- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-19
- Bylos Nr.
- e2-1597-545/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14316-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Bražinskienė
- Ieškovas
- R. U.
- Atsakovas
- J. K.
atsakovei J. K.
teismo posėdyje, vaizdo konferencijos (nuotoliniu) būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. U. patikslintą ieškinį atsakovei J. K. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės kompensacijos priteisimo būdu, bylinėjimosi išlaidų priteisimo,–
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu prašydamas:
1) atidalinti ieškovui R. U. ir atsakovei J. K. (U.) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), tokiu būdu:
a) atsakovei J. K. (U.) iš ieškovo R. U. priteisti ½ dalį Buto su rūsiu, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini);
b) iš atsakovės J. K. (U.) ieškovui R. U. priteisti 68 000,00 Eur piniginę kompensaciją;
2) piniginę kompensaciją sumokėti per metus nuo teismo sprendimo;
3) ieškovo naudai iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas-1663 Eur (363 Eur+1300 Eur), 164 Eur (109 Eur+55 Eur) žyminio mokesčio (b.l. 33-40, dok-2452; dok-19514).
Šalies argumentai
Patikslintame ieškinyje (b.l. 33-40, dok-2452) bei teisminio nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, kad su buvusia sutuoktine atsakove J. K. (U.) santuoką buvo sudarę (duomenys neskelbtini) d. Šalys turi bendrą nepilnametį sūnų E. U., gim. (duomenys neskelbtini) d.
Būdami santuokoje šalys (duomenys neskelbtini) d. su paskola nusipirko butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas). Paskola yra pilnai išmokėta, turtas nebėra įkeistas.
Žemesnės instancijos teismas
Šalys buvo išskirti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. sprendimu. Teismo sprendimu jiems buvo palikta po ½ dalį Buto. Sūnaus E. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove. Ieškovas kiekvieną mėnesį moka sūnui išlaikymą pinigais.
Atsakovė su sūnumi ir naujuoju partneriu visą laiką ir gyvena Bute. Tuo tarpu ieškovas gyvena kitame savo nuosavame būste adresu (duomenys neskelbtini).
Ieškovo nuomone, jis įrodė ieškinio reikalavimo pagrįstumą ir nagrinėjamu atveju būtinybę taikyti išimtinį bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdą - piniginės kompensacijos priteisimą. Tai pagrindžia žemiau nurodytos ir nustatytos aplinkybės.
Visų pirma, ginčo šalys negali pasiekti bendro sutarimo dėl Buto naudojimo. Ir tai neįmanoma padaryti, kadangi ginčo šalys jau nebėra šeima. Šalys gyvena atskirus gyvenimus ir veda skirtingus namų ūkius. Buto gyvenamasis plotas yra tik (duomenys neskelbtini) kv. m. ir nėra pakankamas dviem šeimoms.
Antra, atsakovei reikalingas visas Butas, ką rodo ir faktinė situacija. Atsakovė nepageidauja, kad ieškovas gyventų kartu ginčo Bute. Ieškovas supranta, kad jis Bute gyventi negali.
Trečia, nėra nė vieno įrodymo, kad yra įmanomas ginčo Buto ieškovui priklausančios dalies atidalijimas natūra, t. y. galimas racionalus atskiro buto suformavimas iš tokio mažo buto. Be to, ginčo Bute gyvena ir sūnus, todėl sumažintas Butas pakenktų vaiko interesams. Neįmanoma pateikti ginčo Buto atidalijimo projekto.
Ketvirta, sūnaus gyvenamoj i vieta yra nustatyta su atsakove, jie gyvena ginčo Bute. Todėl yra logiška, protinga, teisinga ir sąžininga (CK 1.5 str.), kad atsakovei atitektų butas, o ieškovui - kompensacija.
Penkta, šalys konfliktuoja. Dėl jų nesutarimų buvo kviesta policija, jiems net buvo sudarytas Pagalbos planas.
Taigi, kadangi bendras Buto naudojimas negalimas, Butas turi būti padalintas kompensacijos priteisimo būdu: kompensacija priteisiama ieškovui, ieškovo ½ dalis atitenka atsakovei.
Ieškovas siekė su ieškiniu pateikti turto vertinimo ataskaitą apie Buto rinkos vertę. Tam jis pasamdė turto vertintoją ir 2023-09-27 d. nuvyko į Butą.
Tačiau ieškovas buvo savo buvusios žmonos ir jos naujojo partnerio sumuštas, dėl ko pradėtas ir vyksta ikiteisminis tyrimas. Taip pat turto vertintoja buvo išvaryta ir jai neleista vertinimo atlikti.
Dėl šių aplinkybių, bei dėl to, kad atsakovė su savo naujuoju vyru neįleidžia nei ieškovo, nei jokio kito turto vertintojo, ieškovas neturi galimybių į bylą pateikti turto vertinimo ataskaitos.
Į bylą pateiktas NTR išrašas, kur nurodyta masinio vertinimo vertė 67 800 Eur neatitinka tikrosios Buto kainos. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad NTR išrašuose nurodoma vertė būna ženkliai mažesnė už tikrąją turto rinkos vertę.
Tam, kad nustatytume ginčo Buto vertę, mes palyginome panašius nekilnojamojo turto objektus.
Primintina, kad ginčo Butas yra 3 kambarių, (duomenys neskelbtini) metų statybos monolitiniame name, (duomenys neskelbtini) kv. m. bendro ploto įskaitant (duomenys neskelbtini) kv. m. rūsį, esantis adresu (duomenys neskelbtini).
Tuo tarpu panašaus 5 metais senesnio buto: (duomenys neskelbtini), 3 kambarių butas, (duomenys neskelbtini) kv. m. monolitinis, (duomenys neskelbtini) m. statybos su rūsiu parduodamas už kainą: 138 000 Eur, (duomenys neskelbtini) (tikrinta 2023-10-27).
Kito panašaus 4 metais senesnio buto: (duomenys neskelbtini), 3 kambarių butas, (duomenys neskelbtini) kv. m., (duomenys neskelbtini) m. statybos, kaina – 139 000,00 Eur, (duomenys neskelbtini).
Dar kito panašaus buto, tik 6 metais senesniame name (duomenys neskelbtini), 3 kambarių butas, (duomenys neskelbtini) kv. m., (duomenys neskelbtini) m. statybos), kaina – 142 500,00 Eur: (duomenys neskelbtini).
Taigi, ginčo butas, kuris yra (duomenys neskelbtini) metų name, yra rinkoje vertas apie 140 000,00 Eur ir daugiau, todėl iš atsakovės prašė priteisti 68 000,00 Eur kompensacijos, palikdamas vietos rezervui.
Vėliau 2024-01-30 d. teisminio nagrinėjimo metu ieškovas žodžiu patikslino kompensacijos dydį, jį sumažindamas iki 45 000 Eur (b.l. 55), 2024-02-05 d. patikslintu ieškiniu (dok-19514) sumažino kompensacijos dydį iki 36 000 Eur, įpareigojant atsakovę sumokėti per 11 metų, kas mėnesį mokant po 272,72 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-02-0 d. nutartimi patikslintas ieškinys nepriimtas, nes pateiktas teisėjai būnat pasitarimo kambaryje rašant sprendimą (CPK 7 str., 42 str. 1 d., 141 str. 1 d.).
Atsiliepimas
Atsakovė J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašo patikslintą ieškinį atmesti (b.l. 41-44, dok-8697).
Atsiliepime į patikslintą ieškinį (b.l. 41-44, dok-8697) bei atsakovė teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad bendraturčio dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatoma paties bendraturčio reikalavimu arba pasibaigus bendrosios jungtinės nuosavybės teisiniams santykiams (CK 4.89 str. 1 d.). Nutraukiant santuoką – Vilniaus miesto apylinkės (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo patvirtinta (duomenys neskelbtini) sutartis „Dėl santuokos nutraukimo pasekmių“, tame skaičiuje dėl ginčo buto padalijimo dalimis - tiek ieškovui, tiek atsakovei atiteko po ½ buto dalį asmeninės nuosavybės teise. Taigi, ieškovas gali naudotis ½ buto dalimi ir šią buto dalį valdyti bei disponuoti.
Atsakovės nuomone, ieškovas neįrodė ieškinio reikalavimo pagrįstumo ir būtinybės nagrinėjamu atveju taikyti išimtinį bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdą – piniginės kompensacijos priteisimą. Tai pagrindžia žemiau nurodytos ir nustatytos aplinkybės.
Visų pirma, ginčo šalys negali pasiekti bendro sutarimo dėl Buto naudojimo. Ir tai neįmanoma padaryti, kadangi ginčo šalys jau nebėra šeima. Šalys gyvena atskirus gyvenimus ir veda skirtingus namų ūkius. Buto gyvenamasis plotas yra tik (duomenys neskelbtini) kv.m. ir nėra pakankamas dviem šeimoms.
Šalies argumentai
Ieškovas niekada neiniciavo jokių derybų dėl Buto naudojimo. Atsakove „bendru susitarimu“ nebūtų atsisakiusi susitarti dėl Buto naudojimo. Taigi, ieškovas kreipėsi į teismą tik dėl tariamo ginčo, nes jokio išankstinio (prieš kreipiantis į teismą) bandymo „bendru susitarimu“ nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
Aplinkybė, kad šalys nėra šeima, netrukdo ieškovui naudotis savo Buto dalimi ir šią Buto dalį valdyti. Aplinkybė, kad ieškovas veda atskirą gyvenimą ir veda atskirą namų ūkį, parodo, kad ieškovas pats ir siekė tokių padarinių - sutiko nutraukti santuoką bendru susitarimu. Taigi, ieškovo noras tenkinti savo asmeninius poreikius kito asmens sąskaita nėra ir negali būti pagrindas – priverstinai taikyti piniginės kompensacijos priteisimą.
Ieškovas neteisingai vertina sąvoką „Buto gyvenamasis plotas“. Iš pateiktos Kadastrinių matavimų bylos ir Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo aiškiai matyti, kad:
• Buto bendras plotas (duomenys neskelbtini) kv.m.;
• Buto bendrame plote yra koridorius, virtuvė, vonia, tualetas, sandėlis ir koridorius, t. y. tokios patalpos, kurios formaliai neįvardintos „gyvenamuoju plotu“, tačiau faktiškai susijusios su „gyvenamojo ploto“ naudojimuisi;
• Bute yra trys savarankiški (nepereinami) kambariai.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutiko su ieškovo teiginiu, kad Buto gyvenamojo ploto nepakanka gyventi dviem šeimoms. Santuokos nutraukimo metu vaikas gyveno atskirame kambaryje, atsakovė (kaip skirtingos lyties asmuo) gyvena kitame kambaryje. Trečias (nepereinamas) kambarys ieškovui „kaip atskirai šeimai“ yra nekliudomai prieinamas. Vaiko teisėti gyvenimo interesai turėtų paisomi tiek ieškovo, tiek atsakovės, todėl atskiras kambarys vaikui yra būtinybė, o ne prabanga.
Antra, atsakovei reikalingas visas Butas, ką rodo ir faktinė situacija. Atsakovė nepageidauja, kad ieškovas gyventų kartu tame Bute. Ieškovas irgi supranta, kad jis Bute gyventi negali.
Šalies argumentai
Ieškovas klaidina teismą teiginiais, kad atsakovei reikalingas visas Butas ir ji nepageidauja, kad ieškovas gyventų kartu šiame Bute.
Jokių pageidavimų gyventi viena su vaiku visame bute atsakovė nebuvo reiškusi. Atsakovė nereiškė jokios nuomonės kur turėtų gyventi ieškovas. Ieškovas nuosavybės teise turi ½ dalį Buto ir gali šia buto dalimi naudotis bei valdyti, t. y. netrukdomai gyventi ginčo Bute.
Nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo taikyti išimtinį bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdą – piniginės kompensacijos iš atsakovės priteisimą.
Trečia, nėra nė vieno įrodymo, kad yra įmanomas ginčo Buto ieškovui priklausančios dalies atidalijimas natūra, t. y. galimas racionalus atskiro buto suformavimas iš tokio mažo buto. Ginčo Bute gyvena šalių sūnus, todėl sumažintas Butas pakenktų vaiko interesams. Neįmanoma pateikti ginčo Buto atidalijimo projekto.
Ieškovas pats sutiko nutraukti santuoką ir sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti kartu su atsakove.
Ieškovas turi pareigą ne tik vien išlaikyti vaiką, tačiau ir rūpintis kitais teisėtais – būtiniausiais vaiko poreikiais, todėl buto dalies atidalijimas (kaip pripažįsta pats ieškovas) pakenktų būtent vaiko interesams. Atsakovės nuomone, Buto dalies atidalijimas – liečia tiek ieškovo teisėtus interesus, tiek vaiko teisėtus interesus, todėl esant šių interesu (ieškovo ir vaiko) konfliktui – turėtų būti išimtinai vadovaujamasi vaiko interesais.
Ketvirta, sūnaus gyvenamoji vieta yra nustatyta su atsakove, jie gyvena ginčo Bute. Todėl yra logiška, protinga, teisinga ir sąžininga (CK 1.5 str.), kad atsakovei atitektų butas, o ieškovui kompensacija.
Ieškovas pats sutiko sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti kartu su atsakove, tačiau sūnaus gyvenamoji vieta gali ir pakisti (pvz., sūnui augant ir išreiškiant norą gyventi su ieškovu), t. y. šeimos teisiniai santykiai – yra tęstiniai santykiai.
Vaikai neturi nuosavybės teisės į tėvų turtą (CK 3.161 str. 4 d.), todėl buto priskyrimas vien atsakovei, o ieškovui kompensacija yra tik nepagrįsta ieškovo užgaida.
Penkta, šalys konfliktuoja. Dėl jų nesutarimų buvo kviesta policija, jiems net buvo sudarytas Pagalbos planas.
Buvę konfliktai įrodo, kad šalys nesutaria, tačiau tai nėra pagrindas dėl kurio turėtų būti atidalintas butas dalimis.
Konfliktams spręsti įstatymai nustato kitokias priemones nei Buto priklausančios dalies atidalijimas natūra.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, kad ieškovas tik deklaratyviai nurodo, kad bendras Buto naudojimas negalimas, įrodymų tam nepateikė, todėl nėra faktinio ir teisinio pagrindo, kad Butas būtų padalintas kompensacijos priteisimo būdu.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, buvo savo buvusios žmonos ir jos naujojo partnerio sumuštas, dėl ko pradėtas ir vyksta ikiteisminis tyrimas. Taip pat turto vertintoja buvo išvaryta ir jai neleista vertinimo atlikti. Su šiais teiginiais atsakovė nesutiko bei nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad buvo sumuštas pats ieškovas ir kad buvo išvaryta turto vertintoja. Be to, ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad teisės naudotis buto dalimi yra jam ribojamos. Priešingu atveju, ieškovas būtų pateikęs tam patvirtinančius duomenis apie tariamą sistemingą trukdyti naudotis buto dalimi (pvz., policijos iškvietimai ir pan.).
Tačiau klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų, pagrindžiančiu bendraturčiu poreikius naudotis bendru daiktu, visetą.
Taigi, šalys turi lygias Buto dalis, t. y. po ½ Buto dalį, t. y. ieškovo nuosavybės teisės nėra faktiškai labiau ribojamos nei ieškovės. Ieškovas turi lygias teises ir galimybes naudotis Butu kaip ir atsakovė.
Ieškovo reikalavimas taikyti kraštutinį buto atidalijimo būdą yra perteklinis ir pažeidžiantis ne tik atsakovės, bet ir vaiko teisėtus interesus bei lūkesčius.
Buto valdymo, naudojimo ir disponavimo nuosavybės klausimai spręstini ir kitokiais būdais (pvz., savininkams nusistatant buto naudojimosi tvarką, parduodant butą abejoms šalims sutarus ir pan.).
Buto atidalijimas nėra šiai dienai pats aktualiausias ieškovo poreikių teisių įgyvendinimas, kadangi buto dalies atidalijimas (kaip pripažįsta pats ieškovas) pakenktų būtent vaiko interesams. Be to, pažeistų ir atsakovės interesus, nes šiuo metu atsakovė išlaiko vaiką (kaip ir ieškovas), tačiau betarpiškai auginančiam vaiką vienam iš tėvų - įprastai tenka didesnė - faktinė išlaikymo suma.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, kad jos gaunamos iš darbo teisinių santykių nėra didelės, todėl ji faktiškai bus nepajėgi išmokėti ieškovui priteistos kompensacijos sumos. Nurodė, kad sprendžiant šį ginčo klausimą, būtina atsižvelgti ir į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo taikymą (CK 3.3 str.), kadangi kompensacijos priteisimas neišvengiamai atsilieptų (finansine prasme) kartu su atsakove gyvenančio vaiko turtiniams interesams.
Draudžiama piktnaudžiauti šeimos teisėmis, t. y. draudžiama jas įgyvendinti tokiu būdu ir priemonėmis, kurios pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims (šiuo atveju, netiesiogiai būtų daroma žala vaiko išlaikymui). Jeigu asmuo piktnaudžiauja šeimos teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 3.5 str. 3 d.).
Toks ieškovo reikalavimas negali būti laikomas teisėtu reikalavimu ir laikytinas piktnaudžiavimu šeimos teise, kadangi ieškovas nepaiso elementariausių vaiko interesų dėl galimo vaiko padėties pabloginimo išlaikymo prasme.
Ieškovas siekia tik sau patogiausio savo interesų tenkinimo būdo, todėl ir klaidina teismą, kad nepavyko susitarti dėl buto atidalijimo. Ieškovo teisė kreiptis į teismą yra garantuojama įstatymais, tačiau tai nereiškia, kad ieškovas šiuo metu šia teise naudojasi sąžiningai, t. y. nesant jokiam (prieš kreipiantis į teismą) ginčui, ieškovas sąmoningai deklaravo tariamo ginčo būvimą - kaip fiktyvų pagrindą kreiptis į teismą.
Ieškovas (tokiais savo veiksmais) elgėsi nesąžiningai ir be pagrindo padidino savo išlaidas – nekilusiam „ginčui“ spręsti, todėl ieškinys turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.
Ieškovo pateiktos interneto nuorodos gali būti vertinamos kaip panašių butų įsigijimo kainos, t. y. ką siūlo pardavėjai, tačiau tai neparodo tikrosios šio ginčo buto vertės.
Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas rinkosi paiešką tik pagal (duomenys neskelbtini) mikrorajoną ir tik pagal (duomenys neskelbtini) gatvę, tik suremontuotus (euro-remonto tipo vertės) butus.
Ieškovas nepateikė jokių kitokių variantų, kurie būtų panašūs į ginčo buto būseną (nesuremontuota butą).
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, kad buto remontui (įvertinus tokio buto nemažą plotą) reikėtų skirti dideles sumas, kadangi tokiam butui reikėtų pakeisti:
• kanalizacinius įrenginius, įrengti tinkamai vonios, tualeto, virtuvės santechninę sistemą;
• atnaujinti vonios, tualeto, virtuvės būtiniausius kriauklių ir kitokių talpų techninį stovį;
• pašalinti ir iškloti naujas grindis, sutvarkyti sienas bei lubas;
• atnaujinti pasenusią elektros tiekimo tinklą buto viduje;
• atnaujinti staktas bei durų varčias;
• sutvarkyti ir atnaujinti balkoną ir pan., ir t.t.
Butas nėra remontuotas nuo pat šio buto įsigijimo. Iš nuotraukų matyti:
• nesuremontuotos (apipiltos) lubos,
• ištrupėjusios angos ties elektros jungikliais,
• senos (nekeistos nuo įsigijimo momento) durys (apsilupusios, su defektais),
• sudėvėtos grindys,
• vonia susandarinta izoliacija, pasenusi (subraižyta, pageltonavusi) maudymosi talpa,
• santech. vamzdžiai, jungtys senos būklės (perrišti izoliacija - išlaikant jų funkcionalumą),
• senas, nesutvarkytas balkonas, iširusios balkono lubos,
• senos, nusidėvėjusios medžio (sienų) šuoliuotės.
Įvertinus pagal ginčo buto parametrus ((duomenys neskelbtini) m. statybos, 3 kambarių, plotas (duomenys neskelbtini) kv.m. ploto, įskaitant 2 -3 kv.m. rūsį) ir išplėtus paiešką (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mikrorajonus ir įvertinus, kad butui reikalingas atnaujinimas (remontas), buvo atrasta tokių butų įsigijimo (rinkos vertės) siūlomos kainos:
3 k. butas (duomenys neskelbtini) 62.300 Eur (duomenys neskelbtini).
3 k. butas (duomenys neskelbtini) 61.700 Eur (duomenys neskelbtini).
3 k. butas (duomenys neskelbtini) 61 400 Eur (duomenys neskelbtini).
3 k. butas (duomenys neskelbtini) 60 900 Eur (duomenys neskelbtini).
3 k. butas (duomenys neskelbtini) 61 500 Eur (duomenys neskelbtini).
3 k. butas (duomenys neskelbtini) 61 600 Eur (duomenys neskelbtini).
Tinklalapis- aruodas.lt (šeši pasiūlymai, t. y. dvigubai daugiau nei pateikė ieškovas – suremontuotų butų nuorodas), tačiau yra ir kitu internetiniu puslapių, kuriuose tokio stovio panašūs butai yra parduodami būtent už tokias rinkos kainas, kurių šiame atsiliepime nėra, kadangi pakankamai yra pateikta pavyzdžių.
Papildomai atsakovė nurodė, kad sutinka atidalinti Butą tuomet, kai sūnus pabaigs mokslus (ir vidurinį, ir universitetinį) ir nesutiko su ieškovo siūlomu, o taip pat jokiu kompensacijos dydžiu, laikydama jį dideliu, atsisakė mokėti dalimis (b.l. 49, dok-16307).
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys atmetamas
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys yra bendraturčiai (buvę sutuoktiniai) ir bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį valdo trijų kambarių, (duomenys neskelbtini) kv. m. bendro ploto, (duomenys neskelbtini) kv.m. gyvenamojo ploto butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Kaip nustatyta byloje, nurodytas butas įgytas šalių santuokos metu bendrai pagal (duomenys neskelbtini) d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-05-19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-299-869/2023 šalių santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinų bendru sutarimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje tame skaičiuje ginčo butas buvo padalintas, priteisiant šalims po ½ dalį šio buto nuosavybėn. Įrašas VĮ „Registrų centras“ galioja nuo 2023-03-17 d.
Tai įrodo valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas.
Žemesnės instancijos teismas
Ginčo buto naudojimosi tvarka nenustatyta.
Butu faktiškai naudojasi ir jame nuolat gyvena atsakovė J. K. (U.) su šalių nepilnamečiu sūnumi E. U., gim. ((duomenys neskelbtini))d., kuriuo gyvenamoji vieta nustatyta su motina atsakove J. K. (U).
Šiame bute deklaruota atsakovės ir šalių sūnaus gyvenamoji vieta. Ieškovo gyvenamoji vieta deklaruota kitu adresu- (duomenys neskelbtini).
Ieškovo teigimu, po santuokos nutraukimo jis siekė su atsakove susitarti dėl bendros dalinės nuosavybės teisės pabaigos, tačiau susitarimo pasiekti nepavyko. Faktiškai ieškovas ginčo bute negyvena, nes atsakovė su kitu vyru sukūrė šeimą, patekimas į butą ieškovui apsunkintas šalių konfliktais su kreipimosi į policiją.
Tokiu būdu, tarp šalių kilo ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės (buto) atidalijimo, kompensacijos dydžio.
Teisinis įvertinimas
Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra tada, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys. Nuosavybės teisės bendrumas savininkams atsiranda ne bendros sutarties pagrindu, o tą bendrumą kuria daiktas, ir tai varžo kiekvieno savininko laisvę, įgyvendinant teises į daiktą, ir autonomiją. Bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų (LAT 2020-02-12 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 43 p. ).
CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši nuostata reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais (LAT 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).
CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) (LAT 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-478/2009; 2019 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019 24 p.).
CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi, bendraturčių nesutarimus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės sprendžiantis teismas iš esmės yra apribotas juos išspręsti dviem būdais – padalydamas daiktą natūra arba priteisdamas kompensaciją pinigais (LAT 2021 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-701/2021, 33 p.).
Kasacinio teismo praktika dėl teismo taikytinų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdų yra išplėtota, suformuluoti jų parinkimo kriterijai. Daikto padalijimas natūra pripažįstamas pagrindiniu atidalijimo būdu, o kompensacijos priteisimas – subsidiariu (išimtiniu). CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostata, kad kai daikto atidalijimas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanomas, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais, yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (LAT 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).
Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais, kai yra šios sąlygos: pirma, išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; antra, faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (pvz., kai bendrosios nuosavybės dalis, palyginti su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus). Klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų, pagrindžiančių bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu, visumą, taip pat atsižvelgiant į kitus reikšmingus kriterijus (LAT 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2012).
Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir yra neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (LAT 2006 m. spalio 30 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-559/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-213/2011).
Atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus.
Nagrinėjamu atveju šalims dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį trijų kambarių, (duomenys neskelbtini)kv. m. bendro ploto, (duomenys neskelbtini) kv. m. gyvenamojo ploto buto su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Butas yra daugiabučiame gyvenamajame name. Butas turi vieną įėjimą, viena vonios ir tualeto sanitarinį mazgą, vieną virtuvės sanitarinį mazgą. Atitinkamai, Buto negalima suformuoti kaip dviejų atskirų nepriklausomų nekilnojamojo turto objektų. Taigi, Buto atidalijimas natūra, nepadarant jam neproporcingos žalos ir be ženklių investicijų, yra neįmanomas. Be to, faktiškai butu naudojasi atsakovė su šalių nepilnamečiu sūnumi. Ieškovas gyvena skyrium.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atidalijimas natūra yra neįmanomas, todėl lieka tik galimybė Butą atidalinti vienam iš bendrasavininkų, priteisiant viso Buto nuosavybės teisę ir už tai kitam bendrasavininkui išmokant piniginę kompensaciją.
Ieškovas pažymi, kad jam yra priimtinas toks turto atidalijimo būdas, pagal kurį atsakovei tektų turto dalis natūra, o ieškovui atitinkamai, iš atsakovės priteistina rinkos kainą atitinkanti kompensacija.
VĮ RC Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovas pateikė teismui duomenis, kad ginčo Buto rinkos vertė masinio įvertinimo būdu yra 67800 Eur, tačiau panašių butų (duomenys neskelbtini) rinkos vertė svyruoja nuo 138000 Eur iki 142500 Eur (b.l. 33-40, dok-2452).
Atsižvelgiant į tai, atsakovės piniginė kompensacija atsakovui sudarys 68 000 Eur (atsakovui laikant ginčo buto rinkos verte yra 136000 Eur) už ½ dalį šio ginčo Buto. Šios kompensacijos sumą ieškovas nurodė patikslintame ieškinyje (b.l. 33-40, dok-2452).
2024-01-30 d. teisminio nagrinėjimo metu ieškovas žodžiu patikslino kompensacijos dydį, jį sumažindamas iki 45 000 Eur (b.l. 55), o 2024-02-05 d. patikslintu ieškiniu (dok-19514), atisakytu priimti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-02-0 d. nutartimi sumažino kompensacijos dydį iki 36 000 Eur, įpareigojant atsakovę ją sumokėti per 11 metų, kas mėnesį mokant po 272,72 Eur.
Teismo vertinimu, ieškovas pagrįstai nurodo ginčo buto rinkos vertę- 136 000 Eur, nes pagal pastarojo pateiktus skelbimus iš tinklalapio aruodas.lt panašių butų rinkos kaina atitinka nurodytą (b.l. 36-38).
Teismui patikrinus aruodas.lt skelbimus dėl panašių butų pardavimo (duomenys neskelbtini), rasta panašių butų nuo 132 000 Eur iki 99 000 Eur. Teismas pažymi, kad ieškovas siekė nustatyti tikslią ginčo buto rinkos kainą pasitelkdamas turto vertintojo paslaugomis, tačiau dėl atsakovės veiksmų to padaryti nepavyko. Tokiu būdu, ieškovo nustatyta 46 000 Eur dydžio kompensacija už ½ dalį trijų kambarių ginčo butą yra pagrįsta (tokiu būdu buto kaina būtų 92 000 Eur).
Tuo tarpu atsakovės nurodytų butų rinkos kainos nuo 60 900 Eur iki 62 300 Eur (b.l.43, dok-8697) neatitinka ginčo buto dislokacijos (nurodytas butas (duomenys neskelbtini)), yra mažesnio ploto ((duomenys neskelbtini) kv.m. ir pan.), todėl neatitinka ginčo buto rinkos kainos.
Teismas pažymi, kad ieškovas į šį ginčo butą nepretenduoja, nes gyvena kitu adresu, be to, tarp šalių yra konfliktiški santykiai, atsakovė faktiškai sukūrė kitą šeimą.
Nagrinėjamoje byloje ieškovo interesas yra Buto bendrosios dalinės nuosavybės pabaiga. Jo prioritetas būtų, kad jo Buto dalis būtų priteista atsakovei ir už tai ieškovui išmokėta kompensaciją.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad neišsigalės išmokėti ieškovui piniginės kompensacijos už butą dėl finansinės padėties.
Nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, svarbu ištirti, ar bendraturčiai realiai išgali sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, nes priešingu atveju teismo sprendimo vykdymas taptų komplikuotas – išieškojimą gali tekti nukreipti į atidalytą turtą ir taip buvusio bendro daikto netektų abu bendraturčiai (2009-12-09 LAT Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga).
Bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo sprendžiami dviejų ar daugiau lygiaverčių bendraturčių teisių ir pareigų klausimai, todėl jos, kaip ir kitos civilinės bylos, teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Šaliai, kuriai tenka atitinkamų faktinių aplinkybių įrodinėjimo pareiga, jų neįrodžius, teismas turi teisę konstatuoti, kad tos faktinės aplinkybės neįrodytos, neegzistuoja. Bendrosios įrodinėjimo pareigos paskirstymo šalims taisyklės bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo konkretinamos teismų praktikoje išaiškinant, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti (LAT 2005-11-04 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2008-11-11d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2009-11-09 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-482/2009, 2012-10-10 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-421/2012; kt.).
Taigi, bendraturčiai privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat vykstant ginčui teisme; optimalesniam atidalijimo variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis (LAT 2003-09-08 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-780/2003).
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 str. 1 d. nustatyta, kad šio kadastro objektais laikomi žemės sklypas, statinys bei patalpa, suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Nurodyto įstatymo 7 str. nustatyti nekilnojamųjų daiktų formavimo būdai, tarp kurių yra ir tokie: padalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą į atskirus nekilnojamuosius daiktus (1 d. 2 p.), atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus (1 d. 3 p.) ir kt. Teismas turi parinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų bendraturčių teises ir nepaneigtų nė vieno iš jų teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-04-19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-193/2012).
Teismo vertinimu, turto atidalijimas iš bendros dalinės nuosavybės ieškovo prašomu būdu negalimas, nes atsakovė kito nekilnojamojo turto neturi, išskyrus ½ dalį ginčo buto. Su ja gyvena šalių nepilnametis vaikas, kuriuo gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove. Ginčo butas yra trijų kambarių, reiškia, atsakovė ir nepilnametis sūnus faktiškai naudojasi 2 kambariais ir bendro naudojimo patalpomis (koridoriumi, virtuve, vonia bei tualetu). Buto naudojimosi tvarka nenustatyta.
Kaip jau minėta, Buto atidalijimas natūra yra neįmanomas, nepadarant jam neproporcingos žalos. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad šalių santykiai yra konfliktiški, ieškovas gyvena skyrium, bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė faktiškai sukūrė kitą šeimą.
Sprendžiant ginčą tokiu būdu: Butą atidalinti vienam iš bendrasavininkų, priteisiant viso Buto nuosavybės teisę ir už tai kitam bendrasavininkui išmokant piniginę kompensaciją, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovė dirba 0,5 etato (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis yra nedidelis, Sodros duomenimis, nesiekia ir (duomenys neskelbtini) Eur. Iš šio darbo užmokesčio mokami mokesčiai bei taip pat išlaikomas šalių nepilnametis sūnus. Santaupų atsakovė neturi. Užklausimo diena banko sąskaitoje fiksuota (duomenys neskelbtini) Eur suma (b.l.50-54, dok-16343). Transporto priemonių atsakovė taip pat neturi. Teismo vertinimu, atsakovės pajamos, turimas turtas bei piniginės santaupos neleidžia atsakovei išmokėti ieškovui piniginės kompensacijos už ieškovui tenkančią buto ½ dalį.
Atsakovė teisminio nagrinėjimo metu kategoriškai nesutiko mokėti ieškovui jokios kompensacijos (nei 68 000 Eur, nei 46 000 Eur, nei 35 000 Eur, pasiūlytos ieškovo 2023-12-19 d. parengiamojo posėdžio metu), taip pat mokėti kompensaciją dalimis, prieštaravo dėl ieškovo ginčo buto atidalijimo būdo, nes neišsigali jokios kompensacijos sumokėti ieškovui. Atsakovės nuomone, nurodytoje situacijoje tikslinga nustatyti Buto naudojimosi tvarką, tačiau nepasinaudojo procesine teise teikti priešieškinį dėl buto naudojimosi tvarkos nustatymo.
Teismas neįgaliotas įpareigoti atsakovę dirbti pilnu etatu. Bylos duomenimis, atsakovė naujos santuokos nėra sudariusi, atsakovės potencialus partneris nėra prisiėmęs prievolės prisidėti mokėti kompensaciją už ginčo butą. Atsakovė taip pat kategoriškai nesutiko mokėti kompensacijos dalimis ilgesniam laikotarpiui, nes taip pat turi įsipareigojimą nepilnamečiui sūnui išlaikyti.
Tokiu būdu, teismas sprendžia, kad patenkinti ieškinio ieškovo nurodytu pagrindu nėra galimybės dėl atsakovės turtinės padėties, minimalių pajamų, todėl ieškinys atmestinas.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt).
CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Ieškovas patyrė 164 Eur (109 Eur+55 Eur) žyminio mokesčio, 1663 Eur (363 Eur+1300 Eur) advokato išlaidų (b.l. 33-40, dok-2452; dok-19514).
Atmetus ieškinį atsakovo bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Duomenų apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-10-02 d. nutartimi teismas tenkino ieškovo R. U. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovei J. K. priklausantį nekilnojamąjį turtą – ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), iki teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-19590-545/2023 (šiuo metu bylos Nr. e2-1597-545/2024) įsiteisėjimo dienos.
Sprendimui įsiteisėjus šios pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos, nes ieškinys atmetamas (CPK 150 str.).
Valstybė patyrė 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Šios išlaidos priteitinos valstybei iš ieškovo, nes patikslintas ieškinys atmetamas (CPK 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 39, 259, 268, 270 str. teismas, -
nusprendžia:
patikslintą ieškinį atmesti.
Spendimui įsiteisėjus panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-10-02 d. nutartimi pagal ieškovo R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą taikytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštuoti atsakovei J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausantį nekilnojamąjį turtą – ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), iki teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-19590-545/2023 (šiuo metu bylos Nr. e2-1597-545/2024) įsiteisėjimo dienos (turto arešto akto indentifikavimo kodas“ (duomenys neskelbtini)).
Priteisti iš atsakovo R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 13,28 Eur (trylika Eur 28 ct) dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (priteista suma mokėtina į vieną iš nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 (AB SEB bankas), Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 (AB Šiaulių bankas), Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas)), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius)), Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (AB „Swedbank“), Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 (UAB Medicinos bankas), įmokos kodas 5662). Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.