- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-07
- Bylos Nr.
- 2YT-610-805/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00526-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Pareiškėjas
- J. K.
- Suinteresuotas asmuo
- L. K., O. B., Valstybės įmonės Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Rasa Malinauskienė
- Kategorijos
- 2.5.3Paveldėjimas pagal įstatymą
- 2.10.12Paveldėjimo santykiams taikytina teisė
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.4.9.1.1Paaiškinimai, pateikiami apklausos teisme metu
- 3.2.4.9.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.13pavadinimo nepavyko patikrinti
suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. K., O. B., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. K. pareiškimu (b. l. 3-5) prašo nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėjas J. K. tuoj po savo sutuoktinės K. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą pagal įstatymą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo sutuoktinė K. K.. Gyvendami santuokoje įsigijo nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kluoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas nekilnojamasis turtas VĮ Registrų centras įregistruotas J. K. vardu. Po K. K. mirties liko jai priklausanti ½ dalis minėto nekilnojamojo turto. Be šio turto santuokos metu buvo įsigiję baldus, buitinę techniką, kitą šeimos turtą, galvijų, paukščių. Prieš mirdama K. K. testamento nepaliko. Iki pat sutuoktinės mirties kartu gyveno jų sodyboje. Iš karto po sutuoktinės K. K. mirties jis priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Po sutuoktinės mirties pasiliko gyventi jų sodyboje, kurioje gyvena iki šiol. Jam liko visi jos asmeniniai daiktai, taip pat baldai, buitinė technika, elektros bei buities prietaisai, kuriuos gyvendami santuokoje, įsigijo už bendras lėšas. Ūkiniuose pastatuose, kol leido sveikata, laikė gyvulius, keletą kartų atliko gyvenamojo namo remontą, rūpinasi šio namo apšildymu šaltuoju metų sezonu. Po sutuoktinės mirties mokėjo už vandenį, sunaudotą elektros energiją. Nors nustatytu laiku ir nesikreipė į notarinę kontorą dėl palikimo, manė, kad jam bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į (duomenys neskelbtini) mirusios sutuoktinės K. K. palikimą, kadangi per tris mėnesius po sutuoktinės mirties faktiškai pradėjo valdyti jos palikimą.
Pareiškėjas J. K. į teismo posėdį neatvyko, jis apie bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą buvo informuotas tinkamai (b. l. 86), byloje yra atstovaujamas kvalifikuoto teisininko – advokatės. Atsižvelgiant į tai byla išnagrinėta pareiškėjui J. K. nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).
Pareiškėjo J. K. atstovė – advokatė Rasa Malinauskienė pareiškimą palaiko jame išdėstytais motyvais bei pateiktais rašytiniais įrodymais pilna apimtimi ir prašo jį tenkinti. Teismo posėdyje nurodė, jog pareiškėjas J. K. po sutuoktinės mirties manė, kad turtas, kuriame gyveno, yra jo ir jam natūraliai priklauso, todėl į notarą nepasikreipė. Paaiškino, kad J. K. su palikėja santuoka buvo jam trečia, jiedu bendrų vaikų neturėjo, suinteresuoti asmenys L. K. ir O. B. yra pareiškėjos dukros, daugiau įstatyminių įpėdinių nėra, nes palikėjos sūnus A. P., miręs 2012 metais, savo vaikų neturėjo. Įstatyminės įpėdinės likusios dvi dukros. Nurodė, kad pareiškėjo sutuoktinė K. K. mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėjas palaidojo sutuoktinę, sutvarkė kapavietę. Paveldimas turtas – gyvenamasis namas, viralinė ir kluonas buvo įgytas santuokoje pagal 1992 m. Butų privatizavimo įstatymą. Ir nors pagal ankstesnį teisinį reguliavimą VĮ Registrų centras pateiktais duomenimis nekilnojamasis turtas registruotas J. K. vardu, tačiau faktiškai ½ dalis priklausė pareiškėjo sutuoktinei. Pareiškėjas su žmona gyveno šiuose pastatuose, laikė galvijus ir paukščius, turėjo įsigiję namų apyvokos daiktų. Namai šiai dienai yra išlikę, pareiškėjas šiuo metu ūkiškai negyvena, nes sveikata neleidžia, tačiau ūkiniai pastatai naudojami pagal paskirtį, juose laikomos malkos. Po sutuoktinės mirties pareiškėjas remontavo namus. Pareiškėjas nuo 1992 m. šiuose namuose deklaravo gyvenamąją vietą, jis mokėjo mokesčius, buvo įsitikinęs, kad turtas yra jo nuosavybė, laikė jį savu, toliau liko jame gyventi ir po šiai dienai šioje sodyboje gyvena, kito gyvenamojo būsto neturėjo, niekur kitur gyventi išsikėlęs nebuvo. Suinteresuoti asmenys pretenzijų pareiškėjui nereiškia. Kad galėtų įteisinti nuosavybę į visą nekilnojamąjį turtą, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo O. B. apie pareigą per teismo nustatytą terminą pateikti atsiliepimą į pareiškimą ir apie bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą buvo informuota tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsnio nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu (b. l. 65-67, 76-78). Pateiktame atsiliepime (b. l. 90) nurodė, kad su pareiškimu sutinka nurodė, kad apie 2018 m. sausio 17 d. vyksiantį teismo posėdį informuos savo seserį – suinteresuotą asmenį L. K., prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai byla išnagrinėta suinteresuotam asmeniui O. B. nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis).
Suinteresuotas asmuo L. K. apie pareigą per teismo nustatytą terminą pateikti atsiliepimą į pareiškimą ir apie bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą buvo informuota tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsnio nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu (b. l. 65-67, 76-78). Per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Atsižvelgiant į tai byla išnagrinėta suinteresuotam asmeniui L. K. nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis).
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą (b. l. 39-40), kuriame nurodė, kad tuo atveju, jei, visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškimo patenkinimui. Prašo bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėtina nedalyvaujant atstovui, kuris tinkamai informuotas apie posėdžio datą, vietą ir laiką.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą (b. l. 45-47), kuriame nurodė, kad pareiškėjui pateikus įrodymus, patvirtinančius pareiškimo reikalavimus, suinteresuotas asmuo neprieštaraus prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui. Prašo bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Byla, esant tinkamam informavimui, nagrinėtina nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą (b. l. 33-34), kuriame nurodė, kad pareiškimui neprieštaraus, jeigu pareiškėjas pateiks pareiškimo reikalavimus patvirtinančius įrodymus. Prašo bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėtina nedalyvaujant atstovui, kuris tinkamai informuotas apie posėdžio datą, vietą ir laiką.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.
Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Vertinant, buvo ar ne palikimas Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo sutuoktinė K. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8, 10). K. K. ir pareiškėjas, gyvendami santuokoje (b. l. 11), vaikų nesusilaukė (b. l. 10). K. K. iš ankstesnių santuokų turėjo tris vaikus L. K., O. B. ir (duomenys neskelbtini) mirusį A. P. (b. l. 10). Pirmosios eilės įstatyminiai įpėdiniai, suinteresuoti asmenys, į K. K. palikimą nepretenduoja (b. l. 90). Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis po K. K. mirties liko pareiškėjui ir K. K. bendra sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kluonas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). (b. l. 12-13). (duomenys neskelbtini) duomenys patvirtina, jog pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini) (b. l. 18). Pateikti sąskaitų kvitai patvirtina, kad pareiškėjas po K. K. mirties toliau gyveno adresu (duomenys neskelbtini). (b. l. 14-16). Paveldėjimo byla į K. K. palikimą nepradėta (b. l. 9). Pareiškėjas po K. K. mirties per teismo nustatą terminą nesikreipė į notaro biurą dėl palikimo priėmimo. Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jis tuoj po K. K. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjui teisines pasekmes gaunant paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjos turto dalį (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).
Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.
Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog jis tuoj pat po sutuoktinės K. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, kadangi jam liko visi palikėjos daiktai, jis pasiliko gyvento tuose pačiuose namuose, kuriuose iki šiol gyvena, ir toliau rūpinosi palikėjai priklausiusiais daiktais, patvirtino liudytojų A. D. ir V. P. paaiškinimai ir parodymai teismo posėdyje (CPK 178, 186 straipsniai). Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. D. paaiškino, kad pažinojo pareiškėjo šeimą pagal gyvenamąją vietą. Nurodė, kad K. K. mirė (duomenys neskelbtini)žiemą, jos vyrui liko namai, ūkiniai pastatai, gyvuliai. Liudytoja į šį kaimą atitekėjo apie (duomenys neskelbtini), atvykusi čionai jau rado gyvenančius pareiškėją su žmona. Paaiškino, kad jie bendrų vaikų neturėjo. Pareiškėjas iš šios vietos niekur kitur gyventi išvykęs nebuvo, turėjo sodybinį sklypą, laikė gyvulius, gyveno namelyje. Paaiškino, kad pareiškėjas žmoną palaidojo, pastatė paminklą, po mirties savarankiškai tvarkėsi šiuose namuose. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju V. P. paaiškino, kad K. K. mirė (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės mirties liko turtas – namai ir ūkiniai pastatai. Liudytojas apie 20 metų gyvena tame pačiame kaime, todėl žino, kad pareiškėjas su žmona vienu du gyveno, vaikų neturėjo. Jie laikė gyvulių, gyveno ūkiškai. Pareiškėjas palaidojo žmoną, kapus tvarkė, lanko kapavietę, pasiremontavo namus viduje, stogą tvarkėsi.
Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką asmens, įrodinėjančio, jog jis palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti turtą, veiksmai vertinami individualiai kiekvienoje byloje, konkrečių bylos aplinkybių kontekste, taip pat turi būti atsižvelgiama į palikimą sudarančio turto pobūdį. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Taigi, pareiškėjo pareiškime nurodyti argumentai, pateikti rašytiniai įrodymai, žodiniai paaiškinimai teismo posėdžio metu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimo priėmimo tikslu yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Jeigu pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tuomet detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo fakto faktiniu valdymu vertinami kaip patikimi. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Šios nuostatos taikomos ir civilinėse bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad palikimas priimtas pradėjus faktiškai valdyti turtą, nustatymo.
Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus tiek pareiškėjo, tiek ir liudytojų žodinius paaiškinimus ir suinteresuoto asmens rašytinius paaiškinimus dėl aplinkybių, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) mirus sutuoktinei K. K. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Suinteresuoti asmenys į palikėjos palikimą nepretenduoja. Bylos nagrinėjimo metu pareiškime nurodytos aplinkybės, pareiškėjo atstovės paaiškinimai ir liudytojų paaiškinimai dėl aktyvių veiksmų pradėjus faktiškai valdyti po žmonos mirties likusį turtą buvo vienodi, nuoseklūs ir logiški, sutapo detalėse. Įrodymų vertinimo prasme tai reiškia, kad nėra pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų, turinčių suinteresuotumą bylos baigtimi ar pan., ir jais nesivadovauti. Bylos duomenimis suinteresuoti asmenys jokių aktyvių veiksmų palikimo priėmimo tikslu po K. K. mirties neatliko, savarankiškų reikalavimų nereiškia, neprieštarauja parašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo abejoti pareiškėjo paaiškinimais ir liudytojų parodymais kaip patikimais įrodymais visų bylos duomenų kontekste. Teismo posėdyje apžiūrėti pareiškėjo pateikti mokesčių mokėjimo dokumentai taip pat patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Taigi, spręsdamas dėl įrodymų pakankamumo teismas vertina visumą duomenų, pateiktų ir ištirtų byloje. Teismo vertinimu pirmiau aptarti duomenys suponuoja išvadą, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) mirus sutuoktinei K. K. priėmė mirusiosios turtą, jį valdė, naudojo, prižiūrėjo, turtu rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjos K. K. turtą nuosavybės teise, todėl pareiškimas tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai).
Pareiškėjas pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą pagal įstatymą po sutuoktinės K. K. mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas valdyti nekilnojamąjį turtą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog teismas, nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldimo turto apimties, kadangi palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).
Valstybė šioje byloje patyrė 18,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos turėtų būti priteistinos iš pareiškėjo, tačiau pareiškėjui 2018 m. lapkričio 26 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu 100 procentų teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (b. l. 92), todėl šios išlaidos iš pareiškėjo nepriteistinos ir tenka valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad pareiškėjas J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.