Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-09-16 · Civilinė byla Nr. e2A-2195-603/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-16
Bylos Nr.
e2A-2195-603/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00788-2021-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Bujokaitė
Ieškovas
R. M.
Atsakovas
L. Z.
Kategorijos
  • 2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-2195-603/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00788-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.; 3.3.1.18.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui L. Z. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo, išvadą teikianti instituciją – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė pateiktu ieškiniu prašė pakeisti 2015 m. gruodžio 10 d. Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį dalyje dėl nepilnametės dukters R. Z. išlaikymo priteisimo, nustatant, kad atsakovas nepilnametės dukters išlaikymui moka po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki dukters pilnametystės. Ieškinyje nurodė, kad:

1.1. sprendžiant dukros išlaikymo klausimą šalys buvo susitarusios dėl išlaikymo dydžio sumažinimo iki 150 Eur per mėnesį, kadangi dėl dukros gyvenamosios vietos pakeitimo persikėlus gyventi į Didžiąją Britaniją atsakovas, vykdamas bendrauti su dukra, patirs papildomas išlaidas;

1.2. atsakovas per penkerius metus nė karto nebuvo atvykęs aplankyti dukters į Jungtinę Karalystę, nei karto nebuvo pasiėmęs atostogoms. Grįždama į Lietuvą ieškovė sudaro galimybes atsakovui bendrauti su dukra, tačiau dėl to yra priversta imti atostogas, apmokėti dukters kelionės išlaidas, prie kurių atsakovas neprisideda;

Žemesnės instancijos teismas

1.3. nuo teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties dukra paaugo, yra devynerių metų amžiaus, todėl padidėjo dukros poreikiai. Dukra lanko mokyklą Didžiojoje Britanijoje, nuotoliniu būdu mokosi Ozo gimnazijoje, lanko papildomo ugdymo veiklas (tris būrelius), kurios kainuoja, o ieškovei tenka didžiausia išlaidų suma. Dukra taip pat nori išmokti groti gitara, tačiau ieškovė neturi galimybės sumokėti už dukros pamokas. Kadangi dukra skaudžiai išgyveno skyrybas, lanko psichologo konsultacijas, kurių viena valanda kainuoja 55 Eur. Be to, dukra nori gražiai rengtis, turėti atskiras higienos priemones, pramogauti, švęsti gimtadienius su draugais, tačiau dėl ribotų finansinių galimybių turi rinkti tarp pramogų ir gimtadienio. Atsakovas gimtadienio proga dukrą per penkerius metus pasveikino tik du ar tris kartus, neatsiunčia dukrai siuntinio, nerašo laiškų, nors dukra jų labai laukia;

1.4. atsakovas turi finansines galimybes teikti didesnį išlaikymą, kadangi dar gyvenant šeimoje atsakovo pajamos buvo daug didesnės nei dabar deklaruojama. Atsakovo patirtis didėja, tačiau pajamos mažėja, kas kelia pagrįstų įtarimų, jog atsakovas turi galimybę fiktyviai susimažinti savo pajamas;

1.5. jai nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini), įsigytas paėmus paskolą. Nors butas yra nuomojamas, tačiau per mėnesį iš buto nuomos ieškovė gauna 150 Eur pajamų, iš kurių moka būsto paskolą – 120 Eur/mėn., paskolos draudimą– 30 Eur/mėn., kartą per metus yra mokamas būsto draudimas bei gyventojų pajamų mokestis. Jungtinėje Karalystėje su vyru bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimas namas įsigytas paėmus paskolą (kreditorinis įsipareigojimas – 95 000 svarų). Ieškovės vyrui priklauso dalis buto, žemės sklypo Vilniuje. Ieškovės ir jos vyro pajamos yra vidutinės: ieškovės darbo užmokestis per mėnesį yra 1 300 svarų (apie 1390 Eur), ieškovės vyro – 380 svarų per savaitę, apie 1 400 svarų per mėnesį.

Atsiliepimas

2. Atsakovas L. Z. pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė tokius nesutikimo su ieškiniu argumentus:

2.1. ieškovės pasirinkimas gyventi su vaiku ne Lietuvoje buvo jos vienasmeniškas sprendimas, todėl atsakovui neturi kilti pareiga prisiimti dėl šios priežasties padidėjusių išlaidų vaiko išlaikymui

2.2. ieškovės turtinė padėtis yra geresnė už atsakovo, kadangi ji gauna 1 392 Eur darbo užmokestį, asmeninės nuosavybės teise valdo butą (duomenys neskelbtini), taip pat, bendrosios jungtinės nuosavybės teise gyvenamąjį namą esantį Jungtinėje Karalystėje. Tuo tarpu atsakovo pajamos sudaro 510 Eur per mėnesį, dėl pandemijos neturi galimybės susirasti geriau apmokamą darbą, asmeninės nuosavybės teise valdo dviejų kambarių butą Vilniaus mieste, kurio įsigijimui jis turi kreditorinį įsipareigojimą AB SEB bankui. Atsakovas taip pat turi dar vieną išlaikytinį - sūnų, gimusį 2018 m. gruodžio 4 d.

2.3. prie vaiko išlaikymo išlaidų prisidėti didesne dalimi neturi galimybės, kadangi pakeitė darbovietę prieš pandemiją tikslu skirti daugiau laiko šeimai, o pandemijos laikotarpiu sumažėjo darbo užmokestis. Draugė po vaiko priežiūros atostogų pradėjo dirbti naujoje darbovietėje. Nekilnojamasis turtas įsigytas iš santaupų, kurias sukaupė kartu su drauge, tačiau bankui pasiūlius nepalankias sąlygas dėl draugės nėštumo, kreditas suteiktas tik atsakovo vardu;

2.4. vaiko aplankyti į Jungtinę Karalystę neskrenda dėl aukščio baimės. Su dukra Lietuvoje bendrauja ne visada, kadangi ieškovė ne visada informuoja apie dukters grįžimą į Lietuvą. Su dukra bendrauja vaizdo skambučiais, SMS žinutėmis.

3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateiktoje išvadoje nurodė, kad ieškovė su dukra gyvena Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje, todėl Tarnyba negali ištirti šalių dukters gyvenimo sąlygų ir pateikti Vaiko nuomonės akto bei Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto. Pažymėjo, kad šeima dėl galimų vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų Tarnybai nėra žinoma. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) turėtų būti užtikrinti geriausi R. Z. interesai, o abejonės dėl išlaikymo dydžio vertinamos nepilnametės geriausių interesų naudai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: 1) pakeitė Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-2292-804/2015, patvirtintos taikos sutarties 1.2 punktą ir padidino iš atsakovo L. Z. nepilnametei dukrai R. Z. priteisto išlaikymo dydį iki 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. sausio 13 d.) iki vaiko pilnametystės, nustatant, kad priteista suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 2) priteisė iš atsakovo L. Z. ieškovės naudai 172 Eur bylinėjimosi išlaidų ir valstybės naudai 14,86 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas pažymėjo, jog atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus ir teismų praktikoje išplėtotus išlaikymui nepilnamečiam vaikui pakeisti reikšmingus kriterijus, nustatinėja ir vertina, kaip nuo 2015 m. gruodžio 10 d. civilinėje byloje Nr. e2-2292-804/2015 priėmimo iki ieškinio teismui pateikimo pasikeitė šalių turtinė padėtis (ji pagerėjo ar pablogėjo) ir jų dukros poreikiai (jie išaugo ar sumažėjo). Nurodė, jog pagal kasacinio teismo praktiką natūralus vaiko poreikių padidėjimas jam augant nepakankamas konstatuoti, jog situacija lyginant su buvusia teismo nutarties priėmimo metu yra pasikeitusi iš esmės, o turi būti įrodyta konkrečiai pagrindžiant išaugusius šalių vaiko poreikius.

6. Konstatavo, jog iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistas 163 Eur išlaikymas šiai dienai negali būti pakankamas vaiko poreikiams patenkinti. Teismas laikė, jog šiuo metu šalių dukrai esant beveik 10 metų reikalinga daugiau lėšų patenkinti jos fiziologiniams, kultūriniams ir socialiniams poreikiams nei tuo metu, kai buvo priteistas 163 Eur išlaikymas nepilnametei dukrai, kai jai tebuvo 4,5 metai. Nustatė, jog šalių nepilnametė dukra pradėjo lankyti formaliojo ugdymo įstaigas – Vilniaus Ozo gimnaziją ir Monks Coppenhall Academy, lavintis užklasinės veiklos užsiėmimuose, dėl ko išaugo poreikiai kultūrinei - socialinei veiklai. Nurodė, jog išaugusius vaiko poreikius bei didesnes išlaidas pagrindžia ir kylančios prekių bei paslaugų kainos.

7. Teismas vertino ieškovės teikiamus patiriamų išlaidų įrodymus ir pažymėjo, jog visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Detaliai aptardamas ieškovės pateiktas paskaičiuotas išlaidas vaiko poreikiams patenkinti pripažino, jog ieškovės nurodomos išlaidos pagrįstos. Pažymėjo, kad vaiko poreikių neginčijo ir atsakovas.

8. Įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, konstatavo, jog nuo 2015 m. gruodžio 10 d. teismo sprendimo priėmimo šalių nepilnametės dukros poreikiai iš esmės pasikeitė, dėl ko priteistas išlaikymo dydis turi būti pakeistas (padidintas), kad atitiktų pasikeitusius nepilnamečių vaikų poreikius. Ieškovės nurodomą 647 Eur sumą dukters poreikiams patenkinti pripažino protinga ir pagrįsta.

9. Nurodė, jog nors dukros poreikiai ir pasikeitė, tačiau pagal kasacinio teismo praktiką sprendžiant dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), turi būti atsižvelgta į tai, ar tėvai turi galimybę tenkinti didesnius nei minimalius vaiko poreikius. Remdamasis kasacinio teismo praktika teismas vertino ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus, turimų išlaikytinių skaičių, galimybes dirbti ir užsidirbti. Lygindamas šalių esamą turtinę padėtį su buvusia pasirašant taikos sutartį teismas nustatė, jog nuo 2015 m. taikos sutarties pasirašymo abi šalys sukūrė šeimas, jose susilaukė vaikų, įsigijo nekilnojamojo turto, prisiėmė kreditorinių įsipareigojimų, kurie nelaikytini turtinės padėties pablogėjimu, kadangi šalys, sudariusios kredito sutartis ir mokančios jose nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą.

10. Remdamasis kasacinio teismo praktika teismas pažymėjo, jog turi būti vertinamos ir aplinkybės, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą. Atsižvelgdamas į šalių argumentus, susijusius su gaunamomis pajamomis, šalių elgesį teismas vertino, jog atsakovas nededa pakankamai pastangų prisidėti prie dukters poreikių tenkinimo. Taip pat pažymėjo, jog nevykdamas į Jungtinę Karalystę aplankyti dukters, nors dėl šios aplinkybės ir buvo sumažintas išlaikymo dydis, neapmokėdamas dukters kelionės į Lietuvą išlaidų, gyvai bendraujant su dukra tik Lietuvoje ne dažniau kaip 1-2 kartus į metus po 3-4 valandas, vengdamas prie dukters išlaikymo prisidėti kitais būdais atsakovas tam tikra prasme pagerino/gerina savo turtinę padėtį, išvengdamas papildomų išlaidų vaiko pasiėmimui, pramogoms, laisvalaikiui su vaiku, jo maitinimui bendravimo metu ir pan. Vertindamas gaunamas pajamas teismas nurodė, kad nors ieškovė ir gauna didesnes pajamas negu atsakovas, tačiau ji gyvena Jungtinėje Karalystėje, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis negu Lietuvoje, todėl ji patiria ir didesnes pragyvenimo išlaidas.

11. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, į šalių indėlį prisidedant prie dukros kasdienio auklėjimo ir ugdymo naštos, į atsakovo bendravimo su dukra dažnį, teismas sprendė ieškinį tenkinti iš dalies, padidindamas Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2292-804/2015, šalių nepilnametei dukrai priteistą išlaikymą iki 200 Eur kas mėnesį mokamą išlaikymą periodinėmis išmokomis. Teismas sprendė, kad tokio dydžio išlaikymas yra optimalus, vertinant šalių turtinę padėtį bei užtikrins šalių nepilnamečio vaiko poreikių bei atsakovo (tėvo) galimybių teikti tokio dydžio išlaikymą pusiausvyrą.

12. Vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimu, jog modifikuojant išlaikymo prievolę turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama, didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentą nustatė prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos.

13. Patenkindamas iš dalies ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisė 13 Eur žyminio mokesčio (skaičiuojama nuo anksčiau priteisto išlaikymo ir šiuo sprendimu priteisto išlaikymo skirtumo ir ieškovės naudai proporcingai patenkintai reikalavimo daliai advokato teisinės pagalbos išlaidas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

14. Apeliantė (ieškovė) R. M. pateiktame apeliaciniame skunde prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimą pakeisti iš dalies ir ieškinį tenkinti pilnai bei priteisti iš atsakovo 400 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Nurodo tokius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus:

14.1. pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje esančius duomenis ir įrodymus, pripažindamas, jog nepilnametės dukros poreikiai nuo 2015 metų išaugo. Apeliantė pagrindė, jog nepilnametės dukros poreikių patenkinimui nurodyta 647 Eur suma yra pripažintina protinga ir pagrįsta, o dukros poreikių neginčijo ir pats atsakovas. Tačiau teismas visiškai nemotyvavo, kodėl esant tokioms aplinkybėms ieškinys tenkintas tik iš dalies, priteisiant 200 Eur išlaikymą;

14.2. atsakovas nepateikė įrodymų apie jo darbingumo lygio sumažėjimą ar sveikatos sutrikimus, dėl kurių negali dirbti. Priešingai, atsakovas yra jaunas ir sveikas, jam netenka kasdieninė šalių mažamečio vaiko priežiūra, todėl jo galimybės dirbti ir užsidirbti tam, kad galėtų teikti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, vertintinos perspektyviau nei ieškovės. Be to, atsakovo apsisprendimas daugiau laiko skirti dabartinei šeimai neturi būti kliūtimi riboti nepilnametės dukros poreikius;

14.3. Kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi priteisiant išlaikymą vaiko būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. Nr. 1114 nutarimu nuo 2021 m. sausio 1 d. patvirtinta 642 Eur minimali mėnesinė alga (arba 467 Eur atskaičius mokesčius). Taigi 200 Eur išlaikymo dydis per mėnesį neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.

Atsiliepimas

15. Atsakovas L. Z. atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo tokius nesutikimo argumentus:

15.1. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino vaiko, gyvenančio su ieškove kitoje šalyje, išlaikymo poreikius, kurių atsakovas neginčijo. Ieškovės pasirinkimas gyventi ne Lietuvoje buvo jos vienos sprendimas, nederintas su atsakovu, todėl dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę padidėjusios jo poreikių tenkinimo išlaidos atitinkama dalimi turi tekti tam iš tėvų, kurio iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos;

15.2. teismas įvertino abiejų proceso šalių turtinę padėtį ir nustatė, kad apeliantės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo. Todėl atsižvelgiant į apeliantės pasirinkimą gyventi kitoje šalyje – Jungtinėje Karalystėje, kurioje didesni pragyvenimo kaštai, pagrįstai nuspręsta, jog ieškovei atitenka didesnė nepilnametės dukros išlaikymo dalis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

18. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

19. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pakeistas išlaikymo dydis nepilnamečiam vaikui, nustatant 200 Eur kas mėnesį mokamas periodines išmokas ir kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

20. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2292-804/2015 patvirtinta šalių taikos sutartis, kuria šalys be kita ko susitarė, kad atsakovas L. Z. dukters R. Z. išlaikymui įsipareigoja mokėti po 163 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis nuo taikos sutarties pasirašymo dienos iki vaiko pilnametystės (Taikos sutarties 1.2 punktas). Apeliantė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir remdamasi padidėjusiais dukros poreikiais prašė teismo priteisti iš atsakovo 250 Eur dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Pirmosios instancijos teismas, įvertęs nepilnametės dukros poreikius, konstatavo, kad jie iš esmės nuo 2015 m. gruodžio 10 d. nutarties priėmimo pasikeitė ir, atsižvelgdamas į nepilnametės dukters tėvų finansines galimybes, ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas 200 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis.

21. Apeliantė su tokiu teismo nustatytu išlaikymo dydžiu nesutinka, nurodydama, jog nesant ginčo dėl nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimo ir jo dydžio, pirmosios instancijos teismas, teisingai įvertinęs byloje esančius įrodymus, nemotyvavo išlaikymo periodinėmis išmokomis padidinimo iki 200 Eur.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublik?s Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje. Vykdydami šią prievolę tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, jog mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje pateiktus ieškovės rašytinius įrodymus, kuriais grindžiami padidėję būtini nepilnamečio vaiko poreikiai, konstatavo, jog ieškovės nurodoma 647 Eur suma dukters poreikiams patenkinti pripažintina protinga ir pagrįsta. Tokios teismo išvados neginčija ir atsakovas.

24. Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutinka įrodinėdamas aplinkybę, jog nepilnametės dukros poreikiai padidėjo dėl to, jog ieškovė su dukra išvyko į Jungtinę Karalystę, kurioje pragyvenimo kaštai yra didesni, o atsakovas didesnio išlaikymo nei jį teikia dabar, neturi finansinių galimybių.

25. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria atsakovo argumentui, jog nepilnametės dukros poreikių padidėjimą nulėmė išimtinai išvykimas su ieškove gyventi į Jungtinę Karalystę. Įvertinęs apeliantės nurodomas nepilnametei dukrai reikiamas išlaidas, pvz. lankomiems būreliams, reikiamoms higienos priemonėms, drabužiams ar sveikatos priežiūros poreikiams, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, o atsakovas ir nepagrindė, jog būtiniems poreikiams patenkinti išlaidos ženkliai didesnės gyvenant Jungtinėje Karalystėje nei tenkinant nepilnamečio vaiko poreikius Lietuvoje. Pažymėtina, jog vis tik pasikeitusiems nepilnamečio vaiko poreikiams didžiausią reikšmę nagrinėjamu atveju turėjo vaiko amžius, kuomet vaikui lankant mokymo įstaigas, papildomus užsiėmimus bei augant be jokios abejonės didėja poreikiai, o kartu ir būtinosios išlaidos poreikiams patenkinti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog neginčijamai nustatyta 647 Eur suma dukters poreikiams patenkinti, kai tuo tarpu prašomas priteisti mažesnis negu pusė sumos dydžio išlaikymas. Taigi net ir laikant, jog nepilnametei dukrai gyvenant Jungtinėje Karalystėje reikalinga būtiniems poreikiams patenkinti suma yra didesnė, vis tik didesnė dalis išlaikymo tenka apeliantei. Todėl apeliacinės instancijos teismas atsakovo argumentus, jog nėra pagrindo padidinti išlaikymo dydį iki apeliantės prašomos periodinės 250 Eur sumos kiekvieną mėnesį dėl padidėjusių pragyvenimo kaštų Jungtinėje Karalystėje atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

26. Apeliantė įrodinėja, jog atsakovo argumentai dėl mažo gaunamo darbo užmokesčio nesudaro pagrindo netenkinti ieškinio reikalavimo pilna apimtimi, kadangi apeliantas nepagrindė savo pajamų sumažėjimo dėl sveikatos sutrikimo arba darbingumo lygio sumažėjimo, o asmeninio pobūdžio apsisprendimas neturi riboti nepilnametės dukros poreikių.

27. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Kasacinio teismo pažymima, kad pajamų negavimas ar minimalios gaunamos pajamos, tėvui (motinai) esant sveikam ir darbingam, negali pateisinti pareigos išlaikyti vaiką nevykdymą ar netinkamą vykdymą, nes rūpestingas tėvas gali ir privalo susirasti savo amžių ir profesines galimybes atitinkantį darbą bei vykdyti imperatyvią pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantei, jog atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, nepateikė įrodymų apie sveikatos problemas, kurios neleistų jam dirbti ir užsidirbti, susirasti geriau apmokamą darbą ir pan. Taigi apeliacinės instancijos teismas negali spręsti, kad bylos duomenys patvirtina pakankamas atsakovo pastangas siekiant užsidirbti, gauti pajamas nepilnametei dukrai išlaikyti. Teismas taip pat pažymi, jog tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ir pan. Taigi vertintina, jog atsakovas nepagrindė ir argumento, jog neturi galimybės teikti didesnio išlaikymo nepilnametei dukrai nei kad teikiamas.

27. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Kasacinio teismo pažymima, kad pajamų negavimas ar minimalios gaunamos pajamos, tėvui (motinai) esant sveikam ir darbingam, negali pateisinti pareigos išlaikyti vaiką nevykdymą ar netinkamą vykdymą, nes rūpestingas tėvas gali ir privalo susirasti savo amžių ir profesines galimybes atitinkantį darbą bei vykdyti imperatyvią pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantei, jog atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, nepateikė įrodymų apie sveikatos problemas, kurios neleistų jam dirbti ir užsidirbti, susirasti geriau apmokamą darbą ir pan. Taigi apeliacinės instancijos teismas negali spręsti, kad bylos duomenys patvirtina pakankamas atsakovo pastangas siekiant užsidirbti, gauti pajamas nepilnametei dukrai išlaikyti. Teismas taip pat pažymi, jog tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ir pan. Taigi vertintina, jog atsakovas nepagrindė ir argumento, jog neturi galimybės teikti didesnio išlaikymo nepilnametei dukrai nei kad teikiamas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

28. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neprašė paskirstyti išlaikymo prievolę tarp tėvų lygiomis dalimis. Iš ieškinio reikalavimo matyti, jog įrodinėdama 647 Eur sumos būtinuosius poreikius ieškovė prašė teismo priteisti 250 Eur išlaikymą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovei ir taip tenka didesnė kasdienės vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, kadangi su ja nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, ji viena iš esmės bendrauja su vaiku ir įgyvendina teises bei pareigas vaiko atžvilgiu, tuo tarpu atsakovo dalyvavimas vaiko gyvenime yra tik minimalus (teismas nustatė, jog atsakovas su dukra gyvai bendrauja tik 1-2 kartus į metus). Atsakovo argumentas, jog teismas nustatė geresnę apeliantės finansinę padėtį nagrinėjamu atveju esminės reikšmės neturi, kadangi pirmosios instancijos teismas kartu ir pažymėjo, jog ieškovė turi didesnes pragyvenimo išlaidas. Kita vertus, kaip jau buvo minėta aukščiau, apeliantei vis tik tenka didesnė išlaikymo našta, kai tuo tarpu ir atsakovo prašo priteisti 250 Eur išlaikymą.

29. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog būtent ieškovės prašomas priteisti 250 Eur laikino išlaikymo dydis yra optimalus, todėl būtina ir tikslinga padidinti iš atsakovo jo nepilnametei dukrai priteistiną išlaikymo periodinėmis išmokomis sumą iki 250 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šią sumą indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokio išlaikymo priteisimas nepažeis atsakovo interesų, atitiks proporcingumo tarp vaiko poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti atsakovo (tėvo) turtinės padėties ir finansinių galimybių kriterijų, maksimaliai užtikrins nepilnamečio vaiko interesus ir garantuos būtinųjų vaiko poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

30. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai įvertinęs nepilnamečio vaiko poreikių esminį padidėjimą, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, nepagrįstai sprendė ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio tenkinti iš dalies, todėl šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, padidinant iš atsakovo priteistiną išlaikymo nepilnametei dukrai sumą iki 250 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

31. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

33. Atitinkamai pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos ir šalių pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė viso 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl patenkinus ieškovės reikalavimą, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

34. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, ieškovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio tokios kategorijos bylose, iš atsakovo priteistino išlaikymo dydį vaikui padidinus 87 Eur, atitinkamai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 23 Eur (87 x 12 x 0,03 x 0,75) žyminio mokesčio. Į valstybės biudžetą taip pat priteistinos iš atsakovo pirmosios instancijos teismo paskaičiuotos 1,86 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kadangi jos susidarė dėl dokumentų siuntimo atsakovui.

35. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 17 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (50 x 12 x 0,03 x 0,75), nuo kurio mokėjimo ieškovė pagal įstatymą atleista (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

36. Apeliantė nepateikė iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo pabaigos advokato teisinės pagalbos išlaidas pagrindžiančių įrodymų apeliacinės instancijos teisme, todėl jos apeliantei iš atsakovo nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovui jo patirtos advokato teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

tenkinti ieškovės apeliacinį skundą.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškinį patenkinti.

Pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-2292-804/2015, patvirtintos taikos sutarties 1.2 punktą ir padidinti iš atsakovo L. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo dydį iki 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. sausio 13 d.) iki vaiko pilnametystės, nustatant, kad priteista suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo L. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 400 Eur (keturi šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo L. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą viso 24,86 Eur (dvidešimt keturis eurus ir 86 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.“

Priteisti iš atsakovo L. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 17 Eur (septyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio), patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Loreta Bujokaitė