Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartis

dalyvaujant nuotoliniu būdu per „Zoom“ konferencinę programą pareiškėjai nukentėjusiajai O. A.,

nedalyvaujant institucijos ne teismo tvarka priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje atstovui, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (nukentėjusiosios) O. A. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskrities VPK) Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2022 m. liepos 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2022 m. liepos 8 d. Kauno apskrities VPK pradėta administracinio nusižengimo teisena ROIK (duomenys neskelbtini), gavus O. A. pareiškimą, kuriame nurodoma, kad kaimynai R. N. ir O. N., gyvenantys adresu (duomenys neskelbtini), 2021 m. spalio 3 d. be jos žinios, sutikimo ar jos prašymo, savavališkai, tyčia pašalino riboženklio kuolą, kuris žymėjo dviejų žemes sklypų atskaitos tašką. Minėtas žemės sklypas, kurio atskaitos taškas buvo pažymėtas ir jai priklausantis nuosavybės teise, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Minėtą riboženklį, kuris buvo pašalintas, 2007 metų vasarą, galimai liepos mėnesį, buvo pastatytas jos vyro S. A., tačiau minėtas riboženklio kuolas oficialiai įregistruotas registruose nebuvo, kaip jos sklypo atskaitos taškas. Dėl minėto įvykio pareiškėjai padaryta 100 eurų turtinė žala, remiantis bendromis rinkoje esančiomis kainomis už kuolo, kaip riboženklio, atstatymą. Pareiškėja prašė nubausti nusižengimą padariusius asmenis pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnį. Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariato 1 -jo veiklos skyriaus tyrėja G. M. 2022 m. liepos 12 d. nutarimu (ROIK (duomenys neskelbtini)), vadovaudamasi ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukė, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji O. A. skundą palaikė. Nurodė, kad priimtas nutarimas nepagrįstas, todėl naikintinas. Paaiškino, kad suinteresuoti asmenys N. yra kaimynai, su kuriais ribojasi jos sodo sklypas. Kai R. N. paveldėjo sklypą, jis nebuvo atitvertas tvora, 2008-2010 metais buvo įrengta viena tvora, skirianti sklypų ribas. Tuo metu sklypo ribos buvo išmatuotos, bet neįregistruotos, riboženklių tuomet nebuvo. Su N. buvo vienas bendras stulpas, nustatantis keturių sklypų ribas. R. N. dar jungėsi senąją tvorą statyti, todėl tai, kad jis nežinojo kieno tas stulpas, yra netiesa. Stulpas įkastas maždaug 2007 metais ir tai padarė pareiškėjos sutuoktinis, todėl stulpas priklauso jai. Vėliau, N. pirmieji išsimatavo ir įsiregistravo sklypo ribas. N. matininkas uždėjo žymą, kad minėtas stulpas yra riboženklis. Kai jie išsimatavo sklypo ribas, ji sutiko su tomis ribomis, jų neginčijo. Atvykusi į sodą, ji pamatė, kad N. iškasė tą stulpą, nukirpo tvorą ir pasistatė savo tvorą. Ta vieta, kur buvo stulpas, dabar yra N. teritorijoj, o turėjo būti tiesiog vietoje, kur atsiskiria visi 4 sklypai. Jos nuomone, N. savo tvorą pastatė svetimo, kitų kaimynų sklypo ribose, tačiau kadangi kaimynas to neginčija, tai jai nėra aktualu. Stulpas N. įrenginėjant tvorą neturėjo trukdyti, nes jie statomą tvorą galėjo patraukti 20 centimetrų. Iki šiol su kaimynais nebuvo konfliktų. Vietoje to, kad jie išsikviestų matininką ir atstatytų jos kuolą, jie nukirpo jai tvorą. Teigia, kad jie taip padarė tyčia, žinodami, kad kuolas jos. Laukė, kol jos tėvų namuose nebus, kad galėtų taip padaryt. Jie neklausė jos leidimo dėl stulpo pašalinimo, nes žinojo, kad ji su tuo nesutiks. Dabar ji atstatė stulpą, jis yra tik tvoros laikymo paskirties. Dėl tvoros nukirpimo pretenzijų nereiškia, prašo nubausti abu suinteresuotus asmenis, dėl įbetonuoto stulpo iškasimo. Nematė, ar O. N. prisidėjo prie stulpo iškasimo, tačiau vienas R. N. to nebūtų padaręs, be to jie yra sutuoktiniai, todėl mano, kad veiką įvykdė bendrai. Reikalavimo dėl žalos priteisimo teismo posėdžio metu atsisakė, tačiau patvirtino, kad suinteresuotiems asmenims iškasus stulpą, jai padaryta 100 eurų turtinė žala, nes tokios buvo naujo stulpo, kurį ji atstatė, įbetonavimo sąnaudos.

Suinteresuotas asmuo R. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad nepripažįsta, sugadinęs pareiškėjos turtą ir padaręs jai žalą. Neneigė, kad statydamas tvorą, iškasė ginčo stulpą, kurį vėliau pareiškėjai grąžino. Prie stulpo iškasimo sutuoktinė O. N. neprisidėjo. Ginčo stulpas, kaip jis galvojo, priklausė jo motinai, nes tvora, kuri buvo pritvirtinta prie stulpo pastatyta jo mamos. Kada kuolas buvo įbetonuotas ir tvora buvo pastatyta, jis neatsimena. Tai, jog stulpas buvo žymėtas, yra melas. Matininkai yra sakę, jog ant stulpų nėra nurodomi jokie žymėjimai. Jis nurodo, kad stulpai, kuriuos pašalino ir kurie laikė tvorą, buvo jo, jis net sakė pareiškėjai, kad gali stulpus su tvora atiduoti, nes jam jų nereikia. Vietoje iškasto stulpo buvo įkasti du kiti stulpeliai, kad jei ateityje bus noras kaimynei keisti tvorą, ji tai galėtų padaryt. Naujų sklypo matavimų būtų net nedaręs, jei ne kaimynė: iš kart po mamos mirties, 2015 metais, prasidėjo kaltinimai iš pareiškėjos mamos pusės, jog jis nori užgrobti jų žemę. Padarius naujus matavimus, ginčo stulpas buvo tarp keturių sklypų ribos. Jis paprašė matininko įkalti žymę, kad tai – sklypų riba, bet matininkas negalėjo to padaryti, nes jam trukdė minėtas stulpas. Jis neneigia fakto, kad stulpas stovėjo 4 sklypų atribojimo ribose. Jis mano, kad ten stovėjęs stulpas priklausė jo mamai, jo nejudino, nes jis laikė jo seną tvorą, išrovė jį tik atėjus laikui statyti naują tvorą. Posėdžio metu R. N. taip pat pateikė (nuotoliniu būdu) fotonuotraukas, kurios jo teigimu įrodo, kad tiek ginčo stulpas, tiek kiti jo senos tvoros elementai buvo vienodi, kas įrodo, kad turėjo pagrindo manyti, kad ginčo stulpas yra jo (DOK-114804).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnis). Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti ne tik išdėstytos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, bet jos turi būti ir motyvuotai įvertintos (ANK 636 straipsnis). Nukentėjusiajam nepriimtinos išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo, pačios savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, padaryta išvada ir konstatuoja, jog nei R. N., nei O. N. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje (tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas) bei administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje (savavaldžiavimas), požymių.

Vertindamas administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, teismas atsižvelgia, kad tarp pareiškėjos O. A., bei R. ir O. N. yra susiklostę konfliktiški santykiai. Tai pagrindžia teismo posėdžio metu išsakyti abipusiai kaltinimai dėl sklypo ribų, matininkų kvietimo, tvoros demontavimo, šuns pabėgimo iš kiemo bei šiltnamio užpylimo. Nors šie kaltinimai nėra susiję su byla, tačiau į juos teismas atsižvelgia tiek, kiek jie atspindi pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų santykius. Tas faktas, kad bylos duomenimis nustatyta, jog ginčo stulpas buvo iškastas 2021 m. spalio 3 d., o pareiškėja į policiją kreipėsi tik 2022 m. birželio 30 d., tai yra praėjus aštuoneriems mėnesiams po įvykio, taip pat parodo, kad iš tiesų pareiškėją savo interesus ginti teisėsaugos institucijose paskatino, ne konkretaus ginčo stulpelio iškasimas, o besitęsiantys nesutarimai su kaimynais. Esant nurodytai situacijai, teismas turi pareigą itin kruopščiai vertinti pareiškėjos bei suinteresuoto asmens paaiškinimus bei nustatyti ar jie yra patvirtinti kitais byloje esančiais duomenimis.

ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė asmeniui už savavaldžiavimą, t. y. savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo nesutikti su Institucijos nutarime nutraukti administracinio nusižengimo teiseną nurodytais motyvais, dėl analizuojamo nusižengimo sudėties požymių nebuvimo. Iš bylos duomenų matyti, kad 2021 m. spalio 3 d. buvo pašalintas O. A. vyro 2007 m. įbetonuotas stulpas, kuris žymėjo besiribojančių žemes sklypų atskaitos tašką bei buvo pareiškėjos tvoros atrama. Pareiškėja teigia, jog R. N. žinojo kad stulpas priklauso jai ir kodėl jis ten pastatytas, todėl veikė tyčia, turėdamas tikslą padaryti jai žalos. Teismas atkreipia dėmesį, jog norint konstatuoti ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, svarbi ne tik pažeidimą galimai padariusio asmens kaltė, bet ir tai, ar asmuo vykdė tikrą ar tariamą savo teisę, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos. Tikra teisė – tai realiai egzistuojanti teisė, pagrįsta sandoriu ar kitu įstatymo numatytu juridiniu faktu, tuo tarpu tariama teisė – tai objektyvaus pagrindo neturinti, tik asmens sąmonėje egzistuojanti teisė. Ši teisė siejama tik su pateisinama (sąžininga) asmens klaida. Pripažįstant tariamos teisės įgyvendinimo faktą, nesivadovautina vien tik kaltininko subjektyviu gyvenimo taisyklių ir teisingumo suvokimu, bet būtina nustatyti, kad jis negalėjo arba neturėjo suprasti nesant jokios realiai egzistuojančios teisės (2018 m. balandžio 9 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-141-518/2018). Tyčia neįžvelgtina tiek R. N., tiek O. N. veiksmuose, kadangi jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog šie asmenys siekė vykdyti tikrą ar tariamą savo teisę. Priešingai, kaip ir nurodė R. N. posėdžio metu, jis mano, kad stulpas statytas jo mamos, kadangi laikė jo sklypą tvėrusią seną tvorą, todėl jis tą stulpą iškasė. Be to, R. N., manydamas, jog iškasė jo mamos statytą stulpą, negalėjo tiesiogine tyčia siekti padaryti žalos pareiškėjai. Taip pat pažymėtina, jog pastarasis tverdamas tvorą pastatė du stulpelius, kad vienas būtų jo, o kitas kaimynų, kas tik patvirtina, kad jis neketino pabloginti pareiškėjos padėties ar veltis į nesutarimus. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog R. N. ar jo sutuoktinės O. N. veiksmai negali būti vertinami kaip savavaldžiavimas ANK 518 straipsnio 1 dalies prasme.

ANK 115 straipsnis numato atsakomybę tam, kas, tyčia sunaikino ar sugadino svetimą turtą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija vieno bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio. Svetimo turto sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori ar jeigu ir nenori sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti.

Teismo vertinimu, byloje nėra pakankamai duomenų, duodančių pagrindą manyti, kad R. N. ar O. N. svetimą turtą sugadino tyčia. Pareiškėja argumentuoja, kad R. N. melagingai nurodė, kad nežinojo kam ginčo stulpas priklauso, kodėl jis ten pastatytas ir jis neteisėtai veikė tik turėdamas tikslą padaryti jai žalos. Be, pareiškėjos paaiškinimų, aplinkybė, kad suinteresuoti asmenys turėjo žinoti, nėra pagrįsta byloje esančiais įrodymais. Teismo posėdžio metu R. N. nurodė, jo kad buvo įsitikinęs, kad stulpas buvo statytas jo mamos, nes ir jo spalva buvo analogiška kaip kitų nuardytų tvoros atramų, ką atspindėjo jo pateiktos fotonuotraukos. Teismas vertindamas šias aplinkybes, atsižvelgia taip pat į tai, kad suinteresuotas asmuo, galėjo nežinoti, kad stulpas priklauso pareiškėjai ir dėl to, kad ginčo stulpas buvo įbetonuotas 2007 metais, tai yra prieš 15 metų, kai sodo sklypas dar nepriklausė R. N., o priklausė jo motinai. Taip pat į tai, kad vis tik stulpas buvo ne pareiškėjos sklypo ribose, o buvo keturių sklypų, tame tarpe ir pareiškėjo, susikirtimo taške. Taigi, R. N. neigiant ginčo stulpo priklausomybės žinojimo faktą, vien pareiškėjos O. A. paaiškinimų, teismas įvertinęs jos ir suinteresuotų asmenų konfliktiškus santykius, negali laikyti pakankamais R. N. ir O. N. kaltei pagrįsti. Teismo vertinimu, nei R. N., nei O. N. veiksmuose nėra nustatytas subjektyviosios nusižengimo pusės požymis – tyčinė kaltė sugadinant pareiškėjos turtą. Byloje nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių, kad R. N. iškasdamas ginčo stulpą, suvokė, kad gadina O. A. turtą ir numatė, kad dėl tokio jo veikimo pareiškėja patirs turtinę žalą ir to norėjo, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Taip pat nenustatyta, kad R. N. numatė kad iškasdamas ginčo stulpą gali sugadinti svetimą turtą, ir nors to nenorėjo, bet sąmoningai leido padariniams atsirasti, tai yra veikė netiesiogine tyčia. Beje, duomenų apie tai, kad O. N. savo veiksmais būtų prisidėjusi prie ginčo stulpo demontavimo, nėra, todėl teismo vertinimu, jos veikoje nėra ir objektyviąją administracinio nusižengimo pusę sudarančių elementų: veikos ir priežastinio ryšio tarp veikos ir kilusių pasekmių. Taigi, suinteresuotų asmenų atsakomybė pagal ANK 115 straipsnį negalima, jų veikoje neesant nurodyto nusižengimo sudėties požymių.

Kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.). Bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos administracinės teisės normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, be kita ko, yra būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad šiuo konkrečiu atveju tarp nukentėjusiosios (pareiškėjos) ir R. N. bei O. N. yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurie turėtų būti sprendžiami civilinio proceso tvarka. Dėl to teismas daro išvadą, kad nei vieno iš prašomų patraukti administracinėn atsakomybėn asmenų veikoje nėra ANK 115 straipsnyje (tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas) ir 518 straipsnyje (savavaldžiavimas) numatytų administracinių nusižengimų požymių, todėl institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną R. N. atžvilgiu ir naikinti Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2022 m. liepos 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjos O. A. skundo netenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2022 m. liepos 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos patvirtintos kopijos išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.