai šiuo metu yra matomi vizualiai. Ieškovei 2017 m. lapkričio 10 d. turto perdavimo-priėmimo akte nefiksavus jokių kitų pažeidimų ir teigiant, kad kiti pažeidimai buvo/yra matomi vizualiai, rizika dėl tokių aplinkybių nefiksavimo tenka būtent ieškovei.
4.4. Ieškovė privalėjo įrodyti ir konkrečios žalos šioje ieškinio dalyje dydį, tačiau to nepadarė. Ieškovė į bylą pateikė 2018 m. sausio 8 d. dokumentą, įvardintą kaip „Lietuvos Respublikos teismo prekinių ekspertizių eksperto ekspertizės aktą“. Šį dokumentą pasirašiusi L. N. nėra įtraukta į teismo ekspertų sąrašą. Teismo posėdžio metu apklausus L. N. nustatyta, kad ji neturi aukštojo techninio išsilavinimo (turi tiktai ekonominį išsilavinimą), ji tik vykdo individualią veiklą, kvalifikacijos pažymėjimą jai buvo išdavusi šiuo metu jau „užsidariusi“ privati įmonė. Vertinimo metu ji net nesprendė rampos remonto kainos, vizualiai, t. y. be jokių objektyvių duomenų nusprendusi, jog rampos eksploatuoti negalima, vertino tiktai tai, kokius ekonominius nuostolius patirtų ieškovės biudžetas tuo atveju, jeigu rampą tektų nurašyti. Ginčo rampos būklės iki jos perdavimo ji nevertino. Ji negalėjo teismo posėdžio metu paaiškinti, kokie objektyvūs duomenys patvirtina negalimumą rampos eksploatuoti ir suremontuoti, nurodyti dabartinės ginčo rampos kainos, taip pat įvertinti, kokia žala buvo padaryta dėl 2017 m. lapkričio 10 d. turto perdavimo-priėmimo akte nurodytų sužalojimų. Iš 2018 m. sausio 4 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. 20180104/1 matyti, kad nagrinėjamu atveju L. N. atliko visai ne padarytos žalos dydžio įvertinimą, o ekonominį vertinimą (sąskaitoje nurodyta „ekonominę ekspertizę“), kas iš esmės atitinka L. N. paaiškinimus bei atsakymus į klausimus teismo posėdžio metu, taip pat ir L. N. išsilavinimą. Jokių kitų konkrečios žalos dėl kitų pažeidimų dydį patvirtinančių įrodymų ieškovė nenurodė, nepateikė ir teismo išreikalauti neprašė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Ieškovė UAB „Žemės tinklas“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 27 d. sprendimą panaikinti dalyje ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visa apimtimi ir priteisti iš atsakovės 1824,57 Eur žalos atlyginimą, taip pat priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. teismas, priimdamas skundžiamo sprendimo dalį, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigą ir rungimosi principą, įrodymų vertinimą bei priėmė nepagrįstą sprendimą, taip pažeisdamas procesinės teisės normas, reglamentuojančias sprendimų turinį ir jų pagrįstumą bei teisėtumą. Netinkamai taikė materialinės teisės normas – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.500 straipsnį, reglamentuojantį nuomininko pareigą atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl išnuomoto daikto pablogėjimo. Teismas skundžiamo sprendimo dalyje padarė neteisingas ir byloje esantiems įrodymams prieštaraujančias išvadas, nevertino byloje esančių įrodymų viseto, klaidingai traktavo pateiktus įrodymus.
5.2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad apeliantė įrodė ieškinį dalyje tik dėl 50,00 Eur sumos. Apeliantas į bylą pateikė specializuoto serviso komercinį pasiūlymą, kuriame yra nurodyta, jog 2017 m. lapkričio 10 d. priėmimo-perdavimo akte nurodytų pažeidimų pašalinimo kaina yra 210,04 Eur. Tuo tarpu atsakovė pateikė teismui rašytinį dokumentą – ranka rašytą raštą, kuriame yra nurodyta ratlankių kaina bei ratlankių keitimo darbų kaina, tačiau nėra aišku, kokie ratlankiai yra siūlomi, padangos siūlomos dėvėtos, yra nurodyta, kad 50,00 Eur suma yra su PVM, bet neaišku, ar į 50,00 Eur sumą PVM yra įskaičiuota ar dar turi būti pridėtas prie nurodytos sumos. Iš rašte esamų rekvizitų matyti, kad įmonė yra PVM mokėtoja, todėl privalo taikyti PVM parduodamoms prekėms ir paslaugoms. Šiame neoficialiame rašte nenurodyta siūlomų prekių specifikacija. Teismas nenurodė jokių svarių argumentų, dėl kokių priežasčių jis atmetė apeliantės į bylą pateiktą oficialų specializuoto serviso, įvertinusio rampos specifiką, pasiūlymą. Iš atsakovės į bylą pateikto rašto turinio akivaizdu, kad įmonė, pateikusi pasiūlymą, nevertino rampos specifikos ir nurodė įprastos transporto priemonės ratlankio keitimo darbų kainą. Apeliantė įrodė 2017 m. lapkričio 10 d. Turto priėmimo-perdavimo akte nurodytų apgadinimų pašalinimo kainą – 210,04 Eur.
5.3. Byloje nekilo ginčo tarp šalių, kad atsakovė apgadino rampą jos eksploatavimo metu, šalių ginčas buvo susijęs su apgadinimų mastu. Teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad apeliantė neįrodė aplinkybės, jog rampa buvo apgadinta būtent atsakovės eksploatavimo metu. Teismui buvo pateikta visa eilė nuotraukų, iš kurių matyti, kad 2017 m. lapkričio 10 d. apeliantei atsiimant rampą, ji buvo apgadinta, o pačių apgadinimų pobūdis – įlenkimai bei ženklūs koroziniai pažeidimai – negalėjo atsirasti transportavimo metu vienos dienos laikotarpiu. Apeliantės vertinimu, būtent atsakovė neįrodė aplinkybės, kad rampos apgadinimai yra natūralaus nusidėvėjimo pasekmė. Atsakovė savo atsiliepime nurodė, jog ilgą laiką išnuomota rampa nesinaudojo ir ji buvo palikta be tinkamos priežiūros atsakovės kieme. Vadinasi, visi koroziniai pažeidimai ir rampos konstrukcijų įlinkimai atsirado būtent tokio atsakovės netinkamo eksploatavimo metu. Šioje civilinėje byloje atsakovė privalėjo įrodyti aplinkybę, kad rampa tapo nenaudotina tolimesnėje veikloje dėl natūralaus nusidėvėjimo, už kurio pasekmes atsakovė negali būti atsakinga, tačiau atsakovė šios aplinkybės neįrodinėjo.
5.4. Apeliantės vertinimu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas reiškia, kad šioje civilinėje byloje atsakovė privalėjo įrodyti savo atsikirtimus – aplinkybes, kad rampos apgadinimai atsirado dėl natūralaus nusidėvėjimo ir atsakovė neatsako už šiuos rampos apgadinimus. Apeliantės vertinimu, teismui buvo pateikta pakankamai įrodymų – fotonuotraukų, apeliantės atstovo paaiškinimų, kurių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog rampa buvo apgadinta būtent atsakovės eksploatavimo metu. Atsakovė šio fakto ir neginčijo, todėl akivaizdu, kad rampos apgadinimo aplinkybė yra įrodyta pilnai.
5.5. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad apeliantės į bylą pateiktas rašytinis įrodymas – ekspertės L. N. atliktos ekspertizės aktas neįrodo apeliantei padarytos žalos dydžio. Teismui pateikto ekspertizės akto pagrindu buvo nustatyta apeliantei padaryta žala. Aplinkybė, jog teismo ekspertė L. N., atlikusi rampos apžiūrą bei nustačiusi rampos konstrukcijos esminius pažeidimus, trukdančius rampą toliau eksploatuoti įprastu būdu, atliko buhalterinę-ekonominę rampos nurašymo analizę ir nustatė kad apeliantė patyrė tam tikro dydžio žalą, patvirtina atsakovės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindus: žalą, priežastinį ryšį bei neteisėtus veiksmus. Kaltė šiuo atveju yra preziumuojama. Atsakovė nepaneigė teismui pateiktos ekspertizės išvadų. Atsakovė akcentavo tik vieną aplinkybę, jog ekspertė L. N. nėra įrašyta į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą.
5.6. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantė yra profesionali verslininkė, nuomojanti daiktus, kuriai turi būti taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Nuoma nėra apeliantės kasdienė veikla, apeliantė yra muitinės tarpininkė. Ginčo atveju tai buvo pavienis nuomos teisinis santykis, nepagrįstas versliškumu, todėl apeliantei negali būti taikomi aukštesni veiklos standartai. Šio ginčo kontekste ir apeliantė, ir atsakovė yra lygios.
5.7. Teismas buvo aktyvus šioje civilinėje byloje ir savo iniciatyva rinko įrodymus, kuriuos turėjo pateikti teismui atsakovė, atsikirsdama į apeliantės argumentus. Tokiu būdu buvo pažeistas rungimosi principas.
5.8. Byloje yra nustatyta ir atsakovė pripažino, kad naudojosi rampa netinkamai, ilgą laiką rampa nebuvo naudojama, tiesiog stovėjo neprižiūrima, kad rampa buvo apgadinta nuomos laikotarpiu tuo metu, kai ja naudojosi atsakovė. Vadinasi, atsakovė privalo atlyginti atsiradusius nuostolius, kurių dydį apeliantė įrodė pateiktais ir nepaneigtais rašytiniais įrodymais.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Cocos LT“ prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą ir ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
6.1. Ieškovės teiginiai, kad pirmos instancijos teismas padarė neteisingas ir byloje esantiems įrodymas prieštaraujančias išvadas, nevertino byloje esančių įrodymų viseto, klaidingai traktavo pateiktus įrodymus, yra visiškai deklaratyvus.
6.2. Atsakovė teismui pateikė UAB „Ovigreta“ komercinį pasiūlymą atsižvelgdama į ieškovės pateiktą UAB „Nortire“ pasiūlymą, kuriame dviejų padangų su ratlankiais ir montavimo darbais kaina sudarytų 210,04 Eur su PVM. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčo mobiliajai rampai yra būtinas specialus ratlankis, tačiau negalėjo nurodyti, kokie specialūs reikalavimai yra keliami mobiliajai rampai, negalėjo pateikti mobiliosios rampos specialiųjų specifikacijų. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų nuotraukų mobilios rampos padangos buvo stipriai sudėvėtos, o ratlankiai stipriai paveikti korozijos, todėl UAB „Nortire“ pateiktas pasiūlymas, kuriuo siūloma už 210,04 Eur pakeisti dvi dėvėtas padangas su ratlankiais visiškai neatitinka jokios ekonominės logikos, nes tokiu atveju ieškovei būtų priteista 11,51 procento visos rampos vertės (210,04)/(1824,57/100).
6.3. Ieškovė pirmos instancijos teisme nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, išskyrus tuos, kurie buvo šalių nurodyti Turto priėmimo-perdavimo akte. Ieškovės pateiktos mobilios rampos foto nuotraukos po nuomos pabaigos, atitinka tokius pačius sugadinimus kaip ir atsakovės pateiktos mobilios rampos foto nuotraukas iki nuomos pradžios. Ieškovė pati pateikė atsakovei elektroniniu paštu savo pasirašytą Turto perdavimo-priėmimo aktą, kai mobili rampa jau buvo grąžinta ieškovei ir turėjo visas sąlygas ir galimybes užfiksuoti visus padarytus sugadinimus mobilios rampos nuomos metu.
6.4. 2018 m. sausio 8 d. Ekspertizės akte Nr. 20180108/1 nėra visai nurodoma, kodėl mobili rampa nėra tinkama toliau naudoti, kaip suprantamas terminas „likvidacinė vertė“, kokiais apskaičiavimais, argumentais ir teisės aktais remiantis padaryta tokia išvada. Ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kuriais būtų įmanoma nustatyti, kad mobili rampa toliau nėra naudojama, todėl patenkinus ieškinį, ji nepagrįstai praturtėtų atsakovės sąskaita. Mobili rampa yra kilnojamas iš apyvartos neišimtas daiktas, kurios rinkos vertė yra neaiški ir šis daiktas ieškovės gali būti parduotas, tokiu būdu gaunant papildomas pajamas.
6.5. Nagrinėjamu atveju atsakovei kyla civilinė atsakomybė už mobilios rampos sugadinimus bei žalos, kurią patyrė ieškovė, atlyginimą. Ieškovė nenustatinėja žalos, kuri neva buvo padaryta naudojant mobiliąją rampą ne pagal paskirtį, o paskaičiuoja savo negautas pajamas už 15 mėnesių laikotarpį. Atsakovė sutiko atlyginti ieškovei padarytą žalą už sulankstytą ratlankį ir dvi padangas, kaip buvo nustatyti akivaizdūs mobilios rampos pažeidimai 2017 m. lapkričio 10 d. Turto perdavimo- priėmimo akte, tačiau kitų mobilios rampos sugadinimų atsakovė nepripažįsta. Mobilios rampos kiti akivaizdūs pažeidimai galėjo atsirasti jos gabenimo ir mobilios rampos iškrovimo ieškovės buveinėje metu, todėl po 2017 m. lapkričio 10 d. už mobiliosios rampos pažeidimus atsakovė negali ir neturi būti atsakinga.
6.6. Ieškovė neįrodė jokių neteisėtų atsakovės veiksmų ir padarytos žalos dydžio, išskyrus tą žalą mobiliajai rampai, kuri buvo užfiksuota abiejų šalių pasirašytame Turto priėmimo- perdavimo akte.
6.7. Į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą L. N. nėra įrašyta. L. N. pateiktas Lietuvos Prekinių ekspertizių eksperto „Kvalifikacinis pažymėjimas“ yra išduotas „Beckmann ir Jorensen kontrolė“, jis neturi jokio numerio, jame nenurodyta galiojimo data. Šį kvalifikacinį pažymėjimą išdavė UAB Beckmann ir Jorgensen Kontrolė, Bendra Lietuvos - Liuksemburgo Įmonė, kuri nuo 2010 m. gegužės 20 d. yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Kvalifikacijos pažymėjime nurodoma, kad „Bechmann ir Jorgensen Kontrolė“ 2006 m. rugsėjo 8 d. Teismo prekinių ekspertizių nuostatų, patvirtintų tarybos protokolu Nr. 2000-1 pagrindu, kvalifikacinės komisijos 2006 m. rugsėjo 8 d. spendimu Nr. 2 L. N. suteikta 1. Prietaisų ir informacinių technologijų eksperto kvalifikacija; 2. Žalų eksperto kvalifikacija, įskaitant finansų, buhalterinės apskaitos ir darbo ekonominės ekspertizės. L. N. civilinės bylos nagrinėjimo metu negalėjo paaiškinti kokiais būdais ir metodais buvo nustatyti mobiliosios rampos sugadinimai ir kodėl jos toliau nebuvo galima eksploatuoti bei pati nurodė, negalinti nustatyti padarytos žalos dydžio ir kiek kainuoto mobilios rampos remontas, neturinti tam reikiamos kvalifikacijos, nes turi aukštąjį ekonominį išsilavinimą ir Ekspertizės aktas buvo surašytas stengiantis įvertinti „ekonominius“ ieškovės nuostolius, o ne nustatant ieškovei atsakovės realiai padarytą žalą. Į civilinė bylą pateiktoje L. N. sąskaitoje faktūroje Serija LN Nr. 20180104/1, nurodyta, kad ieškovei buvo suteikta paslauga – „už paslaugas - ekonominė ekspertizė - specialisto išvada“. Tai patvirtina, kad mobilios rampos techninė ekspertizė nebuvo atlikta, tačiau buvo apskaičiuoti ieškovės nepatirti, būsimi nuostoliai, jokiais rašytiniais dokumentais nepagrindžiant tolimesnės mobilios rampos nenaudojimo tolimesnėje savo komercinėje ūkinėje veikoje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
8. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
9. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad tarp ieškovės UAB „Žemės tinklas“ ir atsakovės UAB „Cocos LT“ 2017 m. birželio 19 d. buvo sudaryta mobilios rampos terminuota nuomos sutartis Nr. ZT/170619-1, kurios pagrindu ieškovė UAB „Žemės tinklas“ nuo 2017 m. birželio 19 d. iki 2017 m. gruodžio 19 d. išnuomojo atsakovei UAB „Cocos LT“ mobilią rampą, o atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei nuomos mokestį (el. byla, 1 t. .bl. 12, 30). 2017 m. birželio 19 d. priėmimo-perdavimo aktu ieškovė perdavė atsakovei mobilią rampą (el. byla, 1 t. b.l. 30-32). Perduodant rampą priėmimo-perdavimo aktu jos būklė buvo fiksuota nuotraukomis (el. byla, 1 t. b.l. 33-35). Niekaip kitaip jos techninis stovis nebuvo fiksuotas. Atsakovės pageidavimu 2017 m. spalio 26 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytas susitarimas dėl sutarties nutraukimo anksčiau termino, šalys susitarė, kad 2017 m. birželio 19 d. mobilios rampos terminuota nuomos sutartis Nr. ZT/170619-1 nutraukiama nuo 2017 m. spalio 26 d. (el. byla, 1 t. b.l. 36.). Susitarimo pasirašymo dieną ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą Nr. KT 0002405 363,00 Eur sumai, atsakovė nurodytą PVM sąskaitą-faktūrą apmokėjo, dėl to ginčo nėra. Atsakovė 2017 m. lapkričio 10 d. perdavė ieškovei mobilią rampą. Mobilios rampos perdavimo-priėmimo momentu ieškovė nurodė, kad mobili rampa yra apgadinta – sulankstytas mobilios rampos ratlankis, nuleistos ir apgadintos ratų padangos (el. byla, 1 t. b.l. 37, 86). Atsakovė to neginčijo ir ši aplinkybė buvo užfiksuota 2017 m. lapkričio 10 d. turto perdavimo-priėmimo akte, kurį pasirašė abiejų šalių atstovai. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių ginčo tarp šalių nėra.
10. 2017 gruodžio 18 d. ieškovė raštu informavo atsakovę, kad atsiimant mobilią rampą 2017 m. lapkričio 10 d. buvo pastebėti natūralią eksploataciją viršijantys pažeidimai (el. byla, 1 t. b.l. 8). 2018 m. sausio 30 d. ieškovė raštu pareikalavo atsakovės sumokėti 1874,57 Eur nuostolių atsiradusių dėl netinkamai eksploatuotos ginčo rampos (el. byla, 1 t. b.l. 12-13). Byloje pateiktas 2018 m. sausio 8 d. Ekspertizės aktas Nr. 20180108/1, ekspertizę atliko L. N. pagal V. V. prašymą (el. byla, 1 t. b.l. 16-28). Jos išvadoje nurodyta, kad ieškovė patyrė ne mažiau kaip 1874,57 Eur ekonominę žalą.
11. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje civilinėje byloje pirmos instancijos teismas teisingai nustatė ir atsakovė byloje neginčijo, kad mobiliajai rampai būnant atsakovės žinioje, rampa buvo apgadinta – sulankstytas mobilios rampos ratlankis, nuleistos ir apgadintos ratų padangos. Todėl ieškovės reikalavimas atlyginti mobiliajai rampai aukščiau nurodytais sužalojimais padarytą žalą, yra pagrįstas (2017 m. birželio 19 d. sutarties 5 punktas, Civilinio kodekso 6.245-6.249 straipsniai, 6.500 straipsnis).
12. Ieškovė į civilinę bylą pateikė UAB „Nortire“ komercinį pasiūlymą, kuriame nurodoma suma (210 Eur), už kurią ši įmonė sutiktų pašalinti sprendime aukščiau nurodytus ratų pažeidimus (el. byla, 2 t. b.l. 11). Atsakovė į civilinę bylą taip pat pateikė UAB „Ovigreta“ komercinį pasiūlymą, kuriame nurodoma suma (50 Eur), už kurią ši įmonė sutiktų pašalinti sprendime aukščiau nurodytus ratų pažeidimus (el. byla, 2 t. b.l. 21). Atsakovės pasirinkta įmonė nurodytus rampos pažeidimus pašalintų už mažesnę sumą – už 50 Eur be PVM. Ieškovės atstovė pirmos instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčo mobiliajai rampai yra būtinas specialus ratlankis, tačiau ieškovė byloje nepateikė tokią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmos instancijos teismas 2019 m. sausio 16 d. protokoline (žodine) nutartimi buvo sudaręs ieškovei galimybę pateikti į bylą papildomus aukščiau nurodytus rampos pažeidimus ir jais padarytą žalos dydį pagrindžiančius įrodymus, vėliau į civilinę bylą priėmė visus vykdant šią protokolinę (žodinę) nutartį ieškovės pateiktus įrodymus. Ieškovė civilinėje byloje taip pat nenurodė, nepateikė ir neprašė išreikalauti jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ji nėra PVM mokėtoja ir negalės susigrąžinti sumokėto PVM. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad CPK 178 straipsnio norma reiškia, kad joje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2009 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad aukščiau minėtų aplinkybių ieškovė neįrodė.
13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, šalių į bylą pateiktus įrodymus dėl ratlankių remonto, į teisinį reglamentavimą ir nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismas teisingai sprendė, kad ieškovė ieškinį dalyje dėl mobiliosios rampos pažeidimų, susijusių su ratlankių bei padangų apgadinimais įrodė (CPK 177, 178 str.) Pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į komercinius pasiūlymus, pasirinkdamas mažesnę pasiūlymo kainą bei į tai, kad nėra įrodymų dėl buvimo ar nebuvimo PVM mokėtoju, pagrįstai priteisė 50 Eur padarytos žalos atlyginimą bei palūkanas.
14. Ieškovė savo ieškinį taip pat grindė aplinkybe, kad mobiliajai rampai būnant pas atsakovę, buvo padaryti ir kiti jos pažeidimai. Grįsdama savo reikalavimus šia aplinkybe, ieškovė byloje turėjo įrodyti tai, kad nurodyti kiti rampos pažeidimai buvo padaryti rampą naudojant atsakovei. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nustatyta, kad CPK 178 straipsnio norma reiškia, kad joje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad tokios aplinkybės, jog kiti mobilios rampos pažeidimai atsirado dėl netinkamos jos eksploatavimo pas atsakovę, ieškovė byloje neįrodė.
15. Ieškovė į civilinę bylą pateikė įrodymus, kurie patvirtina, kad mobilioji rampa turi ir kitų sužalojimų (fotonuotraukas, el. byla, 1 t. b.l. 16-28, 91-96, 130-133, 140). Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovė iš esmės nenurodė, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad šie rampos sužalojimai atsirado būtent jai būnant pas atsakovę, o ne kuriuo nors kitu metu ir kitomis aplinkybėmis. Kaip matyti iš rampos perdavimo naudoti atsakovei pateiktų dokumentų – akto bei trijų fotonuotraukų, jose rampa nėra taip detaliai fotografuota ją perduodant, kaip po to ją atsiėmus ir įrodinėjant, kad visi pažeidimai atsirado rampą eksploatuojant atsakovei (el. byla, 2 t. b.l. 3, 5, 6, 812-13). Apeliacinio teismo įsitikinimu, tokios nuotraukos neįrodo, kad jose užfiksuota rampos būklė atsirado tik po to, kai ja pasinaudojo atsakovė. Iš nuotraukų matyti, kad rampa yra paveikta korozijos – aprūdijusi, tačiau kokia ji buvo perduota atsakovei fiksuota nebuvo. Be to akivaizdu, kad šis procesas ilgalaikis, todėl labiau tikėtina, kad tokie pažeidimai – rūdys buvo pažeidę rampą ir iki jos perdavimo naudoti atsakovei.
16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškovė šias aplinkybes (kad rampa buvo nepataisomai sugadinta atsakovės) iš esmės įrodinėjo tiktai savo, t.y. suinteresuoto bylos išsprendimu asmens, paaiškinimais. Jokių objektyvių tai patvirtinančių įrodymų nepateikta. Atsakovė nurodytų aplinkybių nepripažino.
17. Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad abiejų šalių atstovų pasirašytame mobiliosios rampos 2017 m. lapkričio 10 d. turto perdavimo-priėmimo akte, buvo užfiksuoti tiktai tokie rampos pažeidimai – sulankstytas ratlankis, nuleistos ir apgadintos ratų padangos. Jokie kiti rampai būnant pas atsakovę padaryti pažeidimai fiksuoti nebuvo, nors pati ieškovė, teikdamas į bylą fotonuotraukas, tokiais veiksmais iš esmės pripažino, kad kiti sužalojimai šiuo metu yra matomi vizualiai. Todėl sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškovė, kurios profesionalaus verslo dalį sudaro mobiliosios rampos nuoma, būdama atsakinga, apdairi ir rūpestinga, šiuos vizualiai matomus pažeidimus privalėjo nurodyti 2017 m. lapkričio 10 d. turto perdavimo-priėmimo akte, jei šie pažeidimai būtų buvę padaryti rampai būnant pas atsakovę. Kadangi ieškovė nuomodama rampą užsiėmė komercine veikla, pagal teismų praktiką ieškovei turi būti taikomas aukštesnis jos veiklos standartas, o protingumo principas įpareigoja kiekvieną asmenį elgtis, apdairiai, rūpestingai, atidžiai, racionaliai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškovei 2017 m. lapkričio 10 d. turto perdavimo-priėmimo akte nefiksavus jokių kitų pažeidimų, išskyrus ratlankio ir padangų pažeidimą, ir teigiant, kad kiti pažeidimai buvo/yra matomi vizualiai, rizika dėl tokių aplinkybių nefiksavimo tenka būtent ieškovei. Taigi, pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad įvertinus nurodytas aplinkybes ir šalių į bylą pateiktus įrodymus, ieškovė ieškinio jo dalyje dėl to, kad rampą nepataisomai sugadino atsakovė neįrodė (CPK 178, 185 straipsniai).
18. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo argumentams, kad įrodinėdama ieškinį, ieškovė privalėjo įrodyti ir konkrečios žalos šioje ieškinio dalyje dydį, tačiau jo taip pat neįrodė. Ieškovė, įrodinėdama konkrečios žalos šioje ieškinio dalyje dydį, į bylą pateikė 2018 m. sausio 8 d. dokumentą, įvardintą kaip „Lietuvos Respublikos teismo prekinių ekspertizių eksperto ekspertizės aktas“. Tačiau pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad šį dokumentą pasirašiusi L. N. nėra įtraukta į teismo ekspertų sąrašą. Tai patvirtino pati liudytoja posėdyje apklausta L. N., tokios aplinkybės byloje neginčijo ir ieškovė. Teismo posėdžio metu apklausus L. N. taip pat nustatyta, kad ji vykdo individualią veiklą, o kvalifikacijos pažymėjimą jai buvo išdavusi šiuo metu jau „užsidariusi“ privati įmonė. Teismo posėdžio metu L. N. taip pat paaiškino, kad ji neturi aukštojo techninio išsilavinimo (turi tiktai ekonominį išsilavinimą), vertinimo metu nesprendė klausimo, už kokią sumą būtų galima ginčo mobiliąją rampą sutaisyti, o vizualiai, t.y. be jokių objektyvių duomenų nusprendusi, jog rampos eksploatuoti negalima, vertino tiktai tai, kokius ekonominius nuostolius patirtų ieškovo įmonės biudžetas tuo atveju, jeigu rampą tektų nurašyti. Paaiškinti kokie objektyvūs duomenys patvirtina negalimumą rampos eksploatuoti, L. N. teismo posėdžio metu negalėjo. Paaiškinti, kokie objektyvūs faktoriai sąlygoja negalimumą rampos suremontuoti, L. N. teismo posėdžio metu taip pat negalėjo. Įvertinti, kokia žala buvo padaryta dėl 2017 m. lapkričio 10 d. turto perdavimo-priėmimo akte nurodytų sužalojimų, L. N. teismo posėdžio metu negalėjo. Nurodyti sumos, už kurią šiuo metu būtų galima parduoti ginčo rampą, t.y. nurodyti dabartinės ginčo rampos kainos, L. N. teismo posėdžio metu negalėjo. Ginčo rampos būklės iki jos perdavimo, L. N., pagal jos paaiškinimą teismo posėdžio metu, taip pat nevertino. Kiek kainuotų pašalinti rampos pažeidimus, L. N., pagal jos paaiškinimą teismo posėdžio metu, taip pat nevertino. Ginčo rampos pažeidimų sumos L. N. negalėjo nurodyti ir teismo posėdžio metu. Taigi išklausius garso įrašą paaiškėjo, kad į daugelį teismo klausimų ji atsakyti negali, todėl apeliacinės instancijos teismas jos paaiškinimais nesivadovauja (2019 m. sausio 16 d. 4 min.36 s.-23 min. 56 s.).
19. Apeliacinės instancijos teismas, sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad iš 2018 m. sausio 4 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. 20180104/1 matyti, kad L. N. atliko ne padarytos žalos dydžio įvertinimą, o ekonominį vertinimą (sąskaitoje nurodyta „ekonominę ekspertizę“), kas iš esmės atitinka ir visus sprendime aukščiau nurodytus L. N. paaiškinimus bei atsakymus į klausimus teismo posėdžio metu, taip pat atitinka ir L. N. išsilavinimą. Jokių kitų konkrečios žalos dėl kitų pažeidimų (išskyrus sulankstytą ratlankį, nuleistas bei apgadintas ratų padangas) dydį patvirtinančių įrodymų ieškovė nenurodė ir nepateikė (CPK 178 straipsnis). Todėl sutiktina, su pirmos instancijos teismo išvada, aplinkybė, kad įrodinėdama ieškinį aukščiau nurodytoje jo dalyje, ieškovė neįrodė konkrečios žalos dydžio ir taip pat sudarė atskirą ir savarankišką pagrindą ieškinio reikalavimus šioje dalyje atmesti kaip neįrodytus (CPK 178, 185 straipsniai).
20. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovės argumentus, nurodytus apeliaciniame skunde, jog atsakovės kaltė preziumuojama, todėl ieškinys turėjo būti tenkintas. Šioje byloje ieškovė, kaip jau minėta anksčiau neįrodė nei žalos dydžio, nei priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų bei atsiradusios ieškovės nurodytos žalos, išskyrus aplinkybę dėl ratlankio bei padangų apgadinimo (CPK 177, 178 str.). Todėl ieškinys teisėtai bei pagrįstai buvo atmestas kaip neįrodytas. Be to apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovei užsiimant mobilios rampos nuoma ir gaunant iš to pelną, akivaizdu, kad ji turi prisiimti ir jos nusidėvėjimo bei remonto kaštus bei išlaidas, ir dalį pelno skirti rampos remontui, kadangi akivaizdu, kad rampa natūraliai dėvisi po kiekvieno jos išnuomojimo. Kokių nors įrodymų apie tai, kokia buvo techninė rampos būklė iki jos perdavimo atsakovei, kaip jau minėta, byloje nepateikta.
21. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika; 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 28 punktas; kt.).
22. Atsižvelgdama į byloje pateiktų įrodymų visumą, faktines bylos aplinkybes, įvertinusi juos pagal įrodomosios reikšmės, sąsajumo ir tikimybių pusiausvyros principus, aptartą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, jų nepažeidė ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
23. Atsakovė pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą prašo iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikė įrodymus, patvirtinančius 480 Eur sumokėjimą už advokato pagalbą surašant apeliacinį skundą (el. byla, 2 t., b.l. 56). Pirmos instancijos teismo sprendimą paliekant nepakeistą, netenkinant apeliacinio skundo, šios atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos iš ieškovės (CPK 88, 93, 98).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei UAB „Cocos LT“, juridinio asmens kodas 302798895, iš ieškovės UAB „Žemės tinklas“, juridinio asmens kodas 186713258, 480 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.