Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Vilma Šiukštienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo suinteresuotiems asmenims J. K., I. K., antstolei E. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką šalims pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalis). Suinteresuotas asmuo J. K. paaiškinimų ir papildomų įrodymų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

4. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė E. R. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 3359,65 Eur būtinųjų išlaidų, 691380,07 Eur skolos ir 4760,32 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininko J. K. išieškotojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai pagal Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės J. Š. išduotą 2024 m. balandžio 29 d. notaro vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. (duomenys neskelbtini). Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, kad J. K. 2011 m. liepos 8 d. sudarė santuoką su I. K.. Skolininkas ir jo sutuoktinė nėra sudarę vedybų (povedybinės) sutarties. Teismui patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nenustatyta, kad J. K. ir I. K. būtų kreipęsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Skolininkui J. K. priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ 725 vnt. akcijų, kurių vienos nominali vertė yra 100,00 Eur, taip pat kelių transporto priemonė, kurios vertė 2200,00 Eur. Šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių J. K. ir I. K. nuosavybė, ir 2024 m. gegužės 27 d. Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo areštuotas, apribojant disponavimą šiuo turtu. Iš 2024 m. gegužės 27 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl piniginių lėšų išmokėjimo sustabdymo matyti, kad vykdant išieškojimą nustatyta, jog skolininko sutuoktinė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gauna pajamas, šis turtas priklauso bendrosios nuosavybės teise ir skolininkui, todėl antstolė areštavo skolininko sutuoktinės gaunamas lėšas 727733,16 Eur ribose ir minimu patvarkymu įpareigojo sustabdyti piniginių lėšų sumokėjimą skolininko sutuoktinei, t. y. ½ nuo 50 proc. darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir ½ nuo 20 proc. užmokesčio dalies, neviršijančio MMA, iki pilno atsiskaitymo. SODRA duomenimis skolininkas J. K. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna 2387,93 Eur darbo užmokestį, taip pat dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gauna 1653,00 Eur darbo užmokestį. Antstolė E. R. 2024 m. gegužės 27 d. išsiuntė skolininkui ir jo sutuoktinei pasiūlymą sudaryti susitarimą dėl turto padalijimo. Skolininkas ir jo sutuoktinė nepateikė antstolei sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, todėl antstolė 2024 m. liepos 17 d. pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo. Iš šio pasiūlymo matyti, kad vykdant skolos išieškojimą nustatyta, jog skolininko sutuoktinė I. K. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gauna pajamas ir šis turtas priklauso jai bendros nuosavybės teise su skolininku, šios pajamos yra areštuotos, šiuo metu sustabdytas lėšų išmokėjimas. Taip pat vykdymo procese nustatyta, kad areštuotas skolininko ir jo sutuoktinės santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas bendrąją sutuoktinių nuosavybe (įkeistas) ir transporto priemonės kiekvieno sutuoktinio vardu ir, šis turtas priklauso bendros nuosavybės teise I. K. su skolininku.

5. Vykdymo proceso normų nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 str. 2 d.).

6. Iš vykdomojoje byloje esančio paprastojo neprotestuotino vekselio matyti, kad 2024 m. vasario 8 d. pagal šį vekselį UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamas direktoriaus J. K., veikiančio pagal bendrovės įstatus UAB „(duomenys neskelbtini)“ besąlygiškai įsipareigoja sumokėti 691 380,07 Eur. Vekselį pasirašė ir paskolos laiduotojas J. K.. 2024 m. balandžio 21 d. Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarė J. Š. išdavė vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo reikalaujama solidariai išieškoti iš vekselio davėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir laiduotojo J. K. vekselio turėtojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 691 380,07 Eur per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio sumą. Taip pat reikalaujama solidariai iš vekselio davėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir laiduotojo J. K. išieškoti 3346,28 Eur paimtą notaro atlyginimą, 13,37 Eur kitas išlaidas, 6 proc. metines palūkanas, paskaičiuotas vekselio mokėjimo termino pabaigos (2024 m. balandžio 15 d.) iki prievolės įvykdymo.

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad laiduotojo prievolė kreditoriui laiduojant už skolininką yra asmeninio pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R.K., bylos Nr. 3K-7-364/2010). Skirtingai negu daiktinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų atveju, laidavimas dėl jo asmeninio pobūdžio sieja kreditorių su įsipareigojimą patenkinti laidavimu užtikrintą reikalavimą prisiėmusiu subjektu (laiduotoju), bet ne konkrečiu turtu, o kreditoriaus reikalavimas skolininkui gali būti patenkinamas iš viso laiduotojo turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J. ir S. J., bylos Nr. 3K-P-537/2011).

8. Pagal CPK 666 straipsnio 1 dalį išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. CK 3.110 straipsnio 1 dalis numato, kad iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis. Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.

9. Nagrinėjamu atveju skolininko prievolė UAB „(duomenys neskelbtini)“atsirado santuokos metu, ji yra asmeninė skolininko J. K. prievolė, duomenų, kad skolininko sutuoktinė davė sutikimą skolininkui prisiimti įsipareigojimus pagal laidavimo sutartį, byloje nėra, tačiau iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų matyti, kad išieškoti skolos iš skolininko J. K. asmeninio turto neįmanoma, nors skolininkas ir dirba, gauna nemažas pajamas iš darbinės veiklos, tačiau jo turimos akcijos UAB „(duomenys neskelbtini)“, automobilis yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, nekilnojamas turtas – butas, kuris yra sutuoktinių nuosavybė, įkeistas hipoteka, todėl, vadovaujantis CK 3.112 straipsnio 1 dalimi, galimas išieškojimas iš bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto.

10. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Byloje nėra duomenų, kad I. K. ir J. K. santuoka nutraukta, padalintas sutuoktinių turtas, sudaryta vedybinė (ikivedybinė, povedybinė) sutartis, LITEKO duomenimis nustatyta, kad J. K. ir I. K. santuoka nėra nutraukta, pareiškimas ar ieškinys dėl santuokos nutraukimo teisme nėra paduotas; sutuoktinių turtas nepadalintas, nėra sudaryta vedybinė (ikivedybinė, povedybinė) sutartis, taip pat nenustatyti kiti CK 3.100 straipsnyje išvardyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), taip pat ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

11. Suinteresuotas asmuo I. K. atsiliepime į prašymą nesutikimą su pareiškėjos reikalavimais argumentuoja tuo, jog apie skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ paimtą paskolą, už kurią laidavo jos sutuoktinis J. K., nebuvo informuota, jos, kaip sutuoktinės sutikimo imamai paskolai nebuvo prašoma ir ji tokio sutikimo nedavė. Teismas su šiuo suinteresuoto asmens argumentu nesutinka ir pažymi, jog šiuo atveju ginčo dalyku yra ne prievolės pobūdis, o skolininkui priklausančios turto dalies nustatymas (CPK 667 straipsnis). Pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“, pateikdama teismui prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nesiekė įrodyti, kad skolininkas J. K. ir jo sutuoktinė yra solidarieji skolininkai. Vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę išieškoma ne tik iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, bet taip pat ir iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). Taigi byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl vykdomos prievolės pobūdžio, bet nagrinėjamas klausimas dėl sutuoktinės I. K. dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Todėl, sprendžiant klausimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, argumentai, kuriais suinteresuotas asmuo I. K. teigia, jog J. K. už UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą paskolos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ laidavo be sutuoktinės I. K. sutikimo ir žinios, nėra teisiškai reikšmingi.

12. Suinteresuotas asmuo I. K. taip pat nurodo, kad kai kreditorius atsisako savo pirmenybės teisės patenkinti reikalavimą ar kito jo naudai nustatyto prievolės užtikrinimo, laiduotojas atleidžiamas nuo atsakomybės, jeigu kreditorius būtų galėjęs patenkinti reikalavimą pasinaudodamas teisėmis, kurių atsisakė. Nurodo, kad yra visos sąlygos atleisti ją ir skolininką nuo atsakomybės išieškotojui iki šis išsiieškos skolą iš įmonės turto pardavimo. Argumentuoja, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi pakankamai turto, todėl gali sumokėti skolą pagal pasirašytą vekselį, dėl to iš jo pirmiausia turėjo būti išieškoma skola, o tik po to iš laiduotojo, jos sutuoktinio J. K.

13. Laidavimas yra tiesiogiai CK 6.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jei tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnis). Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad laiduotojo prievolė kreditoriui laiduojant už skolininką yra asmeninio pobūdžio. Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank” v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-7-364/2010; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. G. D. ir kt., bylos Nr. 3K-7-61/2011). Teismas sprendžia, jog nagrinėjant išieškotojo prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, I. K. išsakyti argumentai, kad iš J. K. neturėtų būti išieškoma skola pagal vekselį, už kurią jis laidavo, kol skola pagal vekselį nėra išsiieškota iš vekselio davėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra teisiškai reikšmingi šio klausimo sprendimui

14. Atsižvelgiant į nustatytas byloje aplinkybes, į sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), pareiškėjos parašymas tenkintinas, pripažįstant, kad skolininkui J. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis sutuoktinės I. K. piniginių lėšų, esančių jos banko sąskaitose, ir pajamų, gaunamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, taip pat viso registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto / turtinių teisių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 593 straipsniu, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis jo sutuoktinės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų, esančių jos banko sąskaitose, ir pajamų, gaunamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, taip pat viso registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto / turtinių teisių (turto dalis nustatoma vykdant išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininko J. K. išieškotojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai).

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.